Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų (pareiškėjų) M. T. ir R. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams R. K. ir M. T. dėl statinio neatlygintino servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismo sprendimas už akių priimtas atsižvelgiant į tai, kad atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

5. Teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, kuriame prašo netenkinti atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, laikantis procesinių teisės normų reikalavimų. Ieškovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovų planuojamo išvykimo į užsienį ar jų išvykimo fakto. Kaip patys atsakovai nurodo, tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, teismuose jau nagrinėtos dvi bylos, kas patvirtina, kad ieškovė nepalaiko jokių santykių su atsakovais ir tarp jų nėra jokio taikaus bendravimo. Atsakovai turėjo būti rūpestingi ir atsakingi. Atsakovai puikiai žinojo dar civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021 iškeltą statinio servituto nustatymo klausimą gyvenamojo namo eksploatavimui. Nepaisant to, įregistravę nuosavybės teises į namą, kuris yra pastatytas ieškovės žemės sklype, nesiėmė jokių veiksmų, kad namo eksploatavimui būtų nustatytas statinio servitutas. Atsakovai puikiai žinojo, kad šis klausimas nėra išspręstas, kad ieškovė jau 2021 m. siekė nustatyti statinio servitutą, kad atsakovai liautųsi nepagrįstai naudotis visu ieškovės sklypu. Jau vien dėl to, atsakovai, prieš išvykdami į užsienį, turėjo žinoti, kad gali būti siunčiami pranešimai jų deklaracijos adresu ir užtikrinti jų pasiėmimą. Atsakovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovei turėjo būti žinomas jų arba jų atstovų el. pašto adresas. Atsakovai nuolat keisdavo savo atstovus, todėl matant, kad atsakovus skirtingose bylose atstovauja skirtingi advokatai, ieškovės atstovės neturėjo jokio teisėto pagrindo ieškinyje nurodyti buvusių atstovų kontaktus. Tuo labiau, nežinant, kokie atstovai atsakovus atstovaus šioje byloje. Be to, pačiai ieškovei ir jos atstovėms nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys, o pareiškime nurodyto el. pašto: (duomenys neskelbtini) niekaip negalima susieti su M. T. el. paštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

8. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.

9. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

10. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

11. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

12. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įvertina tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. sprendžia, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012). Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Dėl atsakovų procesinio pasyvumo

13. Nagrinėjamoje byloje atsakovai siekia sprendimo už akių, kuris priimtas atsakovams per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką) atsakovams buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu, kuris sutapo su jų deklaruota gyvenamąja vieta. Atsakovams teismo procesiniai dokumentai buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kitų duomenų apie atsakovų gyvenamąją vietą teismas neturėjo. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje taip pat nebuvo pateikta kitų atsakovų kontaktinių duomenų, tokių kaip el. paštas, telefono numeris ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovų deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali nesutapti su jų gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, kad atsakovams procesiniai dokumentai jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami net tris kartus. Duomenų apie tai, kad atsakovai yra išvykę gyventi į užsienį, teismas neturėjo. Gyventojų registro duomenimis, atsakovai savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo tik 2023 m. kovo 2 d., t. y. jau po teismo sprendimo už akių priėmimo. Be to, kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovų planuojamo išvykimo į užsienį ar jų išvykimo fakto, kadangi tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, kas patvirtina, kad ieškovė nepalaiko jokių santykių su atsakovais. Ieškovės teigimu, nei jai, nei jos atstovėms taip pat nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys. Tokiomis aplinkybėmis vien tai, kad teismas neprašė ieškovės pateikti kitus žinomus atsakovų kontaktinius duomenis, šiuo atveju nelaikytina esminiu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovams nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių ir esant visoms įstatyme numatytoms prielaidoms sprendimui už akių priimti, galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovų pareiškime nurodytų aplinkybių svarbos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

14. Kaip minėta, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas įvertina ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. sprendžia, ar pareiškime nurodyti bei pateikti duomenys, įrodymai gali turėti/turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės grindžiamas tuo, kad sprendimu už akių nustatytas servitutas pagal matininko A. L. 2022-06-29 parengtą servituto planą yra ydingas, kadangi neužtikrina atsakovų teisių naudoti ir eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį.

16. Pažymėtina, kad priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti argumentai ar įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06).

17. Bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

18. Nagrinėjamu atveju teismas, 2023 m. vasario 8 d. atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė ieškovės D. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. M. parengtą 2022 m. birželio 29 d. siūlomą nustatyti servituto planą 178 kv. m. ploto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintiną servitutą (tarnaujantis), plane pažymėtą indeksu „S“, apibrėžtą taškais: 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, skirtą atsakovams R. K., ir M. T., naudotis pastatu-gyvenamuoju namu. Nustatytas statinio servitutas yra žemės sklypo dalis po pastatytu gyvenamuoju namu, 1 metras aplink namą ir 1,5 metro pločio priėjimas prie namo nuo (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog esant tokiam servitutui, atsakovai galės patekti prie savo gyvenamojo namo ir juo tinkamai naudotis bei jį eksploatuoti. Toks statinio servitutas užtikrina atsakovų teises naudoti ir eksploatuoti namu ir neproporcingai nepažeidžia ieškovės interesų.

