Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys T. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2020 m. lapkričio 14 d. skundu prašo grąžinti neteisėtai nurašytą pinigų sumą atgal į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Nurodė, jog 2020 m. lapkričio 11 d. antstolis areštavo pareiškėjo asmeninę sąskaitą ir nurašė visas joje esančias lėšas. Pateikus antstoliui sąskaitos išrašus, antstolis areštą nuėmė ir nustatė laisvai disponuojamą sumą 696,13 Eur, tačiau nurašytų lėšų negrąžino, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 736 ir 739 straipsnius. Nurodė, jog iš sąskaitos išrašų matyti, jog 2020 m. spalio 24 d. pareiškėjas gavo darbo užmokestį, kurį jam pervedė darbdavys ir nuo kurio jau išskaičiuoja maksimali leistina pinigų suma įsiskolinimams dengti. Vėliau pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d. gavo laikino nedarbingumo išmoką iš ,,SoDros“ (duomenys neskelbtini) Eur ir būtent Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis draudžia išieškojimą iš tokių išmokų. Taigi dar po nepilnų dviejų savaičių antstolis areštuoja pareiškėjo sąskaitą ir nurašo visus joje tuo metu esančius pinigus 460,81 Eur, taip pažeisdamas ne tik abu nurodytus civilinio proceso įstatymo straipsnius, bet ir teisingumo bei moralės principus palikdamas pareiškėją visiškai be pinigų pragyvenimui. Nurodė ir tai, jog nors antstolis ir nustatė laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą, tačiau tuo pačiu ši suma lygi nuliui, nes antstolis sąskaitoje nepaliko pinigų pareiškėjui laisvai disponuoti. Pažymėjo, jog nurašytos lėšos net neviršija antstolio nustatytos laisvai disponuojamų lėšų sumos. Mano, jog antstolis neteisėtai nurašė pinigines lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teisės normas reglamentuojančias išieškojimo vykdymą. Nurodė, jog 2020 m. lapkričio 10 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas skolininko prašymas nustatyti laisvai disponuojamą sumą (LDS), kadangi į nurodytą banko sąskaitą patenka lėšos, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, buvo nustatytas 696,13 Eur LDS bei el. paštu pateiktas atsakymas, kad sprendžiant lėšų grąžinimo klausimą (jei tokių yra), prašoma papildomai pateikti banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki šios dienos. Antstolio kontoroje gavus banko sąskaitos išrašą, reaguojant į pateiktą informaciją pareiškėjui pateiktas atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog banko sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama suma, kuria pareiškėjas gali disponuoti vieną kalendorinį mėnesį, taip pat paaiškinta, jog 2020 m. lapkričio 11 d. nurašytos lėšos nebus grąžintos, kadangi nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo apimtį. Papildomai paaiškino, jog sąskaitai buvo nustatyta laisvai disponuojama suma, kurią pareiškėjas iki 2020 m. lapkričio 11 d. jau buvo išsiėmęs iš sąskaitos, todėl visos lėšos, kurios bus įskaitytos į sąskaitą po 2020 m. lapkričio 11 d. bus panaudotos pareiškėjo skolų dengimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėta pagal 2016 m. liepos 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 205 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojai VMI prie FM (v. b. l. 1-2); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 28 687,25 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojui T. P. (v. b. l. 2-3). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2018 m. vasario 21 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-10-2527 Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko vardu atidarytų piniginių lėšų sąskaitų, atšaukė prieš tai buvusį nurodymą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 87). 2019 m. gegužės 29 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1d-59599 antstolis areštavo 30 427,25 Eur (skolai ir vykdymo išlaidoms padengti) iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, viršijančių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 127). Antstolio kontoroje 2020 m. lapkričio 10 d. el. paštu (siuntėjas (duomenys neskelbtini)) gautas prašymas skolininko vardu, kuriuo prašoma skolininko asmeninei sąskaitai, į kurią gaunamas darbo užmokestis bei nedarbingumo pašalpa iš ,,SoDros“, nustatyti leidžiamą disponuoti pinigų sumos dydį sąskaitoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 161), kartu su prašymu pateiktas banko sąskaitos išrašas (anglų k.) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 162-167, 168-169, 170, 171). Elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 11 d. sprendžiant dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo, skolininko paprašyta pateikti banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 173). Antstolio kontoroje el. paštu 2020 m. lapkričio 11 d. gautas skolininko banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., skolininkas taip pat nurodė, jog nurašytos lėšos yra jo santaupos operacijai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 174, 175-176). 2020 m. lapkričio 11 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-10-14609, kuriuo vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, pakeitė nurodymus skolininko sąskaitai, nustatė laisvai disponuojamą pinigų sumą 696,13 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 180). Antstolis 2020 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S1e-103695, informavo skolininką, jog banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta 696,13 Eur laisvai disponuojama suma, kuria gali disponuoti vieną kalendorinį mėnesį; papildomai informuota, jog 2020 m. lapkričio 11 d. nuo nurodytos sąskaitos nurašytos lėšos grąžintos nebus, kadangi nepatenka į CPK 739 straipsnio grąžintinių piniginių lėšų sąrašo taikymo apimtį, išaiškino, iš kokių lėšų antstolis negali išieškoti pagal CPK 739 straipsnį (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 172).

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo grąžinti neteisėtai nurašytą pinigų sumą atgal į pareiškėjo asmeninę sąskaitą.

