- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e2-778-424/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03063-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų, (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- R. S., J. S.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Dmitrij Charitonov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. S. ir J. S. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo byloje (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) prašo: atskirti nepilnametę L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsaugant visas asmenines ir turtines teises ir pareigas, pagrįstas giminyste; iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti L. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės J. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo R. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti (duomenys neskelbtini).
Parodė, kad atsakovai yra L. S. tėvai. Tarnyba 2024 m. balandžio 28 d. gavo pranešimą iš policijos, kad nepilnametė L. S. „sulaikyta apsivogusi Gedimino 9, neblaivi. Teigia, kad į namus grįžti negali, nes ją sumuš patėvis. Motina gyvena (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini), abu tėvai atsisako atvykti pasiimti vaiką“. 2024 m. balandžio 28 d. pokalbio metu vaiko motina nurodė, kad neturi jokios įtakos vaikui, nes mergaitė gyvena savo gyvenimą nepriklausomai nuo motinos t. y. motina faktiškai neturi jokios valdžios vaikui. Mergaitė dažnai išeina iš namų jos neinformuodama, kur išeina ir kada sugrįš. Motina žino, kad mergaitė vartoja alkoholį bet nieko negali padaryti. Anot motinos mergaitė ne kartą grasino jai susidorojimu, todėl motina fiziškai bijo vaiko. Motina kategoriškai atsisakė pasirūpinti vaiku. Tos pačios dienos pokalbio metu su vaiko tėvu, vyras nurodė, kad vaikas yra absoliučiai nevaldomas ir jis faktiškai neturi jokios įtakos mergaitei. Tėvas nurodė, kad šiuo metu turi kitą šeimą, mažą vaiką todėl negali rūpintis neprognozuojama mergaite. Tėvas sutiko, kad mergaitė būtų apgyvendinta krizių centre.
2024 m. gegužės 8 d. VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinika pateikė raštą, kuriame informavo, kad L. S. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis. 2024 m. liepos 4 d. pokalbio metu su L. S., vaikas pasakė, kad supranta, jog turi priklausomybę ir ji taip greitai nedingsta. Anot mergaitės, ji nenori rūkyti ir nori, kad dingtų priklausomybė, gal verta nuvykti į reabilitaciją, kur padėdama vaikams, žino, kad tokia reabilitacija taikoma Kauno mieste. Su mama santykiai buvo geri, bet dabar pablogėjo.
2024 m. rugpjūčio 22 d. Tarnyba iš policijos gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės L. S. motina J. S. teigia, kad negali susitvarkyti su dukros elgesiu, kad dukra turi priklausomybių, neseniai grįžo iš gydymo įstaigos. 2024 m. rugpjūčio 22 d. J. S. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo apsaugoti vaiką nuo savo elgesio padarinių. Moteris nurodė, kad prarado jėgas ir viltį, patyrė emocinį ir psichologinį išsekimą, todėl negali rūpintis dukra. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2024 m. rugpjūčio 22 d. L. S. jos sutikimu buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). J. S. dukros apgyvendinimu (duomenys neskelbtini) neprieštaravo.
2024 m. rugpjūčio 29 d. Mobiliosios komandos (toliau – MK) specialistas apsilankė (duomenys neskelbtini) ir susitiko su L. S. bei tuo metu dirbusia šeimos namų darbuotoja ir išsiaiškino, kad vaikas jaučiasi gerai ir šiuo metu nepageidauja gyventi nei su motina nei su tėvu. Tą pačią dieną MK specialistas susitiko su vaiko motina J. S. ir su ją aptarė šeimoje susidariusią situaciją, pristatė MK darbo specifiką, terminus, tikslus bei uždavinius. Moteris atsisakė priimti MK pagalbą ir pasirašė atsisakymą. 2024 m. rugpjūčio 30 d. MK specialistas telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini) direktore iš kurios gavo informaciją, kad vaikui L. S. institucijoje bus teikiamos visos reikalingos paslaugos – psichologo, socialinio darbuotojo ir priklausomybės konsultanto. Tą pačią dieną MK specialistas Skyriuje susitiko su vaiko tėvu R. S. ir su juo aptarė šeimoje susidariusią situaciją, pristatė MK darbo specifiką, terminus, tikslus bei uždavinius. Vyriškis atsisakė priimti MK pagalbą ir pasirašė atsisakymą.
