- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- II-287-549/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00270-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- D. M.
sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Svajonei Krakienei, Renatai Garuolienei, Almai Kubilienei,
nutarimą priėmusios institucijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leonui Butkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) k., (duomenys neskelbiami) sen., Kretingos raj. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2023-05-16 nutarimo Nr. 30-ANR_N-5451-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2023-05-16 nutarimu Nr. 30-ANR_N-5451-2023 D. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad Klaipėdoje, Kretingos g. 91, 2022-12-13, 14 val. 31 min., vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę ir važiuodamas gatve, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, nepraleido maršrutinio autobuso, pradedančio važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Aplenkė maršrutinį autobusų, išvažiuojantį iš stotelės, ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą, nerodydamas atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, staigiai užvažiavo maršrutiniam autobusui už priekio, ir staigiai stabdė iki pilno sustojimo, kai tai nebūtina saugumui užtikrinti, tuo priversdamas maršrutinio autobuso vairuotoją taip pat staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, tuo sukeldamas realų pavojų savo bei maršrutinio autobuso vairuotojui, keleiviams, ypač stovintiems, kurie dėl staigaus stabdymo buvo nublokšti, ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat sustojo važiuojamojoje dalyje, palikdamas transporto priemonę stovėti skersai, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių saugiam eismui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950. 127., 179., 82.2., 135.4 p., 150.10. punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M., nesutikdamas su šiuo nutarimu, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti pakartotiniam tyrimui, paskiriant tyrimą atlikti kito miesto policijos padaliniui. Pareiškėjas nurodo, kad 2023-01-27 jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-2495-2023 ROIK 22192864670. Tų pačių metų vasario 22 d. jis pateikė klausimus, į kuriuos jam nebuvo atsakyta, nors Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių V skyrius 42 punktas nurodo, kad į prašymą ar skundą atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. 2023-03-15 jam buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR P-6429-2023, ROIK 22192864670, tačiau pakartotinis baudos skyrimas už tą patį nusižengimą prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 daliai, – niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pripažįstama, kad šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui ROIK numeris. Pažymima, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. 2023-03-06 tiesioginiu nurodymu Klaipėdos aps. vyr. VPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjai J. R. darė įtaką bylos tyrime, dėl ko tyrėja panaikino Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR P-2495-2023, jame pakeisdama nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes, taip pažeisdama ANK 638 straipsnio 2-3 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnį, ir surašė naują administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-6429-2023, kuriame tyčia pašalino bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pažeisdama ANK 609 straipsnio 1 dalį, ANK 611 straipsnio 4 dalį, taip siekdama tyčia suklaidinti baudžiamą asmenį. Tokiais savo veiksmais G. K. ir J. R. pažemino Policijos pareigūno garbę ir orumą, bei padarė esminius proceso normų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė nešališkai ir nepriklausomai išnagrinėti bylą, bei priimti teisingą nutartį. Be to, pagal teismų praktiką, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Pažeidėjas nurodo, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. 2023-04-28, gindamas neteisėtus Klaipėdos aps. vyr. VPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. R. veiksmus, atsiuntė raštą Nr. 30-S-4360, kuriame nurodė, kad ANK normos nedraudžia anuliuoti administracinio nusižengimo protokolo, nors ANK 638 straipsnis aiškiai numato klaidų ištaisymo aplinkybes. O tokie policijos pareigūno argumento pažeidžia esminius teisingumo principus ir silpnina piliečių pasitikėjimą Lietuvos Respublikos įstatymo pamatais. Administracinio nusižengimo bylos ROIK 22192864670 nagrinėjimo metu, 2023-05-16, 13.00 val. Klaipėdos aps. VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėja V. P., būdama šališka, bei vykdydama tiesioginio savo viršininko G. K. nurodymus, priėmė sprendimą byloje, jos net nenagrinėdama, nurodydama, kad policija ir taip per ilgai vilkino bylą, daugiau su juo ,,nebesiterlios“, sprendimas yra priimtas, o jei jis netenkina gali kreiptis į teismą. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu vyr. tyrėja V. P., pasinaudodama tarnybine padėtimi, pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teise būti išklausytam, bei tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog atsižvelgus į 2023-03-06 žodinio nagrinėjimo metu D. M. išsakytas pastabas, kurios buvo pripažintos pagrįstomis, buvo priimtas sprendimas atidėti bylos nagrinėjimą ir grąžinti bylą papildomam tyrimui, apie tai žodžiu informuojant D. M.. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais, o paskirta nuobauda teisinga, paskirta įvertinus visas nuobaudos taikymui svarbias aplinkybes. Todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o nutarimas paliktas nepakeistas.
Teismo posėdyje D. M. prašė jo skundą tenkinti ir grąžinti bylą policijai nagrinėti iš naujo, nes tyrimas atliktas atmestinai. Paaiškino, kai įvykus įvykiui, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kur atsiliepęs pareigūnas situaciją įvertino vienaip, tačiau surašius pranešimą per e.policiją, su juo telefonu susisiekusi tyrėja J. R., su kuria bendravo kelis kartus, pranešė, kad jos viršininkas nusprendė, jog pažeidimą padarė pats pareiškėjas. Į bylos nagrinėjimą policijos pareigūnas atėjo visiškai nepasiruošęs, negalėjo atsakyti į jo klausimus, apskritai išėjo iš bylos nagrinėjimo. Byloje buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, o kai jis pagal protokolo aplinkybes uždavė klausimus, iš pareigūno pajuto nepasitenkinimą. Paaiškėjo, kad bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. surašė nurodymą kaip reikia surašyti protokolą, dėl ko tyrėja panaikino pirmą protokolą ir už tą patį nusižengimą surašė antrą protokolą, nors to ANK nenumato. Atsiliepime nurodė, kad byla buvo grąžinta tyrimui, tačiau jokie papildomi veiksmai nebuvo atlikti. Jo nuomone G. K. pažeidė procesą, nes darė įtaką tyrėjai. Vaizdo įraše matosi, kad jo automobilis išvažiuoja prieš autobusą ir tik tada sustoja, vengdamas susidūrimo. Jis važiavo pirma eismo juosta, tiesiai. Autobusas stovėjo stotelėje. Oro sąlygos buvo blogos, kelias apsnigtas. Kai jis privažiavo prie autobuso iš galo, šis išvažiavo iš stotelės. Ar rodė posūkį, nepamena, to nepastebėjo. Autobusas išvažiavo, kai jis jau neturėjo galimybės sustoti ir jo praleisti, nes atstumas iki jo buvo 10-15 metrų, o eismo sąlygos labai blogos. Tačiau jis vis tiek nusprendė stabdyti, o kadangi jo automobilis varomas galiniais ratais, dėl slidžios kelio dangos automobilį pradėjo mėtyti, todėl, vengdamas susidūrimo, jis privalėjo padidinti greitį. Tai padarius, turėjo arba trenktis į autobusą arba išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ką ir padarė. Bet pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį, nuspaudė stabdį ir įčiuožė į pirmą eismo juostą, kur sustojo.
