Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

20.3.10; 22.4; 25.3; 32.1; 93.2.22; 99.3; 99.5; 99.7; 99.11; 113.1; 113.8; 114.4; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 114.11.

2014 m. gegužės 7 d.

sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovui Ž. N., ieškovų atstovei adv. N.Žeknienei, atsakovui V. S., jo atstovei adv. I.Brasiūnienei, atsakovams J. M., S. J., N. J. (UAB „Grefa“ direktorė),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Ž. N. ir D. N. ieškinį atsakovams S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“ dėl servituto teisių įgyvendinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai Ž. N. ir D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (b.l. 36 – 39, 134 - 135), kuriuo iš esmės prašo įpareigoti atsakovus S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“:

1) per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteikti ieškovams, įrengtų, metalinių vartų valdymo distancinį pultą bei automatikos atjungimo mechanizmo raktą, esančių atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame servituto plane tarp pažymėtų taškų Nr. (duomenys neskelbtini);

2) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų tarškų Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotą metalinę tvorą, atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-05-05 sprendimu nusprendė nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam keliui kelio servitutą, pagal UAB „Tiretas“ 2008-02-28 parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo, vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą, per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv.m. viešpataujančiam daiktui, t.y. ieškovo sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti; šis sprendimas yra įsiteisėjęs; šio teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas yra įregistruotas viešąjame registre. Teigia, kad atsakovai, kurie yra tarnaujančiojo daikto bendraturčiai, sudaro kliūtis ieškovams naudotis teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu. Nurodė, kad antstolio D. K. 2013-07-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog kelias vedantis link ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra užblokuotas metaliniu automatiniu kelio užtvaru, ant kurio yra iškaba „Privati teritorija saugoma šunų“; užtvaras užsidaro ir atsidaro automatiniu būdu, apėjus jį iš kitos pusės, greta užtvaro esančios elektros skydinės galinėje pusėje, bei paspaudus mygtuką; iš elektros skydinės einantys laidai pritvirtinti prie greta esančių medžių. Antstolis taip pat konstatavo, kad ties Naujikams priklausančio žemės sklypo riba yra nutiesta ištisinė metalinė tvora, kuri blokuoja patekimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai teigia, kad jie dėl atsakovų veiksmų objektyviai negali naudotis servitutiniu keliu, nes dėl sumontuotos metalinės tvoros yra užtveriama didžioji dalis servitutinio kelio (atsakovų žemės sklypo plane pažymėta taškais Nr. 18, 19, 20); tad ieškovai negali įvažiuoti iš servitutinio kelio į savo žemės sklypą. Taip pat teigia, kad metaliniai vartai, esantys tarp taškų 16 – 17, užtveria servitutinį kelią, nors ieškovai paspaudę mygtuką ir gali juos atidaryti; mano, kad toks naudojimasi servitutiniu keliu yra nesaugus, ribojantis jų teises bei neužtikrinantis trečiųjų asmenų patekimo į jų namų valdą galimybės.

Atsakovas V. S. pateiktame atsiliepime (b.l. 84 – 87, 147 - 149) nesutinka su ieškiniu (patikslintu), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovas sutinka su tuo, jog vartai, skirti teritorijai saugoti, neturi būti demontuoti. Taip pat nurodė, kad ieškovams bus įteiktas automatikos atjungimo mechanizmo raktas, tačiau ieškinio reikalavimas įpareigoti pateikti vartų valdymo pultelį negali būti tenkinamas, nes tokio pultelio nėra. Atsakovas nesutinka su reikalavimu demontuoti teisėtai pastatytą metalinę tvorą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai nenurodo teisinio ieškinio pagrindo, kuriuo grindžia reikalavimą demontuoti tvorą; nenurodo pagrindo, draudžiančio atsakovams apsitverti savo žemės sklypą; neįrodinėjamos tvoros, kaip statinio, pastatymo neteisėtumas; ši tvora buvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ir servitutas nustatytas žinant tai, kad atsakovų žemės sklypas yra aptvertas – dėl šios priežasties reikalavimas pašalinti tvorą kaip trukdančią naudotis servitutiniu keliu, yra visiškai nepagrįstas, nes tvora nebuvo pastatyta po civilinės bylos dėl servituto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-235-494/2009) iškėlimo, t.y. ši aplinkybė visuomet buvo žinoma ieškovams ir įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti pagrindu tvorai demontuoti. Jokio kito pagrindo ieškovai nenurodo. Teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas – ieškovai gali naudotis 580 kv.m. servitutiniu keliu, pažymėtu 2008-05-05 UAB „Tiretas“ plane tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107.

