Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, paskutinius kartus teistas 2012 m. spalio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2018 m. birželio 14 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos) 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020 m. rugpjūčio 25 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2022 m. vasario 25 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. J. 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto kieme stovėjusio automobilio paėmęs namo raktą ir atsirakinęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į R. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kur iš rūsyje rankinėje buvusios piniginės pagrobė N. M. priklausiusius 50 eurų, taip nukentėjusiajai N. M. padarydamas 50 eurų turtinę žalą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Buvo ruduo, rugsėjo mėnuo galėjo būti. Jis anksčiau yra dirbęs pas R. M., todėl sugalvojo ten nueiti. Nuėjo į tą ūkį, kieme stovėjo automobilis. Iš automobilio paėmė raktą. Raktai buvo padėti automobilio daiktadėžėje. Pasiėmė raktą nuo namų, kur gyvena M.. Atsirakino namo duris. Raktai buvo sukabinti kartu su mašinos užvedimo rakteliu. Iš raktų ryšulio atsikabino vieną raktą nuo M. namų ir nuėjo prie jų namų. Namai buvo užrakinti, todėl atsirakino namų duris. Nuėjo į rūsį, nes ten yra gyvenama. Namo rūsyje rado rankinę, kurioje buvo piniginė. Iš piniginės paėmė 50 eurų. Išeidamas užrakino namo duris, o raktą kažkur išmetė. Paimtus pinigus išleido (duomenys neskelbtini) maistui. Tuo metu buvo gal alaus išgėręs, bet alkoholis neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Savo poelgį vertina blogai. Nurodė, kad jam M. kaip ir buvo skolingi 50 Eur, tai jis kaip ir skolą atsiėmė. Jis pas juos dirbdavo ūkio darbus, per savaitę gaudavo 100 Eur. Nurodė, kad jeigu būtų radęs daugiau pinigų, tai būtų paėmęs.

3. Kadangi kaltinamasis J. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. R. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 21.00 val. iš jam priklausančio neužrakinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas namų raktas. Su pavogtu namų raktu buvo patekta į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš rūsyje laikytos, jam priklausančios juodos spalvos odinės piniginės, pavogtos aštuonios penkiasdešimties eurų kupiūros, bendra suma 400 eurų. Taip pat žmonos N. M., rūsyje buvusios raudonos spalvos, odinės, piniginės, kuri buvo rankinėje, pavogta penkiasdešimt eurų. Bendra padaryta žala 450 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35576-24, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (b. l. 1-12).

5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų foto lentelių (b. l. 22-30) matyti, kad yra užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu paimti trys biologiniai pėdsakai (b. l. 19-21).

6. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. M. papildomos apklausos metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., važiavo į ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), su savo automobiliu. Namuose nieko nebuvo, namus paliko užrakintus. Prie mašinos rakto buvo prikabintas ir namo raktas. Ūkyje nuėjo darbuotis, ėjo melžti karvių, kas vyko kieme, nematė. Kai apsidirbo, važiavo namo. Kai grįžo į kiemą ir ėjo atrakinti namo duris, pamatė, kad prie automobilio raktelio nebėra prikabinto namo rakto. Tada nuėjo prie namo, pamatė, kad namo durys yra neužrakintos. Nuėjo pasižiūrėti kas yra name dingę, pamatė, kad nebėra jo juodos spalvos rankinėje 400 eurų, 50 eurų kupiūromis. Tada kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems pasakė, kad dingo 400 eurų iš jo rankinės, tačiau vėliau tuos 400 eurų jis rado, juos buvo pasidėjęs kitoje vietoje. Žmona pasižiūrėjo savo rankinę, kur buvo pasidėjusi piniginę, ji jam sakė, kad dingo 50 eurų. Kokiomis tiksliai kupiūromis ji turėjo tuos 50 eurų, jis nematė ir nežino, ji tai gali tiksliau pasakyti, bet jam atrodo, kad tada, kai rašė pareiškimą, ji sakė, kad buvo dvi kupiūros po 20 eurų, o 10 eurų monetomis, tačiau kaip ir minėjo, kokiomis kupiūromis buvo jos 50 eurų, gali patikslinti tik ji. Realiai jam tą dieną padaryta žala nebuvo. Jis pasikeitė tą vakarą spynos širdutę, kadangi raktas buvo pas vagį, širdutę turėjo iš kitų durų, nepirko, todėl spynos nevertina. Kadangi vėliau pinigus, kuriuos galvojo, kad pavogė, rado, tai jam dėl vagystės nėra padaryta žala. Civilinio ieškinio byloje dėl pasikeistos spynos, nereiškia. Žino, kad J. J. juos apvogė, tai jis daro ne pirmą kartą, prieš kelis metus buvo tyrimas dėl jo vagysčių. J. J. niekur nedirba, neturi iš ko pragyventi, dėl to ir vagia (b. l. 47-50).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

9. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

10. BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

11. BK 178 straipsnio 3 dalyje numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vienas jų – įsibrovimas į saugomą teritoriją. Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, teritoriją nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo.

12. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad J. J. 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto kieme stovėjusio automobilio paėmęs namo raktą ir atsirakinęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į R. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kur iš rūsyje rankinėje buvusios piniginės pagrobė N. M. priklausiusius 50 eurų, taip nukentėjusiajai N. M. padarydamas 50 eurų turtinę žalą.

13. Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. J. J. nurodė, kad nuvyko į M. ūkį, kuriame anksčiau dirbęs, iš ten stovėjusio automobilio paėmė namo raktą ir raktu atsirakinęs namų duris nuėjo į rūsį, kur radęs piniginę iš jos išėmė 50 Eur. Jeigu būtų radęs daugiau pinigų, būtų paėmęs daugiau, tačiau rado tik 50 Eur. Pinigus išleido (duomenys neskelbtini), pirko maistų ir kitų dalykų. Šiuos parodymus patvirtina 2024 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo R. M., nukentėjusiosios N. M. parodymai. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos pasekmės – įsibraunant į svetimą patalpą buvo pagrobtas svetimas turtas. Kaltinamasis turėjo galimybę naudotis pagrobtu turtu pagal savo valią

14. Taigi J. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

15. Minėta, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino ir parodė, jog norėjo iš M. ūkyje esančio namo rūsio pavogti pinigus. Taigi pripažintina, kad J. J. veikė tiesiogine tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, įsibraunant į svetimą patalpą ir pavagiant 50 eurų, pasekmės.

16. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad J. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Tad kaltinamojo kaltė padarius 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

17. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

19. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

20. Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkina tai, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Kaltinamasis J. J. padarė vieną apysunkį nusikaltinimą, nusikalstama veika baigta. Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. praeityje baustas septynis kartus, iš esmės – visus kartus už analogiškas ar panašias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, per paskutinius metus administracine tvarka baustas vieną kartą, nedirbantis, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-40513-24 ir Nr. 01-1-41611-24 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog praėjus vos dviem metams po bausmės atlikimo kaltinamasis padarė analogišką nusikaltimą, suponuoja išvadą, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės reikiamos įtakos jam nepadarė, J. J. yra linkęs nusikalsti, vėl daro naujas veikas, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę teismas taip atsižvelgia į tai, jog nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškė.

22. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas J. J. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

23. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir J. J. skirtina galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

24. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

25. Nagrinėjamu atveju J. J. yra nuteisiamas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog J. J. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

26. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad J. J. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dvejiems metams po skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o taip pat pažymėtina, jog J. J. atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dar kelių analogiškų nusikalstamų veikų padarymo.

28. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

V. Dėl proceso išlaidų

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo J. J. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 103,24 Eur.

30. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

31. Šioje byloje kaltinamojo J. J. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis yra suimtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. J. gynėju buvo parinkta advokatas Vygantas Skladaitis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

32. Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant J. J. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra nedirbantis, jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. J. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos konstatavus, jog gynėjas yra būtinas, priteisimo iš J. J. netenkinamas.

VI. Dėl kitų klausimų

33. Civilinis nepareikštas.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kitoje byloje kaltinamajam J. J. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartimi yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2025 m. sausio 25 d. Šioje byloje kaltinamajam J. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą iki jo įsiteisėjimo, yra pagrindas pakeisti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą. kardomoji priemonė pakeistina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

35. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. biologinė DNR nuoplova nuo automobilio durų rankenos, biologinė DNR nuoplova nuo namo durų rankenos, biologinė DNR nuoplova nuo spintos durų, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Šilutė, Lietuvininkų g. 31., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam J. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą. Kardomąją priemonę pakeisti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. biologinę DNR nuoplovą nuo automobilio durų rankenos, biologinę DNR nuoplovą nuo namo durų rankenos, biologinę DNR nuoplovą nuo spintos durų, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Šilutė, Lietuvininkų g. 31., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.