- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-592-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04048-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasys“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal mažosios bendrijos „Naseka“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasys“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių solidariai 4 766,54 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Scania. Transporto priemonę įvykio metu nuomos sutarties pagrindu valdė UAB „Demaruna“. Įvykio metu buvo užvažiuota Švenčionių gatvėje ant kelio dalyje esančio ir jokiais skiriamaisiais kelio ženklais ar atitvarais nepažymėto šulinio. Šulinys nepataisomai sugadino transporto priemonės Scania kuro baką ir, prakiurus kuro bakui, išbėgo 303 l kuro. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ tvarkė kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, paviršinių lietaus nuotekų tinklus ir įrenginėjo šulinius. Prašė priteisti solidariai iš atsakovių 4 766,54 Eur žalos atlyginimą (2 949,71 Eur už eismo įvykio metu sugadintą kuro baką ir jo keitimo darbus, 247,32 Eur už kuro matuoklių montavimą ir kalibravimą, 303 Eur už išbėgusį kurą ir 1 266,54 Eur negautas pajamas).
3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės, kaip užsakovo, ir jungtinės veiklos partnerių UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“, kaip rangovo, buvo sudaryta darbų sutartis pagal kurią rangovas įsipareigojo per 12 mėnesių atlikti paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbus. Rangovas šulinius Švenčionių gatvėje įrenginėjo iki 2018 m. gegužės mėnesio. Vėliau objektas buvo perduotas gatvės dangas rekonstruojančiai įmonei UAB „Autokausta“. Rangovai šulinius įrengė tinkamai, jokie darbų trūkumai nebuvo nustatyti, todėl ji ir neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomą priteisti žalą. Pažymėjo ir tai, kad šioje situacijoje yra labai didelė paties vairuotojo kaltė.
5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja yra UAB „Kauno vandenys“ todėl tinkama atsakove šioje byloje turi būti būtent UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu Kaune, Švenčionių gatvėje vyko kapitalinis remontas, buvo sustatyti apie tai įspėjantys kelio ženklai. Visus gatvės kapitalinio remonto darbus pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutartį, sudarytą su Kauno miesto savivaldybe, atlikinėjo UAB „Autokausta“. Šios sutarties pagrindu, kelio ruožo Kaune, Švenčionių gatvėje valdymas darbų atlikimo terminui buvo perduotas UAB „Autokausta“. UAB „Autokausta“ gatvę turėjo savo žinioje, buvo kelio valdytoja ir turėjo teisę jai daryti poveikį eismo įvykio metu. Atsakovės nuomone, žalos atsiradimą ieškovei sąlygojo neatsargūs, neatidūs vairuotojo veiksmai, taip pat, ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „KRS“ (atsakovės UAB Kauno vandenys“ pusėje) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad niekada negavo jokių pranešimų ar pastabų dėl atliktų lietaus tinklo remonto darbų. Nesant rangovo kaltės dėl atliktų darbų, nėra ir priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žemkasys“ (atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pusėje) nurodė, kad visus atliktus darbus perdavė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. liepos 2 d. UAB „Žemkasys“ negali atsakyti už tai, kad jos atlikti darbai buvo naudojami ne pagal paskirtį, t. y. buvo leidžiamas transporto priemonių eismas, galutinai neįrengus kelio dangos. Tinkamu atsakovu šioje byloje yra Kauno miesto savivaldybė, kuri turėjo užtikrinti saugaus eismo organizavimą objekte, vykstant kelio remonto darbams. Be to, patikslintas ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo.
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas” (atsakovės UAB „Kauno vandenys” pusėje) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB “Autokausta” (atsakovės Kauno miesto savivaldybės pusėje) nurodė, kad ieškovė, jeigu ir patyrė žalą, tai patyrė dėl to, kad transporto priemonės vairuotojas užvažiavo ant šulinio, už kurį nei atsakovė Kauno miesto savivaldybė, nei trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ nėra ir negali būti atsakingi. Eismo įvykio metu pats objektas nebuvo užbaigtas ir priduotas. Šiuo atveju atsakovė UAB „Kauno vandenys“ arba jos užsakymu darbus atlikę tretieji asmenys iki pat objekto pridavimo liko atsakingi už įrengtus lietaus tinklus ar šulinius, o ne UAB „Autokausta“, kuri vykdė tik kelio kapitalinio remonto darbus. Be to, kelio ruože buvo įrengtas kelio eismą draudžiantis ženklas, tačiau vairuotojas nesilaikė tuo metu pastatyto kelio eismą draudžiančio ženklo reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei MB „Naseka“ iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 2 641,18 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 58,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Žemkasys“ iš ieškovės MB „Naseka“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grąžino ieškovei MB „Naseka“ 79 Eur žyminį mokestį.
