Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. D. ir T. K.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Faktinės aplinkybės

Įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-698-482/2022 (toliau nuosprendžiu) A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 3150 EUR (63 MGL) bauda.

Nuosprendyje fiksuota, kad A. D. savo kaltę pripažino, nurodė, kad turėjo tik „angliškas teises, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Galiojančio (lietuviško) pažymėjimo suteikiančio teisę vairuoti neturėjo. T. K. automobiliu naudojosi kurį laiką, juo vykdavo į darbą. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio dieną (2022-01-05) jam skambino T. K., kad reikalingas automobilis ir jis (A. D.) atvyko automobiliu iš (duomenys neskelbtini) kaimo, susitiko degalinėje „Viada“ (duomenys neskelbtini) degalinėje buvo ir E. L. K. K. ir N. M.. Jis (A. D.) liko už vairo. Po eismo įvykio prašė T. K., kad šis „apsiimtų kaltę“. T. dar siūlė K., kad šis sutiktų jog vairavo automobilį, nes tas turėjo teises vairuoti transporto priemones, tačiau K. K. nesutiko. Atvykusiems policijos pareigūnams T. K. sakė jog vairavo jis, tai yra T. K., tačiau tai netiesa. Jie visi po įvykio tarėsi ką sakyti telefonais kontaktuodami.

E. L. nurodęs yra aplinkybes jog A. D. „turėjo pasiimti juos parvažiuoti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, o tada iš ten turėjo K. K. grįžti su automobiliu į (duomenys neskelbtini)“ taip pat patvirtino jog buvo jų susitarimas sakyti jog vairavo T. K. eismo įvykio metu.

E. L. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. 1 d. buvo nutrauktas.

T. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus jog vairavo jis, vėliau pakeitė parodymus ir nurodė jog vairavo eismo įvykio metu A. D., tačiau netvirtino jog jis – T. K. kelionei nuo degalinės iki (duomenys neskelbtini) kaimo prašė jog vairuotų K. K., o A. D. su tuo nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai T. K. pagal BK 281 str. 1 d., vėliau visiems pakeitus parodymus, kad vairavo A. D., tyrimas T. K. atžvilgiu nutrauktas ir jis pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu dalyje dėl automobilio apgadinimo ir nuosprendžiu jam iš A. D. priteista 500 EUR turtinė žala.

K. K. yra pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2022-04-19 dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. 1 d. (duomenys baudžiamojoje byloje pridėtoje prie civilinės bylos) ir yra fiksuota jog apklausiamas įtariamuoju 2022-03-15 K. K. nurodė, kad <..> turėjo parvairuoti automobilį iš (duomenys neskelbtini) kaimo į miestą“, tačiau netvirtino jog buvo prašytas vairuoti automobilį vykstant iš (duomenys neskelbtini) kaimą ir patvirtino, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. D..

Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėta išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-698-482/2022 (toliau baudžiamoji byla ir iš jos ir taip pat iš nuosprendžio matyti, kad tiek A. D., tiek T. K., K. K. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus.

Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sumas, kurias išmokėjo ieškovė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos tiek dėl tvoros apgadinimo, tiek dėl kūno sužalojimų bei neturtinės žalos bendroje 10 791.17 EUR sumoje. Šios sumos dydžio bei jos išmokėjimo ir pagrįstumo nei vienas atsakovų neginčija ir teismas detaliai nevardina rašytinių įrodymų teiktų kartu su ieškiniu, patvirtinančių sumų išmokėjimą.

Dėl žalos atlyginimo

Žalos padarymo faktas ir aplinkybės (padariniai) yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.). Išmokėtų draudimo išmokų sumų dydžio ir pagrįstumo atsakovai neginčija, šioje dalyje ginčo byloje nekilo ir taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į išmokėtas sumas (CPK 140 str. 2 d.).

Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis ir asmuo turi atlyginti juo padarytą žalą jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar arba nukentėjusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 6.270 str. 1 d.). Šio straipsnio antra dalis nustato, kad atsakovu yra asmuo valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (nuomos, panaudos, ir pan.).