2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką L. S. iš jos atstovų pagal įstatymą – vaiko motinos J. S. ir vaiko tėvo R. S.. Teismas konstatavo, kad „ pateikta informacija patvirtina, kad abu vaiko įstatyminiai atstovai nesugeba tinkamai rūpintis vaiku ir šiuo metu susidariusios situacijos negali įtakoti vaiko gyvenime teigiamus pokyčius, ko pasėkoje atsiranda pavojus vaiko emociniam ir fiziniam saugumui“.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. rugsėjo 25 d. likusiai be tėvų globos L. S. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), o vaiko globėju (rūpintoju) buvo paskirti (duomenys neskelbtini), Vaiko globos (rūpybos) vietą nustatyta (duomenys neskelbtini).
2024 m. spalio 22 d. Elektrėnų socialinių paslaugų centro pateiktame pagalbos plane užfiksuota, kad vaiko motina atsisakė naudoti tėvų valdžia dukros atžvilgiu, o vaiko tėvas teigė, kad pasirūpinti dukra negali. Pagalbos plane pažymėta, kad vaiko motina su dukra palaiko ryšį kiekvieną dieną, taip pat bendrauja su šeimos namų specialistais. Vaiko tėvas nurodė, kad neturi galimybių pasirūpinti dukra ir paimti ją pas save gyventi dėl gyvenamosios vietos neturėjimo. Vaiko motinos manymu, dukrai geriau gyventi globos įstaigoje, nes ten ji laikosi taisyklių, lanko ugdymo įstaigą, o namuose nuolat kildavo konfliktai, smurto bei savižalos epizodai.
2024 m. spalio 25 d. J. S. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog jai būtų apribota motinos valdžia dukros L. S. atžvilgiu, bei, kad dukra būtų globojama. Anot vaiko motinos, dukros elgesys nesikeičia ir tik blogėja, o moteris neturi galimybių ir jėgų dukros auginti.
Esant susiklosčiusiai situacijai šeimoje, yra faktinis ir teisinis pagrindas spęsti klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, kaip vaiko teisių apsaugos priemonės taikomo, nesant tėvų kaltei, kai tėvai negali įvykdyti savo kaip tėvų pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Tarnybos vertinimu yra susiklosčiusi situacija kai yra nutrūkęs dukros ir tėvų ryšys ir vaikas nenori grįžti pas tėvus. Susiklosčiusi situacija nesikeičia jau ilga laiko tarpą. Tėvai negali tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl yra pagrindas atskirti vaiką nuo tėvų. Po ieškinio padavimo vaiko santykis su motina šiek tiek pagerėjo, bendravimas vyksta. Bet iš esmės pagrindinė sąlyga, kad vaikas galėtų saugiai gyventi pas tėvus neišnyko. Turi būti tęsiama medicininė psichologinė pagalba. Turimais duomenimis iš esmės paveikti situacijos nepavyksta.
Vaikas yra problematiškas, visos problemos atsirado vaikui gyvenant su tėvais. Yra žinoma, kad buvo pabėgusi ir iš globos įstaigos. Tarnyba nuolatos tikrina, kaip vaiku yra rūpinamasi įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi elgesio sutrikimų, bei priklausomybių, situacija gerėja.