Kiti atsakovai nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslintus reikalavimus pilnai palaikė.

Atsakovas V. S. ir jo atstovė su ieškiniu (patikslintu) iš esmės nesutiko, išskyrus tai, kad neprieštaravo, jog vartų automatikos mechanizmo atjungimo raktas būtų perduotas ieškovams. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kaip ir atsiliepimuose. Akcentavo, kad vartų valdymo pultelio nėra, tad toks ieškovų reikalavimas negali būti niekaip tenkinamas, nes jo nebūtų įmanoma įvykdyti. Teigė, kad nėra trukdoma naudotis ieškovams nustatytu servitutu ir privažiuoti prie elektros skydinės, esančios atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ją prižiūrėti ir aptarnauti; servitutas privažiavimui prie ieškovams priklausančio žemės sklypo nėra nustatytas.

Kiti atsakovai - J. M., S. J., N. J. (UAB „Grefa“ direktorė) su ieškiniu nesutiko. Iš esmės nurodė panašius motyvus, kaip ir atsakovas V. S. savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu. Teigė, kad jokio vartų valdymo pultelio nėra; taip pat jie nurodė, kad neturi ir vartų automatikos mechanizmo atjungimo raktelio.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ginčo

Kaip matyti iš bylos, ieškovai Ž. N. ir D. N. prašo įpareigoti atsakovus S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“:

1) per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteikti ieškovams įrengtų metalinių vartų, esančių atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 16 – 17, valdymo distancinį pultą bei automatikos atjungimo mechanizmo raktą;

2) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19 – 20, sumontuotą metalinę tvorą, atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.

Byloje nustatyta, kad ieškovams - Ž. N. ir D. N., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0.5498 ha žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. (b.l. 154 - 156); atsakovams - S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“, bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 6.1240 ha žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. (b.l. 7 - 11).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-235-494/2009 be kita ko nustatė atsakovų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Grefa“, įm.k. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam keliui kelio servitutą pagal 2008-02-28 UAB „Tiretas“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo vykdant jame esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą per atsakovų žemės sklypo dalį, kuri projektuojamo servituto plane yra tarp taškų 106, 17, 18, 105, 19, 20, 109, 108, 107, užimančią 580 kv. m viešpataujančiam daiktui, t.y. ieškovų Ž. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamai naudoti. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-21 nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-235-494/2009, 3 t., b.l. 35 - 41). Šalių ginčas dėl servituto nustatymo buvo išnagrinėtas ir kasacine tvarka, t.y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-22 nutartimi minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-235-494/2009, 3 t., b.l. 90 - 97).

Minėtas teismo sprendimu nustatytas servitutas yra įregistruotas viešame registre (b.l. 9); tad šalims jis sukelia iš servituto nustatymo kylančias teises ir pareigas (CK 4.124 str. 2 d.).

Ieškovai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimu nustatyto servituto teisių įgyvendinimo, t.y. dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti kliūtis, kurios ieškovams (servituto turėtojams) trukdo tinkamai naudotis nustatytu servitutu.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir kita bylos medžiaga (b.l. 40 – 43, ir kt.) nustatyta, kad: 1) kelio servituto pradžia, UAB „Tiretas“ žemės sklypo plane (b.l. 30) pažymėta koordinačių taškais Nr. 16 - 17, yra užblokuota metaliniu automatiniu kelio užtvaru (vartais); kelio užtvaras yra atidaromas, jį apėjus ir greta užtvaro esančios elektros skydinės galinėje pusėje, paspaudus mygtuką; užtvaras atsidaro ir užsidaro automatiniu būdu; 2) ties ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., riba, kuri ribojasi su nustatytu kelio servitutu, UAB „Tiretas“ žemės sklypo plane pažymėtu koordinačių taškais Nr. 18, 19 ir 20, yra nutiesta ištisinė tinklinė metalinė tvora; ši tvora yra neišvengiama kliūtis ieškovams iš servitutinio kelio patekti į savo žemės sklypą.