Byloje nėra ginčo jog automobilio ir tuo pačiu didesnio pavojaus šaltinio savininku yra T. K., kuris buvo leidęs automobiliu gana ilgą laikotarpį apie tris mėnesius naudotis A. D., kuris teismo vertinimu, eismo įvykio metu – 2022-01-05 buvo automobilio valdytoju, nes tarp atsakovų buvo susiklostę panaudos santykiai dėl automobilio ir T. K. neįrodė, kad jis neturėjo galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (CK 2.70 str. 3 d.).

Bylos duomenys nepatvirtina, kad T. K. reikalavo jog A. D. grąžintų, perduotų jo kaip savininko žinion automobilį dar iki vykimo nuo degalinės iki (duomenys neskelbtini) kaimo bei aiškiai išreiškė nesutikimą jog automobilį būtent tos kelionės metu, vairuotų ne A. D., o K. K. ar kitas asmuo. To ikiteisminio tyrimo metu nenurodė nei pats T. K., nei kiti eismo įvykio metu automobilyje buvę asmenys tuo pačiu ir K. K., nes buvo kalbama jog A. D. grįš į (duomenys neskelbtini) kaimą, taigi ir parvairuos automobilį, o jau iš ten į (duomenys neskelbtini) vairuos K. K., tačiau eismo įvykis įvyko pakeliui iš (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilį vairuojant A. D..

Iš visų įrodymų visumos teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. D. buvo neteisėtai užvaldęs T. K. automobilį iki eismo įvykio ar jo metu ir T. K. poziciją civilinės bylos nagrinėjimo metu vertina kaip siekimą išvengti žalos atlyginimo pagal pareikštą ieškinį.

Pagal bendras įrodinėjimo civiliniame procese taisykles aplinkybę turi įrodyti ją teigiantis asmuo ir aplinkybės jog T. K. reikalavo jog A. D. nevairuotų transporto priemonės iš (duomenys neskelbtini) kaimą 2022-01-05, atsakovas T. K. neįrodė (CPK 178 str., 185 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ ) 22 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja, kad draudikas sumokėjęs, nukentėjusiam asmeniui eismo įvykyje, draudimo išmoką turi teisę pareikšti ieškinį regreso teise (turi atgręžtinio reikalavimo teisę), tai yra jeigu asmuo padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu A. D. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės – automobilio, tačiau jį vairavo, pažeidė Kelių eismo taisykles ir žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, patvirtintų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taigi eismo įvykio metu A, D. pagal TPVCAPDĮ 2 str. 19 p. prasmę buvo automobilio valdytoju.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad T. K. neteko automobilio valdymo dėl A. D. veiksmų, tai yra nėra pagrindo taikyti CK 6.270 str. 3 d. dėl solidarios atsakovų atsakomybės.

Įrodyti, kad žala padaryta ir jos dydį bei, kad už ją atsakingi asmenys, nurodyti atsakovais ieškinyje, turi tai teigiantis asmuo leistinomis civiliniame procese įrodinėjimo priemonėmis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CPK ), 12 str., 176 str.-178 str.).

Byloje esantys įrodymai vertinami atsižvelgiant į ieškovės pareikštus reikalavimus. Byloje kaip jau pasisakyta nekilo ginčo, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra T. K., juo jis buvo ir 2022-01-05, tačiau faktiniu valdytoju buvo A. D..

Kasacinis teismas yra teismo praktikoje konstatavęs, kad transporto priemonės savininko solidarioji atsakomybė už transporto priemone padarytą žalą, gali atsirasti ir tais atvejais kai transporto priemonės valdymą savininkas savo valia perdavė kitam asmeniu, tačiau kito asmens veiksmai pripažintini neteisėtais dėl priežasčių nesusijusių su neteisėtu transporto priemonės užvaldymu. Tokiais atvejais transporto priemonės valdymą neteisėtai, tai yra pažeidžiant tam tikrus viešosios teisės nustatytus draudimu, perleidusio valdytojo (savininko) civilinė atsakomybė nustatoma pagal bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.

CK 6.263 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (Veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos Padarytą žalą p privalo visiškai atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo , o įstatymų nustatytais atvejais privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 str. 2 d., 3 d.).

