Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-156-593/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
AN2-156-593/2022
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00004-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. S.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-156-593/2022Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00004-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus viršininkės S. B. 2022 m. sausio 12 d. priimto nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. S. Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 15 Eur (penkiolikos eurų) bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d., 17.16 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 35,56 km, koordinatės (ašys) (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 70 km/val. greičiui, važiavo 84 km/val. greičiu, įvertinus prietaiso paklaidą (± 3 km/val.), leistiną greitį viršijo 14 km/val., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punktą, įtvirtinantį transporto priemonės vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Ž. S. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau 2022 m. kovo 21 d. teismo nutartimi pažeidėjo skundas atmestas. Teismas pažymėjo, kad Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimas atitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 596 redakcija) patvirtintų Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių reikalavimus. Greičio matavimo prietaiso „PoliScan FM1“ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamumas naudoti abejonių nekelia. Tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu, prieš kurį administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nusižengimo fakto konstatavimui ir pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį kilimui jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį, Ž. S. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Teismas nenustatė, kad Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę grindė duomenimis, kurie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, taip pat nenustatytas Institucijos šališkumas. Ž. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl jam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Ž. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą Institucijai.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog kaltinimas jam buvo suformuluotas 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 72-ANR P-l534-2021, kuriame nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini); byla paskirta nagrinėti 2021 m. lapkričio 25 d., 10.00 val. Šis protokolas surašytas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, pagal kurią, visų pirma, pareigūnas privalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, o tik vėliau, neįvykdžius administracinio nurodymo, jį pateikti pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 611 straipsnis, 613 straipsnio 1 dalis). Tik gavęs apylinkės teismo nutartį, jis sužinojo, kad jo atžvilgiu buvo surašytas ir kitas – 2021 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta kita administracinio nusižengimo padarymo vieta, ir būtent šio administracinio nusižengimo protokolo pagrindu buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.

3.2. Apeliantas pažymi, kad 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas, tačiau teisės aktai nenumato tokio pareigūno veikimo kaip administracinio nusižengimo protokolo „anuliavimas“. Kita vertus, apie kaltinimo panaikinimą, jo keitimą, privaloma informuoti, kad būtų galima pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Administracinio nusižengimo teiseną reglamentuojančių teisės normų pažeidimai negali būti taisomi bet kokiu pačios Institucijos sugalvotu būdu. Šiuo atveju, Institucijos administracinio nusižengimo protokolo „anuliavimas“ (jam apie tai nieko nežinant), naujo protokolo surašymas ir jo pagrindu nutarimo priėmimas neatitinka ne tik ANK normų, bet ir elementaraus teisės doktrinoje pripažįstamo principo – teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo. Institucija susidariusią situaciją laiko techninės klaidos ištaisymu, bet tai nėra techninė klaida, o yra kaltinimo aplinkybių keitimas. Netgi preziumuojant, kad 2021 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas jam buvo išsiųstas, jis šio nėra gavęs, o jeigu ir būtų gavęs, minėtų aplinkybių kontekste (nežinant apie pirmojo protokolo panaikinimą) negalėtų aiškiai suprasti, kad tai toje pačioje administracinio nusižengimo teisenoje surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas.

3.3. Apylinkės teismas, matydamas, kad skundas dėl nutarimo grindžiamas pagrindais, susijusiais su 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu, privalėjo suteikti jam galimybę pasinaudoti gynybos teisėmis, susijusiomis su pasikeitusia, jam nežinoma procesine situacija. Nepateisinama situacija, kad teisminis nagrinėjimas nebuvo atidėtas papildomiems argumentams pateikti, tokiu būdu nesuteikiant galimybės pasirengti gynybai. Tokia situacija, be kita ko, neatitinka (pažeidžia) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a) punktą, pagal kurį kiekvienas kaltinamas žmogus, turi teisę būti skubiai ir nuodugniai informuojamas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą.