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstoliui vykdyti buvo pateikti vykdomieji raštai, išduoti pagal įsiteisėjusį teismo spendimą civilinėje byloje bei įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje.

Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, iš kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (1 punktas), išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (2 punktas). Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis). Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, jog skolininkas per raginime įvykdyti teismo sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė, todėl antstolis pradėjo teismo sprendimą vykdyti priverstinai.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Tačiau vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) (teisės akto redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 104 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Be to, pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis <...>, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).

Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 756 straipsnį, iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims. Išieškotas ir paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 758 straipsnio 1 dalis).

Pagal Instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Instrukcijos 101 punktas).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 8 d. patvarkymu areštuoti lėšas antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nuo skolininko sąskaitos nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 28-29). 2018 m. vasario 21 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-10-2527 antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų, atšaukė anksčiau priimtą nurodymą (v. b. l. 87). Antstolio kontoroje 2020 m. lapkričio 10 d. gautas prašymas nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi į šią sąskaitą mokamas darbo užmokestis bei laikino nedarbingumo išmoka (v. b. l. 161). Antstolis 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nustatė laisvai disponuojamų lėšų sumą 696,13 Eur (v. b. l. 180). Iš vykdomojoje byloje esančios iš skolininko gautų lėšų suvestinės matyti, jog į antstolio depozitinę sąskaitą 2020 m. lapkričio 11 d. pervesta 460,81 Eur (iš skolininko sąskaitos) (v. b. l. 177). Byloje pateikti įrodymai, jog į pareiškėjo sąskaitą 2020 m. spalio 24 d. pervestas darbo užmokestis ((duomenys neskelbtini) Eur) (v. b. l. 170), o 2020 m. spalio 29 d. buvo pervesta ,,SoDros“ išmoka ((duomenys neskelbtini) Eur) (v. b. l. 167). Iš byloje pateikto pareiškėjo banko sąskaitos išrašo (laikotarpis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d.) matyti, jog iki 2020 m. spalio 30 d. į banko sąskaitą įskaityta 1 015 Eur suma, iš kurių 535 Eur yra skolininkui išmokėtas darbo užmokestis bei ,,SoDros“ išmoka (v. b. l. 163 – 166). Duomenų apie kitų į sąskaitą įskaitytų lėšų kilmę byloje nėra, kaip ir duomenų, jog iš šių lėšų išieškojimas nėra galimas CPK 739 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateikto pareiškėjo banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. matyti, jog iki lapkričio 11 d. į sąskaitą buvo įskaityta 2 894,91 Eur, o išmokėta 3 049,52 Eur (v. b. l. 175-176). Duomenų apie šiuo laikotarpiu į pareiškėjo sąskaitą įskaitytų lėšų kilmę vykdomojoje byloje nėra, tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir kartu su skundu dėl antstolio veiksmų (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog iš byloje pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2020 m. lapkričio 6 d. iš sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išimta 714 Eur. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog 2020 m. lapkričio 11 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas pareiškėjui buvo nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma 696,13 Eur sumai, sutiktina su antstolio argumentu, jog iki 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas jau buvo iš sąskaitos išsiėmęs visą laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą, kuria gali disponuoti vieną kalendorinį mėnesį (CPK 185 straipsnis). Byloje nesant duomenų, jog iš kitų į pareiškėjo sąskaitą įskaitytų lėšų išieškojimas nėra galimas CPK 739 straipsnyje nustatyta tvarka ir (ar) išieškojimas iš šių lėšų turi būti vykdomas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo spręsti, jog iš pareiškėjo sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą 2020 m. lapkričio 11 d. pervestos lėšos (460,81 Eur) nurašytos nepagrįstai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, pripažinti, jog 2020 m. lapkričio 11 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašius 460,81 Eur, antstolis pažeidė CPK 736 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo skolininkui buvo nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma (LDS) matyti, jog į pareiškėjo gaunamas pajamas iš darbo teisinių santykių bei laikino nedarbingumo išmokas buvo atsižvelgta nustatant LDS. Pareiškėjas duomenų apie kitų į jo sąskaitą įskaitytų lėšų kilmę ir (ar) įrodymų, jog nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Minėta, jog CPK 739 straipsnyje yra įtvirtintas skolininkui priklausančių pajamų rūšių, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog į pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo skolininko sąskaitos ir pervestos antstoliui 2020 m. lapkričio 11 d., išieškojimas negali būti nukreiptas CPK 739 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog nurašius lėšas, pareiškėjas buvo paliktas be pinigų pragyvenimui, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie piniginių lėšų judėjimą pareiškėjo banko sąskaitoje, antstolio patvarkymu nustatytą laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą, vertinti kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl detaliau neanalizuojamos. Tačiau pastebėtina, jog pareiškėjo susirašinėjimo su antstolio kontoros darbuotojais el. ryšio priemonėmis (el. paštu) duomenys, jog piniginės lėšos galimai yra pareiškėjo santaupos nesuponuoja išvados, jog iš šių lėšų išieškojimas nėra galimas CPK nustatyta tvarka, atkreipiant dėmesį, jog santaupos nepatenka į CPK 739 straipsnio reglamentavimo apimtį, nėra prilyginamos pajamoms, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas atliekant išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 737 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog iš skolininko sąskaitos nepagrįstai nurašytos piniginės lėšos tuo pažeidžiant CPK 736 ir 739 straipsnio nuostatas, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, grąžinti nurašytas lėšas, nėra pagrindo, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo M. Ž. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.