- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-117-934/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Experimentica“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Northtown Vilnius“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Experimentica“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Experimentica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Northtown Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Experimentica“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Northtown Vilnius“ (toliau – ir atsakovė) 57 917,86 Eur žalos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė atsisakė imtis priemonių, kad būtų užtikrintas pakankamas vandens tiekimas iš gaisrinio hidranto Parke, todėl ieškovė, siekdama nustatytais terminais įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal Įsikūrimo sutartį, įrengė gaisrinį rezervuarą ir taip įgyvendino priešgaisrinės saugos reikalavimus. Iš viso ieškovė į infrastruktūrą papildomai investavo 57 917,86 Eur sumą, kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovė privalėjo užtikrinti 15 l/s lauko vandentiekio – priešgaisrinių hidrantų – pralaidumą.
7. Teismas nustatė, kad Įsikūrimo sutartis ir Subnuomos sutartis yra neatsiejamai susijusios, todėl turi būti aiškinamos kartu. Teismas išanalizavo Sutartis ir nustatė, kad su Parko inžinerine infrastruktūra susiję atsakovės įsipareigojimai apima tik pareigą prižiūrėti, remontuoti ir aptarnauti esamą bendro naudojimo inžinerinę infrastruktūrą. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo užtikrinti 15 l/s vandens pajėgumą. Įsikūrimo sutartyje numatytas paslaugų paketas numato išimtinai tik sudarymą ieškovei galimybę prisijungti ir naudotis esama infrastruktūra. Nei vienas Įsikūrimo sutarties 6.1 punkte nurodytas atsakovės įsipareigojimas nenumato pareigos užtikrinti kokios nors naujos ar papildomos ieškovei reikalingos infrastruktūros įrengimo.
8. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad prieš sudarant sutartį jai buvo sudarytas lūkestis, kad vandens tiekimo pajėgumas ginčo teritorijoje atitiks 15 l/s lauko vandentiekio reikalavimus. Teismas iš į bylą pateikto Parko pristatymo medžiagos nustatė, kad Parko inžinerinės infrastruktūros techniniai parametrai, tokie kaip vandens pralaidumas, nebuvo nurodomi. Pristatyme nurodoma bendro pobūdžio informacija apie Parke esančią bendro naudojimo inžinerinę infrastruktūrą, Parko internetiniame tinklalapyje taip pat nurodoma, kad teritorijoje yra visapusiškai išvystyta infrastruktūra. Tačiau tai niekaip nepagrindžia ieškovės teiginių, kad atsakovė buvo įsipareigojusi suteikti būtent 15 l/s vandens tiekimą.
9. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė gali pasiūlyti ir suteikia visiems Parko investuotojams vienodas galimybes prisijungti ir naudotis infrastruktūra. Parko operatorius nežino ir negali žinoti, kokių pajėgumų ir kokių techninių sprendinių inžinerinių tinklų gali reikėti individualiems Parko investuotojams, kokių parametrų ir kuriose vietose infrastruktūrą gali reikėti įrengti, kadangi kiekvieno investuotojo poreikiai yra individualūs, veikla turi savo specifiką, reikalavimus ir parametrus. Teismas nustatė, kad sudarydama Sutartis ieškovė patvirtino, kad ji susipažino su jai reikiama informacija apie Parką, jame planuojamą vykdyti veiklą bei susijusias rizikas. Taip pat ieškovė patvirtinto, kad ieškovės planuojama veikla atitinka Parko galimybes bei Parko galimybės atitinka ieškovės poreikius. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki ginčo sutarčių pasirašymo net pačiai ieškovei nebuvo žinoma, kad jai reikės 15 l/s vandens pralaidumo, t. y. apie tokį poreikį ieškovė sužinojo jau po ginčo sutarčių sudarymo.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodė, kad vandentiekio pajėgumų padidinimas buvo numatytas iš anksto pagal 2020 m. gegužės 12 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS20-1361, tą patvirtina ir UAB „Vilniaus vandenys“ siųstos prisijungimo sąlygos, kuriose nurodoma, jog reikalavimai gaisrų gesinimui yra 15 l/s. Teismo vertinimu, ginčo sutartys, sudarytos 2018 m. gruodžio 18 d., 2020 m. gegužės 12 d. išduotos prisijungimo sąlygos Nr. PS20-1361 niekaip neįrodo, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo ieškovei suteikti būtent 15 l/s vandens pralaidumą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovės ieškovei perduotas vandentiekis su 9 l/s vandens tiekimo pajėgumu neatitinka net minimalių reikalavimų jokiam lauko gaisrų gesinimui. Statybos užbaigimo komisija patvirtino, jog Parke esanti bendro naudojimo inžinerinė infrastruktūra yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir taip pat užtikrina jai keliamus bendruosius priešgaisrinės saugos reikalavimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vandentiekio infrastruktūra ginčo teritorijoje yra išvystyta, funkcionali, veikianti ir atitinkanti visus teisės aktų jai keliamus reikalavimus. Pasirašytas inžinerinių tinklų statybos užbaigimo aktas patvirtina apie vandentiekio infrastruktūros tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį.