3.4. Apeliantas nurodo, jog iš skundžiamos nutarties turinio (4 psl.) matyti, kad Institucijos teigimu, 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo anuliavimo priežastis – jo teigimas, kad šio protokolo nėra gavęs. Tačiau administracinio nusižengimo protokolo neįteikimas nėra pagrindas jį anuliuoti. Be to, jis nėra Institucijos prašęs protokolą anuliuoti, jį taisyti ar pan. Administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos teigimu, anuliuotas 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. jau po bylos nagrinėjimo datos. Nėra logiška, kad po paskirto bylos nagrinėjimo, tariamai jis išreiškė kažkokius pageidavimus, kurie net pagal pačios Institucijos nurodytas aplinkybes nėra susiję su administracinio nusižengimo protokolo trūkumais. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Institucija siekia pateisinti 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo panaikinimą ir jo teisės gintis pažeidimą, prisidengdama neva jo paties kažkokiu tariamu pageidavimu.

3.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi policijos pareigūno A. M. tarnybiniu pranešimu, tačiau nutartyje nenurodyta šio tarnybinio pranešimo data, todėl neaišku, ar jis parengtas prieš 2021 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymą, ar jau gavus jo skundą dėl nutarimo. Akivaizdu, kad šis tarnybinis pranešimas nebuvo surašytas iki 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo, nes, priešingu atveju, jame būtų nurodyta kita administracinio nusižengimo padarymo vieta. Tai reiškia, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas ne anksčiau, kaip po 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo, t. y. jau baigus administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 608 straipsnis). Nors administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas, byla buvo perduota nagrinėti, visgi, Institucija atlikinėjo administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus. Vien šiuo pagrindu Institucija pažeidė administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, kas sąlygojo ir jo teisės tinkamai pasirinkti gynybą pažeidimą ir tuo pačiu teisėtus lūkesčius, kad Institucija veiks pagal teisės aktus, o ne pagal savo sugalvotą veikimo modelį.

3.6. Be to, iš nutarties turinio matyti, kad A. M. tarnybiniame pranešime nurodė, jog jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) vykdė transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę su greičio fiksavimo sistema „PoliScan FMl“ numeris (duomenys neskelbtini), neturint kontakto su pažeidimus padariusiais asmenimis. Su tarnybiniu automobiliu apie 9.30 val. atvyko šalia (duomenys neskelbtini) namo. Minėtą greičio matavimo prietaisą sumontavo <...>; iš minėtos vietos išvyko 17.30 val. Taip pat nurodė, kad galimai dėl jo klaidos greičio matavimo prietaise nebuvo nurodytos naujos koordinatės; nurodė tikslias nusižengimo padarymo koordinates. Vis dėlto, lieka neaišku, iš kur pareigūnui A. M. žinomos tarnybiniame pranešime nurodytos administracinio nusižengimo padarymo tikslios koordinatės, jeigu jis pats teigia, kad jų nebuvo nustatęs. Be to, nurodo, kad tik galimai dėl klaidos koordinatės nebuvo atnaujintos, kas reiškia, kad jis nėra tikras dėl savo paties nurodytų aplinkybių (dėl savo klaidos). Visa tai kelia pagrįstas abejones šio tarnybinio pranešimo turiniu. Abejones sustiprina faktas, kad beveik po dvejų metų nuo įvykio pareigūnas prisimena ne tik tikslų kelio kilometrą, bet ir tikslias įvykio koordinates, kurių netgi nebuvo nustatęs. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad greičio matavimo prietaisą naudojo kitas pareigūnas – Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji tyrėja S. S. (b. 1. 35–37). Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareigūnas A. M. buvo kartu su pareigūne S. S.. Tai rodo, kad tarnybinis pranešimas yra melagingas, sukonstruotas, siekiant nurodyti išimtinai Institucijai palankias aplinkybes ir legimitizuoti jos padarytus administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus.