Atsakovė J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad augina problematišką vaiką. Sunkesni epizodai prasidėjo nuo 2022 metų, kaip vaikui buvo depresija, savižala. Mergaitė nelankė mokyklos. Buvo imtasi visų psichologinių pagalbų ir priemonių. Tačiau situacija nesikeitė. Savižala kartojosi. Atvažiavus greitajai pagalbai, vaikas būdavo agresyvus. Ne kartą yra smurtavusi ir prieš atsakovę. Pradėjo išeiti iš namų naktimis. Vaikas vis pakliūdavo į ligoninę, į psichiatrijos skyrių. Medikai pasakė, kad vaikas serga (duomenys neskelbtini) ir toks jos elgesys yra pateisinamas. Atsakovė vaiko elgesį priėmė kaip ligą, mokinosi kaip elgtis su tokia liga sergančia dukra. Tuo metu uždarė verslą, kad kuo daugiau galėtų būti su dukra, ją prižiūrėti ir matyti kaip ji jaučiasi. Prašė pagalbos socialinių darbuotojų, kreipėsi į savivaldybę. Deja, tai nesibaigė. Kiek atsakovei yra žinoma, būdama ligoninėje ji yra paragavusi narkotinių medžiagų ir nuo to karto ji įsitraukė į narkotikus. Ji tuo metu gėrė ir gydytojų išrašytus vaistus ir vartojo narkotikus. Nuo to laiko vaikas tapo neatpažįstamas. Vaikas pradėjo manipuliuoti, trankytis, daužytis, reikalauti pinigų. Atsakovė patyrė didelę baimę, vaikas nešiojo su savimi peilį, demonstravo, kaip persirėžia ranką. Tačiau iškvietus pagalbą, pasirodydavo, kad tai buvo vaidybą. Atsakovė jautėsi išsekusi, jai pačiai prireikė psichologinės pagalbos. Vaiką perėmus tėvui, vaikui suteikus naują aplinką, ji vis vien ten taip pat žudėsi, vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Bandė ieškoti privačių reabilitacijos centrų, nes paauglių su priklausomybę ilgalaikio gydymo Lietuvoje nėra. Yra gydoma tik vieną mėnesį per metus. Jai buvo rasta vieta Šilutėje, tačiau dėl savo elgesio ten išbuvo tris mėnesius ir buvo pašalinta. Tada vėl metė darbą, kad galėtų ją saugoti ir globoti. Tačiau teko grįžti į darbą, nes pajamų nebuvo. Deja vaikas grįžo į tą pačią padėtį, kai jai reikėjo draugų, kai jai reikėjo laisvės. Atsakovė kreipėsi kur tik galėjo, pati inicijavo atvejo vadybą. Ieškojo pagalbos ir iš trečių šalių, kur galėtų tėvams padėti. Atsakovė pati ieškojo vaikų teisių atstovų, teiravosi, kaip dar galėtų tam vaikui padėti. Buvo kalbėta, kad galbūt vaikui reikia atskirti, tam kad susivoktų. Tam žingsniui, kad parašytų prašymą atsakovei teko išgyventi daug ir taip praėjo trys metai. Vaikas prisiekinėjo, kad nevartoja, tačiau testai parodė ką kitą. Kuomet pasiėmė vaiką iš priklausomybių centro, iš ten grįžo tiesiai į atvejo vadybos posėdį. Grįžusi namo ji tapo agresyvi su atsakove, grasino su peiliu. Apie padėtį nuolatos buvo informuojamas tėvas, taip pat atvejo vadybininkė. Iškvietus policiją, vaikas peilį numetė į pievą ir pradėjo rėkti, kad mama mane muša. Tas įvykis buvo paskutinis lašas. Pareigūnų buvo paprašyta iškvieti vaikų teises, kad padėti tiek vaikui, tiek atsakovei. Anksčiau prašydavosi į globos namus, nes ten yra laisvė (vaikui tai buvo žinoma iš draugų). Tačiau patekusi į globos namus, vaikas iš jų pabėgo. Tris savaites buvo dingusi. Vėliau susisiekė su atsakove ir buvo surasta. Buvo stipriai privartojusi narkotinių medžiagų, grąžinta į globos namus siautėjo ir vėl atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. Visada buvo šalia, lankydavo ligoninėse. Per paskutinį atvejo vadybos posėdį buvo suteikta galimybė vaikui svečiuotis pas atsakove. Tačiau, kad nuolatos galėtų gyventi kartu, atsakovė kol kas nemato galimybės. Vaikas vis dar turi priklausomybę, todėl jos negalima palikti nei minutei vienos. O tokių sąlygų atsakovė užtikrinti negali. Atsakovė privalo dirbti, nes turi būsto paskolą. Šiai dienai vaikas išsako planus mokytis, nori studijuoti mediciną. Mokykloje pagal studijų programą atsilikusi nėra. Tačiau narkotikų vartojimas paliko pasekmes, ji daug ko neatsimena, sunkiai koncentruojasi. Gydantis nuo priklausomybių yra būtina turėti tikslą. Dabar vaiko tikslas yra grįžti gyventi pas atsakovę. Tačiau atsakovė nėra tikra, ar toks tikslas nėra dėl to, kad pas ją būtų mažiau apribotos vaiko galimybės. Į namų ruošos darbus įsitraukia, tačiau per prievartą nereikalaujama nieko daryti. Atsakovė į darbą išeina 6 ryto, o vaikui į mokyklą reikia 8 valandai. Atsakovė mato riziką, kad vaikas neitų į mokyklą. Kuomet atsakovė būtų darbe, nutrūktų vaiko kontrolė.
