- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2-5452-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02967-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Greta Motiejūnienė, Artūras Jaskelevičiuiir
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Olympa“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui ir atsakovo A. S. atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Olympa“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1 960 Eur žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, išsimokėjo sau kompensaciją pagal DK 31 straipsnio 1 dalį už darbo metu naudotas savo asmenines priemones – automobilį, kompiuterį ir telefoną, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Įmonės akcininkas patvirtino, kad tarp jo ir vadovo jokio susitarimo dėl vadovo asmeninio turto naudojimo darbinėms funkcijoms atlikti nebuvo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka, prašo palikti ieškinį nenagrinėtą arba jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kadangi ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, taip pat ieškovė yra praleidusi kreipimosi terminą į Darbo ginčų komisiją. Pažymi, kad ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Dėl reikalavimo atlyginti žalą nurodo, kad kompensacijos mokėjimas buvo sutartas ir suderintas su ieškovės akcininku I. M., be to, tinkamai įformintas vidiniu ieškovės 2020-09-30 direktoriaus įsakymu Nr. 20-12.
3. Ieškovė teismui pateikė dubliką dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį, su atsakovo atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, ieškinį prašo tenkinti. Nurodo, kad atsakovo atsakomybę kildina iš Civilinio kodekso normų, todėl prievolės kreiptis į Darbo ginčų komisiją neturėjo. Pažymi, kad nėra jokio rašytinio susitarimo ar priimtų sprendimų dėl kompensacijos mokėjimo.
4. Atsakovas pateikė tripliką, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo ieškinį palikti nenagrinėtą; tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškinį ieškovė pateikė pagrįstai, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbo sutartyje jokio susitarimo dėl asmeninio turto naudojimo ir kompensacijos mokėjimo nebuvo; vadovas negalėjo pats nuspręsti sau mokėti kompensaciją, sprendimą turėjo priimti akcininkas. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie rašytiniai sprendimai dėl kompensacijos vadovui mokėjimo, todėl mano, kad atsakovas be teisinio pagrindo pervedė sau lėšas, kurias ieškovė kaip žalą prašo grąžinti.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovui nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ikiteismine tvarka; arba ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, priėmė sprendimą mokėti kompensaciją už darbo metu naudojamą jo asmeninį turtą. Tokius sprendimus turi teisę priimti įmonės vadovas, bet ne akcininkas. Kadangi įmonė buvo nedidelė, akcininkas ir jo sutuoktinė žinojo apie vadovo priimtus sprendimus. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad pati atsakovui perdavė darbui reikalingas priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčo nagrinėjimo teisme
7. Atsakovo nuomone, ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė neginčija vadovo sprendimo mokėti kompensaciją pagrįstumo, priešingai, ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad vadovas, nepriimdamas jokio sprendimo, be pagrindo išsimokėjo lėšas, t. y. ieškinys reiškiamas dėl vadovo civilinės atsakomybės, kuris nagrinėtinas teisme.
Dėl vadovo atsakomybės
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. S. UAB „Olympa“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2020-06-09 iki 2021-04-30. 2022 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Olympa“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Po A. S. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriaus pareigas ėjo V. G.. Pagal pateiktus mokėjimo nurodymus nuo 2020-11-06 iki 2021-04-02 ieškovė atsakovui išmokėjo kiekvieną mėnesį po 280 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija pagal CK 31 str. 1 d“. Atsakovas į bylą pateikė ieškovės direktoriaus A. S. 2020-09-30 įsakymo Nr. 20-12 dėl kompensacijos mokėjimo kopiją bei įmonėje patvirtintų „Darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ir turto naudojimą nustatymo taisyklių“ kopiją.
9. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
10. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
11. Vienu iš ieškinio argumentų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovė nurodo, kad atsakovas, būdamas UAB „Olympa“ vadovu, neturėdamas teisinio pagrindo, mokėjo sau kompensaciją už darbinėms funkcijoms atlikti naudojamą asmeninį turtą. Pažymėjo, kad dėl to įmonės akcininkas jokio sprendimo nebuvo priėmęs, rašytinio susitarimo nebuvo, o pats įmonės vadovas negalėjo nuspręsti sau mokėti kompensaciją.
12. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad teisinis pagrindas mokėti vadovui A. S. kompensaciją už asmeninio automobilio, asmeninio kompiuterio ir asmeninio telefono aparato naudojimą darbo funkcijai atlikti pagal DK 31 straipsnio 1 dalį buvo įmonės vadovo 2020-09-30 įsakymas Nr. 20-12 bei įmonėje patvirtintos „Darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ir turto naudojimą nustatymo taisyklės“. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio įsakymo tarp bankroto administratoriui perduotų įmonės dokumentų nėra, o atsakovo teikiamas įsakymas yra nepasirašytas.
