- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-942-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07775-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Priekabos“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, E. V. ir V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur skolą už priverstinį transporto priemonės saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje, 750 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2003 m. spalio 10 d. UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą. 2014 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK buvo pasirašyta kita analogiška sutartis pagal kurią UAB „Priekabos“ privalo nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą. Transporto priemonė PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po pažeidimo, pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Priekabos“ valdomą automobilių saugojimo aikštelę. Apžiūrint šią transporto priemonę dalyvavo jos valdytojas atsakovas, kuriam policijos pareigūnai pranešė apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „Priekabos“ valdomoje aikštelėje, bei įteikė pasirašytinai minėto priverstinio nuvežimo akto kopiją. 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovė gavusi duomenis apie tai, kad minėtos transporto priemonės valdytojas yra atsakovas, siuntė jam pranešimus informuodama apie Reikalavimo perleidimą bei minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Atsakovas iki šiol vengia atsiimti minėtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės taip didinamas automobilio priverstinio saugojimo išlaidas. 2021 m. birželio 22 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo UAB “Skolų valdymo sprendimai” kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su prašymu iš D. B. priteisti 2 500 Eur skolą už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą už 461 parą, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. spalio 24 d. Po teismo įsakymo įsiteisėjimo D. B. toliau vengė atsiimti minėtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, nors ieškovė eilę kartų siuntė jam raginimus atsiimti automobilį. Ieškovė už minėto automobilio priverstinį saugojimą laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. (2963 paros) paskaičiavo 17 155,77 Eur (be PVM) (2963 d. * 5,79 Eur = 17155,77) skolą. Atsižvelgiant į tai, kad susiklostę pasaugos teisiniai santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos, atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės išlaidų dydžiui, ieškovės reikalaujama iš atsakovo skolos suma sumažinta iki 3 000 Eur. Ši skolos suma atitinka 692 parų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos skaičiuojant po 4,34 Eur (15 Lt) už vieną saugojimo parą (3 000 Eur / 4,34 Eur = 691,24). Minėtas 692 parų laikotarpis sudaro nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 1 000 Eur skolą, 250 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 1 250 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,66 bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 366,70 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybei 23,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 11,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsakovas tiek 2013 m. liepos 20 d. pažeidimo pasinaudojus (vairavus) šią transporto priemonę metu tiek po to iki kol šis automobilis neatsiimtas iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo aikštelės išliko šio automobilio valdytoju, kuriam kyla SEAKĮ numatytos pareigos – tame tarpe atlyginti jo saugojimo išlaidas. Tai, kad jis padarė pažeidimą būdamas nepilnametis (duomenys neskelbtini) ar kad jam tariamai nepaaiškinta policijos ar teismo, kuriame buvo nagrinėjama jo administracinės byla ir kurioje dalyvavo jo tuo metu buvusi įstatyminė atstovė (motina), priverstinai nuvežamo automobilio likimas ir kokios kyla jam iš to pareigos, jo neatleidžia nuo atsakomybės.
3.2. N. T. duomenų bazės LITEKO duomenimis atsakovas nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimą buvo ne kartą nuteistas už įvairius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vėliau kurios subendrintos, tačiau atsakovui sužinojus apie niekur nedingusius ieškovės reikalavimus niekaip nebuvo apribota galimybė pačiam susisiekti su ieškovės atstovais ir neketinant pačiam atsiimti nutempto automobilio ieškoti šio savininkų ir reikalauti šiuos tą padaryti. Nenustatyta, kad per beveik dešimt metų automobilio saugojimo laikotarpį atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų informuoti savininkus apie priverstinai nuvežtą automobilį. Kad būtų vykdžius šią įstatymų nustatytą pareigą automobilį saugojusi ieškovė taip pat nenustatyta. Net šios bylos nagrinėjimo metu teismo iniciatyva išsireikalavus duomenis apie automobilio savininkus, nėra imamasi aktyvių veiksmų siekiant, kad automobilį paveldėję, bet jo nepersiregistravę asmenys jį atsiimtų ar kad jie pateiktų sutikimus dėl tokio automobilio utilizavimo. Kad šiuo atveju policija nebūtų atlikusi kažkokių įstatymų numatytų pareigų nenustatyta.