Vaikui būnat pas atsakovę, vaikui yra perkamas maistas, drabužiai, atsakovė apmoka vaiko telefono ir interneto išlaidas. Savaitgaliais su vaiku pramogauja. Yra apskaičiavusi, kad atmetus jos pačios būtinąsias išlaidas, į kurias įeina ir 400 Eur būsto paskola, atsakovei lieka 150 Eur. Tokią sumą ir galėtų skirti vaiko išlaikymui.
Atsakovas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nors vaikui kiekvieną kartą pripažįsta vis naują diagnozę psichikos sveikatos sutrikimų centre, didžiausia problema šioje situacijos yra vaiko narkotinių medžiagų vartojimas. Atsakovas pripažįsta, kad reikia pagalbos, nes jie patys kaip tėvai negeba susitvarkyti su vaiko priklausomybėmis ir neturi sąlygų. Vaikas gyveno ir pas atsakovą. Vaikas pas jį elgėsi taip pat kaip ir pas motiną. Nesugebėjo užtikrinti vaikui tinkamos ir saugos aplinkos. Lankė mokyklą Vilniuje, tačiau vaikas linkęs į blogus pavyzdžius, todėl pradėjo bendrauti su blogais vaikais, pradėjo daugiau vartoti narkotikų. Ko pasekoje ji atsidūrė reabilitacijos centre. Ten išbuvo tik tris mėnesius, nes priverstinio gydymo nėra, ji pati savo noru gydytis buvo dar nepribrendusi. Vaiko situacijos pagerėjimą vertina, kaip vaiko viltį grįžti gyventi pas mama. Taip vaikas pasako atsakovui. Ji jau pamatė, kas yra vaikų namai, kas yra psichiatrijos ligoninės, priklausomybių ligų centrai, vaikas supranta, kad namuose geriausia. Tačiau klausimas kyla, dėl kokių priežasčių ji to nori. Tokios priežiūros, kaip globos namuose atsakovai suteikti negali. Privalo eiti į darbus, o globos namuose yra auklėtojai, kurie geba ir gali daugiau pasirūpinti ir prižiūrėti vaiką. Vaikas dažnai būna pas mama savaitgaliais. Pas atsakovą kol kas nėra buvusi savaitgaliui. Su atsakovu kol kas susitinka dienos metu praleisti laiką. Susitikimų metu elgiasi gerai, tačiau atsakovais mano, kad vaikas elgiasi gerai vien todėl, kad tai yra pramogos, o ne pareigos. Su vaiko atskyrimu nuo tėvų sutinka, tačiau prašo sumažinti priteistino išlaikymo sumas. Prie vaiko išlaikymo prisideda. Vaikui pinigų duoda globos centre, tačiau ir atsakovas ir atsakovė vaikui duoda kažkiek taip pat. Atostogų metu vaikas taip pat būna pas motina. Tuo metu vaiko išlaikymo išlaidas patiria motina. Atsakovas sutinka teikti vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį, tačiau prašo sumažinti atsakovės teiktino išlaikymo vaikui sumą.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2024 m. rugpjūčio mergaitė apgyvendinta pas juos. Pradžioje viskas buvo neblogai, ėjo į mokyklą. Turėjo tikslų mokytis. Buvo susitikusi su priklausomybės ligų specialistų. Kas susitikimo metu įvyko nežino, tačiau vaikas kitą dieną pabėgo iš mokyklos. Rasta buvo po trijų sav. Grįžusi buvo visą naktį nerami, pamačius kraujo dėmes ant patalynės, buvo iškvieti specialistai ir vaikas išvažiavo į gydymo įstaigą. Įstaiga nuolatos bendradarbiauja su mama. Tiek tėvas, tiek motina domisi vaiku. Bendrauja su vaiku. Vaikas tikisi grįžti gyventi pas mama. Pradėjo lankyti mokyklą, nepraleido nei vienos