13. Nors atsakovo pateikti dokumentai yra nepasirašyti, kaip paaiškino atsakovo atstovė, jie rasti atsakovo kompiuteryje, tačiau iš šalių paaiškinimų bei kitų nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, kad minėti dokumentai įmonėje galėjo būti priimti. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad po A. S., kuris vadovo pareigas ėjo iki 2021-04-30, iki pat bankroto bylos iškėlimo (2022-12-20) įmonei vadovavo kitas asmuo, kuris, tikėtina, ir buvo atsakingas už įmonės dokumentų perdavimą bankroto administratoriui. Vien ta aplinkybė, kad tarp perduotų dokumentų nebuvo įmonės vadovo įsakymo dėl kompensacijos mokėjimo už laikotarpį nuo 2020-11-06 iki 2021-04-02, nesudaro pagrindo teigti, kad tokio įsakymo iš viso nebuvo. Kad sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo buvo priimtas, patvirtina ir tas faktas, jog kompensacija buvo mokama banko pavedimais, paskirtyje aiškiai įvardijant, jog tai kompensacija pagal DK 31 str. 1 d. Be to, nuo 2020 m. liepos 1 d. ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Lengvesnė buhalterija“, kuri savo rašte patvirtino, kad buhalterinė apskaita buvo sutvarkyta iki 2021 m. liepos 31 d. Šie netiesioginiai įrodymai, vertinant juos visų įrodymų kontekste, taip pat atsakovo pateikta įsakymo elektroninė versija, jo teigimu, rasta tarp kompiuteryje esančių dokumentų, leidžia daryti išvadą, kad teisinis pagrindas kompensacijai išmokėti, t. y. vadovo įsakymas, įmonėje buvo priimtas, o kompiuteris buvo naudojamas darbinėms funkcijoms atlikti.
14. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
15. Ieškovės atstovas, be kita ko, nurodo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, negalėjo priimti sprendimo mokėti sau kompensaciją, nesant rašytinio susitarimo su akcininku. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus ar dalyvius (CK 2.80 straipsnis). Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). ABĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis). Vadovo teisės, pareigos ir kompetencija apibrėžtos ABĮ 37 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas; bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius; bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 8, 10 dalys, 12 dalies 1 punktas). Įstatyme įtvirtinta tik akcininko teisė pasirašyti darbo sutartį su bendrovės vadovu (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnis), tačiau teisė priimti sprendimus kasdieninėje bendrovės veikloje akcininkui įstatyme nenumatyta. Todėl atmestini ieškovės atstovo argumentai, kad sprendimą dėl ginčo kompensacijos atsakovui mokėjimo turėjo priimti įmonės akcininkas.
16. DK 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijoms atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
17. Atsakovo teigimu, jis dirbdamas ieškovės įmonėje ir būdamas jos vadovu, nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. naudojo savo transporto priemonę, kompiuterį ir telefoną. Pažymėtina, kad įprastai pareiga parūpinti reikalingas darbo priemones ir įrankius tenka darbdaviui. Nurodytame DK straipsnyje patvirtinta speciali taisyklė, kai darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbuotojui priklausančio turto naudojimo atliekant darbo funkcijas. Įstatymų leidėjo nurodytas darbdavės ir darbuotojo susitarimas negali būti vertinamas kaip išimtinė darbdavio teisė nuspręsti mokėti ar nemokėti darbuotojui kompensaciją už jo darbo įrankių naudojimą. Jeigu darbdavys DK 43 straipsnio nustatyta tvarka raštu neįformina su darbuotoju DK 31 straipsnyje nustatyto susitarimo dėl kompensacijos už darbuotojui priklausančių darbo priemonių ar jo turto naudojimą darbo funkcijoms atlikti, tai neigiami tokios pareigos neįvykdymo padariniai tenka darbdaviui. Pažeidęs DK 43 straipsnio reikalavimus, bet privertęs darbuotoją naudoti pastarajam priklausančius darbo įrankius darbo funkcijoms atlikti, darbdavys negali išvengti DK 31 straipsnyje nustatytos pareigos kompensuoti darbuotojui už šias naudojamas darbo priemones. Priešingu atveju, būtų pažeisti darbuotojo teisėtų lūkesčių, teisingo mokėjimo už darbą principai (DK 2 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-300-912/2021).
18. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbo sutartyje, pasirašytoje 2020-06-09, šalys dėl naudojamo asmeninio turto ir kompensacijos mokėjimo nesusitarė. Tačiau įstatymų leidėjas nenustatė, kad toks susitarimas turi būti įtvirtintas darbo sutartyje, taip pat nenustatė darbuotojui mokėtinos kompensacijos dydžio už jam priklausančių įrankių naudojimą, jos mokėjimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kompensacija už asmeninio turto naudojimą vadovui buvo mokama ne nuo darbo pradžios, taigi, atsiradus tokiam poreikiui, įmonės vadovas, kuriam įstatymas numato pareigą organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą, turėjo teisę priimti sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo, nepaisant to, kad ta kompensacija mokama jam pačiam. Ieškovės atstovas, teigdamas, kad įmonė turėjo automobilį, kompiuterį ir telefoną, todėl vadovui naudoti savo priemones nebuvo pagrindo, šių aplinkybių nepagrindė. Vien akcininko parašytas laiškas šių aplinkybių nepatvirtina, ieškovė nepateikė duomenų, kiek ir kokio turto turėjo įmonė, koks turtas buvo bankroto administratoriui perduotas. Iš viešai prieinamos informacijos apie įmonę matyti, kad įmonės veikla buvo spaustuvės paslaugos, atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonėje dirbo 8 darbuotojai, ieškovė nurodė, kad įmonė turėjo vieną automobilį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, kad darbinėje veikloje įmonės darbuotojams, tarp jų ir vadovui, galėjo būti reikalingas dar vienas automobilis ar kompiuteris, o įmonės vadovas turėjo teisę priimti sprendimus dėl darbo priemonių.
19. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Ieškovė atsakovo lojalumo pareigos pažeidimo, taip pat, ar vadovo priimti sprendimai įmonei buvo nenaudingi, šioje byloje neįrodinėjo, o vien aplinkybės, kad vadovas priėmė sprendimus mokėti kompensaciją sau, kaip vadovui, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės.
20. Įvertinęs tai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovo ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo tenkinti, todėl jis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 943,80 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Olympa“ 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. S..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą perduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.