3.7. Apelianto vertinimu, dėl jo naudojimosi teise skųsti Institucijos sprendimus buvo pabloginta jo padėtis, nes Institucija anksčiau buvo paskyrusi 12 Eur baudą, o vėliau (po teismo sprendimo grąžinti bylą Institucijai) paskyrė 15 Eur baudą, nors aplinkybės, į kurias atsižvelgiama nustatant baudos dydį, nesikeitė (išskyrus aplinkybę, kad anksčiau buvo padavęs skundą, kurį teismas laikė pagrįstu). Tačiau apylinkės teismas dėl non reformatio in peius principo pažeidimo nepasisakė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo itin formalus, 2021 m. rugsėjo 21 d. šaukime jis buvo įvardytas kaip pažeidėjas ir šauktas administracinio nusižengimo protokolo surašymui, jo kaltė pareigūno buvo preziumuota. Visa tai pagrindžia Institucijos šališkumą jo atžvilgiu, į ką apylinkės teismas pakankamai neįsigilino.

3.8. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad prieš greičio matavimo prietaisą buvo įrengtas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, 209 punkte nurodytas ženklas. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Kadangi prieš greičio matavimo prietaisą nebuvo įrengtas ženklas, įrodymai, surinkti pažeidžiant teisės aktus, laikytini neleistinais. Todėl administracinėn atsakomybėn jis negali būti patrauktas. Apelianto nuomone, teikdamas įvairius prašymus, skundus ir kt., jis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, o užsitęsusio proceso pagrindinė priežastis yra Institucijos negebėjimas surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nusižengimo tyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidinėjimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas V. K. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ž. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti be pakeitimų Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimas, kuriuo Ž. S. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, Institucijos atstovės S. B. parodymais, Institucijos teiktame atsiliepime nurodyta informacija, pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Taigi, apylinkės teismas vadovavosi surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.

8. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde aiškina, kad Institucija buvo šališka ir jo padarytą administracinį nusižengimą tyrė netinkamai, padarė procesinių pažeidimų, dėl kurių administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta arba byla grąžinta Institucijai, tačiau aukštesnės instancijos teismas esminių nusižengimo tyrimo trūkumų nenustatė. Bylos medžiaga liudija, kad Ž. S. 2020 m. rugpjūčio 1 d. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (nustatyto greičio viršijimas) buvo užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2020 m. spalio 3 d. susimokėti 6 Eur baudą surašytas 2020 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 8–9), tačiau Ž. S. minėtos baudos iki nurodyto laiko nesumokėjo, todėl 2020 m. spalio 13 d. nutarimu jam buvo paskirta 12 Eur bauda. Šis nutarimas priimtas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, t. y. rašytinio proceso tvarka, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Ž. S. buvo tinkamai pranešta. Tai, kad jis žinojo apie bylos nagrinėjimą patvirtina ir jo paties 2020 m. spalio 12 d. pateiktas prašymas išreikalauti naujus įrodymus ir atidėti bylos nagrinėjimą. Minėtas prašymas elektroniniu paštu buvo gautas 2020 m. spalio 12 d., 23.59 val. (b. l. 13), todėl iki 2020 m. spalio 13 d. nutarimo priėmimo (10.10 val.) objektyviai nebuvo suspėta į jį atsižvelgti. Vis dėlto, šis prašymas buvo išnagrinėtas. 2020 m. spalio 20 d. nutarimu vyresnysis tyrėjas V. P. panaikino 2020 m. spalio 13 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai nagrinėti iš naujo.

9. Atlikus papildomą aplinkybių tyrimą (išsireikalavus Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą, eismo greičio matuoklio patikros pažymėjimą, matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir priedą Nr. 1 apie šios priemonės konstrukciją bei veikimą ir kt.), Ž. S. 2020 m. spalio 26 d. buvo surašytas naujas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, taip pat naujas administracinio nusižengimo protokolas. Šis protokolas buvo surašytas jau be administracinio nurodymo sumokėti pusę galimos minimalios baudos, nes ankstesnio administracinio nurodymo Ž. S. laiku neįgyvendino. Bylos nagrinėjimo data numatyta 2020 m. lapkričio 10 d., 9.00 val., tačiau šiuo laiku bylos nagrinėjimas neįvyko, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, jog dėl šalyje galiojančių karantino apribojimų atvykti negali. Siekiant užtikrinti Ž. S. teisę dalyvauti bylos nagrinėjime buvo derintos net kelios datos – 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gegužės 18 d. (b. l. 54–66), tačiau nė viena iš šių datų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui netiko, todėl 2021 m. gegužės 21 d. nutarimas, kuriuo jam paskirta 12 Eur bauda, buvo priimtas jam nedalyvaujant (b. l. 1).

