- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-8473-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01140-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., valstybės įmonė Turto bankas, L. D., N. G., A. J., S. G.
- Pareiškėjas
- G. G.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, L. D., N. G., R. G., A. J., S. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą iš karto per šešis mėnesius, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. G.. Suinteresuoti asmenys – L. D., N. G., R. G., A. J., S. G. yra A. G. ir V. G. vaikai. Paaiškino, kad minėti suinteresuoti asmenys yra pateikę prašymus priimti palikimą po A. G. mirties. Ginčo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų dėl palikimo priėmimo nėra.
3. Pareiškime nurodyta, kad po V. G. mirties paveldimas turtas liko ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su rūsiu), adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau paveldimo nekilnojamojo turto jis neturėjo. A. G. kitą ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su rūsiu), adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas 1992 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą. Butas yra įgytas V. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Butas įregistruotas viešajame registre A. G. vardu.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad po V. G. mirties paveldėjimo bylą notarų biure neužvesta. V. G. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sutuoktinė A. G., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, o būtent ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (su rūsiu), adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklausė sutuoktiniui V. G.. Po sutuoktinio V. G. mirties palikimą priėmė sutuoktinė A. G., pradėjus valdyti jo turto dalį. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys – L. D., N. G., R. G., A. J., S. G., suprato ir jiems buvo žinoma, kad pagal įstatymą priėmė sutuoktinė, mama A. G.. Ginčo dėl palikimo priėmimo nebuvo ir nėra iki šiol. Nurodė, kad A. G. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyveno šiame bute iki V. G. mirties ir po jo mirties liko gyventi šiame bute. Ji gyveno šiame bute iki mirties (duomenys neskelbtini). Per tą laiką, nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties, gyveno bute, mokėjo komunalinius mokesčius. Per visą šį laiką ji prižiūrėjo butą, jį remontavo.
5. Pareiškėjas pareiškime patvirtino, kad nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais butų priimtas palikimas. Palikimo priėmimo veiksmus A. G. atliko atvirai, sąžiningai ir jokių trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvo ir nėra iki šiol (el. b. l. 1-3).
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas neturi išsaugotų kvitų už komunalines paslaugas nuo 1999 metų.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad jos mama, A. G., po tėvo mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyveno iki savo mirties. Paaiškino, kad po tėvo mirties jie, vaikai, jau buvo suaugę, gyveno atskirai, tačiau lankydavo mamą. Patvirtino, kad A. G., gyvendama bute, mokėjo mokesčius, darė remontus, rūpinosi buitimi. Nėra girdėjusi, kad būtų kas reiškę pretenzijas dėl paveldimo turto. Paaiškino, kad kito turto V. G. neturėjo.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. paaiškino, kad yra G. G. sutuoktinė, kartu yra nuo 2005 m. liepos mėnesio. Patikslino, kad 1999 metais nebuvo pažįstami, todėl dėl paveldėjimo gali paaiškinti tiek, kiek jai pasakojo sutuoktinis. Nurodė žinanti, kad kai mirė uošvis, V. G., uošvienė, A. G., gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, kad kas būtų pareiškęs pretenzijas dėl minimo buto. Taip pat nurodė negirdėjusi, kad būtų ginčai dėl paveldėjimo po V. G. mirties.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo dėl palikėjų A. G. ir V. G. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (el. b. l. 50-52).
10. Suinteresuoti asmenys L. D., N. G., R. G., A. J., S. G. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė neprieštaraujantys pateiktam pareiškimui, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (el. b. l. 59, 80, 82, 85-90).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
11. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
12. Dėl palikimo priėmimo po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G. ir V. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27). V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Palikėjo sutuoktinė, A. G., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Pareiškėjas G. G. yra A. G. ir V. G. sūnus.
16. Iš į bylą pateiktos valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, kad A. G. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registrų įrašų Nr.: (duomenys neskelbtini), V. G. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (el. b. l. 9-10). Į bylą pateikti komunalinių mokesčių kvitai laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. birželio mėnesio (el. b. l. 11-20). Į bylą pateikta Pastatų vidaus ploto eksplikacija, adresu (duomenys neskelbtini) (21-22, 24-26). Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro 2015 m. balandžio 9 d. liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas G. G. padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo mirus A. G. (el. b. l. 23).
17. Pareiškėjos motina, A. G., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą laiką nesikreipė. Pareiškėjo motina, A. G., ir toliau rūpinosi po palikėjo V. G. mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. A. G. liko gyventi bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklausė A. G. ir ½ dalis palikėjui V. G.. Naudojosi visu butu ir ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius, remontavo, t. y. išreiškė aktyvius veiksmus į palikimą. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. A. G. perėmė mirusiojo V. G. turtą ir pradėjo jį valdyti.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 17 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjo motina, A. G., atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad A. G. prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, liko toliau jame gyventi, mokėjo mokesčius. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
19. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina, A. G. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. G. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. G. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Iš pareiškėjo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. G. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti savo sutuoktinio V. G. turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.