Institucijos atstovas Leonas Butkus paaiškino, kad byloje yra jo rengtas tarnybinis pranešimas, kurį surašė po to, kai D. M. atvyko į bylos nagrinėjimą pagal pirmą protokolą. Kartu su juo įvertinus visas aplinkybes, buvo nustatyta protokole padaryta klaida – įvykio laikas neatitiko laiko, užfiksuoto vaizdo medžiagoje. Šis laikas buvo nurodytas pagal gautą pranešimą – skambutį į BPC. D. M. taip pat nurodė, kad dvi transporto priemonės negalėjo tilpti vienoje eismo juostoje, todėl byla nebuvo nagrinėta. Jis parengė tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė skyriaus viršininkas G. K., nurodydamas kokios klaidos turi būti ištaisytos ir koks turi būti tikslus nusižengimo vertinimas. Tai nėra įtaka pareigūnei. Protokolas perrašytas remiantis Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu akivaizdoje, tyrimo aprašo 7.5 punktu, kai už jame nurodytų administracinių nusižengimų, į kurį patenka ir administracinis nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, padarymą, surašomas protokolas asmeniui nedalyvaujant. Protokolas su administraciniu nurodymu išsiunčiamas asmeniui, o šis gali įvykdyti nurodymą arba atvykti į bylos nagrinėjimą. D. M. atvyko į bylos nagrinėjimą ir, nustačius klaidą, protokolas buvo perrašytas – senasis protokolas anuliuotas ir surašytas naujas su nauju administraciniu nurodymu jį įvykdyti iki kitos datos. Kilus neaiškumams, pareigūnai dažnai tariasi, kaip vertinti įvykio aplinkybes, ir tai nėra joks įtakos darymas, juo labiau, kad jis pats buvo surašęs tarnybinį pranešimą.
Liudytoja apklausta J. R. teismo posėdyje parodė, kad D. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tačiau jis su nurodymu nesutiko, nes rado keletą klaidų – buvo neteisingai nurodytas įvykio laikas, nes jis buvo nurodytas pagal pranešimo laiką, tačiau peržiūrėjus vaizdo medžiagą, įvykio laikas buvo pataisytas, nes pagal ją, skirtumas buvo apie 15-20 minučių. Taip pat atsižvelgus į D. M. pastabas nusižengimo fabuloje pataisytas vienas sakinys. Pataisius protokolą, buvo perrašytas administracinis nurodymas. Jokia įtaka dėl tyrimo jai nebuvo daroma. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas pagal D. M. apklausos metu pateiktas pastabas ir klaidos ištaisytos. Dėl to tarėsi su pareigūnu Leonu Butkumi ir surašė kitą protokolą. Niekas įtakos jai nedarė ir neturi teisės daryti, tačiau tartis su kolegomis ji turi teisę. Naikinti administracinio nusižengimo protokolą ir ištaisyti klaidas gali remdamiesi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu akivaizdoje, tyrimo aprašu. Kad būtų galima ištaisyti klaidą, klaidingą protokolą reikia anuliuoti, kitos galimybės nėra. Nusižengimo esmė dėl to nepasikeitė. Protokolas buvo surašytas remiantis įrodymais – pirmiausia vaizdine medžiaga, kurioje buvo užfiksuotos KET pažeidimo aplinkybės, apklaustas autobuso vairuotojas, D. M.. Veika kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Automobilio greitis nebuvo nustatinėjamas, nes eismo įvykio nebuvo, tačiau vairuotojas privalo rinktis greitį, atsižvelgdamas į oro sąlygas, o šiuo atveju automobilio vairuotojas matė autobusų stotelėje sustojusį autobusą, todėl turėjo sulėtinti greitį ir, matydamas, kad autobusas išvažiuoja įvertinti laiką, būtiną automobiliui sustabdyti. Autobuso vairuotojas parodė, kad išvažiuodamas iš stotelės jis rodė posūkio signalą, nors vaizdo įraše to nesimato, tačiau jame matosi, jog vairuotojas pasižiūrėjo per langą. D. M. apklausos metu negalėjo paneigti, kad autobuso vairuotojas posūkio signalo nerodė. Tačiau jis neįsitikino, kad gali važiuoti, nors, būdamas autobusui iš galo, matė, kad ruošiasi važiuoti. Remiantis KET 179 punktu, autobusas turi pirmumo teisę išvažiuoti iš stotelės, tačiau pagal KET 180 punktą, autobuso vairuotojas taip pat privalėjo įsitikinti, kad netrukdo eismui ir turi įspėti posūkio signalu, kad išvažiuoja iš stotelės.
Liudytoju apklaustas A. V. teismo posėdyje parodė, kad įvykį prisimena. Jis buvo 2022 m. gruodžio mėn. Įvykio metu jis vairavo maršrutinį autobusą MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autobusas yra didelis, buvo pilnas keleivių. Įvykis buvo autobuso stotelėje „Panevėžys“. Sulipus keleiviams, jis uždarė duris ir tuo pačiu įjungė kairės pusės posūkio signalą. Stebėjo aplinką. Įsitikino, kad niekam netrukdo, todėl išvažiavo. Išvažiuodamas matė atvažiuojantį automobilį, tačiau jis buvo pakankamai toli – už kokių 100 metrų, todėl iš lėto pradėjo važiuoti. Tačiau automobilis padidino greitį ir būdamas prie autobuso šono, pradėjo signalizuoti garso signalu. Jis iš stotelės buvo pavažiavęs apie 10 metrų. Viskas įvyko labai greitai. Jų eismo kryptimi buvo dvi eismo juostos, tačiau kelias buvo apsnigtas. Automobilis autobusui užvažiavo iš priekio ir sustojo, užkirsdamas kelią autobusui. Automobilio vairuotojas pradėjo priekaištauti, kad jis jam sudarė avarinę situaciją, nors vairuotojas sugebėjo autobusą aplenkti ir sustoti. Jis paskambino į dispečerinę pranešti apie įvykį. Ten jam nurodė likti vietoje, kol bus išsiaiškintas įvykis, keleiviai buvo nepatenkinti, dauguma jų išlipo iš autobuso, kai kurie ėjo prie automobilio, jo vairuotojo prašydami patraukti automobilį. Jis pats taip pat to prašė. Vairuotojas nurodė, kad iškvietė policiją ir laukia jos atvažiuojant, tačiau vėliau pats nuvažiavo. Pagal KET autobusas turi pirmenybę išvažiuojant iš stotelės, tačiau taip pat turi įsitikinti, kad netrukdo kitiems vairuotojams. Šiuo atveju jis buvo įsitikinęs, kad niekam netrukdo, nes arčiau buvusius automobilius jis praleido, o šis automobilis buvo gana toli ir jeigu nebūtų padidinęs greičio, autobusas būtų laisvai išvažiavęs. Dėl automobilio vairuotojo veiksmų, autobusą buvo priverstas stabdyti, nors jis jokios avarinės situacijos nesudarė, automobilio vairuotojas turėjo galimybes aplenkti autobusą ir jokio pagrindo staigiai stabdyti neturėjo. Kalbantis su vairuotoju, jis apskritai nusistebo, kad privalėjo praleisti autobusą.
Teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo ir perklausyti garso įrašai (b. l. 14). Faile „2022_12_13_14-32-18_37069299799“ užfiksuotas D. M. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Laikas 14.32 val. Pareiškėjas nurodo, kad važiavo su mašina Kretingos gatve, pirma eismo juosta. yra dvi eismo juostos, bet sniego yra daug. Autobusas sukėlė avarinę situaciją, remiantis tuo, kad jo pirmumo teisė išvažiuoti, nežiūrėdamas, jog automobilis važiavo pirma juosta ir išlindo prieš pat jo automobilį. kadangi kelias yra nevalytas, stabdymo kelias pailgėjęs, jis vos nesusidūrė. Jam buvo tik dvi išeitys – arba trenktis į autobusą, arba išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kurioje buvo kitas automobilis. Nukentėjusiųjų nėra. Autobusas miesto Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į operatorės klausimą ar lauks pareigūnų ir ar rašys pareiškimą, atsako teigiamai. Paprašytas pasakyti vardą ir pavardę, prisistato D. M.. Paklaustas ar kitas vairuotojas bus vietoje, atsako, kad pastarasis negali pravažiuoti ir bus vietoje. Operatorė nurodo laukti vietoje,
Faile „2022_12_13_14-46-08_37069299799“ užfiksuotas antras D. M. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Pranešėjas nurodo, kad prieš kelias minutes skambino dėl įvykio Klaipėdoje, Kretingos g., kad autobusas sudarė avarinę situaciją, išvažiuodamas iš stotelės. Operatorei paklausus ar skambino iš to paties telefono numerio, patvirtina. Nurodo, kad gavo kažkokį ROIK. Operatorės paklaustas ar nelaukė policijos, paaiškino, kad skambino į Klaipėdos policiją, kur pasakė, kad nesant autoįvykio nebuvo, galima viską užpildyti per e.policija. Jis nusifotografavo autobuso priekį su valstybiniu numeriu ir nebelaukė. Operatorė pasitikslina, kur viskas vyko. Pranešėjas nurodo, kad Kretingos gatvėje, įvykis šiandiena, prieš kokias 15-20 minučių. Operatorė patvirtina, kad yra pranešimas, jog policija su pranešėju susisiekė, į ką pranešėjas nurodė, kad pats jai skambino. Operatorė pasitikslina, kad yra pažymėta, jog pranešėjas teiks pareiškimą per e.policija, ką jis patvirtina. Pranešėjas nurodo, kad tiesiog skambina, kad nebūtų siunčiamas ekipažas.
Faile „(duomenys neskelbtini)_20221213145429“ užfiksuoti vaizdo įrašai iš autobuso vaizdo kamerų. Įraše (duomenys neskelbtini) mp.4 užfiksuotas vaizdas per priekinį autobuso langą. Autobusas pradeda važiuoti iš sustojimo 14.31.24 val. Jokių pravažiuojančių automobilių, kuriuos praleistų autobusas, neužfiksuota. Kelias apsnigtas, važiuojama kryptimi pravažiuojama viena eismo juosta. Išvažiavimas iš stotelės nevalytas, autobusas praktiškai iš karto turi važiuoti į pirmą eismo juostą. Priešpriešine eismo juosta matosi atvažiuojantis automobilis. Autobusas juda tiesiai. 14.31.27 val. priešpriešine eismo juosta atvažiuojantis automobilis yra ties autobuso priekiu. Autobusas dar šiek tiek pavažiuoja tiesiai ir greičiausiai visiškai įvažiuoja į pirmą eismo juostą 14.31.29 val. 14.31.35 val. autobusą aplenkia automobilis „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris posūkio signalo nerodo, ir, normaliai, nepraslysdamas, užvažiuoja priešais autobusą bei iš karto sustoja skersai eismo juostos. Autobusas taip pat sustoja. Iš transporto priemonių išlipa vairuotojai ir sustoję autobuso priekyje, kažką aiškinasi. Autobuso vairuotojas grįžta į autobusą 14.31.54 val., o automobilio vairuotojas iš automobilio paima telefoną, skambina. Iš autobuso pradeda lipti keleiviai. Autobuso ir automobilio vairuotojai 14.36.00 val. vėl išlipa iš transporto priemonių ir susitikę autobuso priekyje, kažką aiškinasi. Vairuotojai grįžta į transporto priemones 14.34.27 val. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas 14.37.43 val. perstato automobilį lygiagrečiai dešiniam eismo juostos kraštui ir dar kartą išlipa iš automobilio 14.43.16 val., fotografuoja autobusą ir su kažkuo kalbasi. 14.44.33 val. grįžta prie automobilio, vėl nueina. Tada 14.44.58 val. vėl grįžta prie automobilio, į jį įsėda ir 14.45.11 val. nuvažiuoja. Po jo nuvažiuoja ir autobusas.
Įraše (duomenys neskelbtini).4 vaizdo įraše užfiksuotas autobuso salonas. Autobuso vairuotojas uždaro duris, ir sukdamas galvą į kairę pusę, 14.31.24 val., pajuda iš stotelės. Per autobuso langus, prie jo galo, matosi automobilis. Autobusas juda tiesiai, vairuotojui vis pasižiūrint į kairę. 14.31.26 val. automobilis matosi šalia autobuso, arčiau galo. 14.31.27 val. automobilis yra ties autobuso viduriu ir važiuoja šalia autobuso. 14.31.31 val. automobilis yra ties autobuso vairuotojo vieta. Automobiliui pravažiuojant, autobuso vairuotojas pasisuka į kairę pusę ir palenkia galvą. 14.31.36 val. autobusas sustoja. Vairuotojas išlipa iš autobuso 14.31.39 val., grįžta 14.32.01 val. Iš autobuso pradeda lipti keleiviai. Vairuotojas matosi, kad kalba telefonu. Baigęs kalbėti, vėl išlipa iš autobuso 14.34.45 val., grįžta 14.38.15 val. autobuse likę tik 4 keleiviai, vairuotojas jiems kažką aiškina. Vairuotojas iš autobuso vėl išlipa 14.39.17 val., paskui jį išlipa dar 2 keleiviai. Vairuotojas grįžta į autobusą 14.40.22 val. 14.40.29 val. išlipa likę 2 keleiviai. Vairuotojas vaikšto po autobuso saloną. 14.41.59 val. kažkam skambina. 14.43.27 val., kalbėdamas telefonu, išlipa iš autobuso. 14.44.38 val. grįžta į autobusą, sėda į vairuotojo vietą ir 14.45.20 val. pradeda važiuoti.