Civilinė atsakomybė tai yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda tik neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia atlikti įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK ) 6.246 str. 1 d). kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti nustatyti neteisėti veiksmai ( neteisėta veika ar neveikimas), priežastinis ryšys, tai yra turi būti nustatyta, kad nuostoliai atsirado dėl veiksmų (neteisėtos veikos ar neveikimo) bei nustatyta kaltė ir nustatyti patys nuostoliai (CK 6.246 -6.249 str.).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neteisėta veika ar neveikimu), tai reiškia, kad reikia nustatyti jog nuostoliai (žala) yra asmens veiksmų (veikos ar neveikimo) rezultatas.

Civilinės atsakomybės paskirtis kompensuoti nukentėjusio patirtą žalą, tai yra asmuo turi būti grąžintas į tokią padėtį kokioje jis buvo iki veiksmų atlikimo, tai yra žalos jam padarymo.

CK 6.6 str. 3 d. nustatyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami, padarytos žalos bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais, tam reikalinga nustatyti faktinį priežastinį ryšį, o būtent ar žala būtų atsiradusi jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ir teisinį priežastinį ryšį, tai yra ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009.).

Faktinio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, šiuo atveju A. D. ir valdymą jam neteisėtai perleidusio T. K. veiksmai yra skirtingo pobūdžio, savarankiški, atliekami skirtingu laiku. A. D. atsakomybė kildinama tiesiogiai iš eismo įvykio sukėlimo vairuojant transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti ir pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra neįvertinus eismo sąlygų, kelio dangos, nepasirinkus saugaus greičio, o T. K. atsakomybė, teismo vertinimu, atsiranda dėl to, kad jis neteisėtai perleido automobilio valdymą A. D., žinodamas, kad šis neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir privalėdamas suprasti jog tokiam asmeniui dalyvaujant eisme, tai yra vairuojant transporto priemonę, neturint tam galiojančios teisės, yra didesnė rizika eismo įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką nėra reikalaujama, kad būtų bendras ketinimas ir siekis žalai atsirasti ir asmenų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, tačiau jeigu nebūtų buvę abiejų asmenų veiksmų žala nebūtų atsiradusi, o būtent jeigu T. K. nebūtų leidęs A. D. naudotis (faktiškai valdyti) jam (T. K.) priklausančiu automobiliu, žinodamas jog šis neturi galiojančio teisės vairuoti transporto priemones, tuo pačiu ir 2022-01-05, o A. D. neturėdamas tam teisės nebūtų vairavęs transporto priemonės 2022-01-05 ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių bei sukėlęs eismo įvykio, žala nebūtų atsiradusi. Bylos duomenimis nustatyta jog abiejų atsakovų veiksmai buvo būtini žalai atsirasti, padariniai – žala, nėra pernelyg nutolę nuo veiksmų.

Teismas pasisako, kad T. K. elgesys, perduodant automobilį ilgam laikui asmeniui neturinčiam teisės vairuoti, vertinamas per protingo ir apdairaus asmens standartą, tai yra žiūrima ar jis galėjo numatyti veiksmų atlikimo (automobilio perdavimo) metu žalos atsiradimą (eismo įvykio kilimą).

Atsakovo T. K. atstovė teigė jog T. K. serga ir negalėjo suprasti jog gali kilti tokios pasekmės perdavus automobilį asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti taip pat, kad T. K. A. D. rodė „angliškas teises“ ir T. K. manė jog jis turi teisę vairuoti bei, kad T. K. nesutiko jog automobilį vairuotų A. D. iš (duomenys neskelbtini) kaimą eismo įvykio dieną, nes „buvo asmuo – K. K., turintis teisę vairuoti.“