Šalies argumentai
12. Ieškovė pažymėjo, kad kaip paaiškino UAB „Vilniaus vandenys“, maksimalus vandens pralaidumas 15 l/s buvo negalimas dėl nenuimto vandens skaitiklio. Atsakovės teigimu, jai nėra žinomos priežastys, dėl kurių būtent toks skaitiklis buvo įrengtas. Aptariamame UAB „Vilniaus vandenys“ rašte buvo nurodoma, kad skaitiklis įrengtas dėl to, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų. Teismo vertinimu teiginiai, kad atsakovė neįvykdė įpareigojimų – deklaratyvūs ir tokios aplinkybės ieškovės nebuvo įrodytos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad joks protingas asmuo nebūtų sudaręs sutarties ir sumokėjęs didžiulį įsikūrimo mokestį žinodamas, kad jiems papildomai reikės investuoti reikšmingą sumą lėšų tam, kad būtų užtikrinama minimali įsikūrimui reikalinga infrastruktūra. Teismas nustatė, kad sutartis ieškovė sudarė siekdama turėti ilgalaikę bei patrauklią, inovatyvią vietą savo komercinei veiklai vykdyti už mažą kainą.
14. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat deklaratyviai teigė, kad vandentiekio pajėgumo didinimo klausimą atsakovė galėjo išspręsti perduodama privačius tinklus Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė paaiškino, kad net ir turėdama pareigą perduoti privačius tinklus, objektyviai nebūtų galėjusi to padaryti iki 2021 m. vasario 21 d. dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai. Suėjus minėtam 2021 m. vasario 21 d. terminui ir buvo inicijuotos atitinkamos privačių inžinerinių tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūros, kurios vis dar yra vykdomos.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, neturi pagrindo spręsti ir civilinės atsakomybės klausimo, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Parke įrengtas gaisrinis hidrantas tenkino reikalavimus, kad juo būtų galimybė vandeniui tekėti 20 l/s pajėgumu. Nors egzistavo potenciali galimybė ieškovei naudotis Parke pastatytu ir Įsikūrimo sutarties sudarymo metu jau buvusiu įrengtu gaisriniu hidrantu, galinčiu praleisti 20 l/s vandens kiekį, ieškovei tokia galimybė buvo ribojama dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė patyrė papildomų kaštų įsikuriant Parke.
16.2. Ieškovė nesutinka, kad teismas turėjo pagrindą UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą, kuriame buvo teigiama, kad apskaitos prietaisas įrengtas ir vis dar nenuimtas dėl atsakovės neįgyvendintų sutartinių įsipareigojimų, vertinti visiškai deklaratyviu ir patikėti akivaizdžiai nepagrįstu atsakovės žodiniu pasisakymu, kad ši jokių įsipareigojimų neturi.
16.3. Teismas neteisingai vertino Įsikūrimo sutarties sudarymo aplinkybes. Atsakovė prieš Įsikūrimo sutarties sudarymą savo pasiūlyme ieškovei nurodė, kad Parko infrastruktūrą sudaro vandens tiekimas, yra įrengti gaisriniai hidrantai. Prie dujų, elektros yra nurodytas konkretus skaičius, kokio pajėgumo infrastruktūra bus galima naudotis. Prie vandens tiekimo – jokio skaičiaus nenurodyta, t. y. nenustatyta jokių ribojimų. Ieškovės vertinimu – konkretaus vandens debito nenurodymas reiškia neribotą galimybę naudotis šia infrastruktūra arba mažų mažiausiai, kad ji atitiks normalius investuotojo lūkesčius.
