- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1467-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB Mano Būstas Vilnius
- Atsakovas
- I. M., A.G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Mano Būstas Vilnius ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams I. M., A.G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovių skolą lygiomis dalimis po 1 422,96 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog pagal 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 nuostatas teikia namo (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas, veikdamas pagal 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 nuostatas, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas 2018-12-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) (buvęs UAB Mano būstas Vilnius) bei pagal 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1919 nuostatas, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas 2018-12-28 Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu (buvęs pavadinimas - UAB „Vilkpėdės būstas“). 2019-06-27 buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, po kurios UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu.
3. Iekšinyje nurodyta, kad atsakovės A. G.ir I. M. yra buto/patalpos (duomenys neskelbtini) bendraturtės, kurioms asmenines nuosavybes teise priklauso po ½ buto dalį. UAB Mano Būstas Vilnius suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovės nuosavybės teise turi butą ir joms taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovės privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Administravimo nuostatuose (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Vilniaus miesto administravimo nuostatuose (IV skyrius „Patalpų savininkų ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustatyta, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovėms, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovių skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, suteiktas per laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2022-05-31, iš viso yra 1 422,96 Eur. Ieškovas nurodė, jog atlikdamas skaičiavimus rėmėsi registrų centro duomenimis, kokios patalpos yra daugiabučiame name bei sudėjęs plotus, gavo 3 053,17 kv. m plotą, kuris ir buvo pagrindas atliekant atsakovėms priklausančios dalies išlaikymo išlaidų apskaičiavimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neginčijo prievolės prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės, priklausančios bendraturčiams, išlaikymo, tačiau nesutiko su atsakovių patalpoms apskaičiuojamos mokesčių dalies dydžiu ir šis ginčas nagrinėjamas trečią kartą, todėl ieškovas turėtų vadovautis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, kurie buvo nustatyti nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme bylas 2014 ir 2021 metais. Paaiškino, kad 2021 metais ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už kitą laikotarpį, t. y. už 2014 – 2019 m. laikotarpį, pateikdamas teismui analogišką kaip ir nagrinėjamojoje byloje suvestinę. Nors byla buvo nagrinėjama dvejus metus, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jog atsakovėms tenkanti mokesčių dalis yra apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-592/2021 ieškovo ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2021-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1618-392/2021 sprendimą palikto nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje ieškovas neįrodė skolos dydžio, todėl atsakovės, kurios remiasi ir ankstesniu ginču su ieškovu, pagrįstai nevykdo piniginės prievolės pagal CK 6.64 straipsnio nuostatas (sustabdė prievolių vykdymą).
5. Atsakovės laikėsi pozicijos, kad ieškovas privalo įrodyti, kokias sumas ir už kokias paslaugas sumokėjo ir kokį naudingąjį plotą, t. y. kokio dydžio naudingąjį plotą taikė, skaičiuodama vienam kvadratiniam metrui tenkančią įmoką. Analogiškai kitų tarifų skaičiavimui būtinas šis rodiklis, t. y. pastato naudingas plotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-22 sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas negalėjo paaiškinti kodėl paskutinėje 2022-05-31 sąskaitoje nurodyta atsakovėms privaloma mokėti suma – 2 532,77 Eur skiriasi nuo reikalaujamos sumos (posėdžio įrašas nuo 25:40 min). Ši aplinkybė sprendimą priėmusiam teismui leido teigti, jog sąskaitoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad analogiška padėtis yra visose sąskaitose, todėl teigė, jog laikotarpio, užmokesčio už kurį reikalauja ieškovas, sąskaitose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas prašė remtis buhalterijos sudaryta skolų valdymo ataskaita (posėdžio įrašo 25:40 min.), tačiau nurodė, kad skolų valdymo ataskaita yra antrinis šaltinis. Pirminis šaltinis yra sumos už paslaugas, kurias suteikė ieškovas tiesiogiai ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis. Sąskaitos už atliktus darbus išrašomos, kai faktiškai darbai yra atlikti ir darbai buvo atlikti atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės objektams. Buhalterijos sudarytoje skolų valdymo ataskaitoje atsispindi tik minėtų duomenų skaičiavimo rezultatas, tačiau neįrodo pirminių duomenų teisingumo. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad remdamasis pirminiais šaltiniais, ieškovas galėjo ir privalėjo įrodyti, jog atliko darbus, jog darbai kainavo tam tikrą sumą ir jog tinkamai atliko skaičiavimus, paskirstydamas mokėtinas sumas objekto bendraturčiams.