Minėta, kad ieškovai patikslintais ieškinio reikalavimais nebeprašo pašalinti metalinį automatinį kelio užtvarą (vartus), tačiau jie pirmu reikalavimu prašo įpareigoti atsakovus įteikti jiems įrengtų metalinių automatinių vartų a) valdymo distancinį pultą bei b) automatikos atjungimo mechanizmo raktą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tuo atveju, kai sugenda automatinis vartų atidarymo mechanizmas arba jį atjungus, tuomet reikalingas automatikos mechanizmo atjungimo raktas tam, jog vartus būtų galima atidaryti mechaniniu būdu. Tad nekyla jokių abejonių, kad ieškovams, kaip servituto turėtojams, tinkamam servitutinio kelio naudojimui yra reikalingas vartų automatikos mechanizmo atjungimo raktas. V. S. patvirtino, kad jis tokį raktą turi ir neprieštaravo jį perduoti ieškovams. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, kiti atsakovai šio rakto neturi, esant reikalui naudojasi kaimyno, t.y. V. S., pagalba, kad vartai būtų atidaryti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ne visus atsakovus, bet būtent atsakovą V. S. įpareigoti ieškovams perduoti vartų automatikos mechanizmo atjungimo raktą. Ieškovai taip pat pirmu ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovus perduoti jiems metalinių automatinių vartų valdymo distancinį pultą. Tačiau visi atsakovai sutartinai neigė, kad toks distancinis vartų atidarymo pultas egzistuoja; atsakovai nurodė, kad jo neturi, vartai yra atidaromi automatiškai paspaudus vidinėje teritorijos pusėje esantį mygtuką arba automatikos mechanizmo atjungimo rakto pagalba mechaniniu būdu. Ieškovai nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad toks distancinio valdymo pultas egzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovai šio savo reikalavimo neįrodė, tad jis negali būti tenkinamas.

Ieškovai taip pat savo antru reikalavimu prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 19 – 20, sumontuotą tinklinę metalinę tvorą; atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.

Atsakovai teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimu buvo nustatytas minimas kelio servitutas su tikslu, jog ieškovai galėtų vykdyti šiame servitute esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą; tuo tarpu servitutas nebuvo nustatytas ieškovams patekti į jiems priklausantį žemės sklypą; atsakovai taip pat teigia, kad ieškovai į savo žemės sklypą gali patekti kito servituto pagalba; ieškovai nenurodo teisinio ieškinio pagrindo, kuriuo grindžia reikalavimą demontuoti tvorą; nenurodo pagrindo, draudžiančio atsakovams apsitverti savo žemės sklypą; neįrodinėjamos tvoros, kaip statinio, pastatymo neteisėtumas; 2009 m. sprendžiant bylą dėl servituto nustatyto metalinė tinklinė tvora jau stovėjo, teismai dėl to nieko nepasisakė, tad šiuo atveju įpareigoti pašalinti tvorą nėra pagrindo.

Tačiau teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Visų pirma, nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl nustatyto servituto apimties stokojama aiškumo, tačiau teismas pažymi, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, jis susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojančiosios ir rezoliucinės dalių (CPK 270 str.). Analizuojant tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismų sprendimus dėl nustatyto servituto apimties akivaizdu, kad ginčo servitutas buvo nustatytas be kita ko tikslu ieškovams tinkamai naudoti jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš servitutinio kelio patekt į šį sklypą (ieškovams servitutas taip pat buvo nustatytas tikslu tinkamai vykdyti elektros skydinės, kuri pastatyta atsakovams priklausančiame žemės sklype, priežiūrą ir aptarnavimą). Tai ypač gerai matyti iš apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų motyvų. Teismai aiškiai pasisakė, kad tam, jog ieškovai galėtų naudotis savo sklypu pagal paskirtį, turi būti nustatytas servitutas per atsakovų sklypą (o ne per trečiųjų asmenų), nes būtent toks teisių suvaržymas geriausiai atitinka kaimyninių sklypų savininkų pusiausvyrą ir proporcingumo principą; konstatuota, kad ieškovams patekimas į jiems priklausantį sklypą per atsakovams priklausantį sklypą yra priimtiniausias.