10. Dėl pirmiau nurodyto nutarimo panaikinimo Ž. S. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino 2021 m. gegužės 21 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai. Teismas nurodė, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nėra nurodyta konkreti administracinio nusižengimo vieta, t. y. protokole nurodytos tik pažeidimo koordinatės, kurios nėra pakankamos asmeniui norint gintis nuo pareikštų kaltinimų. Be to, 2021 m. gegužės 21 d. nutarime nurodytas greičio matavimo prietaisas skiriasi nuo nurodyto kituose procesiniuose dokumentuose, kaip ir kodėl atsirado šis skirtumas, neaišku. Taigi, byla grąžinta Institucijai ištaisyti aptartus trūkumus.

11. Institucija 2021 m. rugsėjo 21 d. bandė susisiekti su Ž. S., siųsdama jam šaukimą atvykti į Instituciją 2021 m. spalio 5 d., tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į šį šaukimą nereagavo, todėl naujas administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas 2021 m. lapkričio 10 d. Vis dėlto, bylos nagrinėjimas pagal minėtą protokolą neįvyko, nes pareigūnai pastebėjo, kad šiame protokole liko neištaisyti apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nurodyti trūkumai. Todėl 2021 m. lapkričio 10 d. protokolas buvo anuliuotas ir 2021 m. gruodžio 27 d. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuris Ž. S. įteiktas 2021 m. gruodžio 30 d., 9.03 val. (b. l. 26–27). Esant šiems duomenims, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog apie 2021 m. gruodžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolą jis sužinojo tik iš skundžiamos apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties. Kadangi 2021 m. gruodžio 27 d. protokolas jam buvo tinkamai pristatytas, todėl jis žinojo ir apie paskirtą bylos nagrinėjimo Institucijoje datą – 2022 m. sausio 12 d., 10.00 val. Vis dėlto, į Instituciją Ž. S. eilinį kartą neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jokių prašymų ar paaiškinimų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad buvo anuliuotas klaidingai užpildytas 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. gruodžio 27 d. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, nereiškia, jog buvo padarytas esminis proceso reikalavimų pažeidimas. Nors ANK iš tiesų nenumato tokio procesinio veiksmo kaip tam tikro procesinio dokumento anuliavimas, tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu negalima ištaisyti padarytų klaidų ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms papildyti pirminį kaltinimą. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai žinotų nuo kokio kaltinimo turi gintis. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Ž. S. teisė į gynybą ir teisingą procesą nebuvo pažeista, nes, jau minėta, 2021 m. gruodžio 27 d. protokolas jam buvo tinkamai įteiktas. Be to, apylinkės teismui teiktame atsiliepime Institucija nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo pareiškęs, kad 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo negavo, prašė protokolą atsiųsti paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Būtent tuomet buvo pastebėta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. protokole, grafoje apie nusižengimo padarymo vietą, liko neištaisyta klaida, kurią ištaisius 2021 m. gruodžio 27 d. protokolas buvo išsiųstas Ž. S..

13. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su policijos pareigūnais visiškai nebendradarbiavo, todėl 2022 m. sausio 12 d. nutarimas priimtas jam nedalyvaujant. Šį nutarimą Ž. S. iš karto apskundė Alytaus apylinkės teismui, tačiau į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, neatvyko, taip pat nepateikė jokių prašymų ar rašytinių paaiškinimų. Tuo tarpu Institucija į posėdį atsiuntė savo atstovę, taip pat pridėjo, jų nuomone, teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmingus dokumentus. Vienas iš šių papildomų dokumentų buvo vyriausiojo patrulio A. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 11) „Dėl darbo su greičio matavimo įranga“. Šiame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) jis vykdė transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę su greičio fiksavimo sistema POLISCAN FM1 Nr. (duomenys neskelbtini), neturint kontakto su pažeidimus padariusiais asmenimis. Greičio matavimo prietaisą jis sumontavo kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštyje. Leistinas važiavimo greitis minėtame kelio ruože 70 km/val. Pareigūnas paaiškino, jog suformuotame administracinio nusižengimo protokole buvo blogai nustatytos koordinatės, nes 2020 m. liepos 31 d. transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę su tuo pačiu prietaisu jis vykdė (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atvykus vykdyti transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę į (duomenys neskelbtini), naujos koordinatės nebuvo perkeltos į POLISCAN FM1 Nr. (duomenys neskelbtini) matuoklio nustatymus dėl galimai jo klaidos, t. y. jis neatnaujino koordinačių. Tačiau pažeidimo padarymo momentu padarytoje nuotraukoje matosi (duomenys neskelbtini) miestelio autobusų stotelė bei šalia kelio esanti parduotuvė. Taip pat yra užrašas PS-(duomenys neskelbtini), kuris nurodo, jog matavimas buvo atliktas būtent su greičio matavimo prietaisu POLISCAN FM1 Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Apeliantas skunde nurodo, jog A. M. tarnybinis pranešimas yra melagingas, pateiktas siekiant nurodyti išimtinai Institucijai palankias aplinkybes ir legitimizuoti jos padarytus administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus, tačiau aukštesnės instancijos teismas tam nepritaria. Aptartas tarnybinis pranešimas surašytas 2022 m. vasario 22 d., t. y. jau po Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimo priėmimo, vis dėlto, šiame tarnybiniame pranešime nėra pateikta jokios naujos su nusižengimu susijusios informacijos, tiesiog jame išdėstytos priežastys, kodėl 2021 m. lapkričio 10 d. protokole buvo nurodytos netinkamos nusižengimo padarymo vietos koordinatės, dėl ko šį protokolą teko anuliuoti ir surašyti naują protokolą. Šias priežastis Institucijos atstovė galėjo nurodyti ir žodžiu teismo posėdžio metu, tačiau buvo pasirinktas kitas informacijos pateikimo variantas, t. y. pareigūnas, neatnaujinęs greičio matuoklio koordinačių, buvo įpareigotas surašyti tarnybinį pranešimą. Tai, kad apie šį pranešimą Ž. S. sužinojo tik gavęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nepripažįstama jo teisių pažeidimu, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats pasirinko nedalyvauti jo skundo nagrinėjime apylinkės teisme. Tuo tarpu Institucija pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe teikti teismui paaiškinimus bei kitą reikiamą informaciją.

15. Apelianto teigimu, A. M. tarnybinio pranešimo melagingumą patvirtina ir tai, kad pagal bylos duomenis greičio matavimo prietaisą įvykio metu naudojo kitas pareigūnas – Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji tyrėja S. S.. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareigūnas A. M. dirbo kartu su pareigūne S. S.. Atsakant į šiuos apelianto teiginius, pažymėtina, kad A. M. įvykio dieną sumontavo greičio matavimo prietaisą ir dirbo pagal užduotį vykdyti transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę, neturint kontakto su pažeidimus padariusiais asmenimis. Tuo tarpu S. S. įvykio vietoje nebuvo ir greičio matavimo prietaiso nenaudojo, ji tik parengė pažeidimo medžiagą, t. y. užpildė Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą, įvedė reikiamus duomenis į Administracinių nusižengimų registrą. Taigi, apeliantas yra neteisus teigdamas, kad jo padarytą nusižengimą užfiksavo pareigūnė S. S., o paskui neva paaiškėjo, jog tai padarė pareigūnas A. M.. Byloje esanti medžiaga aiškiai atriboja kiekvieno pareigūno atliktus veiksmus, kurie nesidubliuoja ir vienas kitam neprieštarauja.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Ž. S. neneigia inkriminuotu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau mano, jog administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi jo kaltė yra grindžiama neleistinais įrodymais, o būtent: prieš greičio matavimo prietaisą nebuvo įrengtas ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo aspektu išsamią galiojančių teisės aktų ir teismų praktikos analizę pateikė apylinkės teismas, todėl aukštesnės instancijos teismas, pritardamas šiems motyvams, nesikartoja, tačiau dar kartą atkreipia dėmesį, kad eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Vairuodamas automobilį, Ž. S. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai ir stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio, tačiau pastarojo kriterijaus jis nesilaikė, todėl yra pagrįstai nubaustas. Teigti, jog nusižengimas buvo užfiksuotas neteisėtai, objektyvaus pagrindo nėra.

