- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-277-635/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25212-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- A. K., R. M.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. M., A. K.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, A. K. įpareigotas per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusios V. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. M. ir A. K. nukentėjusiosios V. K. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. M. apeliacinio skundo nepateikė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad, nežymiai sužalojo žmogų, sukėlė fizinį skausmą, t. y.:
A. K., 2021-07-21, apie 1.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. M., konflikto metu tarp pavežėjos V. K. ir klientės E. M., kuri norėjo pasišalinti nesusimokėjusi už pavežimo paslaugą, V. K. laikant E. M. už rankos, jis ranka sugriebė V. K. už dešinio dilbio ir tempė jos ranką, kurią paleidęs, iš nugaros rankomis sugriebė V. K. per krūtinės ląstą ir ją spaudė, tampė į šalis, o R. M. ranka sugriebė V. K. už dešinio dilbio ir jėga atplėšė jos ranką nuo E. M. rankos. Tokiais savo veiksmais A. K. nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą, padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje ir kraujosruvas odoje krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, kuris skundžiamu nuosprendžiu tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš nuteistųjų R. M. ir A. K. nukentėjusiajai V. K. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, t. y. netenkinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad jis turi gyvenimo draugę, su kuria augina mažametį vaiką. Vaikas lanko darželį, kad tik jis vienas šeimoje yra dirbantis, todėl neturi galimybės atlyginti civilinio ieškinio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, priteistos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis, o nukentėjusioji V. K., jos atstovė advokatė Marina Saveljeva ir prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo A. K. apeliaciniu skundu neginčijama jo kaltė ir nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau skundu prašoma netenkinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iš teisės į patirtos žalos atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas.
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).
9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
10. Šioje byloje įrodyta, jog dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. K. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 800 eurų, tokio dydžio atlyginimą ir prašė priteisti, teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas išspręstas tinkamai, objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių teisės principų.
11. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal šiuo metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė – už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, tai tiesiogiai daro įtakos ir padarytos neturtinės žalos dydžiui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad dėl nuteistųjų R. M. ir A. K. smurtinių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dėl to iki šiol bijo važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), nebepasitiki klientais, žiūri į juos įtariai, tai jai sukelia neigiamas emocijas, nes jaučiasi nesaugiai, bijo dar kartą patirti smurtą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrai asmenys padarę žalą nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. K., veikdamas bendrininkų grupe su R. M., konflikto metu tarp pavežėjos V. K. ir klientės E. M., kuri norėjo pasišalinti nesusimokėjusi už pavežimo paslaugą, V. K. laikant E. M. už rankos, jis ranka sugriebė V. K. už dešinio dilbio ir tempė jos ranką, kurią paleidęs, iš nugaros rankomis sugriebė V. K. per krūtinės ląstą ir ją spaudė, tampė į šalis, o R. M. ranka sugriebė V. K. už dešinio dilbio ir jėga atplėšė jos ranką nuo E. M. rankos. Tokiais savo veiksmais A. K. nukentėjusiajai V. K. sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir padarė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).
13. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų visas atlygintas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėjant civilinį ieškinį tuo atveju, kaip kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai iš apelianto ir kito nuteistojo, tai yra nuteistojo prievolė su kitu nuteistuoju yra nedali, todėl tenkinus vieno iš skolininkų prašymą ir jo atžvilgiu išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, kito nuteistojo padėtis nepagrįstai būtų pasunkinta. Atsižvelgiant į santykinai ne itin didelį žalos dydį ir vertinant tai, kad vykdymo procese yra galimybė žalą atlyginti dalimis, sudaryti taikos sutartį ir pan., į tai, kad apeliantas nepateikė duomenų apie ypatingai sunkią jo turtinę padėtį, kuri suponuotų galimybę atitolinti nukentėjusiosios teisių atstatymą bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros nuteistojo A. K. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, atmesti.
Dėl proceso išlaidų
14. Byloje 2022 m. rugsėjo 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo A. K. valstybei priteisti 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už atstovės advokatės Marinos Saveljevos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. K. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turėtas atstovavimo išlaidas patvirtina kartu su pažyma pateiktas detalizuotas advokatės prašymas apie suteiktas teisines paslaugas.
15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui sumokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba su jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016 ir kt.).
16. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą (dėl civilinio ieškinio), kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo padaryta nusikalstama veika, pastaroji turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą, į tai, kad nuteistasis A. K. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. K. valstybei 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.