Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovės prašymai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. e2-1658-324/2016 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atleisti apeliantę nuo likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimo bei atidėti žyminį mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Atskirajame skunde apeliantė prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančią, jog UAB „Tomis“ vardu nėra registruota transporto priemonių, apeliantės 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą savo turtinei padėčiai pagrįsti.

Pagal CPK 314 straipsnį viena iš išlygų, kuomet nauji įrodymai gali būti priimami apeliacinės instancijos teisme, yra atvejis, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į tai, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).

Nagrinėjamu atveju apeliantė naujų įrodymų pateikimo būtinybę motyvavo tuo, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apeliantės turtinę padėtį, visumą, kas be apeliantės teikiamų įrodymų būtų sudėtinga padaryti, t. y. įrodinėja nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo procesinį sprendimą, skundžiamoje nutartyje yra nurodęs, kad apeliantė nepateikė pakankamai duomenų dabartinei finansinei padėčiai pagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms, viena vertus, pripažintina, jog apeliantė, procesine prasme elgdamasi tinkamai, jau pirmosios instancijos teismui privalėjo pateikti visus reikšmingus klausimo išsprendimui įrodymus, kita vertus, pagrįstas sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus visas reikšmingas klausimo išsprendimui aplinkybes. Atsižvelgiant į pastarosios aplinkybės prioritetą bei proceso koncentracijos, operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas prijungia šiuos įrodymus prie bylos medžiagos.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl pagrindų atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).

Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 103 564,63 Eur sumą. Kadangi ieškinį apeliantė pateikė elektroniniu būdu, už jį mokama 75 % už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 1 645 Eur. Apeliantė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo (1 604 Eur) prašė ją atleisti. Netenkinus šio prašymo, apeliantė prašė likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83, 84 str.).

CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-917-117/2015).

Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų apie sudėtingą apeliantės turtinę padėtį. Byloje nustatyta, jog apeliantė nekilnojamojo turto neturi. Su atskiruoju skundu pateikta VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog apeliantės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Iš teismui pateikto apeliantės balanso už 2015 metus matyti, kad apeliantės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 13 897 Eur, o turtas iš viso – 6 118 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 4 573 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 545 Eur). Apeliantės balanso už 2016 m. pirmą ketvirtį duomenys rodo, kad apeliantės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 14 722 Eur, o turtas iš viso – 4 796 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 3 902 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 894 Eur). Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, dėl ko būtų galima daryti prielaidą, jog 1 604 Eur likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimas galėtų suvaržyti apeliantės teisę į teisminę gynybą. Kita vertus, apeliantė yra ūkinę–komercinę veiklą vykdantis subjektas (pelno siekiantis juridinis asmuo), o iš pateiktų apeliantės balanso duomenų matyti, jog apeliantė turi ir apyvartinių lėšų (apeliantės turimų banko sąskaitų išrašų, galinčių paneigti šį faktą, apeliantė nepateikė). Šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog apeliantės turtinė padėtis yra tokia bloga, kad ji turi galimybę sumokėti tik 41 Eur žyminio mokesčio, t. y. 2,5 % visos šiuo atveju mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio žyminis mokestis viso mokėtino dydžio kontekste iš esmės apskritai reikštų faktinį atleidimą nuo žyminio mokesčio. Todėl aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant galimybę apeliantę atleisti nuo pusės žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Atleisti apeliantę nuo didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, juo labiau, kai minėta, kad nors apeliantės finansinė padėtis ir pripažintina sunkia, tačiau ji nėra beviltiška tiek, kad ji negalėtų sumokėti santykinai ir šiaip jau nedidelės privačiam juridiniam asmeniui, nenutraukusiam ūkinės - komercinės veiklos (taigi, galinčiam ir gauti tam tikras pajamas) sumos.

Apeliantė buvo prašiusi, netenkinus jos prašymo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies, atidėti jos mokėjimą. Kadangi šia nutartimi konstatuojama, jog atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio visa prašoma apimtimi nėra pagrindo, pasisakytina dėl jos alternatyvaus prašymo – likusios žyminio mokesčio dalies atidėjimo.

Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ji gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011). Šiuo atveju apeliantės pateikti duomenys tokių galimybių neįrodo, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, apeliantė būtų pajėgi sumokėti visą likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį per atitinkamą terminą. Neatmestina, kad tokia galimybė atsirastų patenkinus pareikštą ieškinį. Kita vertus, lygiai taip pat neatmestina, jog ieškinys gali būti netenkintas, o apeliantės finansinė padėtis dar pablogės, kas tokiu atveju atidėto žyminio mokesčio faktinį išieškojimą darytų labai abejotinu, kitaip tariant, apeliantei būtų suteikta galimybė bylinėtis faktiškai nemokamai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepateikus įrodymų, jog ateityje apeliantė turės galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį iš savo veiklos pajamų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant, kad apeliantės prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies, atleidžiant apeliantę nuo pusės žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatant terminą apeliantei sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 782 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį pakeisti.

Atleisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Tomis“ (įmonės kodas 133096938) nuo 1/2 žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Nustatyti ieškovei 12 kalendorinių dienų terminą (iki 2016 m. birželio 28 d.) sumokėti 782 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.