Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovams E. B. ir R. B. dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybes teise priklausančių patalpų, o nevykdant sprendimo skirti po 30 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Pažymėjo, kad ieškovas iki šiol negali naudotis jam priklausančiu turtu, dėl ko patiria nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančią patalpą užima neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, kad jis yra patalpų, esančio I. Kanto g. 30-1, Klaipėda, teisėtas savininkas ir atsakovai pažeidžia jo teises.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosavybės teise 2018 m. rugpjūčio 9 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso patalpa/butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė ieškovų J. B. ir R. A. B. ieškinį, kuriuo jie prašė pripažinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolės B. T. turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams J. B. ir R. A. B. nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui T. T. priteisti visą sumokėtą sumą, t. y. 116 000 Eur. Teismo sprendimas, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bei atmetus atsakovų apeliacinį skundą, įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.

Iš paminėtų duomenų seka, jog ieškovui T. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa/butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai duomenų, paneigiančių ieškovo nuosavybės teisę į minimą nekilnojamąjį turtą, nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, ieškovas, būdamas teisėtas buto savininkas, turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, t. y. prašyti iškeldinti atsakovus teismo tvarka (CK 4.98 straipsnis).

Pastebėtina, jog ginčo, kad atsakovai užima patalpą/butą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovas 2019 m. balandžio 3 d. išsiuntė atsakovams reikalavimą per 10 dienų arba atlaisvinti neteisėtai užimamas patalpas arba sudaryti nuomos sutartį ir mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi Turtu. Byloje duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta Turto nuomos sutartis nepateikta ir, kaip minėta, atsakovai šiuo metu užima patalpą/butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovai jokių duomenų, išskyrus teiginius, jog juos netenkina teismo priimtas sprendimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kokiu pagrindu užima ieškovui nuosavybės teise priklausantį patalpą/butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina, jog šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad turtas parduotas ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas pagrįstai (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovai patalpa/butu, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu naudojasi be teisėto pagrindo ir ieškovo sutikimo. Vadinasi, atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu, objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti, tokiais atsakovų veiksmais yra pažeidžiama ieškovo, kaip ginčo patalpų savininko, teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Turto (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė patvirtino, kad patalpose yra atsakovams priklausantys daiktai, atsakovai patalpas, jos manymu, galėtų atlaisvinti per 30 dienų. Ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovai ir taip ilgai piktnaudžiauja naudodamiesi ieškovo turtu, todėl įpareigojimas iškeldinti atsakovus turėtų būti nustatytas per 10 dienų.

Spręsdamas klausimą dėl termino pažeidimui pašalinti, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovai apie priimtą jiems nepalankų sprendimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu žinojo dar 2020 m. kovo 10 d. Taip pat žinojo apie ieškovo inicijuotą bylą dėl iškeldinimo, todėl turėjo pakankamai laiko gera valia atlaisvinti be pagrindo užimamą patalpą/butą. Įvertinęs tokias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog 10 dienų iškeldinimo terminas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių lygiateisiškumo principus (CPK 271 straipsnis).

CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovų teiginiai, jog tarp šalių nesant sutartinių santykių, nėra pagrindo baudai, atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir darytina išvada, kad 30 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo būtų adekvati, skatinanti teismo sprendimą įvykdyti per kuo įmanoma trumpiausią laiką (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 271 straipsnis, 273 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai tenkinus ieškinį, yra pagrindas ieškovui iš atsakovų priteisti rašytiniais įrodymais pagristas bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei pateikė duomenis, kad patyrė 1 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Susipažinus su ieškovo pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija, nustatyta, kad ieškovas prašo priteisi 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atskirojo skundo, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi buvo atmestas, parengimą. Taigi, nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu. Kitos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 dėl 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso ieškovui iš atsakovų priteistina po 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 000 Eur + 75 Eur) : 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus E. B. ir R. A. B. su visais jiems priklausančiais daiktais per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovams E. B. ir R. A. B. nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovams solidariai 30 Eur dydžio baudą, baudą sumokant ieškovo T. T. naudai.

Priteisti ieškovui T. T. iš atsakovės E. B. 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui T. T. iš atsakovo R. A. B. 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.