8. Pirmosios instancijos teismas, ištyrės ieškovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė: jog pastate yra bendro naudojimo objektai, kurie nurodyti sąskaitose, darbai buvo atlikti atsakovėms priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės valdomose objektuose, ieškovo sąskaitose nurodyti darbai kainavo ieškovo nurodomą sumą, apskaičiuojant atsakovių mokėtinas sumas, ieškovas skaičiavo tokį pat bendrą plotą, kaip ir apskaičiavo tretieji asmenys ieškovui, skaičiuodami sumas už suteiktas paslaugas, skaičiavimus atliko skaičiuodamas pagal bendrą plotą, nes atlikus matematinius skaičiavimus pagal sąskaitose nurodomas sumokėtas sumas ir tarifą, plotai dažnu atveju neatitiko ieškovo nurodomo skaičiuojamo ploto 3 053,17 kv. m, skaičiavimai pagrįstai atlikti pagal 3 053,17 kv. m plotą, o ne viešame registre įregistruotą plotą, sąskaitose pateikti duomenys ir prievolių dydžiai atsakovėms yra teisingi ir pagrįsti faktiniais pirminiais šaltiniais. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovėms, nors ir pripažįstant prievolę mokėti, tačiau ieškovui neįrodžius reikalavimų dydžio pagrįstumo, ieškovo reikalavimas dėl prašomos priteisti skolos priteisimo buvo atmestas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
10. Apeliantas nurodo, kad vien dėl to, jog pateiktas namo naudingas plotas tariamai nėra teisingas ar yra kintantis ar, atsakovių manymu, buto plotas yra apskaičiuotas neteisingai, negalima paneigti fakto, kad paslaugos atsakovėms buvo suteiktos. Atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose neneigė, kad jos turi pareigą mokėti už ieškovo joms teikiamas paslaugas, tačiau nesutiko už jas mokėti vien dėl to, kad ieškovas, galimai, neteisingai apskaičiavimo joms nuosavybės teise priklausantį buto plotą (duomenys NTR išraše patvirtina, kad ieškovo apskaičiuotas ir naudojamas plotas yra teisingas) bei naudoja galimai neteisingą namo bendrąjį naudingą plotą. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovių argumentai būtų pagrįsti ir jų buto plotas būtų 3.45 kv.m. mažesnis, tai nereiškia, kad atsakovėms nekyla pareiga mokėti už joms teikiamas paslaugas.
11. Ieškovas nurodo, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų, namo, (duomenys neskelbtini) naudingasis plotas – 2481,66 kv. m. 2022-09-21 teismui pateikė išsamius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kaip atsakovėms yra skaičiuojami tarifiniai mokesčiai už namo administravimą. Atsakovėms priklauso negyvenamosios paskirties patalpa, esanti name, kurios unikalus Nr. 1096-1008-4012:0129. Kadangi negyvenamosios paskirties patalpa neturi naudingojo ploto, atsakovėms priklausančiai patalpai yra nustatytas tik bendrasis plotas – 61,86 kv. m. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovėms taip pat priklauso bendrojo naudojimo objektas, kurio plotas 3,45 kv. m. Vadinasi, atsakovių faktinis turimas (užimamas) plotas yra 65,31 kv. m. Todėl ieškovo teikiami tarifinių paslaugų įkainiai / tarifai yra dauginami iš 65,31 kv. m. ir gaunama suma už tam tikrą paslaugą, kurią atsakovės turi apmokėti kiekvieną mėnesį.