Faile „C69 C77 kameros _ch31_20230516130239_20230516132043“ užfiksuotas bylos nagrinėjimas. Įraše užfiksuota kaip į kabinetą įeina policijos pareigūnė ir D. M.. Tyrėja prisistato P. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jam turėtų būti atsakyta į klausimus, su kuo tyrėja sutinka. Tačiau jis nurodo, kad į juos nebuvo atsakyta. Tyrėja paaiškina, kad garso ir vaizdo įrašo nėra, visi dokumentai dėl šių įrašų yra įkelti į bylą. Pareiškėjas nurodo teikiantis prašymą dėl vaizdo įrašo, kurį tyrėja priima. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesupranta, kodėl yra baudžiamas, o ne noras atsakyti jam kelia abejones procesu. Protokolas jam buvo surašytas sausio 27 d., jame nurodyta nusižengimo esmė. Tačiau kažkodėl buvo surašytas antras protokolas pagal tą patį ROIK, jame nurodyta kita nusižengimo esmė. Prašo paaiškinti, kokiu būdu buvo nustatyta, kad greitis buvo nesaugus. Tyrėja atsako, kad ji į diskusijas nesivels, o į jo raštu pateiktus klausimus buvo atsakyta. Ji tik priims sprendimą, o jeigu jis su juos nesutiks, turi teisę skųsti. Su byla ji yra susipažinusi, todėl ją išnagrinės. D. M. prašo paaiškinti, tačiau tyrėja atsako, kad jam viskas buvo paaiškinta raštu. Pareiškėjas pateikia dar vieną rašytinį pareiškimą, kurį tyrėja priima. Taip pat D. M. nurodo, kad kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl KET 180 punkto išaiškinimo ir gavo išaiškinimą, kurį pateikia. Taip pat teikia dar vieną pareiškimą. D. M. nurodo, kad tyrėjos atsisakymas nagrinėti bylą jam dalyvaujant, pažeidžia teises į nešališką bylos nagrinėjimą. Tyrėja paaiškina, kad ji neatsisako nagrinėti bylos. Byla jau buvo kelis kartus išnagrinėta, į jo klausimus buvo atsakyta, o jeigu nesutinka su sprendimu, gali visus argumentus išdėstyti skunde. Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo pažeidimus jis turi skųsti atskiru skundu imuniteto tarnybai, o į bylos klausimus jam nebuvo atsakyta. Tyrėja pakartoja, kad į diskusijas nesivels, jis visus argumentus galės išdėstyti skunde, o šiuo metu priims nutarimą dėl pažeidimo. Paklausia ar D. M. sutinka su pažeidimu. Šis atsako, kad nesutinka, tačiau klausia, kodėl buvo paskirtas nagrinėjimas, jeigu nėra nagrinėjama. Tyrėja paaiškina, kad ji turi teisę išklausyti pažeidėja. D. M. pasitikslina, ar nagrinėjimas yra paskirtas tik dėl išklausimo, bet ji neprivalo atsakyti į jo klausimus. Tyrėja nurodo, kad bylos nagrinėjimo pareiškėjas norėjo, nes laukia vaizdo įrašo, kurio nėra. Pareiškėjas klausia, kokio vaizdo įrašo, patikslina, kad norėjo garso ir vaizdo įrašų. Tyrėja atsako, kad jų nėra, todėl nebėra pagrindo vilkinti bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas klausia ar atsakymo nepateikimas reiškia bylos vilkinimą, todėl kyla klausimas, kodėl tyrėja vilkina nagrinėjimą. Tyrėja paaiškina, kad tai jis vilkina nagrinėjimą. Tyrėja paaiškina, kad jis administracinio nurodymo neįvykdė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skiriama artima vidurkiui bauda ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. Pareiškėjas paklausia ar tuoj gaus sprendimą. Tyrėja klausia ar jis palauks, šis atsako, kad lauks ir klausia kada gaus įrašą. Tyrėja atsako, kad įrašą įkels prie bylos. Pažeidėjas atsako, kad jis neturi prisijungimo prie bylos. Tyrėja nurodo, kad jis turi teikti prašymą kaip ir anksčiau. Pareiškėjas nurodė, kad jis prašymą jau pateikė. Tyrėja atsako, kad ji įrašų neteikia, prašymą turi persiųsti į kitą skyrių ir kada bus atsakymas, negali atsakyti. Pareiškėjui paklausus ar ne policija saugo įrašus, tyrėja atsako, kad jos padalinys įrašų nesaugo. Tyrėja įteikia nutarimą, paaiškina nuobaudos esmę, baudos apmokėjimo terminus.
Šalies argumentai
D. M. 2023-05-16 pareiškimuose Institucijai nurodė teismų praktiką dėl vairuotojo pareigos imtis papildomų atsargumo priemonių kelyje (b. l. 17-18).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakyme į pareiškėjo paklausimą dėl KET 179 punkto reikalavimų taikymo nurodė, kad Susisiekimo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl šiame rašte pateikta nuomonė dėl teisės aktų nuostatų negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Informuoja, kad eismo įvykių tyrimas ar KET pažeidimų nagrinėjimas nėra Susisiekimo ministerijos kompetencija. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą policija „tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones“. Taip pat nurodo, kad KET 179 ir 180 punktuose nustatyta, kad „gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės“, o „prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias“. Dėl klausimo A). Susisiekimo ministerija mano, kad pagal KET 180 punkto reikalavimus maršrutinio transporto vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias ir nesudaryti staigios ir neišvengiamos kliūties kitiems eismo dalyviams, o KET 179 punktas įpareigoja vairuotojus gyvenvietėje duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Dėl klausimo B). Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojai, pastebėję gyvenvietėje iš stotelės išvažiuojantį maršrutinį transportą, privalo duoti jam kelią. Susisiekimo ministerijos nuomone, nagrinėjamoje eismo situacijoje KET nustato abipuses pareigas tiek maršrutinio transporto vairuotojams, tiek ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Eismo dalyviams laikantis nurodytų KET reikalavimų, konfliktinių ar pavojingų situacijų kelyje nekyla (b. l. 20).
Iš vyresniosios tyrėjos V. P. 2023-05-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad netenkintas D. M. pareiškimas dėl jos nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (b. l. 24, 25).
Iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad 2023-03-15 D. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31_ANR_P-6429-2023 dėl to, kad Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, Kretingos 91, 92327 X: 6181532.0, Y: 319899.0, 2022-12-13, 14 val. 31 min. vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę ir važiuodamas gatve, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, nepraleido maršrutinio autobuso, pradedančio važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Aplenkė maršrutinį autobusą, išvažiuojantį iš stotelės, ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą nerodydamas atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, staigiai užvažiavo maršrutiniam autobusui už priekio, ir staigiai stabdė iki pilno sustojimo, kai tai nebūtina saugumui užtikrinti, tuo priversdamas maršrutinio autobuso vairuotoją taip pat staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, tuo sukeldamas realų pavojų savo, bei maršrutinio autobuso vairuotojui, keleiviams, ypač stovintiems, kurie dėl staigaus stabdymo buvo nublokšti, ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat sustojo važiuojamojoje dalyje, palikdamas transporto priemonę stovėti skersai, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių saugiam eismui (b. l. 41).
Fotonuotraukoje užfiksuota stovintis maršrutinis autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o prieš jį matomas stovinčio lengvojo automobilio galo dalis (b. l. 48).
Iš Institucijos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. 2023-03-06 tarnybinio pranešimo dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK22192864670 grąžinimo papildomam tyrimui, nustatyta, kad jame nurodyta, jog 2023-03-06 į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka atvykęs D. M. nurodė, kad nesutinka su tokio turinio administracinio nusižengimo protokolu, nes protokole yra neteisingai nurodytas įvykio laikas, įrašyta neteisinga frazė „ko pasėkoje buvo priverstas važiuoti viena eismo juosta greta autobuso“, kuri neatitinka tikrovės, kadangi dvi transporto priemonės negali važiuoti viena eismo juosta, nes tiesiog netilptų, taip pat byloje nėra jo skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, kuriuo papildyti bylos medžiagą jis prašė 2023-02-22 rašytiniu prašymu. Peržiūrėjus D. M. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir patikrinus administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes buvo nustatyta, kad D. M. pastabos dėl įvykio laiko ir dėl nusižengimo esmės yra pagrįstos, taip pat neįvykdytas D. M. prašymas dėl skambučio garso įrašo prijungimo prie bylos medžiagos, todėl buvo priimtas sprendimas atidėti bylos nagrinėjimą bei grąžinti bylą papildomam tyrimui. Apie tai D. M. informuotas žodžiu. Peržiūrėjus D. M. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir patikrinus administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes buvo nustatyti šie trūkumai, dėl kurių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas negalimas:
1. Administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Nusižengimo data ir laikas“ nurodytas įvykio laikas yra 14:56 val., kuris neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nustatyta, kad tai yra pranešimo policijos registruojamų įvykių registre (ROIK 0122000732486) gavimo laikas. Tikslus įvykio laikas yra užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše ir yra 14:31 val.;
2. Administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ suklysta įrašant nusižengimo esmę: „Vairuodamas automobilį važiavo gatvėje, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, važiavo pirmąją eismo juosta ir nepraleido autobuso, išvažiuojančio iš stotelės į pirmąją eismo juostą, ko pasėkoje buvo priverstas važiuoti viena eismo juosta greta autobuso. Važiuodamas toliau aplenkė autobusą ir užkirto jam kelią priversdamas jį staigiai stabdyt, tokiais veiksmais sukėlė pavojų savo, bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir eismo saugumui.“ Tokia administracinio nusižengimo esmė (fabula) yra neteisinga, nekorektiška, kadangi neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Administracinio nusižengimo protokole turi būti įrašytas tikslus ir aiškus kaltinimas, kokio administracinio nusižengimo padarymu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Nustatyta, jog byloje surinkta duomenų, kad D. M. paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, sukeldamas pavojingą situaciją, (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), t. y. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos (pažeidė KET 127 p.), ir važiuodamas gatve, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, nepraleido maršrutinio autobuso, pradedančio važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės (pažeidė KET 179 p.), išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, aplenkė maršrutinį autobusą, išvažiuojantį iš stotelės, ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą, nerodydamas atitinkamos krypties posūkio (pažeidė KET 82.2.), staigiai užvažiavo maršrutiniam autobusui už priekio, ir staigiai stabdė iki pilno sustojimo, kai tai nebūtina saugumui užtikrinti (pažeidė KET 135.4. p.), tuo priversdamas maršrutinio autobuso vairuotoją taip pat staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, sukeldamas realų pavojų savo, bei maršrutinio autobuso vairuotojui, keleiviams, ypač stovintiems, kurie dėl staigaus stabdymo buvo nublokšti, ir kitiems eismo dalyviams, taip pat važiuojamojoje dalyje, palikdamas transporto priemonę stovėti skersai, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių saugiam eismui (KET 150.10. p.);
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2023-02-22 buvo pateikęs prašymą raštu (reg. administracinių nusižengimų registre 2023-02-22 Nr. 31-ANR_K-15411-2023), kurį taip pat pakartojo žodžiu atvykęs į nagrinėjimą, prašydamas į bylą pridėti jo skambučių 2022-12-13, 14:32:45 val. ir 14:46:36 iš telefono Nr. (duomenys neskelbiami) į bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC) garso įrašą. Prašymas tenkintinas.
Patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą, nustatyta, kad D. M. skambutis BPC užregistruotas ROIK 0122000732421. Tačiau parsisiųsti garso įrašo policijos registruojamų įvykių registras neleido, parodydamas perspėjimą: „Dėl įrašo gavimo prašome kreiptis raštu į BPC. Dėl šių aplinkybių tikslinga raštu kreiptis į BPC ir išreikalauti garso įrašą bei jį įkelti į dokumentų skiltį administracinių nusižengimų registre.
Nustatytus trūkumus įmanoma pašalinti tik atliekant papildomą tyrimą, todėl administracinio nusižengimo byla ROIK 22192132698 grąžintina tyrimą atlikusiam Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK.
Prašoma pavesti atsakingiems Klaipėdos aps. VPK Klaipėdos m. PK pareigūnams pašalinti nurodytus trūkumus, papildyti administracinio nusižengimo bylos medžiagą trūkstamais įrašais ir surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą D. M., remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, bei vadovaujantis LR ANK nuostatomis.
Pastaba: Administracinio nusižengimo byla ROIK 22192864670 nesiunčiama, kadangi popierinio bylos varianto nėra, o skaitmeninė bylos kopija yra įkelta į administracinių nusižengimų registro dokumentų skiltį (b. l. 49-51).
Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2022-12-13, 14.37 val. užregistruotas D. M. pranešimas apie KET pažeidimą. ROIK: 0122000732421. Įvykio aplinkybės: prieš kelias minutes gatvėje maršrutinio autobuso Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė avarinę situaciją, išvažiavo į pranešėjo juostą, išstumdamas pranešėją į priešpriešinį eismą. Pranešėjas laukia vietoje, rašys pareiškimą, pro pranešėją negali važiuoti ir autobusas. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2022-12-13, 14.32 (b. l. 52).
Iš D. M. 2023-02-22 prašymo matyti, kad jis pateikė pastabas dėl jam 2022-01-27 surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 54-55).
