- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-548-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01588-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Henrichas Jaglinskis, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- V. S., S. J., N. P., L. P., J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Grefa“
- Ieškovas
- Ž. N., D. N.
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. N. ir D. N. ieškinį atsakovams S. J. (S. J.), V. S. (V. S.), V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Grefa“ dėl servituto teisių įgyvendinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Ž. N. ir D. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu kuriuo iš esmės prašo įpareigoti atsakovus S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“: 1) per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteikti ieškovams, įrengtų, metalinių vartų valdymo distancinį pultą bei automatikos atjungimo mechanizmo raktą, esančių atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane tarp pažymėtų taškų Nr. 16 – 17; 2) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19 – 20 sumontuotą metalinę tvorą, atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų (t. 1; b.l. 36 – 39, 134 - 135). Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 5 d. sprendime nusprendė nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam keliui kelio servitutą, pagal UAB „Tiretas“ 2008 vasario 28 d. parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo, vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą, per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv. m viešpataujančiam daiktui, t. y. ieškovo sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai naudoti; šis sprendimas yra įsiteisėjęs; šiuo teismo sprendimo pagrindu nustatytas kelio servitutas yra įregistruotas viešajame registre. Ieškovai teigia, kad atsakovai, kurie yra tarnaujančiojo daikto bendraturčiai, sudaro kliūtis ieškovams naudotis teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu. Jie nurodė, kad antstolio D. K. 2013 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog kelias vedantis link ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra užblokuotas metaliniu automatiniu kelio užtvaru, ant kurio yra iškaba „Privati teritorija saugoma šunų“; užtvaras užsidaro ir atsidaro automatiniu būdu, apėjus jį iš kitos pusės, greta užtvaro esančios elektros skydinės galinėje pusėje, bei paspaudus mygtuką; iš elektros skydinės einantys laidai pritvirtinti prie greta esančių medžių. Antstolis taip pat konstatavo, kad ties N. priklausančio žemės sklypo riba yra nutiesta ištisinė metalinė tvora, kuri blokuoja patekimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai teigia, kad jie dėl atsakovų veiksmų objektyviai negali naudotis servitutiniu keliu, nes dėl sumontuotos metalinės tvoros yra užtveriama didžioji dalis servitutinio kelio (atsakovų žemės sklypo plane pažymėta taškais Nr. 18, 19, 20); tad ieškovai negali įvažiuoti iš servitutinio kelio į savo žemės sklypą. Taip pat teigia, kad metaliniai vartai, esantys tarp taškų 16 – 17, užtveria servitutinį kelią, nors ieškovai, paspaudę mygtuką, ir gali juos atidaryti; mano, kad toks naudojimasis servitutiniu keliu yra nesaugus, ribojantis jų teises bei neužtikrinantis trečiųjų asmenų patekimo į jų namų valdą galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t.1; b.l. 84 – 87, 147 - 149). Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas sutinka su tuo, jog vartai, skirti teritorijai saugoti, neturi būti demontuoti. Taip pat nurodė, kad ieškovams bus įteiktas automatikos atjungimo mechanizmo raktas, tačiau ieškinio reikalavimas įpareigoti pateikti vartų valdymo pultelį negali būti tenkinamas, nes tokio pultelio nėra. Atsakovas nesutinka su reikalavimu demontuoti teisėtai pastatytą metalinę tvorą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai nenurodo teisinio ieškinio pagrindo, kuriuo grindžia reikalavimą demontuoti tvorą; nenurodo pagrindo, draudžiančio atsakovams apsitverti savo žemės sklypą; neįrodinėjamos tvoros, kaip statinio, pastatymo neteisėtumas; ši tvora buvo civilinės bylos Nr. 2-235-494/2009 nagrinėjimo metu ir servitutas nustatytas žinant tai, kad atsakovų žemės sklypas yra aptvertas – dėl šios priežasties reikalavimas pašalinti tvorą kaip trukdančią naudotis servitutiniu keliu, yra visiškai nepagrįstas, nes tvora nebuvo pastatyta po civilinės bylos dėl servituto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-235-494/2009) iškėlimo, t.y. ši aplinkybė visuomet buvo žinoma ieškovams ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti pagrindu tvorai demontuoti. Jokio kito pagrindo ieškovai nenurodo. Atsakovas teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas – ieškovai gali naudotis 580 kv. m servitutiniu keliu, pažymėtu 2008 m. gegužės 5 d. UAB „Tiretas“ plane tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107.
Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendime ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovą V. S. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteikti ieškovams įrengtų automatinių metalinių vartų, esančių atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 16 – 17, automatikos mechanizmo atjungimo raktą; įpareigojo atsakovus S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19 – 20, sumontuotą metalinę tinklinę tvorą; nustatė, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų; priteisė solidariai iš atsakovų S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“ 1 794,75 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams Ž. N. ir D. N..
Teismas nustatė, kad ieškovams Ž. N. ir D. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,5498 ha žemės sklypo plotas, esantis Verbiškių k., Riešės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“, bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 6,1240 ha žemės sklypo plotas, esantis Verbiškių k., Riešės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1; b.l. 7 - 11). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-235-494/2009, be kita ko, nustatė atsakovų V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB „Grefa“ žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam keliui kelio servitutą pagal 2008 m. vasario 28 d. UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv. m viešpataujančiam daiktui, t. y. ieškovų Ž. N. ir D. N. sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamai naudoti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį taip pat paliko nepakeistą. Kadangi teismo sprendimu nustatytas servitutas yra įregistruotas viešame registre, tai teismas konstatavo, kad šalims jis sukelia iš servituto nustatymo kylančias teises ir pareigas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad tuo atveju, kai sugenda automatinis vartų atidarymo mechanizmas arba jį atjungus, tuomet reikalingas automatikos mechanizmo atjungimo raktas tam, jog vartus būtų galima atidaryti mechaniniu būdu. Ieškovams, kaip servituto turėtojams, tinkamam servitutinio kelio naudojimui yra reikalingas vartų automatikos mechanizmo atjungimo raktas. V. S. patvirtino, kad jis tokį raktą turi ir neprieštaravo jį perduoti ieškovams. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, kiti atsakovai šio rakto neturi, esant reikalui naudojasi kaimyno, t. y. V. S., pagalba, kad vartai būtų atidaryti. Atsižvelgiant į tai, teismas, sprendė, kad yra pagrindas ne visus atsakovus, o atsakovą V. S. įpareigoti ieškovams perduoti vartų automatikos mechanizmo atjungimo raktą. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus perduoti jiems metalinių automatinių vartų valdymo distancinį pultą, nes ieškovai nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad toks distancinio valdymo pultas egzistuoja.
Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19 – 20, sumontuotą tinklinę metalinę tvorą, o atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų, pažymėjo, kad nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl nustatyto servituto apimties stokojama aiškumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, jis susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojančiosios ir rezoliucinės dalių (CPK 270 str.). Teismas, analizuodamas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismų sprendimus dėl nustatyto servituto apimties, padarė išvadą, kad ginčo servitutas buvo nustatytas tam, kad ieškovai galėtų tinkamai naudoti jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš servitutinio kelio patektų į šį sklypą (ieškovams servitutas taip pat buvo nustatytas tam, kad tinkamai galėtų vykdyti elektros skydinės, kuri pastatyta atsakovams priklausančiame žemės sklype, priežiūrą ir aptarnavimą). Teismo vertinimu, tai ypač gerai matyti iš apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų motyvų. Teismas konstatavo, kad atsakovai, trukdydami naudotis ieškovams teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu, pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, todėl sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovus pašalinti esamas kliūtis – perduoti automatikos mechanizmo atjungimo raktą ir pašalinti metalinę tinklinę tvorą atitinkamoje vietoje, o atsakovams neįvykdžius pastarojo įpareigojimo teismo nustatytu terminu (per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) – leisti ieškovams demontuoti metalinę tinklinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovus per 15 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19-20, sumontuotą metalinę tinklinę tvorą, bei nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų; priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl metalinės tvoros demontavimo atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neproporcingai riboja atsakovų teises ir teisėtus interesus bei nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Apeliantas pažymėjo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė pagal ieškovų pateiktą 2008 m. vasario 28 d. UAB „Tiretas“ planą, kuriame yra pažymėtas projektuojamas servitutinis kelias bei matomas ieškovams priklausantis žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas. Pagal priimtą teismo sprendimo antrą dalį atsakovai privalo demontuoti tvorą tarp šiame plane pažymėtų taškų 19 ir 20. Tarp šių teismo sprendime nurodytų taškų yra 39,23 m. Apelianto nuomone, nėra būtinybės demontuoti tokio ilgio tvorą. Kadangi ieškovų žemės sklype nėra suformuotas aiškus įvažiavimas iš servitutinio kelio, kelias nėra įrengtas, tai įvažiavimas neturėtų būti didesnis nei 4 m (CK 4.119 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas išardyti 39,23 m metalinės vielinės tvoros, kai įvažiavimui transporto priemonėmis pakanka 4 m, yra nepagrįstai pažeidžiantis atsakovų, kaip tarnaujančio daikto savininkų teises, neatitinkantis servitutinio teisinio instituto paskirties ir tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai Ž. N. ir D. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad kelio plotis nustatytinas iš UAB „Tiretas“ servituto nustatymo plano ir jis sudaro 6 m. Ši atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis yra asfaltuota kelio danga bei naudojama pačių atsakovų kaip kelias. Teismas tenkintu reikalavimu įpareigojo atsakovus pašalinti kliūtį – tvoros dalį, kuri faktiškai trukdo ieškovams pateikti į savo žemės sklypą iš servitutinio kelio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl servituto teisių įgyvendinimo
Teisė į kelio servitutą įgyvendinama taikant bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias servituto sąvoką, turinį, nustatymo pagrindus, servituto išlaikymą, jo pasibaigimą, ir specialiąsias kelio servitutą numatančias teisės normas (pvz., CK 4.119 straipsnio 1 dalis).
Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-235-494/2009 nustatė atsakovų V. B., J. B., S. J., V. S., V. S., M. L., N. P., L. P., J. M., J. M., UAB „Grefa“ žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam keliui kelio servitutą pagal 2008 m. vasario 28 d. UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv. m viešpataujančiam daiktui, t. y. ieškovų Ž. N. ir D. N. sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamai naudoti. Sprendimas įsiteisėjęs, servituto teisė įregistruota viešajame registre.
CK 4.113 straipsnyje reglamentuotais servituto įgyvendinimo principais. Pastarojo straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija, kad metalinė tvora trukdo servituto turėtojams iš servitutinio kelio patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovus demontuoti metalinę tinklinę tvorą, esančią tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19 – 20, neproporcingai apribojo atsakovų teises ir interesus.
Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pagal įstatymą nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys.
Nagrinėjamu atveju kelio servitutas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovai ieškiniu prašė pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti servituto turėtojų teises; patikslintu ieškiniu prašė pašalinti metalinę tvorą, trukdančią patekti iš servitutinio kelio į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovai į bylą pateikė planą, pagal kurį jiems teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas (T. 1; b. l. 52) ir prašė teismo įpareigoti atsakovus išmontuoti metalinę tvorą, kuri nurodyta plane pažymėtais taškais 19 – 20. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovų įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą turėtų būti ne didesnis nei 4 m (CK 4.119 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus demontuoti 39,23 m tvoros ilgį.
Kaip žinia, civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. I. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008, kt.).
Atsižvelgiant į minėtą įrodinėjimo proceso reglamentavimą, apeliantas, teigdamas, jog įvažiavimas į kelią pagal teisės aktų reikalavimus gali būti siauresnis nei ieškovų prašomas, kad nebūtina tvorą išmontuoti nuo plane esančių taškų 19-20, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad tvora gali būti demontuojama mažesnės apimties, pateikti bent minimalias schemas, projektus, skaičiavimus, brėžinius ar pan. Šios pareigos jis nevykdė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu planu, iš kurio galima matyti kaip ieškovai gali įgyvendinti savo kaip servituto turėtojų teises.
Apeliacinio skundo argumentai, kad turėtų būti taikomas CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus kelio plotis, nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju ginčo dėl servitutinio kelio pločio nekilo. CK 4.119 straipsnyje 2 dalyje reglamentuoti atvejis, kai nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo. Šiuo atveju ginčas kilo dėl servituto turėtojų teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo, t.y. ne dėl kelio pločio, o ar nustatytu servitutu buvo ieškovams suteikta teisė įvažiuoti iš servitutinio kelio į jiems savo žemės sklypą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nustatyto servituto apimtį, nustatė, kad šiuo teismo sprendimu konstatuota ieškovų teisė patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš servitutinio kelio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada; šios išvados apeliaciniame skunde neginčija ir apeliantas. Tvora pagal savo funkcinę paskirtį yra atitinkamas eismo trukdis. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos buvimas ties taškais Nr. 19 – 20 pažeidžia ieškovų, kaip viešpataujančio daikto savininku, teises laikytinas pagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas demontuojamos tvoros ilgis, o ne konstatavo įvažiavimo plotį. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas leido įsirengti 93,23 m pločio įvažiavimą laikytinas nepagrįstu. Kadangi atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovų kaip servituto turėtojų teises galima užtikrinti demontuojant mažesnės apimties tvorą, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, priteistinos iš apelianto.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. S. (V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 € (šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 ct) (600 Lt) naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.