16.4. Teismas sprendime nepasisakė apie Įsikūrimo sutartyje numatytą ieškovės teisę prisijungti prie Parko infrastruktūros ir ja naudotis. Kadangi į Parko infrastruktūrą įėjo vandens tiekimas bei gaisriniai hidrantai, ieškovė sudarydama Įsikūrimo sutartį tikėjosi, kad galės jais naudotis pagal jų tikslinę paskirtį. Jeigu ieškovei yra reikalinga papildomai investuoti lėšas tam, kad būtų galima naudotis infrastruktūra, tai reiškia, kad tai, kas buvo ieškovei suteikta, nėra infrastruktūra ir Sutartis neįvykdyta tinkamai.
16.5. Ieškovė neprašė didesnio pajėgumo nei numatyta teisės aktuose infrastruktūros. 15 l/s vandens debito reikalavimas nėra ieškovės sugalvotas, subjektyviai iškeltas individualus reikalavimas ar išimtinai dėl jos veiklos specifikos reikalingas vandens teikimo gaisriniame hidrante reikalavimas, šių rodiklių reikalauja teisės aktai statant statinį, kuriame ieškovė įsipareigojo vykdyti veiklą.
16.6. Atsakovė pažeidė Įsikūrimo sutartį neatskleisdama esminių Sutarties sudarymui aplinkybių – neinformavo apie vandens tiekimo ribojimus gaisriniame hidrante. Atsakovė ieškovei suteikė prieigą prie inžinerinės infrastruktūros – gaisrinio hidranto, kuris nėra tinkamas naudoti net patį mažiausią statinį statančiam investuotojui, t. y. infrastruktūra gaisrinio hidranto dalyje yra visiškai nefunkcionuojanti – neatitinka minimalių reikalavimų jokio statinio lauko gaisrų gesinimui. Atsakovė žinojo, kad ieškovei statant bet kokį pastatą, Parke esamas vandens tiekimas lauko gaisrams gesinti priešgaisrinių reikalavimų netenkins. Atsakovė šios informacijos ieškovei neatskleidė.
16.7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad veikianti inžinerinė infrastruktūra ieškovei buvo esminė sąlyga sudarant sutartį su atsakove dėl įsikūrimo Parke. Ieškovė įsikūrimui ir veiklos vykdymui pasirinko Parką dėl jo deklaruojamų naudų ir sukurto įsivaizdavimo, kad už tam tikrą mokestį ieškovė gaus jam reikalingą infrastruktūrą ir kitas Parko teikiamas naudas. Parko internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad teritorijoje yra visapusiškai išvystyta infrastruktūra.
16.8. Teismas suteikė nepagrįstai didelę reikšmę atsakovės argumentams, kad ieškovė neva gauna didžiulę naudą dėl to, kad jai suteikiama teisė ilgą laiką nuomotis valstybinį žemės sklypą. Žemės sklypas, kurį jam subnuomoja atsakovė, yra valstybinis, todėl atsakovei nieko nekainuoja. Be to, ieškovė už žemės sklypo nuomą moka atskirai – po 223,28 Eur per metus. Tai reiškia, kad ieškovė įsikūrimo mokestį atsakovei sumokėjo išimtinai tik už infrastruktūrą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės sutartinių įsipareigojimų apimtį, t. y., kad atsakovė neįsipareigojo užtikrinti tokio vandentiekio pralaidumo, koks yra reikalingas ieškovės statomo pastato priešgaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimui.
17.2. Ginčo sutartys nenumato atsakovei pareigos tiekti ieškovei vandenį ar užtikrinti konkrečius vandentiekio pralaidumo pajėgumus (15 l/s ar kitokius). Sutartys numato galimybę ieškovei pačiai savo kaštais prisijungti prie esamos Parko infrastruktūros, bei pačiai savo kaštais pasistatyti visus reikalingus statinius, įskaitant ir inžinerinius tinklus, jeigu Parke esami inžineriniai tinklai (ar jų pajėgumas) būtų nepakankami.