Iš Pranešimo peržiūros matyti, kad 2022-12-14, 21:42 val. iš El.paslaugų portalo gautas D. M. pranešimas apie KET pažeidimą. Nurodomos aplinkybės, kad „Asmuo prisistatęs, vairavo automobilį MB C200 vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos g. Pietų kryptimi. Ties Kretingos. g 91 namu esančioje maršrutinio transporto sustojimo stotelėje stovėjo MAN autobusas vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo šiek tiek išsikišęs į važiuojamąją dalį (dėl sudėtingo oro sąlygų ir susidariusių sniego krūvų), todėl atkreipė dėmesį, kad šalia autobuso vaikšto žmonės ir priėmė sprendimą neskubant jį pravažiuoti. Tuo metu, kai jo vairuojamo automobilio priekinė dalis susilygino su autobuso galine dalimi, netikėtai autobusas išvažiavo iš savo stovėjimo vietos, sukdamas į kairę pusę. Jis staigiai nuspaudė stabdį, tačiau dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti, todėl panaudojo garsinį signalą. Tačiau autobuso vairuotojas į jo perspėjimą reagavo taip pat įjungdamas garsinį signalą ir toliau važiavo, taip užkirsdamas jam kelią. Norėdamas išvengti susidūrimo ir bandydamas ištiesinti slystantį automobilį, jis nuspaudė gazo pedalą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje pastebėjo priešais atvažiuojanti kitą automobilį (markes ir numerio nurodyti negali). Laimingo atsitiktinumo dėka, jam pavyko praslysti tarp dviejų automobilių ir grįžęs į pagrindinę judėjimo juostą, sustojo (tarp eismo dalyvių susidūrimo nebuvo, o priešais važiavęs automobilis tiesiog nuvažiavo). Pastebėjo, kad autobusas privažiavęs iš galo sustojo. Vedamas emocijų jis išlipo iš automobilio ir bandė vairuotojui sakyti, kad „Aš suprantu, kad jis yra viešasis transportas ir kaip ir turėčiau jam duoti kelią, tačiau esant tokioms oro sąlygoms ir jis turėtų būti atidesnis, nes ne visada galima sustoti“. Į ką autobuso vairuotojas pavaišino jį riebių keiksmažodžių puokšte „Bbd...“ ir pasakė, kad jam giliai dzin (išversta iš rusų kalbos) ir jis privalo jį praleisti. Ji žinoma nesutiko „eiti žiemą žibučių skinti“, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, ko pasėkoje buvo pasiūlyta laukti atvykstant Policijos ekipažo (b. l. 57, 69).
Šalies argumentai
A. V. 2022-12-29 paaiškinime nurodė, kad 2022-12-13, apie 14.56 val. Kretingos g. vairavo autobusą (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš Mažojo kaimelio stotelės, parodė posūkį, įsitikino, kad netrukdo kitoms transporto priemonėms važiuoti ta pačia kryptimi, posūkį pajungė iš anksto. Prieš pajudant iš vietos, automobilis „Mercedes“ artėjo prie autobuso. Jis judėjo labai lėtai. Minėtas automobilis „Mercedes“ padidino greitį ir pradėjo jį lenkti, įjungė garsinį signalą. Jis sustojo. „Mercedes“ automobilis jį aplenkė ir užblokavo, pastatęs transporto priemonę prieš autobusą. Neleido pajudėti 18 min, keleiviai išlipo (b. l. 59, 68).
Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2023-12-13 14.56 val. gautas pranešimas, jog pranešėjo vairuotojas A. V. prieš 10 min. sukonfliktavo su nepažįstamu kitu vairuotoju a/m. MB v/n ???, kuris įžeidinėjo pranešėjo vairuotoją. Užlaikė autobusą 5 min., nepraleido piktybiškai, vyko konfliktas. Autobuse yra vaizdo medžiaga. Praneša autobuso savininkas. Pasiekiamas telefonu. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022-12-13, 14.50 val. (b. l. 60, 70).
Iš 2023-01-27 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 31-ANR_P-2495-2023, ROIK:22192864670, matyti, kad D. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, Kretingos 91, 92327 X: 6181532.0, Y: 319899.0, 2022-12-13, 14 val. 56 min., vairuodamas automobilį važiavo gatvėje, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, važiavo pirmąją eismo juosta ir nepraleido autobuso, išvažiuojančio iš stotelės į pirmąją eismo juostą, ko pasėkoje buvo priverstas važiuoti viena eismo juosta greta autobuso. Važiuodamas toliau aplenkė autobusą ir užkirto jam kelią priversdamas jį staigiai stabdyt, tokiais veiksmais sukėlė pavojų savo, bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir eismo saugumui (b. l. 65-66).
Šalies argumentai
D. M. 2023-01-09 papildomame rašte nurodė, kad ar autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiuodamas iš stovėjimo vietos rodė posūkį – nepamena, auto registratoriaus jo vairuojamoje transporto priemonėje nebuvo (b. l. 62, 67).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Dėl institucijos pareigūnų, atlikusių administracinio nusižengimo tyrimą, šališkumo
Pareiškėjas D. M. skunde labiau analizuoja policijos pareigūnų, atlikusių administracinio nusižengimo tyrimą, procesinių veiksmus, keldamas pareigūnų šališkumo klausimą, nei paties nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Pažymėtina, kad šališkumas, visų pirma, yra siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu, tuo tarpu ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) bei teismas bylas nagrinėja ir sprendimus jose priima vadovaudamiesi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju duomenų, kad pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą asmeniškai buvo suinteresuota bylos baigtimi ar turėjo tendencingą išankstinę nuomonę, nėra, ir pareiškėjas tokio klausimo net nekelia.
Pareiškėjo nuomone, tyrimą atlikusių ir bylą nagrinėjusių pareigūnų šališkumą patvirtina tai, kad nebuvo atsakyta į jo pateiktus klausimus bei buvo anuliuotas vienas administracinio nusižengimo protokolas, surašant naują, protokolą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės yra išdėstytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Viena iš tokių teisių yra teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, taip pat, be kitų teisių, jis turi teisę teikti prašymus ir nušalinimus.
Ginčo, kad D. M. dalyvavo Institucijoje administracinės bylos nagrinėjime nėra. Tačiau D. M. teigia, kad vyresnioji tyrėja V. P. iš esmės net nenagrinėjo bylos ir neatsakė į jo pateiktus klausimus.
