- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2-917-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos plius“, Vilniaus miesto savivaldybei
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-2189-392/2015 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos plius“ dėl 2008-11-07 Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo, bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės pratęsti sutartį pripažinimo ir sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos plius“ dėl 2008-11-07 Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Ranga IV investicijos plius“ priešieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės pratęsti sutartį pripažinimo ir sutarties pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos plius“ pateikė teismui apeliacinį skundą ir prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą, atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi įskaitė atsakovui sumokėtus 433 eurus žyminio mokesčio, o atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti, netenkino. Teismas įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo apmokėti skundą 7 604 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, nurodydamas, jog priešingu atveju skundą bus atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuris turi būti apmokėtas 8 037 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui šioje byloje yra negrąžinta 433 Eur sumokėto mokesčio ir ši suma atsakovo prašymu yra įskaityta. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto balanso už 2014 metus matyti, jog atsakovo turto vertė sudaro 18 703 900 Lt (5 417 023,86 Eur), todėl atsakovo argumentus, kad dėl sunkios finansinės padėties jis negali sumokėti žyminio mokesčio, vertino kritiškai. Be to, teismas nustatė, jog atsakovas vien advokatui šioje byloje sumokėjo 4 499,51 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl sprendė, jog atsakovas turi sumokėti ir žyminį mokestį valstybei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas (apeliantas) UAB „Ranga IV investicijos plius“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atleisti atsakovą nuo likusios nesumokėtos 7 604 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą, o jei teismas nesutiktų atleisti atsakovo nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir/ar atleistų nuo mažesnės nei prašoma žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tai tokiu atveju prašo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nors atsakovo balanse apskaitomo turto vertė yra 18 703 900 Lt (5 417 023,86 Eur), tačiau atsakovo finansinė padėtis šiuo metu nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti likusią 7 604 Eur žyminį mokestį. Iš atsakovo turto balanso matyti, kad finansinis turtas sudaro 10 836 756 Lt reikalavimo teisė į nemokią BUAB „Ranga IV“, 994 776 Lt dydžio per vienerius metus iš skolininkų gautinos sumos, 6 871 142 Lt vertės nekilnojamas turtas, t. y. areštuotas sklypas ir trys nelikvidūs sandėliukai, kurio atsakovas jau keleri metai niekaip negali parduoti bei 1 225 Lt piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos žyminio mokesčio dalies mokėjimui. Atsakovo turtas negali būti staiga realizuotas vien tam, jog atsakovas galėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas per 2014 metus patyrė 14 188 Lt, o 2013 metais – 551 343 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad atsakovas priklauso stambiai Rangos IV įmonių grupei, ir, kad tai įtakojo atsakovo turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, turi vertinti tik atsakovo turtinę padėtį, o ne su atsakovu susijusių įmonių.
3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas už šios bylos vedimą pirmos instancijos teisme sumokėjo advokatui 4 499,51 Eur, todėl gali sumokėti ir likusią 7 604 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsakovas nurodo, kad honoraras advokatui buvo mokėtas 2013 metais, nes būtent tais metais atsakovo įmonė veikė sėkmingai ir gavo 286 220 Lt pardavimo pajamų. 2014 ir 2015 metais jokie mokėjimai advokatui nebuvo atliekami, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovo turtinę padėtį turi vertinti būtent apeliacinio skundo padavimo momentu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atleisti atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei atidėti žyminį mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina, jog tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK178 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo. Apeliacinis skundas turi būti apmokėtas 8 037 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui šioje byloje yra negrąžinta 433 Eur sumokėto mokesčio, todėl teismui įskaičius šį mokestį, atsakovas turi sumokėti likusią 7 604 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsakovas prašė teismo nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti, o jeigu teismas neatleistų tai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėja prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus, vertina pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į visų aplinkybių visumą, priima motyvuotą sprendimą. Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi 18 703 900 Lt turto, tai rodo gerą jo finansinę padėti, todėl atsakovas gali susimokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad balanse nurodytos sumos realiai neatspindi tikrosios jo finansinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka. Iš teismui pateikto atsakovo balanso už 2014 metus matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 18 596 590 Lt, tačiau atsakovo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 994 776 Lt (eilutės Nr. B.III). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas turi skolininkų, todėl tikėtina, kad jis irgi gali gauti tam tikras pinigų sumas. Be to, B eilutėje Nr. I nurodyta, jog atsargos ir išankstiniai apmokėjimai bei nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 6 871 142 Lt sumą. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog didžiąją jo nematerialiojo turto dalį sudaro bankrutavusios UAB „Ranga IV“ įsiskolinimas atsakovui, jog atsargų ir išankstinių apmokėjimų bei nebaigtų vykdyti sutarčių 6 871 142 Lt sumą realiai sudaro žemės sklypas, kuris yra areštuotas, ir nelikvidūs sandėliukai, neleidžia sutikti su apelianto pozicija, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, jog jis neturi jokios galimybės sumokėti 7 604 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nors atsakovas nurodo, kad jo turimas turtas yra nelikvidus, arba nėra galimybių jo parduoti taip greitai, jog galėtų sumokėti žyminį mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę – komercinę veiklą, todėl jis turi ir apyvartinių lėšų. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas priklauso didelei įmonių grupei, kurios akcininkai yra tie patys asmenys, todėl atsakovas gali / turi rasti būdų sumokėti mokestį už apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas neįrodė savo blogos turtinės padėties, nes vien už advokato teikiamas paslaugas šioje byloje sumokėjo 4 499,51 Eur. Nors apeliantas teigia, kad advokatui už jo teisines paslaugas buvo mokama tik 2013 metais, kai įmonė turėjo lėšų ir jos finansinė padėtis tuomet buvo žymiai geresnė, tačiau pažymėtina, jog įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet ir su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas advokatui 2013 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 20 000 Lt (t. IV, b. l. 192), 2014 m. sausio 7 d. advokatui sumokėjo 16 979 Lt (t. IV, b. l. 193), 2015 m. sausio 20 d. sumokėta 907,50 Eur (t. IV, b. l. 194). Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad atsakovas advokatui už teisines paslaugas mokėjo tik 2013 metais, t. y. tuomet, kai atsakovo finansinė padėtis buvo gera.
Apeliacinis teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tiek atskirojo skundo argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo turtinės padėties nelaikė sunkia, todėl neturėjo pagrindo atleisti nuo faktiškai viso žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atleisti apeliantą nuo likusios žyminio mokesčio dalies nėra pagrindo, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo, kad jeigu jis nebus atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tuomet būtų atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismas išnagrinės bylą apeliacinės instancijos teisme. Pirmiau nurodyta, kad atsakovo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo išvadai, esą atsakovo turtinė padėtis sunki, todėl nagrinėjamu atveju neįrodytas ir sąlygų atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvimas, t. y. faktas, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, o ateityje tiek pagerės, jog atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, atsakovas bus pajėgus šį mokestį sumokėti (CPK 84 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.