Dėl tinkamo ieškovo
12. Teismas nurodė, kad pagal administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiagą transporto priemonė Scania eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė ieškovei, tačiau valdytojas buvo UAB „Demaruna“. 2020 m. rugsėjo 22 d. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 15-11/27-01 8 punkte sutarties šalys buvo numatę, jog visus įvykio nuostolius nuomininkas (UAB „Demaruna“) padengia tik tuo atveju, jeigu jis yra įvykio kaltininkas. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. UAB „Demaruna“ nuo 2018 m. spalio 12 d. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė kaip turto savininkė net ir neturėtų galimybių išsiieškoti žalos atlyginimo iš UAB „Demaruna“, nes tokia įmonė šiuo metu neegzistuoja.
13. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, būdama transporto priemonės Scania savininkė, turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos, patirtos eismo įvykio metu, atlyginimo.
Dėl tinkamo atsakovo
14. Teismas nurodė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, tačiau 1998 m. gruodžio 14 d. sutarties, kuri sudaryta tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės, pagrindu visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai buvo perduoti ir priklauso UAB „Kauno vandenys“. Taigi visų paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja, tame tarpe ir šulinio, kurio konstrukcija sugadino ieškovės transporto priemonės Scania kuro baką, yra atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės, susiję su saugos eismo organizavimu, t. y. tai, kad 2017 m. gegužės 11 d. darbų sutarties Nr. 5-231/R-17081/195 pagrindu už saugų eismą įsipareigojo atsakyti UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“ neatleidžia atsakovės UAB „Kauno vandenys“ nuo pareigos atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Šioje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo darbų atlikimo metu būtų perdavusi kelio valdymo teisę tretiesiems asmenims UAB „KRS“ ir / arba UAB „Žemkasys“. Šia sutartimi atsakovė užsakė, o tretieji asmenys UAB „KRS“ ir UAB „Žemkasys“ įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktą techninę dokumentaciją ir darbų rezultatą perduoti atsakovei.
15. Teismas sprendė, kad byloje tinkama atsakove yra UAB „Kauno vandenys, kuri buvo ir yra šulinio, sugadinusio ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Scania, savininkė, o ne kelio savininkė – Kauno miesto savivaldybė.
Dėl padarytos žalos fakto ir jos dydžio
16. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, darė išvadą, kad ieškovė į prašomos priteisti žalos dydį nepagrįstai įtraukė PVM. Kadangi PVM negalima laikyti ieškovės nuostoliu, teismas konstatavo, kad ieškovės žalos dydis už sugadintą kuro baką, reikalingus atlikti jo pakeitimo, montavimo, kalibravimo darbus yra 2 642,18 Eur be PVM (3 197,03 Eur – (511,93 Eur + 42,92 Eur)). Pagrindo sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalą – 2 642,18 Eur be PVM – už kuro baką, jo keitimo ir montavimo, kalibravimo darbus, nenustatyta.
17. Teismas nurodė, kad kuras, jeigu ir išbėgo eismo įvykio metu, nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, o UAB „Demaruna“. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Demaruna“ CK 6.101–6.110 straipsniuose nustatyta tvarka jai būtų perleidusi reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo.
18. Kadangi transporto priemonę Scania, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 18/08/01-01 pagrindu, valdo ir laikinai naudoja UAB „Agrenta“, todėl patiria žalą negautų pajamų forma UAB „Agrenta“, o ne ieškovė. Ieškovė transporto priemonę Scania tiek prieš eismo įvykį, tiek po eismo įvykio išnuomojo už tą patį nuomos mokestį – 900 Eur per mėnesį be PVM. Taigi ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio jokių nuostolių negautų pajamų forma nepatiria.
19. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima pripažinti vairuotoją buvus neatsargiu, neatididžiu, nes jis neturėjo pagrindo tikėtis, kad kelio dalyje esantis šulinys, kuris nepažymėtas jokiu įspėjamuoju kelio ženklu, gali būti nesaugus ir būtinai jį reikėjo apvažiuoti. Taip pat teismas konstatavo, kad KET pažeidimų vairuotojo veiksmuose nenustatyta.
20. Teismas sprendė, kad pagrindo atleisti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ nuo prievolės atlyginti žalą arba sumažinti žalos dydį CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra.
Dėl palūkanų
21. Teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (55 proc.), ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisė 58,85 Eur (107 Eur x 55 proc.) žyminį mokestį. Kadangi ieškovė nepateikė atstovavimo sutarties, sudarytos su PVM sąskaitoje faktūroje ir mokėjimo nurodyme nurodytu asmeniu, ieškovės prašymą priteisti 150 Eur už suteiktas teisines paslaugas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
23. Trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 3 236,75 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Teismas nurodė, kad turėtos atstovavimo išlaidos – 2 452,25 Eur – neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, o turėtos 786,50 Eur advokato išlaidos už atstovavimą 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl jas sumažino iki 419,55 Eur sumos. Sprendė, kad trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą šioje byloje yra 2 871,80 Eur (2 452,25 Eur + 419,55 Eur).
24. Trečiajam asmeniui UAB „Žemkasys“ iš ieškovės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, galėtų būti priteista 1 292,31 Eur (2 871,80 Eur x 45 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ byloje dalyvavo atsakovės UAB „Kauno vandenys“ pusėje. Didžioji dalis trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ išsakytų argumentų, teiginių, pareikštų prašymų buvo susiję ne su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio sumažinimu, bet su tuo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti žalą iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sumažino 1 292,31 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir trečiajam asmeniui UAB „Žemkasys“ iš ieškovės priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
25. Apeliacinį skundą pateikė atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Kauno apygardos teismo 2021m. balandžio 13d. nutartimi atsakovei UAB „Kauno vandenys“ nustatytas 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminas apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą atitinkantį CPK 306 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus, t. y. nurodant apeliacinio skundo dalyką.
Šalies argumentai
26. 2021m. balandžio 21d. atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė apeliacinį skundą pašalindama jo trūkumus. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti 2020m. gruodžio 14d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Apeliantės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1.Eismo įvykio metu ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę valdė ne ieškovė, o UAB „Demarona“, todėl ieškovė negalėjo būti tinkamas subjektas galintis pareikšti ieškinį atsakovams dėl transporto priemonės apgadinimo.
27.2. Iš byloje esančios 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Autokausta“ matyti, kad kelio ruožo Kaune, Švenčionių gatvėje valdymas darbų atlikimo terminui buvo perduotas UAB „Autokausta“, kuri ir buvo atsakinga už eismo organizavimą šioje gatvėje. Todėl už autoįvykius įvykusios šioje gatvėje atsakinga gali būti tik UAB „Autokausta“. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Autokausta“ prieš naują kelio paviršiaus formavimą buvo nukasusi dalį ankstesnio kelio paviršiaus, tuo atidengdama šulinius ir juos iškeldama virš rengiamo kelio pagrindo, kas ir tapo šio eismo įvykio priežastimi.
Šalies argumentai
28. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirma instancija, priteisti UAB „Žemkasys“ apeliacinėje bylos instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas (500 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Teismas neatsižvelgė į esminę reikšmę bylai turinčią aplinkybę, jog žalos atsiradimo dieną ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę valdė ne ieškovė, tačiau kitas juridinis asmuo – UAB „Demaruna“ (transporto priemonės nuomininkas). Teismas turėjo nustatyti, jog ieškovė visus reikalavimus turėjo teisę kelti tik savo nuomininkei. Todėl ieškovė negalėjo būti tinkamas subjektas, galintis pareikšti ieškinį atsakovams (kitiems eismo įvykio dalyviams) dėl transporto priemonės sugadinimo. UAB „Demaruna“ nebuvus įtrauktai į bylą, teismas iš viso negalėjo pasisakyti dėl šio asmens teisių ir pareigų (pvz. kaltės ar atsakomybės nebuvimo), o pasisakydamas padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą (sprendimas yra absoliučiai negaliojantis).