17.3. Ieškovės atstovė žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad apie 15 l/s vandentiekio pralaidumo poreikį ieškovei tapo žinoma tik po Sutarčių sudarymo. Ieškovė jokių reikalavimų atsakovei dėl 15 l/s vandentiekio pralaidumo iki Sutarčių pasirašymo apskritai nekėlė, taigi pasirašydama Sutartis atsakovė objektyviai negalėjo prisiimti įsipareigojimo užtikrinti ieškovei tokį pajėgumą, nes apie jo poreikį nebuvo žinoma net pačiai ieškovei.
17.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovės tariamą pareigą užtikrinti ieškovei reikiamą vandentiekio pajėgumą (15 l/s) patvirtina tai, kad pralaidumą apribojusius apskaitos prietaisus (skaitiklius) UAB „Vilniaus vandenys“ įrengė dėl tariamų atsakovės įsipareigojimų nevykdymo – inžinerinių tinklų neperdavimo Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė šiuos teiginius reiškia remdamasi išimtinai UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktais raštais, tačiau šie raštai patys savaime nepatvirtina, kad atsakovė neva turi pareigą užtikrinti ieškovei 15 l/s vandentiekio pralaidumą, ar kad atsakovė pažeidė Sutartis. Maksimalų galimą pajėgumą (20 l/s) ribojantys apskaitos prietaisai (skaitikliai) yra įrengti ne atsakovės, o UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovei nėra žinomos priežastys, dėl kurių buvo įrengti tokie maksimalų galimą priešgaisrinių hidrantų pralaidumą ribojantys apskaitos prietaisai (skaitikliai).
17.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, esą ne ieškovė turi įrodyti aptariamo hipotetinio įsipareigojimo egzistavimą, o atsakovė turi paneigti jo egzistavimą. Akivaizdu, kad iš atsakovės negali būti reikalaujama įrodyti tą, kas neegzistuoja. Ieškovė savo ruožtu turėjo visas galimybes bandyti įrodyti šiuos savo teiginius, pvz., prašydama išreikalauti iš UAB „Vilniaus vandenys“ įrodymus, tačiau tokia procesine teise nesinaudojo.
17.6. Apeliacinio skundo savaime nepagrindžia aplinkybė, jog ieškovei reikalingas 15 l/s vandentiekio pralaidumas yra numatytas teisės aktuose – priešgaisrinės saugos taisyklėse.
17.7. Ginčo sutartys numato teisę ir pareigą ieškovei pačiai, savo kaštais ir rizika užsitikrinti visų ieškovės veiklos Parke vykdymui reikalingų statinių (įskaitant ir inžinerinius statinius) projektavimą bei statybą. Parko operatorius (atsakovė) nežino ir negali žinoti, kokių pajėgumų ir techninių rūšių inžinerinės infrastruktūros gali reikėti individualiems Parko investuotojams, kokių parametrų ir kuriose vietose infrastruktūrą gali reikėti įrengti, kadangi kiekvieno investuotojo poreikiai yra individualūs, veikla turi savo specifiką, reikalavimus ir parametrus.
17.8. Ginčo sutarčių pasirašymo metu ieškovės planuojamų statyti pastatų techniniai parametrai atsakovei nebuvo žinomi, tokie nėra nurodyti ir ieškovės atsakovei teiktoje paraiškoje. Dar daugiau – kaip jau akcentuota, apie 15 l/s vandentiekio pralaidumo poreikį – o kartu ir apie būsimiems ieškovės pastatams keliamus priešgaisrinės saugos reikalavimus – pačiai ieškovei tapo žinoma tik po Sutarčių pasirašymo. Todėl atsakovė ne tik neįsipareigojo, bet net objektyviai negalėjo įsipareigoti užtikrinti, kad Parke būsimi ieškovės pastatai atitiks teisės aktų nustatytus priešgaisrinės saugos ar kitokius reikalavimus.
17.9. Atsakovė neturėjo pareigos iki Sutarčių sudarymo informuoti ieškovę apie ant Parke esančių priešgaisrinių hidrantų UAB „Vilniaus vandenų“ įrengtus skaitiklius, kurie riboja maksimalų galimą priešgaisrinių hidrantų pralaidumą. Tikslūs ieškovės planuojamo statyti pastato techniniai parametrai Sutarčių sudarymo metu atsakovei nebuvo atskleisti, nes tuo metu jų nežinojo net pati ieškovė, kaip ir jo planuojamam statyti pastatui taikytinų priešgaisrinės saugos reikalavimų (reikiamo vandens pralaidumo).