17. Apeliaciniame skunde yra keliamas ir Institucijos šališkumo klausimas. Apelianto teigimu, tik dėl to, kad jis aktyviai gynė savo teises ir skundė Institucijos priimtus procesinius sprendimus įstatymų nustatyta tvarka, jam 2022 m. sausio 12 d. nutarimu buvo paskirta 15 Eur, o ne 12 Eur bauda, kaip ankstesniuose, panaikintuose nutarimuose. Be to, Institucijos šališkumą rodo ir šaukimų jam siuntimas, kuriuose jo procesinė padėtis buvo įvardyta „pažeidėjas“, tokiu būdu pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Analizuojant šiuos teiginius, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirminį 2021 m. spalio 13 d. nutarimą priėmė vyresnysis tyrėjas V. P., kuris pats, sutikdamas su Ž. S. skundo teiginiais, 2020 m. spalio 20 d. šį nutarimą panaikino ir po papildomo aplinkybių tyrimo priėmė 2021 m. gegužės 21 d. nutarimą, kuris buvo panaikintas apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi. 2021 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą surašė tyrėjas E. I., tačiau pastebėjus jame klaidingai nurodytas įvykio vietos koordinates, šis protokolas buvo anuliuotas ir 2021 m. gruodžio 27 d. surašytas naujas protokolas, kurį surašė vyresnysis tyrėjas D. K., o jo pagrindu 2022 m. sausio 12 d. nutarimą priėmė Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė S. B.. Taigi, ši pareigūnė nedalyvavo priimant ankstesnius (jau panaikintus) nutarimus, todėl visą medžiagą vertino neturėdama jokio išankstinio nusistatymo. Tai, kad 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. gegužės 21 d. nutarimais Ž. S. buvo paskirta 12 Eur bauda, o 2022 m. sausio 12 d. nutarimu jam paskirta 15 Eur bauda, nepatvirtina Institucijos šališkumo.

18. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcija numato kaltininkui baudą nuo 12 iki 30 Eur. Ž. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Leistiną važiavimo greitį jis viršijo gyvenvietėje, nustatytas greitis, įvertinus paklaidą, viršytas 14 km/val., todėl paskirtoji artima minimaliai bauda (15 Eur) pripažintina pagrįsta ir teisinga. Ši bauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę, todėl vertinti, kad ji per griežta (nepagrįstai didelė), pagrindo nėra.

19. Šališkumo apygardos teismas neįžvelgia ir dėl to, jog šaukimuose atvykti į Instituciją Ž. S. procesinė padėtis buvo įvardyta „pažeidėjas“. Be abejo, asmenį, kurio atžvilgiu dar nėra priimtas baigiamasis procesinis sprendimas, būtų tiksliau įvardyti „asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn“, tačiau teigti, jog išsireiškimu „pažeidėjas“ buvo iš esmės pažeista nekaltumo prezumpcija, pagrindo nėra, juo labiau, kad nutarimai buvo naikinami ne dėl kaltės įrodymų trūkumo, o dėl netiksliai suformuoto kaltinimo (netikslios nusižengimo padarymo vietos), kas vėliau buvo ištaisyta. Šioje nutartyje jau minėta, kad ginčo, kas inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo nustatytą greitį viršijusią transporto priemonę, byloje nėra. Nors policijos pareigūnams nepavyko iš karto tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolo, tačiau galiausiai kaltinimas buvo suformuluotas tiksliai ir aiškiai, Ž. S. suprato kokį nusižengimą, kada ir kur padarė, taip pat turėjo visas galimybes tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Nors administracinio nusižengimo bylos teisena užsitęsė, tačiau ANK 39 straipsnyje numatyti terminai nėra pažeisti.

20. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl Ž. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaDaiva Jankauskienė