Žemesnės instancijos teismas
28.2.Teismas neteisingai nustatė atsakovą byloje, kadangi taikė netinkamą teisės normą (CK 6.266 str.) ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su įvykiu. Norėdamas taikyti lietaus kanalizacijos šulinio savininko atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį teismas turėjo nustatyti, jog žalą padarė lietaus kanalizacijos šulinio sugriuvimas. Toks faktas byloje nebuvo nustatytas, kadangi atsakovės UAB „Kauno vandenys“ šulinys nesugriuvo, o buvo sugadintas į jį atsitrenkusios ieškovo transporto priemonės. Statinio sugriuvimas (kaip žalos priežastis) ir statinio sugriovimas (kaip ieškovo veiksmų pasekmė) yra skirtingi teisiniai faktai. teismas supainiojęs priežasties ir pasekmės santykius, neteisingai nusprendęs dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ tinkamumo priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą byloje.
28.3. Pagal į bylą pateiktą UAB „Scania Lietuva“ dokumentą ieškovė nėra atlikusi jokių mokėjimų ir jokių išlaidų nepatyrė. UAB „Scania Lietuva“ dokumentui nepatvirtinant jokios ieškovės patirtos žalos, o teismų praktikoje esant reikalavimui, kad žala visada turi būti faktiškai patirta, o ne numanoma ar hipotetinė, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos nepatirtus nuostolius.
28.4. Neįvertinęs KET reikalavimų ir eismo įvykio mechanizmo, teismas nepagrįstai konstatavo nebuvus ieškovės transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) neatsargumo dėl ieškovės patirtos žalos. Kadangi lygiai tokios pačios pasekmės ieškovei būtų kilę, jei ieškovės transporto priemonė būtų susidūrusi su bešeimininkiu daiktu (pvz. akmeniu), vairuotojo atsakomybė dėl eismo įvykio negalėjo būti eliminuota. Nevertindamas, kuria dalimi ieškovės patirta žala buvo nulemta vairuotojo veiksmų, o kuria dalimi priklausė nuo kitų faktorių pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
28.5. Teismas sprendimą priėmė visiškai nesivadovaudamas civilinės atsakomybės taikymo doktrina ir net neaptardamas UAB „Kauno vandenys“ civilinės atsakomybės sąlygų.
28.6. Teismas sprendime neteisingai suprato bylos esmę. Apeliantės manymu, byla yra susijusi ne statinio (lietaus kanalizacijos šulinio) savininko atsakomybe už šio daikto sugriuvimu ar trūkumais padarytą žalą, tačiau su vien tik saugaus eismo užtikrinimo klausimais rekonstruojamoje Švenčionių gatvėje. Subjektas, kuris privalėjo rūpintis saugiu eismu Švenčionių gatvėje galėjo būti tik kelio savininkas ar asmuo, kuriam buvo perduotos kelio valdymo teisės. Neteisingai nustatęs susiklosčiusius teisinius santykius teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
28.7. Sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindas prieštarauja proceso šalių rungimosi ir civilinio proceso šalių dispozityvumo principams, bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindas nelaikytinas pagrįstu ir proporcingu.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė MB „Naseka“ prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
29. 1.Ieškovas yra tinkamas, kadangi pagal policijos pažymą nuomininko kaltės nėra.
29.2. Vykstant kelio remonto darbams šulinio savininkas ar jo rangovai turėjo atskirai rūpintis savo iškilusiais virš pažemėjusio važiuojamosios dalies lygio šuliniais. Kadangi autoįvykis įvyko šuliniui kontaktavus su sunkvežimiu, atsakovas tinkamas - UAB „Kauno vandenys“.
29.3. Žala buvo patirta sunaikinus kuro baką, laikiklius, kuro matavimo įrangą. Posėdžio metu buvo minėta, kad mažai įmonei tai yra didelės išlaidos ir remontas vyks po žalos atlyginimo. Sunkvežimių atstovas Scania Lietuva, UAB pateikė sąmatą, o sąmata yra tinkamas dokumentas skaičiuoti draudimo išmokas po autoįvykių. Žalos dydis paskaičiuotas tinkamai.