3.3. 2008 m. birželio 2 d. UAB „Priekabos” Vienintelio akcininko sprendimu ir Priedu Nr. 1 prie Vienintelio akcininko sprendimo buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo bei saugojimo įkainiai, kurie šiuo atveju yra 5,79 EUR (20 Lt) per parą už automobilio saugojimą. Ieškovės atstovas pateikė teismui ir kitų panašias paslaugas teikiančių bendrovių įkainius, kurių tarifai už transporto priemonių saugojimą iš esmės yra panašūs, taigi galima sutikti, kad šie įkainiai nėra aiškiai per dideli ir atitinka rinkos kainas. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
3.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės teismui pateiktą skolos skaičiavimo laikotarpį reikia vertinti kritiškai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tiek minėto pareiškimo padavimo teismui metu, tiek šio ieškinio padavimo metu galiojo tie patys priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo įkainiai. Ieškovės atstovas teigia, kad ankstesnę skolą skaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. spalio 24 d., o dabar jau reikalaujama priteisti ne už visą tolimesnį skolos susidarymo laikotarpį (nuo 2014 m. spalio 25 d.), o nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. (iki ieškinio padavimo teisme). Toks paskaičiavimas, tiksliau reikalavimo sumažinimas būtent tam skolos laikotarpiu esant 2021 m. birželio 25 d. pateiktam to paties kreditoriaus reikalavimui tam pačiam skolininkui pagal tą pačią prievolę (atsiskaityti už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas) yra iš tiesų nesuprantamas, kadangi bent jau už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2021 m. birželio 25 d. (faktiškai pusė tokio laikotarpio) dubliuojasi ir iš atsakovo reikalaujama pakartotinio skolos priteisimo,
3.5. Pripažintina, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo bei jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.
3.6. Ieškovės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Nustačius, jog atsakovas nevykdė pareigos tinkamai ir laiku sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo.
3.7. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 250 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš atsakovo, nuslėpė, kad 2021 m. birželio 22 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo jau kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, su prašymu iš D. B. priteisti 2 500 eurų skolą už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pareiškime nebuvo nurodytas laikotarpis, už kurį prašyta priteisti, nei detalus skolos paskaičiavimas (išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.L2- 7361-980/2021 ), todėl patikslintame ieškinyje nurodytas laikotarpis bei skolos paskaičiavimas yra nepagrįstas, išgalvotas ir nesąžiningas.
4.2. Teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-7361-980/2021 buvo priteista skola atsakovui D. B. 2 500 eurų, kuri šiuo metu baigiama išieškoti. Atsakovas teisėtai tikėjosi, kad ši istorija pagaliau ir užsibaigs, nes skola jau priteista. Taip pat atsakovas tikėjosi, kad ieškovė įdės pastangas surasti savininką, tačiau ieškovė pamačiusi, kad atsakovas mokus, nutarė nesąžiningai vėl kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui, užuot ieškojusi teisėtų savininkų (paveldėtojų), kurie turėtų atsiimti šią transporto priemonę iš saugotojo.
4.3. Patikslintame ieškinyje nurodytas minėto automobilio saugojimo laikotarpis už kurį prašoma priteisti susidariusią skolą vis keičiamas, toliau jau nurodomas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 08 d. Toks supainiotas skolos paskaičiavimo laikotarpis, kelia abejonių ieškovės sąžiningumu, bandant sudėlioti laikotarpius iš viso devynių metų su puse saugojimo laikotarpio.
4.4. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė jokių paaiškinimų ar duomenų bei įrodymų, kad buvo imtasi aktyvių veiksmų surasti transporto priemonės teisėtą savininką (paveldėtojus), ar jiems buvo bandoma pranešti apie priverstinai nutemptą ir saugojamą automobilį, nors ieškovei buvo žinomi paveldėtojų duomenys, kuriuos (duomenys neskelbtini) teismui pateikė Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K..
4.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-86-378/2022 yra pasisakęs dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, minėtoje civilinėje byloje, apibendrindama išdėstytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad jame nenustatyta priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo iš saugotojo tvarka, tai lemia, jog tokios transporto priemonės gali būti saugomos (ir skola už pasaugą didėti) iš esmės neribotą laiką, taip neproporcingai apsunkinant visų šio teisinio santykio dalyvių padėtį, kai saugojimo išlaidos ima viršyti saugomo daikto vertę.
4.6. Ieškovės atstovas, teismo posėdžio metu, taip ir negalėjo atsakyti į klausimą, kas bus toliau daroma su minima transporto priemone, kodėl nėra informuoti teisėti paveldėtojai, kada bus utilizuojamas automobilis. Todėl, priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, palieka erdvės ieškovei ir toliau piktnaudžiauti savo teisėmis, pasitelkus nesąžiningus metodus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto negalima laikyti transporto priemonės valdytoju. Pažymi ir tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad neteisėtai valdė ginčo transporto priemonę, kad jis buvo ją neteisėtai pasisavinęs ar dėl kitų aplinkybių ir/ar priežasčių transporto priemonės valdymas buvo neteisėtas Priešingai, 2023 m. vasario 7 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo dieną atsakovas su draugu ir to draugo močiutės automobiliu nusprendė pasivažinėti. Atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo draugo močiutė - automobilio savininkė, savo noru davė automobilį bei automobilio raktelius. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės paneigia automobilio neteisėto naudojimo faktą.
