Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, išklausant visą vieną jos kursą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, išklausant visą vieną jos kursą.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pripažinti kaltais ir A. N. bei D. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jiems nutraukta, tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 17 d., apie 03.04 val., būdamas viešoje vietoje – kavinėje – bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), šios įstaigos darbuotojų ir lankytojų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y., kai A. N. tyčia vieną kartą ranka sudavė A. Š. į veidą, jis tyčia vieną kartą sudavė jai į veidą; po to, A. Š. nusisukus, o A. N. tyčia priartėjus prie jo ir rankomis griebus jam už pečių, A. Š. atsisukęs ėmė su ja tąsytis, o į jų tarpą įsikišus kavinėje buvusiems asmenims ir neleidžiant jiems tarpusavyje muštis bei bandant išskirti, kavinėje-bare kilo ne mažiau kaip vienuolikos asmenų susistumdymas bei grumtynės, po to, konfliktui tęsiantis lauke, A. Š. tyčia vieną kartą koja spyrė prie ant žemės gulinčio D. J. tupinčiai A. N. į krūtinę. Tokiu įžūliu, smurtiniu ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu A. Š. demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė išgąstį smurtinį elgesį stebėjusiems žmonėms, juos šokiravo, sukėlė grumtynes ir dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas A. Galminas kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią A. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį neginčija, mano, kad nuteistajam A. Š. paskirta per griežta bausmė, prašo paskirti A. Š. piniginę baudą.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į tai, kad jis, teistumui neišnykus, būdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu jau teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą laisvės apribojimo bausme, padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu, alkoholio vartojimu ir priešinimusi tvarką palaikantiems policijos pareigūnams, kad visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, bausmę atlikęs. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę už padarytą jo nusikalstamą veiką, atsižvelgė ir į tai, kad ne A. Š., o A. N. sudavė pirmąjį smūgį A. Š., nuo kurio ir prasidėjo visas sambrūzdis ir muštynės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šią aplinkybę parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad skiriant bausmę, be kita ko, yra reikšminga ir ta aplinkybė, jog A. Š. anksčiau teistas, be kita ko, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ir konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes.

11. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad A. Š. įžūliu, smurtiniu ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė išgąstį smurtinį elgesį stebėjusiems žmonėms, juos šokiravo, tačiau, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pirmąjį smūgį A. Š. sudavė būtent A. N., nuo kurio ir prasidėjo visas sambrūzdis ir muštynės. Nors nustatyta aplinkybė, kad pirmąjį smūgį A. Š. sudavė A. N., visiškai nepateisina tolimesnių A. Š. smurtinių veiksmų ir nešalina jo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, tačiau vertintinos būtent visos paties nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y., kad A. N. ne tik sudavė A. Š. pirmąjį smūgį, ir po šio jos veiksmo jis tyčia vieną kartą sudavė jai į veidą, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Š. nusisukus, A. N. pati vėl tyčia priartėjo prie A. Š. ir rankomis griebė jam už pečių, ir tada A. Š. atsisukęs ėmė su ja tąsytis, o į jų tarpą įsikišus kavinėje buvusiems asmenims ir neleidžiant jiems tarpusavyje muštis bei bandant išskirti, kavinėje-bare kilo ne mažiau kaip vienuolikos asmenų susistumdymas bei grumtynės, bei, konfliktui tęsiantis lauke, A. Š. tyčia dar vieną kartą koja spyrė prie ant žemės gulinčio D. J. tupinčiai A. N. į krūtinę. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skiriant bausmę A. Š., atsižvelgtina būtent į tai, kad šiuo atveju visgi ne A. Š. buvo nusikaltimo iniciatorius, nors, kaip jau aptarta, jo tolimesnis elgesys ir nešalina jo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, kad jis yra anksčiau teistas, tačiau dirba, anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bei atsižvelgiant būtent į aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistajam A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tikslinga paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu, t. y. baudą, kuri šiuo konkrečiu atveju visiškai atitiktų padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgiant į nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuri yra reikšminga būtent tokio pobūdžio bylose, kai kaltinamasis pripažįsta kaltę, o kartu išsamiai ir parodo įvykio aplinkybes, nustatant bausmės – baudos – dydį, nežymiai viršijantį minimalų, numatytą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – bauda – mažintina vienu trečdaliu. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės – baudos – įvykdymą ir tokiu būdu užtikrinant valstybės interesus, kartu atsižvelgiant ir į nuteistojo pakankamai jauną amžių bei jo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, t. y. nustatytinas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

nuteistojo A. Š. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, išklausant visą vieną jos kursą; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, ir 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, išklausant visą vieną jos kursą; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nuteisti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas bei išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.