29.4. Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos teisingai.
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus dėl šios sprendimo dalies atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Švenčionių gatvė bei visa statybvietė Kauno miesto savivaldybės administracijai grąžinta tik 2018 m. gruodžio 21 d. Statybvietės perdavimo/grąžinimo priėmimo aktu, todėl atsakomybė už ieškovei padarytą žalą atsakovei, kaip kelio savininkei, negali būti taikoma (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Scania buvo apgadinta vairuotojui užvažiavus ant naujai sumontuoto lietaus kanalizacijos kontrolinio šulinio, o visų paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja yra atsakovė UAB „Kauno vandenys“, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje tinkama atsakove yra UAB „Kauno vandenys“.
30.2. Teismas teisingai nurodė, kad Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra aiškiai apibrėžta, kas yra kelio elementai. Atsižvelgiant į minėtą teisės normą, apeliantė nepagrįstai teigia, kad lietaus kanalizacijos šulinys yra Švenčionių g. dalis (priklausinys). Ginčo šulinys (kaip ir jo dangtis) yra UAB „Kauno vandenys“ nuosavybėn perduotų kanalizacijos įrenginių ir tinklų dalis, todėl būtent ji, kaip minėto objekto savininkas, yra atsakinga už jo padarytą žalą ir yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
30. 3. Pagal bylos duomenis priešingai, nei nurodo apeliantės, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Autokausta“ netinkamai organizavo saugų eismą gatvėje jos kapitalinio remonto darbų metu.
30.4. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes toks juridinis asmuo UAB „Demaruna“ neegzistuoja (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
30. 5. Atsakovė sutinka su apeliantės UAB „Žemkasys“ apeliacinio skundo argumentais dėl teismo priteistos žalos dydžio bei dėl transporto priemonės vairuotojo neatsargių, neatidžių veiksmų, būtent ir sąlygojusių žalos ieškovei atsiradimą.
Atsiliepimas
31. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „KRS“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys (iš dalies) tenkintas, panaikinti ir panaikinus priimti naują sprendimą – atmesti visą ieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apeliacinių skundų argumentais visiškai sutinka. Sprendimu buvo grubiai pažeistos materialinės teisės normos (CK teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, ir CK 6. 500 straipsnis), todėl sprendimas nėra teisėtas ir turi būti panaikintas (CPK 330 straipsnis). Be to, dėl UAB „Žemkasys“ skunde nurodytų priežasčių sprendimas turėtų būti laikomas absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
33. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas N. O., vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę Scania, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Kaune, Švenčionių gatvėje užvažiavo ant kelyje esančio šulinio. Šulinio konstrukcija kliudė transporto priemonės baką ir jį sugadino.
34. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą nurodydama, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ eismo įvykio metu įrenginėjo šulinius, šiuos darbus turėjo atlikti taip, kad nekeltų pavojaus eismo dalyviams. Tuo tarpu kita atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalėjo organizuoti ir kontroliuoti saugų eismą kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, kapitalinio remonto darbų metu. Ieškovė manė, kad abi atsakovės savo pareigų tinkamai neatliko, todėl privalo atlyginti jos patirtą žalą ir prašė priteisti iš atsakovių solidariai 4 766,54 Eur žalos atlyginimą.
35. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas atsakinga už padarytą žalą ieškovei laikė tik atsakovę UAB „Kauno vandenys“ ir priteisė iš jos 2641,18 Eur žalai atlyginti.
36. Apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo pateikė atsakovė UAB „Kauno vandenys“ ir trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“.
Dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinio skundo
37. Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų kelia netinkamo ieškovo byloje klausimą. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės ( netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti ( netinkamas atsakovas). Kaip rodo nagrinėjamos bylos bei administracinio nusižengimo bylos Nr. 18088664661 medžiaga, kad transporto priemonė Scania, kuriai autoįvykio metu buvo padaryta žala, nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso ieškovei. Nustatyta, kad šią transporto priemonę, nuomos sutarties pagrindu ieškovė, eismo įvykio metu laikinai valdyti ir naudotis buvo perdavusi UAB „Demaruna“. Šiuo metu ieškovė transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu yra peravusi naudotis kitai bendrovei - UAB „Angetra“. Nustatyta ir tai, kad UAB „Demaruna“ ieškovei grąžino nesuremontuotą transporto priemonę ir nekėlė klausimo dėl nuostolių atlyginimo už transporto priemonės sugadinimą kaltiems asmenims, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė būdama kilnojamojo daikto savininke turi teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti padarytą žalą jos turtui ir turi reikalavimo teisę bei yra nagrinėjamoje byloje tinkama ieškovė.
38. Kitu apeliacinio skundo argumentu apeliantė nurodo, kad ji yra netinkama atsakovė procese. Byloje ieškovė prašė jos turtui padarytą žalą priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkama atsakove laikė atsakovę UAB „Kauno vandenys“. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos duomenis ir sprendime išdėstytą motyvaciją sprendžia, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ turi pareigą atsakyti į ieškovės pareikštą reikalavimą ir yra tinkama atsakovė.
39. CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje
Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis, civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.).
41. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė, o atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių, tame tarpe ir šulinio, dėl kurio buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė savininkė ir teisėta valdytoja. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad 2017 m. gegužės 18 d. užsakovas Kauno savivaldybės administracija ir rangovas UAB „Autokausta“ ( nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo) sudarė Kauno miesto gatvių priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo pagrindinę sutartį Nr. SR-0277, kuria rangovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, savo lėšomis, rizika ir priemonėmis atlikti Darbus užsakovui, o užsakovas įsipareigojo, nenustatęs trūkumų arba rangovui juos pašalinus per užsakovo nustatytą terminą, priimti tinkamai, faktiškai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 7 p.). Rangovas Sutarties 11.1. p. įsipareigojo parengti Švenčionių g. kapitalinio remonto gatvės techninį projektą pagal projektavimo techninę užduotį ir atlikti gatvės kapitalinio remonto darbus, taip pat rangovas Sutarties 36 p. įsipareigojo kompensuoti trečiųjų asmenų patirtą žalą (nuostolius). Teismas padarė išvadą, kad minėta Sutartimi Švenčionių g. valdymas darbų atlikimo terminui buvo perduotas rangovui, kuris gatvę (statybvietę) turėjo savo žinioje ir turėjo teisę jai daryti fizinį poveikį eismo įvykio metu ir laikė, kad būtent UAB „Autokausta“ gatvės kapitalinio remonto metu tapo kelio valdytoju. Teismas nustatė, kad minėta gatvė bei visa statybvietė Kauno miesto savivaldybės administracijai grąžinta tik 2018 m. gruodžio 21 d. Statybvietės perdavimo/grąžinimo priėmimo aktu, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakomybė už ieškovei padarytą žalą Kauno miesto savivaldybei, kaip kelio savininkei, negali būti taikoma (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).
42. Nagrinėjant bylą kitais byloje pateiktais įrodymais buvo nustatoma, kad lygiagrečiai trečiojo asmens - UAB „Autokausta“ vykdytiems Švenčionių g. kapitalinio remonto darbams pagal atsakovės UAB „Kauno vandenys“, kaip užsakovo, ir jungtinės veiklos partnerių UAB „KRS“ su UAB „Žemkasys“, kaip rangovo, 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą darbų sutartį Nr. 5-231 /R-170811/195, taip pat buvo vykdomi lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai pagal UAB „Rusnė“ parengtą Lietaus nuotekų tinklų, Švenčionių g. Kauno m. naujos statybos techninį darbo projektą. Minėta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Scania buvo apgadinta vairuotojui užvažiavus ant jau naujai sumontuoto lietaus kanalizacijos kontrolinio šulinio, o visų paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja yra atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad šioje byloje tinkama atsakove yra UAB „Kauno vandenys“.
Dėl trečiojo asmens UAB „Žemkasys“ apeliacinio skundo
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 37 punkte yra atsakyta dėl tinkamo ieškovo nagrinėjamoje byloje, o nutarties 38-42 punktuose dėl tinkamo atsakovo, kuris turi pareigą atsakyti ieškovei, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentacija nurodytu klausimu plačiau neanalizuojama, laikytina nepagrįsta ir atmestina.
44. Kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą ieškovei žalą priteisė neįvertinęs realiai patirtų nuostolių, taip pat nepagrįstai konstatavo nebuvus ieškovės transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) neatsargumo ir neteisingai suprato bylos esmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliacinio skundo argumentacija.
45. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6. 249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis).
46. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovės, nesutikdamos su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019 ir kt.).
47. Ieškovė pareikštu reikalavimu prašė priteisti ir atsakovių 3500,03 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1266,54 Eur negautų pajamų. Nurodė, kad 2949,71 Eur sudaro už eismo įvykio metu sugadintą automobilio baką ir jo keitimo darbus, 247,32 Eur už kuro matuoklių montavimą ir kalibravimą ir 303 Eur už išbėgusi kurą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 2642,18 Eur turinei žalai atlyginti, o reikalavimą priteisti negautas pajamas atmetė.
48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
49. Nagrinėjant bylą šalys nesutarė dėl ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio. Ieškovė teigia, kad jai padaryta turtinė žala yra 3500,03 Eur. Atsakovės atsikirsdamos tvirtino, kad tokia žala nėra reali. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų poziciją pažymėjo, kad nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis (už kuro baką, jo keitimo, montavimo, kalibravimo darbus ir kt.) yra nepagrįstas, neprotingo dydžio, taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės vadovo teiginius ir patvirtinančias aplinkybes, kad yra galimybė pakeisti transporto priemonės Scania kuro baką į dėvėtą. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 2 642,18 Eur žalos atlyginimas yra pagrįstas, o pagrindo daugiau sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalą nėra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo motyvacijai ir pakartotinai įvertinęs byloje aptartus šalių įrodymus turi pagrindo spręsti ir laikyti protinga bei pagrįsta ieškovei susidariusį turinės žalos dydį nustatyti tokį, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas ( CPK 178 straipsnis, CK 1. 5 straipsnis).
50. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šio straipsnio 1 dalis yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Pagrindas sumažinti žalos atlyginimą arba visiškai atsisakyti ją atlyginti yra didelis nukentėjusio neatsargumas. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, p v z:, transporto priemonė vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir pan. Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Be to, komentuojama norma įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą mažinti žalos atlyginimą ar apskritai atsisakyti ją atlyginti. Todėl šią teisės normą būtina aiškinti ir taikyti kartu su C K 1. 5 straipsniu.
51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonės Scania vairuotojas autoįvykio metu nepažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių nuostatų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats šulinys, kaip pavojinga kelio atkarpa, nebuvo atskirai pažymėtas jokiu įspėjamuoju kelio ženklu. Todėl teismas nepripažino, jog vairuotojas buvo neatsargus, neatidus ir turėjo galimybę apvažiuoti šulinį. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apylinkės teismas nenustatė aplinkybių leidžiančių pripažinti, kad transporto priemonės Scania vairuotojo veiksmai ar neveikimas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti.
52. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir teismo sprendimo turinį neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo tokiomis konstatuotomis aplinkybėmis ir sprendžia, kad apylinkės teismo išvada aptartu klausimu yra teisinga ir padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių nustatytų CPK 185 straipsnyje.
53. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikštu reikalavimu – žalos atlyginimu, kilusiu iš autoįvykio, sugadinant transporto priemonę nustatymas ir tokių aplinkybių įvertinimas remiantis materialinės teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą kruopščiai ištyrė aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškovo ieškinyje bei atsakovių, trečiųjų asmenų atsiliepimuose, ištyrė byloje pateiktus duomenis, juos įvertino ir ieškovės pareikštam reikalavimui davė teisinį įvertinimą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.
54. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, tarp šalių ir kitų byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentacija dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų pripažintina nepagrįsta ir atmestina.
55. Kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui nėra reikšminga, todėl plačiau neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
56. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliantų apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Atmetus apeliacinius skundus apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Byloje dalyvaujantys asmenys pateikę atsiliepimus į apeliacinius skundus priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų surašymą neprašo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.