12. Ieškovas laikosi pozicijos, kad pagrįstai skaičiuoja remonto išlaidas tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurių aukšte / bloke, įvyko gedimas ir prireikė atlikti tam tikrus remonto darbus. Ieškovas nurodo, kad pagal Nutarimo II skyriaus 5 p. yra apskaičiuojamas ir atsakovėms tenkantis kaupiamųjų lėšų dydis. Šiuo atveju, ieškovo teiktuose rašytiniuose įrodymuose yra pateiktas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Šis tarifas yra dauginamas iš atsakovėms priklausančių patalpų turimo (užimamo) ploto. Skaičiavimas yra lygiai toks pat, koks nurodytas Nutarimo II skyriaus 5 p., todėl abejoti kaupiamųjų lėšų apskaičiavimu yra nepagrįsta. Pažymi, kad nutarimas yra paskelbtas viešojoje erdvėje, su kuriuo atsakovės turėjo galimybę susipažinti, todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovės nepagrįstai kelia abejones dėl kaupiamųjų lėšų skaičiavimo.
Atsiliepimas
13. Atsakovės atsiliepime nurodo, kad būtų galima sutikti su ieškovo skaičiavimais, jeigu ieškovas pateiktų pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras už paslaugas, jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, bei atliktų darbų aktus, kurie pagrįstų teiginį, kad visiems savininkams taikomi tarifai (įkainiai) apskaičiuoti, taikant nurodyto dydžio bendrąjį naudingąjį namo plotą bei visiems savininkams, kurių patalpoms pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis yra priskirti bendro naudojimo plotai (virtuvės, dušinė, san. mazgai ir pan.) mokesčiai apskaičiuojami, prie patalpų ploto pridedant bendrojo naudojimo patalpų plotą, kaip nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše.
14. Atsakovės pateikė Aprašą, kurį gavo iš ieškovo. Teigia, kad nurodytas rašytinis įrodymas patvirtina, kad tik laiptinės yra patalpos, kurių priežiūrai reikalingų darbų išlaidos gali būti padalintos pastato patalpų savininkams. Ieškovas teigia, kad bendros dušinės, bendros virtuvės, bendri koridoriai yra bendrojo naudojimo patalpos, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog byloje esantis Aprašas yra netinkamas dokumentas, o virtuvės, dušinės ir kitos patalpos, kurios NTR išraše priskirtos atskirų patalpų savininkams, vis dėl to yra bendrojo naudojimo administruojami objektai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos (mokėjimų už namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir administravimą) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos, nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui šios pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
18. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių patenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį todėl, kad ieškovo pateiktuose įrodymuose buvo prieštaravimų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tikslas – pašalinti įrodymų prieštaravimus. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad paslaugos, už kurias ieškovas reikalavo užmokesčio, buvo suteiktos. Teisingas užmokesčio dydis turėjo būti nustatytas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsakovėms ginčijant tam tikrų darbų atlikimą, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo turėjo pareikalauti konkrečių šių darbų atlikimo įrodymų.
20. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
21. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas teisingas ieškovo teikiamų paslaugų užmokesčio dydis, o tai reiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Bylos esmę atskleisti galima tik nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, išsprendžiant ieškovo pateiktų įrodymų prieštaravimus, išsiaiškinant, kurias konkrečias ieškovo reikalaujamo užmokesčio dalis ginčija atsakovės ir pasiūlant ieškovui pateikti atitinkamas užmokesčio dalis patvirtinančius įrodymus. Šių veiksmų atlikimas apeliacinės instancijos teisme dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai yra sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Kadangi byla grąžinama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręsti galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-22 sprendimo ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.