pamokos. Išreiškė norą lankyti sporto centrą. Tapo daug linksmesnė, įsitraukė į maisto ruošą, tvarkosi kambarį. Laukia penktadienių, kada galės važiuoti savaitgaliui namo. Su mama bendravimas žymiai pagerėjo. Vaiko ryšis su tėvu taip pat yra. Grįžus po savaitgalio iš mamos, vaikas yra laimingas, noriai pasakoja kur buvo su mama, ką veikė. Mergaitė protinga, nuoširdi, tačiau ir gudri. Negali patvirtinti, ar vaikas siekia nuoširdžiai grįžti pas mama, ar tik todėl, kad ten nebūtų kontrolės. Po pabėgimo rimtų elgesio problemų nėra buvę, yra vykdomos gydytojų rekomendacijos. Vaikas apgyvendintas kartu su dviem pilnametėmis mergaitėmis, viena devintoke ir berniuku su negalia. Santykiai nėra blogi su kitais globotiniais. Agresijos išpuolių prieš darbuotojus paskutiniu laiku nepasireiškė. Narkotikų vartojimo testus turi įstaiga, tačiau šiuo metu negali pasakyti ar buvo nustatyta, kad vaikas vartoja. Mokymosi problemų nebuvo. Dienpinigių vaikas gauna po 10 Eur į savaitę. Didesniems vaiko pirkiniams, vaiko motyvuotu prašymu skiriami suma iš Vaiko pinigų. Prašo teismo nuožiūra spręsti klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš 2008 m. gruodžio 4 d. Gimimo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai.
2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką L. S. iš jos atstovų pagal įstatymą – vaiko motinos J. S. ir vaiko tėvo R. S.. Teismas konstatavo, kad: „ pateikta informacija patvirtina, kad abu vaiko įstatyminiai atstovai nesugeba tinkamai rūpintis vaiku ir šiuo metu susidariusios situacijos negali įtakoti vaiko gyvenime teigiamus pokyčius, ko pasėkoje atsiranda pavojus vaiko emociniam ir fiziniam saugumui“.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. spalio 26 d., 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. liepos 20 d., 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. liepos 2 d., 2024 m. rugpjūčio 22 d., buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.
2024 m. balandžio 28 d. Tarnyba gavo pranešimą iš policijos, kad nepilnametė L. S. „sulaikyta apsivogusi Gedimino 9, neblaivi. Teigia, kad į namus grįžti negali, nes ją sumuš patėvis. Motina gyvena Elektrėnuose, tėvas Vilniuje, abu tėvai atsisako atvykti pasiimti vaiką“. 2024 m. balandžio 28 d. pokalbio metu vaiko motina nurodė, kad neturi jokios įtakos vaikui, nes mergaitė gyvena savo gyvenimą nepriklausomai nuo motinos t. y. motina faktiškai neturi jokios valdžios vaikui. Mergaitė dažnai išeina iš namų jos neinformuodama, kur išeina ir kada sugrįš. Motina žino, kad mergaitė vartoja alkoholį bet nieko negali padaryti. Anot motinos mergaitė nė kartą grasino jai susidorojimu todėl motina fiziškai bijo vaiko. Motina kategoriškai atsisakė pasirūpinti vaiku.
2024 m. balandžio 28 d. pokalbio metu su vaiko tėvu, vyras nurodė, kad vaikas yra absoliučiai nevaldomas ir jis faktiškai neturi jokios įtakos mergaitei. Tėvas nurodė, kad šiuo metu turi kitą šeimą, mažą vaiką todėl negali rūpintis neprognozuojama mergaite. Tėvas sutiko, kad mergaitė būtų apgyvendinta krizių centre.