Kaip matyti iš faile „C69 C77 kameros _ch31_20230516130239_20230516132043“ užfiksuoto bylos nagrinėjimo, D. M. buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus, rašytinius prašymus ir šia teise jis pakankamai aktyviai naudojosi. Vis tik, vietoj to, kad teiktų paaiškinimus, jis iš esmės bylą nagrinėjančiai tyrėjai teikė klausimus, reikalaudamas paaiškinti kokiu būdu buvo nustatyta viena ar kita administracinio nusižengimo aplinkybė, pvz., kaip buvo nustatytas jo važiavimo greitis. Žinoma, administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo turi teisę teikti prašymus, tačiau tai nereiškia, kad gali kvosti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantį pareigūną, ką galima pastebėti buvus šiuo atveju. Teisė apklausti asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, tenka administracinį nusižengimą tiriančiam ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnams, o ne priešingai. Todėl tai, kad tyrėja V. P. ar kiti pareigūnai neatsakė į pareiškėjo klausimus, ar atsakymai netenkino pareiškėjo, nėra pagrindas teigti, jog šie pareigūnai buvo šališki. Juo labiau, kad į visus pareiškėjo pateiktus pagrįstus prašymus buvo atsižvelgta, pagal galimybes juos įvykdant. Pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime, jam buvo suteikta teisė teikti prašymus, paaiškinimus, taip pat buvo išspręstas pareikšto nušalinimo vyresniajai tyrėjai V. P. klausimas (b. l. 24-25), todėl nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, o bylą nagrinėjusi pareigūnė buvo šališka.
Pareigūnų šališkumo nepatvirtina ir tai, kad remiantis Institucijos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. 2023-03-06 tarnybiniu pranešimu, buvo panaikintas 2022-01-27 administracinio nusižengimo protokolas ir atsižvelgus į paties D. M. pateiktas pastabas, pripažinus jas pagrįstomis, nuspręsta grąžinti bylą tyrimą atlikusiam Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK, po ko buvo surašytas naujas 2023-03-15 administracinio nusižengimo protokolas su nauju administraciniu nurodymu (b. l. 41).
Pagal teismų praktiką, tokia aplinkybė, kad buvo anuliuotas klaidingai užpildytas administracinio nusižengimo protokolas ir surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, nereiškia, jog buvo padarytas esminis proceso reikalavimų pažeidimas. Nors ANK iš tiesų nenumato tokio procesinio veiksmo kaip tam tikro procesinio dokumento anuliavimas, tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu negalima ištaisyti padarytų klaidų ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms papildyti pirminį kaltinimą. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai žinotų nuo kokio kaltinimo turi gintis (Kauno apygardos teismo 2022-09-09 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-593/2022). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, D. M. teisė į gynybą ir teisingą procesą nebuvo pažeista, nes 2023-03-15 protokolas jam buvo tinkamai įteiktas, jis neginčija, kad suprato kaltinimo esmę, ir, akivaizdu, kad nuo jo aktyviai gynėsi.
Kita vertus, administracinis procesas yra vieningas, organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pats yra aktyvus ir turi teisę pats atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nustatyti papildomas bylos aplinkybes. O šiuo atveju nagrinėjamoje byloje teismas ne tik išklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teismo posėdį, tuo dar kartą realizuodamas jo teisę išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis, bet, be to, kad ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, papildomai apklausė liudytojais bylą tyrusią pareigūnę J. R. bei įvykyje dalyvavusios kitos transporto priemonės vairuotoją A. V., išklausė Institucijos atstovo paaiškinimų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog D. M. savo teisę būti išklausytam realizavo, todėl konstatuoti procesinių pažeidimų, dėl kurio nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtų, nenustatyta.
Dėl D. M. atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
D. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę ir važiuodamas gatve, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vienų eismo juostą, nepraleido maršrutinio autobuso, pradedančio važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Aplenkė maršrutinį autobusų, išvažiuojantį iš stotelės, ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą, nerodydamas atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, staigiai užvažiavo maršrutiniam autobusui už priekio, ir staigiai stabdė iki pilno sustojimo, kai tai nebūtina saugumui užtikrinti, tuo priversdamas maršrutinio autobuso vairuotojų taip pat staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, tuo sukeldamas realų pavojų savo bei maršrutinio autobuso vairuotojui, keleiviams, ypač stovintiems, kurie dėl staigaus stabdymo buvo nublokšti, ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat sustojo važiuojamojoje dalyje, palikdamas transporto priemonę stovėti skersai, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių saugiam eismui.
KET 179 punktas nurodo, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. Tačiau pagal KET 180 punktą, prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias. Taigi, maršrutinio transporto vairuotojo pirmenybės teisė nėra absoliuti. Todėl maršrutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. V., besiruošdamas pajudėti iš stotelės, privalėjo įsitikinti, kad daryti šį manevrą jam nėra jokių kliūčių. Šios KET 180 punkte numatytos maršrutinio transporto vairuotojo pareigos nepaneigia ir KET 179 punkte įtvirtinta jo pirmenybė. Net ir tuo atveju kai kiti vairuotojai pažeidžia KET 179 punkte numatytą pareigą ir neduoda kelio maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto vairuotojui nesuteikiama teisė nepaisyti jam kliudančių, pirmoje eismo juostoje važiuojančių, transporto priemonių ir nesaugiai, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, išvažiuoti iš stotelės (Kauno apygardos teismo 2016-06-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-455-238/2016).
Iš esmės šioje byloje buvo keliamas klausimas, ar D. M. turėjo galimybę praleisti maršrutinį autobusą, pradedantį važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės, o A. V., besiruošdamas pajudėti iš stotelės, paisė KET 180 punkte įtvirtintos pareigos.
Nors teismo posėdyje A. V. tvirtino, kad jam išvažiuojant iš stotelės jis matė atvažiuojantį automobilį, kuris buvo dar gana toli, todėl nusprendė, kad gali važiuoti, tačiau iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini).4 faile „(duomenys neskelbtini)_20221213145429“ nustatyta, kad autobuso vairuotojas autobusu pradeda judėti iš stotelės tuo pat metu sukdamas galvą į kairę pusę, kas paneigia jo nurodytą aplinkybę, jog jis važiuoti pradėjo prieš tai įsitikinęs, kad nėra arti atvažiuojančių kitų transporto priemonių, kurioms jis galėtų sutrukdyti. Be to, autobusui pajudant iš stotelės, per jo galinius langus matyti automobilis, esantis prie jo galo, kaip ir nurodė pareiškėjas. Vos po 3 sekundžių automobilis buvo ties autobuso viduriu, tačiau autobusas ir toliau važiavo tiesiai, o jo vairuotojas vis pažiūrėdavo į kairę pusę, kas leidžia manyti, kad stebėjo eismą. Taigi, tai, kad D. M. vairuojamas automobilis ties autobuso viduriu buvo vos po trijų sekundžių, kai autobusas pajudėjo iš stotelės, leidžia manyti, jog D. M. jau ne tik neturėjo galimybės praleisti autobuso, bet ir buvo akivaizdžiai matomas jo vairuotojui, o šis, išvažiuodamas iš pažymėtos autobusų sustojimo vietos, privalėjo jį praleisti.
Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad D. M. viršijo leistiną greitį. Mieste važiuojant standartiniu maksimaliai leidžiamu 50 km/h greičiu, per 3 sekundes automobilis gali nuvažiuoti apie 41 metrą (Atstumas = greitis * laikas). Byloje nėra nustatyta, kokio ilgio buvo autobusas MAN, tačiau „Vikipedijos“ duomenimis, jis gali būti apie 18 metrų, tuo tarpu D. M. per 3 sekundes pasiekė tik autobuso vidurį, jis į jokią transporto priemone neatsitrenkė, autobusas vis tik įvažiavo iš stotelės į pirmą eismo juostą, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas važiavo viršydamas, ar nepasirinkęs saugaus greičio.
Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, jog abejonės aiškinamos kaltinamo asmens naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų visumos įrodymų vertinimu, nes kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.
Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017), svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017; 2AT-50-303/2018).
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 4, 9 punktai). Ir šių pareigų privalo laikytis visi eismo dalyviai, nepriklausomai nuo to, kokią transporto priemonę vairuoja – keleivinį autobusą ar lengvąjį automobilį.
Kadangi šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog būtent D. M. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę ir važiuodamas gatve, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, nepraleido maršrutinio autobuso, pradedančio važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės, šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.
Vis tik, tolesni D. M. veiksmai – t. y. kad jis aplenkė maršrutinį autobusų, išvažiuojantį iš stotelės ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą, nerodydamas atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo, staigiai užvažiavo maršrutiniam autobusui už priekio ir staigiai stabdė iki pilno sustojimo, kai tai nebuvo būtina saugumui užtikrinti ir tuo privertė maršrutinio autobuso vairuotoją taip pat staigiai stabdyti, ir tuo sukėlė realų pavojų savo bei maršrutinio autobuso vairuotojui, keleiviams, ypač stovintiems, kurie dėl staigaus stabdymo buvo nublokšti, ir kitiems eismo dalyviams, taip pat sustojo važiuojamojoje dalyje, palikdamas transporto priemonę stovėti skersai, tuo trukdydamas kitų transporto priemonių saugiam eismui, yra akivaizdžiai užfiksuoti faile „(duomenys neskelbtini)_20221213145429“ įrašytame vaizdo įraše iš autobuso vaizdo kamerų. Iš esmės šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.
D. M. tokius savo veiksmus aiškina tuo, kad autobusui išvažiavus iš stotelės, jis nusprendė stabdyti, o kadangi jo automobilis varomas galiniais ratais, dėl slidžios kelio dangos automobilį pradėjo mėtyti, todėl, vengdamas susidūrimo, jis privalėjo padidinti greitį. Tai padarius, turėjo arba trenktis į autobusą arba išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ką ir padarė. Bet pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį, nuspaudė stabdį ir įčiuožė į pirmą eismo juostą, kur sustojo. Bet iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)_20221213145429“ matyti, kad pareiškėjui važiuojant ties autobuso priekiu, (14.31.31 val.), kitoje eismo juostoje automobilio nėra, todėl kliūčių aplenkti autobusą nebuvo sudaryta. Pareiškėjas, po kelių sekundžių aplenkęs autobusą, labai sklandžiai grįžta į savo eismo juostą prieš pat autobusą ir tuoj pat stabdo, o automobilis iš karto, be jokio praslydimo, sustoja skersai eismo juostos. Taigi, toks pareiškėjo elgesys nebuvo sąlygotas autobuso vairuotojo veiksmų ir nebuvo būtinas saugumui užtikrinti, nes jokio pavojaus nei jam, nei kitiems eismo dalyviams nebuvo kilę, todėl jokio pagrindo staigiai stabdyti, juo labiau, skersai eismo juostos, nebuvo. Priešingai, kaip brandaus amžiaus, pakankamą vairavimo patirtį turintis vairuotojas, jis privalėjo suprasti ir įvertinti, jog dėl tokio jo poelgio autobuso vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, bus priverstas staigiai stabdyti, ir dėl to kils pavojus ne tik pačių vairuotojų, kitų eismo dalyvių, bet pirmiausia, autobuso keleivių sveikatai ir saugumui. Be to, D. M., sustojęs važiuojamojoje dalyje dar gana ilgą laiką paliko savo transporto priemonę stovėti skersai, tuo akivaizdžiai trukdydamas kitų transporto priemonių saugiam eismui, nors vėlgi, tam jokio neatidėliotino poreikio nebuvo. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, kuomet A. V. būtų bandęs pasišalinti iš įvykio vietos ir jį būtų būtina sulaikyti, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir kaltus asmenis. Atvirkščiai, kai pareiškėjas automobiliu užkirto kelią autobusui ir išlipusį jo vairuotoją informavo, jog kvies policijos pareigūnus, A. V. jų laukė, o būtent pats pareiškėjas, išsiaiškinęs, kad situacija gali būti išspręsta ir kitomis priemonėmis, pirmas nuvažiavo iš įvykio vietos, net nieko nepranešęs autobuso vairuotojui. Kaip minėta, visi vairuotojai be išimties, nepaisant susidariusios situacijos, privalo laikytis KET, todėl analizuojamos bylos kontekste būtent pareiškėjas pervertino savo teises, manydamas, jog jam administracinė atsakomybė, sukėlus pavojingą situaciją, dėl ko autobuso vairuotojas A. V. turėjo staigiai stabdyti, nekyla, nes jo manymu, būtent pastarasis padarė KET pažeidimą. Galimai A. V. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje ir nebuvo tinkami, tačiau D. M. jokia žala dėl to nebuvo padaryta ir net nekilo jos grėsmė, todėl aptarti D. M. veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai ir, be abejonės, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių aplinkybių, net ir pakoregavus kaltinimą ir iš jo pašalinus dalį aplinkybių, D. M. padarytos veikos kvalifikacija nesikeičia.
Pagal ANK 34 straipsnio 2-3 dalis, baudos dydis ir suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė, nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų bei specialiosios teisės atėmimo vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šiuo atveju D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau iš duomenų apie baustumus nustatyta, kad D. M. ne kartą baustas už Kelių eismo taisykles, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kitų jo padėtį gerinančių ar švelninančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių ir minimalaus dydžio nuobaudos jo nuo pažeidimų nesulaiko, nutarimu pagrįstai jam skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, bei nustatytas artimas vidurkiui specialiosios teisės atėmimo terminas.
Nenustačius, jog paskirta nuobauda prieštarautų teisingumo, protingumo principams, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui, parinkta tinkamai įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, kitas administracinės nuobaudos taikymui svarbias aplinkybės, dėl ko švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo, todėl Institucijos nutarimas šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-05-16 nutarimą Nr. 30-ANR_N-5451-20232023-09-18 ir iš jo pašalinti aplinkybę, kad D. M. „nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę ir važiuodamas gatve, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po vieną eismo juostą, nepraleido maršrutinio autobuso, pradedančio važiuoti iš pažymėtos autobusų stotelės, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą.“
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.