17.10. Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, kuriai keliami aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, veikdama savo rizika vis dėlto neįsivertino arba nepakankamai įsivertino visas ieškovei reikšmingas aplinkybes, susijusias su jos planuojama veikla Parke, iš šio neįsivertinimo pačiai ieškovei pagrįstai tenkančią riziką ieškovė neteisėtai bando perkelti atsakovei.
17.11. Parko priešgaisriniai hidrantai, prie kurių ieškovei suteikta teisė prisijungti, yra veikiantys, tinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį ir atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Vien tai, kad aptariamų priešgaisrinių hidrantų maksimalų galimą pralaidumą (20 l/s) riboja UAB „Vilniaus vandenys“ uždėti apskaitos prietaisai (skaitikliai), kurių uždėjimo atsakovė neįtakojo, savaime nedaro aptariamų priešgaisrinių hidrantų neveikiančiais ar netinkamais naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Byloje esantis statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad Parko vandentiekio inžineriniai tinklai, įskaitant priešgaisrinius hidrantus, yra veikiantys, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitinkantys visus teisės aktų jiems keliamus reikalavimus.
17.12. Ieškinio sumą (57 917,86 Eur) ieškovė išleido įsirengdama papildomus priešgaisrinius rezervuarus, kurie jai reikalingi tam, kad ieškovės pastatas užsitikrintų 15 l/s vandentiekio pralaidumą. Atsakovės vertinimu, šios išlaidos laikytinos ne nuostoliais (žala), o pagrįstais ieškovės komercinės veiklos kaštais, kadangi atsakovė Sutartimis neprisiėmė įsipareigojimo užtikrinti ieškovei reikalingą 15 l/s vandentiekio pralaidumą. Ieškovė Sutartimis pati prisiėmė teisę bei pareigą savo kaštais ir rizika pasistatyti visus veiklai Parke reikalingus statinius.
17.13. Net ir hipotetiškai traktuojant, kad atsakovė neva turėjo pareigą užtikrinti, kad Parke esančių hidrantų faktinis pralaidumas atitiks ieškovės cituojamose priešgaisrinės saugos taisyklėse mažesniems statiniams nustatytą 10 l/s vandentiekio pralaidumą, ieškovės reikalavimas vis tiek būtų nepagrįstas, nes ieškovei buvo reikalingas ne 10 l/s pralaidumas, o 15 l/s pralaidumas, būtent kurį užsitikrindama ieškovė išleido įrengdama priešgaisrinį rezervuarą.
17.14. Ginčo sutarčių dalykai (objektai) ir jose išdėstytų šalių teisių bei pareigų visuma patvirtina, kad esminis Ginčo sutarčių sudarymo tikslas iš ieškovės pusės buvo dalies Parko teritorijos (žemės sklypo) komercinei veiklai vykdyti ilgalaikis užsitikrinimas išskirtinai geromis komercinėmis sąlygomis. Ginčo sutarčių nuostatų analizė patvirtina, kad aptariamas ieškovės tikslas neabejotinai buvo pasiektas nepaisant to, kad ieškovė į papildomą inžinerinę infrastruktūrą investavo ieškinio sumą.
17.15. Akivaizdu, kad retai kur įmanoma (arba apskritai neįmanoma) neribotam laikotarpiui gauti teisę naudotis patrauklioje, inovatyvioje vietoje esančia 4 090 kv. m ploto žemės sklypo dalimi komercinės veiklos vykdymui kartu su teise statyti statinius bei kartu su įvairiomis aptarnaujamojo pobūdžio paslaugomis, mokant už visa tai vos po 224,58 Eur / mėn., o po 48 metų apskritai nebemokant jokio atlygio. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad Sutartis ieškovė sudarė siekdama turėti ilgalaikę bei patrauklią, inovatyvią vietą savo komercinei veiklai vykdyti už itin mažą kainą ir šiuos tikslus neabejotinai įgyvendino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagal Įsikūrimo sutartį, atsakovė prisiėmė įsipareigojimą Parke užtikrinti 15 l/s lauko vandentiekio priešgaisrinių hidrantų pralaidumą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ieškinys buvo atmestas. Šios bylos nagrinėjimo objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Sutarčių sąlygas, nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir, atitinkamai, atsakovės sutartinės atsakomybės.
