Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria J. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė. BK 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d., 11.08 val., iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., 14.10 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 12 mėnesių, paskiriant jam intensyvią priežiūrą jo gyvenamosios vietos adresu, intensyvios priežiūros metu įpareigojant jį 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, 2) tęsti darbą, o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje, 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas J. S. priklausantis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. sausio 26 d.).

2. 2023 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo buvo siūloma nuteistajam J. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas netenkintas.

3. 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo buvo siūloma nuteistajam J. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi J. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

4. Skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir išnagrinėti bylą, neatsižvelgiant į jo tautybę ir jo nelietuvišką pavardę.

5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjui bausmės vykdymo atidėjimą dėl nacionalinės diskriminacijos. Pareiškėjas pažymi, kad viso teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamu du klausimai: 1) kokia pareiškėjo tautybė, 2) kodėl pareiškėjo pavardė nelietuviška. Pareiškėjo teigimu, jis buvo pažemintas, niekinimas, teisiamas dėl to, kad jis nelietuvis, jam buvo baisu.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo J. S. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla bei teikimo byla, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepadarius procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų, įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu ir padarė pagrįstą išvadą, kad jis be pateisinamų priežasčių vengia vykdyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl bausmės tikslai nėra ir negali būti pasiekti. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti nuteistojo J. S. skundą ir skundžiamą nutartį pakeisti.

8. Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas panaikino nuteistajam J. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimą dėl nacionalinės diskriminacijos. Pareiškėjas pažymi, kad viso teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamu du klausimai: 1) kokia pareiškėjo tautybė, 2) kodėl pareiškėjo pavardė nelietuviška.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020, Nr. 2K-7-76-719/2022). Nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017).

10. Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 27 d. 14.00 val. vykusio teismo posėdžio garso įrašu, posėdžio protokolu bei bylos medžiaga, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai šališkas nuteistojo J. S. atžvilgiu ir skundžiamą teismo procesinį sprendimą priėmė dėl nuteistojo J. S. tautybės. Kaip matyti iš vykusio teismo posėdžio garso įrašo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatinėjama nuteistojo J. S. asmenybė, kurios nustatymui buvo užduoti klausimai, susiję su nuteistojo asmenybe, t. y. kokia jo tautybė, bei užduotas klausimas dėl vertėjo tik dėl to, kad baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba ir lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui būtų užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Vien tai, kad, nuteistojo nuomone, teismo posėdžio metu buvo užduoti klausimai, susiję su jo tautybe, savaime nereiškia, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. S. teismui nušalinimo nepareiškė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundo argumentai dėl teismo šališkumo laikytini deklaratyviais ir atmetami kaip nepagrįsti.

11. BK 75 straipsnio 9 dalis numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad, jeigu probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendimas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tada, kai yra Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, todėl bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę. Teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, taip pat ir priežastis bei sąlygas, lėmusias pažeidimų padarymą, asmenybę, ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti arešto bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva.

12. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam skiriamos tam tikros pareigos, įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jų tikslingumą, laikymosi realumą ir būsimą poveikį nuteistajam. Būtent jų bei nuteistojo pareigų laikymasis užtikrina, jog asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, laikytųsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais bei priemonėmis. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčio kryptingumą, sprendžiant, klausimą dėl asmens atžvilgiu taikomo bausmės vykdymo atidėjimo efektyvumo, vertinama, kaip nuteistasis laikosi visų jam paskirtų pareigų.

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teismas, nuteistajam J. S. atidėdamas paskirtos galutinės subendrintos 60 parų arešto bausmės vykdymą 12 mėnesių, pastarajam paskyrė intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, 2) tęsti darbą, o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje, 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam J. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 8 d., bei konfiskuotas J. S. priklausantis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius nuteistojo J. S. priežiūrą vykdo nuo 2023 m. sausio 30 d. Nuteistasis J. S. 2023 m. sausio 31 d. buvo supažindintas pasirašytinai su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas, su kuriuo nuteistasis J. S. sutiko (asmens b. l. 22-54). Taigi, be jokios abejonės, nuteistasis J. S. žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys pareigas ar jų apskritai nevykdys.

15. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis J. S. 2023 m. vasario 3 d. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrių pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodydamas, kad prašo kreiptis į teismą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nes negalės pasilikti kaime pas senelius, pernakvoti, išvažiuoti atostogų, bei į naktinę žvejybą, apykojė pritrynė koją, nepatogu vaikščioti, kadangi leidžiantis laiptais kabinasi už laiptų, be to, negali nuvažiuoti pas draugus į kitą miestą, kadangi nespėtų grįžti laiku, nustatytomis valandomis (asmens b. l. 60). Dėl tokio nuteistojo J. S. prašymo 2023 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo buvo siūloma nuteistajam J. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. Tačiau teismo posėdžio metu nuteistasis J. S. jau pakeitė savo poziciją, nurodė, kad arešto bausmės atlikti jis nenori, ir, nors jo gyvenimą teismo skirti įpareigojimai bei intensyvi priežiūra riboja, tačiau jis sutinka su tokia bausmės vykdymo forma. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2024 m. sausio 25 d., bausmė dar tik pradėta vykdyti, kol kas pažeidimai nefiksuoti, nuteistasis J. S. teisme pakeitė savo poziciją dėl bausmės atlikimo, 2023 m. kovo 16 d. priėmė nutartį, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas netenkintas.

16. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis J. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu vykdė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nesinaudoti specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nepažeidė. „Sodra“ duomenimis nuo 2021 m. gruodžio 9 d. dirba UAB „G.“ (asmens b. l. 18), tokiu būdu vykdo jam teismo skirtą įpareigojimą – tęsti darbą, o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje. Taip pat įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo J. S. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens b. l. 14-16). Visgi, po minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo, nuteistasis J. S. du kartus pažeidė jam teismo skirtą įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra – 2023 m. balandžio 8 d. namo negrįžo nustatytu laiku, sistema užfiksavo, kad nuteistasis J. S. grįžo namo 2023 m. balandžio 9 d. 00.13 val. (asmens b. l. 54). Dėl padaryto pažeidimo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad namo grįžti pavėlavo, nes (duomenys neskelbtini), darė remontą, o iš buto išėjęs šeimininkas uždarė duris, todėl jis negalėjo išeiti iš minėto buto (asmens b. l. 68). Po pažeidimo nuteistasis J. S. buvo pakartotinai supažindintas su bausmės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, tačiau teigiamų išvadų nepadarė ir J. S. pakartotinai pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra – 2023 m. balandžio 13 d. nustatytu laiku namo negrįžo, sistema užfiksavo, kad nuteistasis J. S. namo grįžo 2023 m. balandžio 14 d. 01.20 val. (asmens b. l. 54). Dėl padaryto pažeidimo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad nepastebėjo, jog jam pritrūks laiko grįžti namo nustatytu laiku (asmens b. l. 69). Taip pat iš byloje esančio 2023 m. gegužės 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nuteistasis J. S. padarė vieną administracinį nusižengimą – 2023 m. balandžio 25 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 98 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2023 m. balandžio 15 d., 00.30 val., savo darbo vietoje buvo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,89 promilių girtumas. Be to, kaip matyti, nuteistasis J. S. nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą, jam esant neblaiviam, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog jis 2023 m. balandžio 15 d. pažeidė ir teismo jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuteistajam J. S. buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas). Dėl padaryto pažeidimo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad jis išgėrė su draugais iš vakaro, o rytojaus vakarą nuėjo į darbą, kuriame jis negėrė alkoholio, turi problemų su skrandžiu, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, pagalbos dėl to jam nereikia (asmens b. l. 70). Sutiktina, kad kai kurie nuteistojo J. S. padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nėra itin šiurkštūs ar piktybiški, tačiau tai niekaip nepateisina jo elgesio. Juo labiau, kad netinkamas nuteistojo elgesys – intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų pažeidinėjimas – kartojasi, o tai rodo, kad nuteistasis J. S. nėra linkęs keisti savo elgesio ir mąstymo teigiama linkme, nors asmuo, būdamas nuteistas trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausme, bausmės vykdymą atidedant, turi suprasti, jog bet koks pažeidimas, ypač padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris savo ruožtu gali reikšti pareigą atlikti paskirtą arešto bausmę.

17. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atidėdamas nuteistajam J. S. paskirtos galutinės subendrintos 60 parų arešto bausmės vykdymą, suteikė nuteistajam J. S. galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį laisvėje, visgi akivaizdu, kad nuteistasis tokia galimybe nepasinaudojo, nes, kaip jau minėta, nuteistasis J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neskyrė pakankamai dėmesio savo elgesio kontrolei, sąmoningai ir tyčia pažeidinėjo teismo skirtą įpareigojimą – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, padarė vieną administracinį nusižengimą, kuriuo taip pat šiurkščiai pažeidė ir kitą teismo jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (pažeidimas dėl alkoholio vartojimo padarytas J. S. būnant sunkaus girtumo laipsnio). Visi pažeidimai nuteistojo padaryti per trumpą laiką. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nuteistasis J. S., žinodamas ir suprasdamas savo pareigą vykdyti jam skirtus teismo įpareigojimus (probacijos sąlygas) bei žinodamas atsakomybę už šių įpareigojimų nevykdymą, t. y. kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, turėjo galimybę pasitaisyti ir dėti pastangas savo elgesio keitimui, privalėjo elgtis itin pavyzdingai bei nepriekaištingai, tačiau sąmoningai nevykdė jam skirtų teismo įpareigojimų bei padarė administracinį nusižengimą. Toks nuteistojo J. S. elgesys rodo, kad jis nepaiso jam parodyto teismo pasitikėjimo ir suteiktos galimybės būti laisvėje, nuteistasis yra nekritiškas savo elgesiui, nesistengia pasitaisyti ir iš esmės keisti netinkamą elgesį, o tai suponuoja pagrįstą manymą, kad bausmės tikslai (tiek nubaudimo, tiek prevenciniai) taikant nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą nėra ir nebus pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai nesuteikė dar vienos galimybės nuteistajam parodyti deramą savo elgesį.

18. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išskirtinė išlyga nuteistajam, kuriam nuosprendžiu paskiriama arešto bausmė. Toks asmuo privalo tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus, todėl visiškai teisingu ir pateisinamu laikomas sprendimas pažeidus šias sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti. Šioje byloje nustatyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistasis J. S. nėra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindas nustatytas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo J. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.