Dėl dalies atsakovo argumentų teismas jau pasisakė ir nesutinka, kad T. K. įsitikino prieš perduodamas automobilį A. D. jog šis turi tinkamai galiojančią ir įformintą teisę vairuoti transporto priemones, iš paties T. K. aiškinimo galima spręsti jog jis suprato, kad A. D. teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes kitaip kam buvo reikalingas K. K. turintis ,T. K. teigimu, teisę vairuoti. Teismas taip pat nesutinka jog T. K. nesuprato jog transporto priemonei vairuoti reikalinga turėti galiojančias teises, nes iš pateiktų įrodymų dėl jo sveikatos būklės matyti jog jis turi sveikatos sutrikimų, tačiau jie nėra susiję su suvokimo sutrikimu, asmuo nepripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir be to asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, kreipėsi dėl antrinės teisines pagalbos gavimo šioje byloje, teikė atsiliepimą bei paaiškinimus, ikiteisminiame procese keitė parodymus, vėliau, pripažintas nukentėjusiu, reiškė ieškinį dėl žalos už automobilį atlyginimo ir tai leidžia daryti išvadą jog T. K. suvokia situaciją ir atlieka valinius veiksmus, taigi T. K. prieš perduodamas transporto priemonės -automobilio valdymą laikinai A. D., privalėjo įsitikinti, kad vairuotojas (A. D.) turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir nėra kitų aplinkybių, draudžiančių perduoti vairavimą ir turėjo realią galimybę tai padaryti, nes yra draugai ir galėjo įsitikinti bei išsiaiškinti su A. D. visas reikšmingas aplinkybes prieš perduodant automobilį laikinam valdymui. T. K. neįrodė, kad neleido A. D. vairuoti 2022-01-05, o šis nepakluso jo valiai. Teismas vertina jog T. K. veiksmai perduodant automobilį A. D., neatlikus anksčiau minėtų veiksmų, tai yra neįsitikinus jog šis turi galiojantį vairuotojų pažymėjimą (DOK 43057, 2023-09-28), atitinka kaltę dėl neatsargumo (CK 6.248 str. 2 d.) A. D. atliko neteisėtus veiksmus, o būtent vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės eismo įvykio metu ir jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė dėl pasekmių patvirtinti įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

Ta aplinkybė jog T. K. nebaustas pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 424 str. nėra pagrindu jo atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Teismas nemažina sumos kurią prašo priteisti ieškovė dydžio, nes pagrindų tam, nenustatė (CK 6.251 str.), nes galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. ) ir atsakovai neįrodė, kad jų priteisimas sukels atsakovams ypač sunkias pasekmes ( CK 6.251 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str. ).

Bylos duomenys patvirtina tiek abiejų asmenų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme ir priežastinį ryšį faktinį ir teisinį tarp jų veiksmų ir žalos atsiradimo bei daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti žalą atgręžtinio reikalavimo teise solidariai iš abiejų atsakovų (CPK 178 str., 185 str.) ir ieškinys tenkinamas bei žalos atlyginimas atgręžtinio reikalavimo teise priteisiamas solidariai iš abiejų atsakovų. A. D. atsakomybė atsiranda pagal CK 6.270 str. nuostatas, o T. K. pagal bendras deliktinės atsakomybės nuostatas (CK 6.245 str. -6.249 str. ), nes kaip minėta abu atsakovus sieja objektyvus bendrininkavimas dėl kurio teismas jau pasisakė ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075,2020 ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.210 str. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti, jeigu abi šalys verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Teismas nustatė, kad atsakovai turi pareigą mokėti ieškovui piniginę prievolę ir priteisia iš atsakovų ieškovui solidariai pastarojo išmokėtas draudimo išmokas, todėl tenkinamas ir reikalavimas priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos.

Ieškovė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė reikalingus įrodymus ir jos priteisiamos ieškovei iš atsakovų (CPK 98 str., 93 str.). Atsakovas T. K. bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisines pagalbos sprendimu skirtą advokatą ir yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei, tačiau nėra atleistas nuo priešingos šalies šiuo atveju ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė yra sumokėjusi 243 EUR žyminio mokesčio ir turėjo 360 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama ieškovė turėtos bylinėjimosi išlaidos , tai yra po 301,50 EUR iš kiekvieno (243plius 360 :2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 10791,17 EUR žalos atlyginimo (išmokėtų išmokų atgręžtinio reikalavimo teise) solidariai bei priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų T. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas “, juridinio asmens kodas 110051834, po 301,50 EUR iš kiekvieno, turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,39EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovui A. D..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.