Dėl ginčo Sutarčių turinio aiškinimo ir prisiimtų įsipareigojimų apimties
20. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė – lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Įsikūrimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų apimties. Šalys skirtingai aiškina atsakovės įsipareigojimus. Ieškovės vertinimu, atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei verslo vystymui reikalingą infrastruktūrą, įskaitant ir prisijungimą prie hidrantų su 15 l/s pralaidumu, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
22. Pirma, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys, siekdamos susitarti dėl investuotojo (ieškovės) įsikūrimo ir veiklos vykdymo Vilniaus miesto inovacijų parke, susitarė sudaryti Įsikūrimo sutartį, kurios pagrindu investuotojas (ieškovė) įsipareigojo įgyvendinti joje apibrėžtus rodiklius, taip įgyjant teisę vykdyti investuotojo steigimo dokumentuose numatytą ūkinę – komercinę veiklą Parko teritorijoje bei sudaryti žemės sklypo subnuomos sutartį (Įsikūrimo sutarties objektas) (Įsikūrimo sutarties 2.1–2.3 punktai). Šalys dėl investuotojos rodiklių (rezultatų) susitarė Įsikūrimo sutarties 7 skyriuje. Rodikliai apima ieškovės investavimą į Parke esantį ilgalaikį turtą, darbo vietų sukūrimą, tarptautinį lygį atitinkančio inovatyvaus produkto, technologijos išvystymą ar tarptautinį lygį atitinkančio patento gavimą, klasterio įkūrimą (Įsikūrimo sutarties 7 skyrius). Šalys patvirtino, kad tinkamas rodiklių vykdymas yra esminė Įsikūrimo sutarties sąlyga, be šios sąlygos operatorius nebūtų sudaręs Sutarčių su ieškove (Įsikūrimo sutarties 7.6 punktas). Tuo tarpu apeliantė už Įsikūrimo sutartyje minimų rodiklių įgyvendinimo įgavo teisę naudotis 4 090 kv. m ploto žemės sklypo dalimi savo komercinei veiklai vykdyti, įskaitant teisę statyti visus ieškovei reikalingus statinius; aptariama žemės sklypo dalimi naudotis ir joje komercinę veiklą vykdyti ieškovė gali mažiausiai 48 metus (Įsikūrimo sutarties 10.1 punktas, Subnuomos sutarties 3.1 punktas); net ir pasibaigus minėtam 48 metų terminui, ieškovei toliau paliekama teisė naudotis žemės sklypo dalimi kartu su joje ieškovės pastatytais statiniais (Įsikūrimo sutarties 10.8 punktas, Subnuomos sutarties 8.8 punktas). Aptartų sutarties sąlygų pagrindu darytina išvada, kad šalys iš esmės susitarė dėl tokių esminių sąlygų, pagal kurias apeliantė įsipareigojo pasiekti veiklos rodiklius, o atsakovė įsipareigojo apeliantei subnuomoti Parko žemę lengvatinėmis sąlygomis komercinei veiklai vykdyti.
23. Įsikūrimo sutarties 6.1 punkte šalys numatė atsakovei tenkančių pareigų, susijusių su Parko infrastruktūra, apimtį. Įsikūrimo sutartyje „infrastruktūra“, kuria ieškovė pagal Įsikūrimo sutartį turėjo teisę pasinaudoti, buvo apibrėžta kaip Parke esantys bendro naudojimo inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, kurias įrengė bei prižiūri atsakovė ir (ar) UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (Įsikūrimo sutarties 1.1 punktas). Pagal Įsikūrimo sutartį atsakovė už vienkartinį įsikūrimo mokestį ieškovei įsipareigojo teikti pagrindinių paslaugų paketą, kuris, be kita ko, apima infrastruktūros priežiūrą, aptarnavimą, remontą (Įsikūrimo sutarties 6.1.13 punktas), taip pat pagalbą nustatyta tvarka gauti technines prisijungimo prie infrastruktūros sąlygas (Įsikūrimo sutarties 6.1.14 punktas), suteikti Parko infrastruktūros savininko sutikimą dėl ieškovės teisės neatlygintinai prisijungti ir naudotis Infrastruktūra (Įsikūrimo sutarties 4.3 punktas). Įsikūrimo sutartis taip pat numatė, kad ieškovė turi teisę prisijungti ir naudotis esama bendro naudojimo inžinerine Parko infrastruktūra, taip pat pati statyti ieškovės veiklai reikalingą kitą inžinerinę infrastruktūrą (Įsikūrimo sutarties 4.1.2–4.1.3 punktai). Atsižvelgdama į Įsikūrimo sutarties nuostatas (žr. šios nutarties 22 punktą), aktualias nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė iš esmės įsipareigojo suteikti galimybę (teisę) ieškovei prisijungti prie Parke įrengtos infrastruktūros ir ją naudotis, tačiau nebuvo įsipareigojusi ieškovei įrengti infrastruktūrą, pritaikytą individualiems ieškovės ūkinės veiklos poreikiams, juolab kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė prieš sudarydama Įsikūrimo sutartį būtų išviešinusi (deklaravusi) jai būtiną vandentiekio pralaidumo poreikį.
24. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad prieš sudarant Įsikūrimo sutartį, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. investicijų galimybių Parko pristatyme buvo nurodžiusi, kad į Parko infrastruktūrą įeina ir hidrantai, savaime neįrodo, kad atsakovė įsipareigojo užtikrinti konkrečius vandentiekio pralaidumo pajėgumus, jame pateikta bendro pobūdžio informaciją apie esamą infrastruktūrą (1 t., b. l. 47). Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad tokios informacijos pateikimas ieškovei kaip profesionaliai verslininkei galėjo sukelti pagrįstus lūkesčius, jog Parko vandens tiekimo pajėgumai ir (ar) hidrantai atitiks ieškovės individualius poreikius, o tai, kad atsakovė įrengė hidrantus, kurie gali būti naudojami pagal paskirtį, patvirtina statybos užbaigimo 2015 m. spalio 8 d. aktas (1 t., b. l. 95–103) bei priešgaisrinių vandens gaisrinių hidrantų apžiūrėjimo – išbandymo 2015 m. aktas (DOK–24386).
25. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti ieškovės poreikius atitinkantį vandentiekio pralaidumo poreikį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neprisiėmė pareigos suteikti ieškovui 15 l/s vandens pralaidumą, ar įrengti papildomą inžinierinę įrangą, kuri užtikrintų ieškovės individualius poreikius.
26. Antra, riziką, kad hidrantų pralaidumas gali neatitikti ieškovės individualių poreikių, prisiėmė pati ieškovė. Įsikūrimo sutartyje ieškovė pareiškė ir garantavo, kad surinko visą, jos manymu, būtiną ir pakankamą informaciją, reikalingą jos įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, įskaitant informaciją apie žemės sklypą, finansinius įsipareigojimus, finansinę ir verslo riziką ir kitus su sutartimi ir papildomais susitarimais susijusius esminius momentus. Taip pat patvirtino, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su visais reikiamais dokumentais, ieškovė turėjo galimybę prašyti pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, turėjo visas galimybes surinkti ir susipažinti, bei surinko ir susipažino su visa jai reikalinga informacija apie Parką, jame planuojamą vykdyti veiklą bei visas su ja susijusias rizikas (Įsikūrimo sutarties 11.2.1–11.2.2 punktai).
27. Trečia, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji negalėjo pasinaudoti vandens hidrantais su 15 l/s pralaidumu dėl atsakovės kaltės. Viena vertus, kaip jau minėta, atsakovė pagal Įsikūrimo sutartį neprisiėmė pareigos suteikti ieškovui jos poreikius atitinkantį vandens pralaidumą. Kita vertus, remiantis ieškovės nurodytais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadai, kad vandens pralaidumas buvo apribotas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
28. Apeliantės įsitikinimu, hidrantų pralaidumą iki 9 l/s ribojantis apskaitos prietaisas įrengtas ir nenuimtas dėl atsakovės neįgyvendintų įsipareigojimų perduoti inžinierinius tinklus Vilniaus miesto savivaldybei. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo UAB „Vilniaus vandenys“ 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. SD22-2353, kuriame informuojama, kad „vandens srautą ribojantis apskaitos prietaisas d50 mm yra įrengtas, kadangi vandentiekio tinklų statytojas VšĮ „Northtown Vilnius“ turi sutartinius įsipareigojimus pagal kuriuos jau turėjo perduoti vandentiekio tinklus Vilniaus m. sav. nuosavybėn, tačiau iki šiol šių įsipareigojimų nėra atlikęs.“ (DOC-28549). Tačiau pastarasis UAB „Vilniaus vandenys“ raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo atsakovės tariamus įsipareigojimus Vilniaus miesto savivaldybei ir (ar) UAB „Vilniaus vandenys“, kadangi į bylą nepateiki pirminiai duomenys (sutartys ir pan.), kurie pagrįstų jame minimas aplinkybes.