5.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad neprisimena kitų aplinkybių, susijusių su minėto automobilio naudojimu. Atsakovas nenurodė nei draugo duomenų nei draugo močiutės duomenų. Atsakovas nereiškė prašymo teismui apklausti liudytoju atsakovo paminėtą draugą ar kitus liudytojus. Iš esmės atsakovas pirmosios instancijos teisme pasirinko teisinę poziciją neįrodinėti aplinkybių, kad jis galimai (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo dieną neteisėtai valdė ginčo transporto priemonę.
5.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime davė išsamų ieškovės ir saugotojos veiksmų bei neveikimo vertinimą bei sumažino reikalaujamą priteisti sumą. Ieškovė sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neteikė apeliacinio skundo. Apeliantas savo apeliaciniu skundu neginčija priteistos sumos dydžio. Todėl visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su ieškovės veiksmų ir/ar neveikimo vertinimu neturi jokios juridinės reikšmės. Šios aplinkybės nėra susijusios su esminiu apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo (apelianto) negalima laikyti ginčo automobilio valdytoju.
5.4. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrus atsakovui (apeliantui) nuobaudą buvo išspręstas priverstinai nuvežto automobilio likimas - buvo nuspręsta nekonfiskuoti automobilio, nes tuo metu (2013 metais) galiojantys teisės aktai nenumatė automobilio konfiskavimo už atsakovo padarytą pažeidimą. Automobilis toliau buvo paliktas saugoti, iki kol atsakovas sumokės jam paskirtą baudą ir teisės aktų nustatyta tvarka, gavęs policijos leidimą atvyks į aikštelę atsiimti transporto priemonę, tačiau atsakovas, vengė nedelsiant sumokėti baudą, vengė paimti iš policijos leidimą, darė kitus pažeidimus ko pasekoje atsidūrė kalėjime.
5.5. Atsakovas iki šios dienos nėra gavęs policijos leidimo atsiimti automobilį, nėra tinkamai sumokėjęs už minėto automobilio saugojimą, nėra pateikęs adekvataus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimo.
5.6. Pažymi ir tai, kad atsakovui ne kartą ieškovė siūlė kilusį ginčą spręsti taikiai, pasirašant taikos sutartį. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovė dar kartą siūlė atsakovui pasirašyti taikos sutartį, tačiau atsakovas pasirinko teikti apeliacinį skundą ir nesirašyti taikos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl žodinio nagrinėjimo
7. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2003 m. spalio 10 d. sudaryta UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo ir jos priedai, pagal kurią policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą. 2014 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Priekabos“ ir Klaipėdos AVPK buvo pasirašyta kita analogiška sutartis pagal kurią UAB „Priekabos“ privalo nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po pažeidimo, pagal 2013 m. liepos 20 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Priekabos“ valdomą automobilių saugojimo aikštelę. Apžiūrint automobilį dalyvavo minėtos transporto priemonės valdytojas atsakovas D. B., kuriam policijos pareigūnai pranešė apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „Priekabos“ valdomoje aikštelėje, bei įteikė pasirašytinai minėto priverstinio nuvežimo akto kopiją. VĮ „Regitra“ duomenimis pažeidimo padarymo metu ir iki šiol transporto priemonės PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku nurodyta O. F. V., kuri Gyventojų registro duomenimis mirė dar (duomenys neskelbtini) Šiuo metu transporto priemonė išregistruota iš registro, kadangi nėra jos techninės apžiūros ir draudimo, be to, svarstoma šią priemonę utilizuoti, nes šiuo metu šios transporto priemonės saugojimo išlaidos kelis kartus viršija šio automobilio vertę. 2023 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. teismą raštu informavo, kad O. F. V. palikimą priėmė V. V. ir E. V., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai minėtiems įpėdiniams išduoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,Priekabos“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Priekabos“ (pradinis kreditorius) perleido ieškovei (naujajam kreditoriui) visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių (Sutarties 1 punktas). Prie (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas priedas Nr. 1, kuriuo UAB ,,Priekabos“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovo D. B. vairuota transporto priemonė PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Dėl ginčo
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl skolos už priverstinį transporto priemonės saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje priteisimo.
10. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teisiniu reguliavimu nenustatyta priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo iš saugotojo tvarka, tai lemia, jog tokios transporto priemonės gali būti saugomos (ir skola už pasaugą didėti) iš esmės neribotą laiką, taip neproporcingai apsunkinant visų šio teisinio santykio dalyvių padėtį, kai saugojimo išlaidos ima viršyti saugomo daikto vertę. Apelianto argumentai pagrįsti.
11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.
12. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas valdė ir naudojo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) prieš ją priverstinai nuvežant. VĮ „Regitra“ duomenimis pažeidimo padarymo metu ir iki šiol transporto priemonės PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku nurodyta O. F. V., kuri Gyventojų registro duomenimis mirė dar (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad atsakovo ginčo transporto priemonės valdymas turėjo teisėtą pagrindą. Taigi tiek nagrinėjamoje byloje tiek apelianto nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-86-378/2022 buvo pareikštas reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, pareikštas šią transporto priemonę vairavusiam ir KET reikalavimus pažeidusiam atsakovui kaip transporto priemonės valdytojui.
13. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 50 punktas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2022, todėl yra pagrindas vadovautis kasacinio teismo nutartimi priimta šioje byloje.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2022 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, kurioje, be kita ko, nurodė, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrus nuobaudą, turi būti išsprendžiamas ir priverstinai nuvežto automobilio likimas. Transporto priemonės grąžinimą tokiu atveju reglamentuoja Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 17 punktas, kuriuo remiantis policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, po bylos išnagrinėjimo ir nepaskyrus transporto priemonės konfiskavimo, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima sprendimą grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos savininkui (valdytojui) ir surašo trimis egzemplioriais nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pirmas egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduodamas ar išsiunčiamas transporto priemonę saugančiam ūkio subjektui, antras egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną registruotu laišku išsiunčiamas arba įteikiamas (kai savininkas (valdytojas) į policijos įstaigą atvyksta, iki leidimas išsiunčiamas registruotu laišku) priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui), trečias - saugomas policijos įstaigoje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo", kuris taikomas tiek, kiek tai nereglamentuoja Aprašas, 64 punkte nurodyta, kad paimti daiktai asmenims grąžinami, kai įsiteisėja ikiteisminiame tyrime, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui paimtus daiktus, ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sprendimas grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir leidimas ją atsiimti pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priimami ir išrašomi policijos įstaigos, o ne savininko (valdytojo) iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, minėtoje civilinėje byloje, apibendrindama išdėstytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad jame nenustatyta priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo iš saugotojo tvarka, tai lemia, jog tokios transporto priemonės gali būti saugomos (ir skola už pasaugą didėti) iš esmės neribotą laiką, taip neproporcingai apsunkinant visų šio teisinio santykio dalyvių padėtį, kai saugojimo išlaidos ima viršyti saugomo daikto vertę. Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad ginčo transporto priemonė nebuvo registruota, 2015 m. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (jei toks buvo išrašytas) neišsaugotas, numanomas transporto priemonės savininkas yra miręs, nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo teisėtą valdymą, ieškovė informaciją apie atsakovą iš Telšių apskrities VPK gavo tik 2019 m. rugsėjo mėnesį, nors ginčo transporto priemonę saugojo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., todėl šiuo atveju nė vienas aptariamo teisinio santykio dalyvis nesielgė tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad susiklosčius tokiai faktinei situacijai ir šiuo atveju nesant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumos, leidžiančios pripažinti atsakovui teisę susigrąžinti ginčo transporto priemonę, jam negali būti priskiriama ir pareiga apmokėti jos saugojimo išlaidas.
16. Taigi tiek saugotojas, tiek ieškovė turėjo pareigą kreiptis dėl automobilio atsiėmimo į savininką, o vėliau į turto paveldėtojus, o ne į atsakovą, kuris neturi teisėtos automobilio valdymo teisės, todėl nagrinėjamu atveju nesant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumos, leidžiančios pripažinti atsakovui teisę susigrąžinti ginčo transporto priemonę, jam negali būti priskiriama ir pareiga apmokėti jos saugojimo išlaidas, darytina išvada, kad automobilio saugojimo išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai.
Dėl kitų argumentų
17. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad skola už transporto priemonės saugojimą susidarė ne dėl policijos pareigūnų ar transporto priemonės saugotojo kaltės, o dėl paties atsakovo nerūpestingumo. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Atmetus ieškinį atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis), taip pat iš ieškovės priteistinos 34,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į Valstybės biudžetą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Tenkinus apeliacinį skundą atsakovo sumokėtas 29 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ atsakovui D. B. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ 34,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į Valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo sprendimai“ atsakovui D. B. 29 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.