19. Teismas nesutinka su atsakovų teiginiu, kad nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2022 m. birželio 29 d. 13:00 val. atliko valstybinės žemės ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-337- (14.49.81.). Patikrinimo metu, be kita ko, užfiksuota, kad žemės sklype įrengti metaliniai vartai ir nuotekų šalinimo įrenginiai, kurie iš dalies patenka į valstybinę žemę. Ieškovė į bylą taip pat yra pateikusi nuotraukas, kuriose matyti, kad įrenginių dalis patenka už ieškovės sklypo ribos. Taigi atsižvelgiant į tai, kad kanalizacijos įrenginiai iš dalies patenka į valstybinę žemę, bei į tai, jog atsakovai kitų registruotų ir teisėtai pastatytų įrenginių ieškovės žemės sklype neturi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl servituto nustatymo nuotekų įrenginiui.

20. Teismas taip pat kritiškai vertina ir atsakovų teiginį, kad jiems būtinas ne tik priėjimas, bet ir privažiavimas prie gyvenamojo namo; kad servitutas neapima nei vienos automobilio stovėjimo vietos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo ieškovės žemės sklypo iki kelio yra 5,63 metrai laisvos valstybinės žemės ruožas, kuriame atsakovai gali statyti savo automobilius. Patekti į namą atsakovai gali takeliu, kuris yra 1,5 metro pločio ir yra nutiestas nuo gatvės iki pat namo. Atsakovai taip pat nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju yra jiems būtinybė iki pat namo važiuoti su automobiliu. Teismo vertinimu, jokie teisės aktai nenumato, kad būtina automobilį statyti prie namo. Juolab, kaip nurodė ieškovė, sklype yra ir jai priklausantys statiniai, sodo namelis, ieškovė augina augalus, prižiūri teritoriją, todėl statyti automobilius viduryje sklypo nėra jokio poreikio. Teismas taip pat nesutinka ir su atsakovų teiginiu, kad jie turės automobilį palikti labai toli nuo gyvenamojo namo, kadangi kaip patvirtina byloje esantys duomenys, atstumas nuo namo iki sklypo ribos, kur atsakovai gali palikti savo automobilius yra apie 12 metrų, kas, teismo vertinimu, nėra didelis atstumas. Atsakovai, be kita ko, nurodo, jog nustatytas servitutas neatitinka tarp šalių nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovai nuo pat 2015 metų faktiškai privažiuoja prie gyvenamojo namo. Tačiau teismas ir šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog tarp šalių seniai vyksta konfliktai dėl žemės sklypo naudojimo, tame tarpe ir dėl automobilio statymo ieškovės sklype prie gyvenamojo namo. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo sprendimo už akių nustatytas servitutas namui naudotis ir eksploatuoti yra nepakankamas.

21. Atsakovų teiginiai, kad jiems 3 metrų pločio kelio servituto ieškovės sklype reikia ir dėl to, kad nutiestos ESO komunikacijos, taip pat neįrodo, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas ir byla atnaujinta. Kaip teisingai nurodė ieškovė, ESO komunikacijoms eksploatuoti sklypui numatyta elektros tinklų apsaugos zonos. Tai matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo. Teismo vertinimu, atsakovai taip pat neįrodė ir nepagrindė savo teiginio, kad nustatytas 1 metro pločio servitutas aplink pastatą yra per mažas, nes rąstų išsikišimai vietose yra apie 30-50 cm už namo ribų. Pažymėtina, kad 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimu už akių nustatytas servitutas yra pakankamas namo naudojimui ir eksploatacijai, bei atitinka teisės aktų reikalavimus.

22. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovai nesutinka su ieškovės servituto nustatymo planu, tačiau kokio servituto jie patys reikalautų/prašytų, į bylą nepateikė. Teismo nuomone, atsakovų norimas servitutas (nors į bylą nėra pateikę prašomo nustatyto servituto plano) reikštų patogumą naudotis kuo didesniu ieškovės žemės sklypu, bet ne būtinybę naudotis ieškovės sklypu eksploatuojant namą. Teismas pritaria ieškovės teiginiams, kad pakeitus nustatytą servitutą, būtų pažeistos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Juolab, įvertinus tą aplinkybę, kad nustatytas servitutas yra neatlygintinas.

24. Kaip minėta, kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai turi/turėtų besąlygiškai patvirtinti priimto teismo sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas. Pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįsti tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto teismo sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu ir tik įrodžius šias aplinkybes, priimtas teismo sprendimas už akių gali/galėtų būti panaikintas. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, negali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, jei šalis nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo teismo sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu.

25. Vadovaujantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju atsakovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant teismo sprendimą už akių. Pažymėtina, kad atsakovai su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ir/ar leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokių įrodymų ir argumentų atsakovai teismui nepateikė, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

26. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas teismo sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovų 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, prie prašymo pridėjo šių išlaidų pagrįstumą ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas ir jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 350 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 287, 288, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovų (pareiškėjų) M. T. ir R. K. pareiškimo dėl teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Priteisti ieškovei D. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei D. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. T. (M. T.), gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.