29. Nesutiktina su apeliante, kad aptartas aplinkybes (žr. šios nutarties 28 punktą) turėjo įrodyti atsakovė. Priešingai, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi, šiuo atveju ieškovei teigiant, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų perduoti inžinierinius tinklus, ieškovė turėjo šiuos teiginius pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Aiškinimas, kad atsakovė turi įrodyti, jog ji nėra prisiėmusi sutartinių įsipareigojimų, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica).
30. Ketvirta, ieškovės įsitikinimu, atsakovė buvo nesąžininga, kadangi neinformavo jos apie Parko vandens tiekimo ribojimus, nors jai galėjo būti žinomas vandentiekio pralaidumo poreikis, juolab kad Parko hidrantas neatitinka net minimalaus – 10 l/s vandens kiekio, kuris nurodytas Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (toliau – Taisyklės), 19 punkto 2 lentelėje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
31. Šios nutarties 25 punkte minėta, kad ieškovė, pasirašydama Įsikūrimo sutartį, turėjo visas galimybes susirinkti reikiamą informaciją, o to nepadariusi, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, juolab kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų neteikusi ar būtų teikusi klaidingą ieškovės prašomą informaciją. Todėl ne atsakovė, o ieškovė, kaip profesionali verslininkė, turėjo bei galėjo įsivertinti visas ieškovės planuojamai veiklai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Parku ir jo infrastruktūra.
32. Ieškovės teiginiai, kad Parko hidrantas neatitinka net minimalaus – 10 l/s vandens pralaidumo reikalavimų, viena vertus, savaime neįrodo, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (žr. šios nutarties 25 punktą). Kita vertus, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, kad priešgaisriniai hidrantai yra veikiantis ir tinkami naudoti pagal paskirtį (žr. šios nutarties 24 punktą). Be to, kaip nurodė pati ieškovė, jai reikalingas ne 10 l/s, o 15 l/s vandens pralaidumas, todėl net ir tuo atveju, jeigu į bylą būtų pateikta objektyvių duomenų, kad priešgaisriniai hidrantai neatitinka minimalaus 10 l/s vandens pralaidumo reikalavimo, nebūtų pagrindo daryti išvadai, kad tokiu atveju ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų, siekiant užtikrinti 15 l/s pralaidumą (CK 6.247 straipsnis).
33. Penkta, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji papildomai investavo lėšas, įsirengiant gaisrinį rezervuarą, kuris užtikrintų ieškovės poreikius, savaime neįrodo, kad ji negavo to, ko tikėjosi sudarydama Įsikūrimo sutartį. Pagal Įsikūrimo sutartį šalys iš esmės susitarė, kad apeliantė pasieks sutartus rodiklius, o atsakovė lengvatinėmis sąlygomis suteiks ieškovei teisę 48 metus naudotis 4 090 kv. m ploto žemės sklypo dalimi komercinei veiklai vykdyti (žr. šios nutarties 22 punktą). Duomenų, kad vandens pralaidumo ribojimas ir (ar) rezervuaro įrengimas sudarė prielaidas paneigti šalių esminius siekius, ieškovė nepateikė, o ir šių aplinkybių neįrodinėjo.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl plačiau nepasisakytina dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino Įsikūrimo sutarties nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
37. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jos patirtas 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
39. Atsakovė VšĮ „Northtown Vilnius“ už teisinę pagalbą sumokėjo 2022 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur (1,3 × 1 780,50 Eur). Kadangi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 178,00 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iš apeliantės atsakovės naudai priteistina 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Experimentica“, juridinio asmens kodas 304895510, atsakovės viešosios įstaigos „Northtown Vilnius“, juridinio asmens kodas 125967014, naudai 2 178,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.