2024 m. gegužės 8 d. VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų duomenimis matyti, kad L. S. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis.
2024 m. rugpjūčio 22 d. policijos pranešimo duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės L. S. motina J. S. teigia, kad negali susitvarkyti su dukros elgesiu, kad dukra turi priklausomybių, neseniai grįžo iš gydymo įstaigos.
2024 m. rugpjūčio 22 d. J. S. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo apsaugoti vaiką nuo savo elgesio padarinių. Moteris nurodė, kad prarado jėgas ir viltį, patyrė emocinį ir psichologinį išsekimą, todėl negali rūpintis dukra. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2024 m. rugpjūčio 22 d. L. S. jos sutikimu buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). J. S. dukros apgyvendinimu (duomenys neskelbtini)neprieštaravo.
2024 m. rugpjūčio 29 d. Mobiliosios komandos (toliau – MK) specialistas apsilankė (duomenys neskelbtini) ir susitiko su L. S. bei tuo metu dirbusia šeimos namų darbuotoja ir išsiaiškino, kad vaikas jaučiasi gerai ir šiuo metu nepageidauja gyventi nei su motina nei su tėvu. Tą pačią dieną MK specialistas susitiko su vaiko motina J. S. ir su ją aptarė šeimoje susidariusią situaciją, pristatė MK darbo specifiką, terminus, tikslus bei uždavinius. Moteris atsisakė priimti MK pagalbą ir pasirašė atsisakymą.
2024 m. rugpjūčio 30 d. MK specialistas telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini) direktore iš kurios gavo informaciją, kad vaikui L. S. institucijoje bus teikiamos visos reikalingos paslaugos – psichologo, socialinio darbuotojo ir priklausomybės konsultanto.
2024 m. rugpjūčio 30 d. mobiliosios komandos specialistas Skyriuje susitiko su vaiko tėvu R. S. ir su juo aptarė šeimoje susidariusią situaciją, pristatė MK darbo specifiką, terminus, tikslus bei uždavinius. Vyriškis atsisakė priimti MK pagalbą ir pasirašė atsisakymą. Nepilnametės tėvas R. S. gyvena atskirai nuo vaiko ir jo motinos (duomenys neskelbtini).
2024 m. spalio 22 d. Elektrėnų socialinių paslaugų centro pateiktame pagalbos plane užfiksuota, kad vaiko motina atsisakė naudoti tėvų valdžia dukros atžvilgiu, o vaiko tėvas teigė, kad pasirūpinti dukra negali. Pažymėtas, kad vaiko motina palaiko ryšį su dukra kiekvieną dieną, taip pat bendradarbiauja su šeimos namų specialistais. Vaiko tėvas nurodo, kad neturi galimybės pasirūpinti dukra ir paimti ją gyventi pas save dėl gyvenamosios vietos neturėjimo.
2024 m. spalio 25 d. J. S. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog jai būtų apribota motinos valdžia dukros L. S. atžvilgiu, bei, kad dukra būtų globojama. Anot vaiko motinos, dukros elgesys nesikeičia ir tik blogėja, o moteris neturi galimybių ir jėgų dukros auginti.
2024 m. lapkričio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyta, kad L. S. buvo pabėgusi iš globos namų, bet 2024 m. lapkričio 5 d. policija parvežė L. į namus. Vaikas buvo purvinas, sušalęs, nevalgęs.
Atvejo vadybininkės vertinimu atsakovės šeimoje yra sudėtinga situacija. Vaiko motina keletą metų deda pastangas dėl turimos vaiko priklausomybės, išbandytas ne vienas gydymo metodas, motina bendrauja su specialistais, laikosi jų rekomendacijų, tačiau situacija nesikeičia, mergaitė dar labiau tampa priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tampa agresyvesnė. Vaiko tėvas gyvena skyriumi, jo dabartinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pas save pasiimti auginti mergaitės neturi galimybės, bet bendrauja su specialistais, bando įvairiais būdais susisiekti su vaiku, sužinoti dukros sveikatos būklę, buvimo vietą.