Taigi, atsakovų argumentai, kad kelio servitutas buvo nustatytas tik tuo tikslu, jog ieškovai galėtų vykdyti šiame servitute esančios elektros skydinės priežiūrą ir aptarnavimą, atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįsti ir atsakovų argumentai, kad ieškovai į savo žemės sklypą gali patekti kito servituto pagalba. Šie motyvai yra teisiškai nereikšmingi, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo būtinybės, o sprendžiamas klausimas tik dėl nustatyto servituto teisių įgyvendinimo; be to, šis klausimas buvo analizuojamas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-235-494/2009 dėl servituto nustatymo. Tai, kad 2009 m. sprendžiant bylą dėl servituto nustatyto metalinė tinklinė tvora jau stovėjo, nėra kliūtis šioje byloje įpareigoti atsakovus ją pašalinti tam, jog ieškovai (servituto turėtojai) galėtų tinkamai naudotis nustatytu servitutu ir jo pagalba patekti į savo žemės sklypą; šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad minėta tinklinė tvora, kuri priklauso atsakovams, esanti servitutiniame kelyje, UAB „Tiretas“ žemės sklypo plane pažymėta tarp taškų Nr. 19 ir 20, yra kliūtis ieškovams iš servitutinio kelio patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovams nedraudžiama apsitverti savo žemės sklypą tvora, tačiau šiuo atveju atsakovams, kaip tarnaujančiojo daikto savininkams, pareiga pašalinti minėtoje vietoje esančią tvorą kyla iš tinkamo servituto teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo; nagrinėjamu atveju, ar atsakovai tvorą pastatė teisėtai ar ne, t.y. laikantis teisės aktų reikalavimų, neturi jokios teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvadą, kad atsakovai, trukdydami minėtais veiksmais naudotis ieškovams teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu, pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Tad yra pagrindas įpareigoti atsakovus pašalinti esamas kliūtis – perduoti automatikos mechanizmo atjungimo raktą ir pašalinti metalinę tinklinę tvorą atitinkamoje vietoje; nustatytina, kad atsakovams neįvykdžius pastarojo įpareigojimo teismo nustatytu terminu (per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) – leidžiama ieškovams demontuoti minėtą metalinę tinklinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Teismas, įvertinęs patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, daro išvadą, kad ieškovų naudai yra priimtas sprendimas apie 75 proc. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovai turi teisę į 75 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovai atitinkamai į 25 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2, 35). Taip pat ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 605 Lt sumokėjo antstoliui D. K. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (b.l. 124, 126), 1 500 Lt sumokėjo advokatei N.Žeknienei už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 125, 127). Iš viso ieškovai patyrė 2 393 Lt bylinėjimosi išlaidų; šios išlaidos yra protingos, pagrįstos, realios ir būtinos. Tad ieškovams iš atsakovų priklauso 1 794,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 393 Lt * 75 proc.). Atsakovai apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų teismui nepateikė. Tad galutiniai ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 1 794,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93 str., 98 str.).

Iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turėtų būti priteisiamos teismo procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei. Teismas iš viso patyrė 73,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (teismo pažyma). Ieškovai turėtų padengti 18,37 Lt (73,47 Lt * 25 proc.) šių išlaidų, t.y. kiekvienas ieškovas po 9,18 Lt (18,37 Lt / 2); atsakovai – 55,10 Lt (73,47 Lt * 75 proc.), t.y. kiekvienas atsakovas po 6,89 Lt (55,10 Lt / 8). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš kiekvieno atskirai byloje dalyvaujančio asmens priteistina valstybei suma neviršija nustatyto minimalaus dydžio, nuo kurio šios išlaidos priteisiamos (10 Lt), tad procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. S. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteikti ieškovams įrengtų automatinių metalinių vartų, esančių atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų taškų Nr. 16 – 17, automatikos mechanizmo atjungimo raktą.

Įpareigoti atsakovus S. J., V. S., V. S., N. P., L. P., J. M., J. M. ir UAB „Grefa“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „Tiretas“ parengtame servituto plane pažymėtų tarškų Nr. (duomenys neskelbtini) – 20, sumontuotą metalinę tinklinę tvorą; nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieškovams demontuoti minėtą metalinę tvorą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Grefa“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1 794,75 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams Ž. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, civilinę bylą Nr. 2-235-494/2009 grąžinti į teismo raštinę (archyvą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.