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Tėvų valdžios ribojimo ir atskyrimo bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės L. S. tėvai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negali gyventi su dukra ir tinkamai ja rūpintis. VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų duomenimis vaikui diagnozuojami psichikos sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis. Nors atsakovas paaiškino, kad kiekvieną kartą vaikui yra diagnozuojamas vis kitas psichikos sveikatos sutrikimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Vaiko priklausomybę narkotinių medžiagų vartojimui patvirtina VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų išvada, atsakovai, vaikų globos namų atstovė. Vaikas toliau yra gydomas nuo priklausomybės. (duomenys neskelbtini) atstovė patvirtino, kad po 2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi išduoto leidimo paimti vaiką iš tėvų ir apgyvendinus vaiką globos namuose, vaikas pabėgo iš globos namų. Vaikas buvo surastas po trijų savaičių stipriai privartojęs narkotinių medžiagų, ko pasekoje teko vaiką hospitalizuoti. Ar pastaruoju metu buvo nustatytas vaiko narkotinių medžiagų vartojimas negalėjo nei patvirtinti nei paneigti. Su vaiku dirba priklausomybių ligų specialistai. Vaiko teigiamus pokyčius pastebi tiek patys atsakovai, tiek (duomenys neskelbtini) atstovė. Vaikas yra nuolatinėje įstaigos priežiūroje. Atsakovai negali užtikrinti nuolatinio vaiko stebėjimo, kokį užtikrina (duomenys neskelbtini), nes yra dirbantys. Atsakovai negali gyventi su dukra ir tinkamai ja pasirūpinti, įtakoti vaiko gyvenime teigiamus pokyčius, ko pasėkoje išlieka pavojus vaiko emociniam ir fiziniam saugumu, ir tokia padėtis nuo vaiko laikinosios globos nustatymo nepasikeitė. Todėl yra pagrindas atskirti nepilnametę L. S. nuo jos tėvų J. S. ir R. S. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis.)
Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Priimdamas sprendimą atskirti vaikus nuo tėvų (apriboti tėvų valdžią), teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikams (CPK 407 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų nepilnametės išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas R. S. sutiko su prašomo išlaikymo suma, tačiau prašė sumažinti iš atsakovės J. S. priteistiną išlaikymo dydį. To paties prašė ir atsakovė J. S., nurodė, kad gali mokėti po 150 Eur. Atsakovai nurodė, kad nepaisant to, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau savaitgalius ir atostogų laikotarpius praleidžia pas atsakovę. Atsakovė savarankiškai dengia nepilnametės mobiliojo ryšio ir interneto išlaidas, perka drabužius, leidžia laisvalaikį. Vaikui būnant pas atsakovę patiria išlaidas maistui, būstui. Todėl atsakovė taip prisideda prie nepilnametės išlaikymo.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, įvertintina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų dukra yra 16 metų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų dukra turėtų specialių, didesnių išlaidų reikalaujančių poreikių. Jos atžvilgiu nustatyta laikinoji rūpyba, todėl gyvenamąjį būstą užtikrina rūpintojas. Atsakovė J. S. prie nepilnametės išlaikymo prisideda taip pat (dalį laiko nepilnametė praleidžia pas atsakovę). Atsakovas R. S. turi dar vieną išlaikytinį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas priteisti iš atsakovės J. S. nepilnametei dukrai L. S. išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovo R. S. priteisti nepilnametei dukrai L. S. išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 300 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojas uzufrukto teise skiriamas vaiko laikinas globėjas (duomenys neskelbtini) (CK 3.185 straipsnis, 3.275 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nepilnametė atsakovų dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), vaikui ten sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl yra pagrindas iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti atsakovų dukters gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad bylos inicijavimas nepriklausė nuo atsakovų asmeninių neigiamų savybių, į atsakovų procesinį elgesį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179, 3.180, 3.183, 3.185, 3.192, 3.195, 3.275 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnametę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iki teismo sprendimo dėl rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024-11-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo tėvų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 300 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024-11-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją
Paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko atskyrimo nuo tėvų vykdoma skubiai.
Kitoje dalyje netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.