Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant tęsti mokymąsi mokykloje,

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.,

3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant mokytis, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą dvylikai mėnesių – įpareigojimus tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams;

4) Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi, nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus keturių mėnesių šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose, Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę; 2017 m. sausio 13 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę,

5) Kelmės rajono apylinkės 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus vienu trečdaliu paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeista bausme, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, paskirta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, 2020 m. sausio 20 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę,

8) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto (4210 Eur) konfiskavimu, 2000 Eur bauda nesumokėta,

9) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir turto konfiskavimas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligas, kai nuteistasis sutinka, 2025 m. rugpjūčio 11 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0245, patikros Nr. 2359284, 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.47 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, 19.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas), vairavo mopedą „Peugeot Kisbee“, be valstybinių numerių.

Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. Ž. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-471/2023 jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0245, patikros Nr. 2359284, 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.47 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, 19.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas), vairavo mopedą „Peugeot Kisbee“, be valstybinių numerių, taip vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, žada ateityje nevairuoti transporto priemonių neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 30 d., jis socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad yra parduodamas motoroleris. Paskambino pardavėjui ir jam atvežė minėtą motorolerį, kurį jis nusipirko už 150 eurų, nesudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, todėl šis motoroleris faktiškai priklauso jam. Tą pačią dieną jis su draugu vartojo alkoholį (gėrė stiprų alų) ir sugalvojo grįžti namo motoroleriu per laukus ir pievas, užsidėjęs ausines (dėl to negirdėjo, kad jį stabdo policija), kad nereikėtų važiuoti keliu. Atstumas iki namų buvo tik 3 kilometrai, todėl galėjo grįžti namo pėstute, vis dėlto nusprendė važiuoti, nes nenorėjo palikti motorolerio. Vairuodamas motorolerį, pamatė policijos pareigūnus tada, kai jie privažiavo prie jo, ir jie jį sustabdė, jis įpūtė 2,51 promiles, buvo uždarytas į areštinę. Žino, kad pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti atėmimas), ši baudžiamojo poveikė priemonė jam buvo paskirta du kartus. Jis negali vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. sausio mėnesio. Vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs. Paskutinius du kartus jis buvo teistas dėl vairavimo būnant neblaiviam. Jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Jis taip pat yra baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę neturint tam teisės, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Mano, kad už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą šioje byloje, jam turėtų būti paskirta bauda, kurią jis sumokėtų dalimis, po truputį. Jis gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos, iš kurios antstoliai nuskaičiuoja nuo jo sąskaitos. Taip pat jis, kai dirba ir gauna atlyginimą, įdeda pinigų į sąskaitą, ir juos nuskaičiuoja antstoliai. Pragyvena dirbdamas pavienius darbus (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet šiuo metu nebevartoja alkoholio. Nusprendė daugiau nevartoti alkoholio po to, kai jį paleido iš Šiaulių areštinės.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 31 d. įtariamasis S. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad suprato įtarimo esmę, nuo psichikos ir priklausomybės ligų nesigydo. Anksčiau gydėsi nuo alkoholio priklausomybės, vartojo vaistus. Neturi vairavimo teisių, jų nėra turėjęs. Jam priklauso motoroleris „Peugeot“, kurį įsigijo tą pačią dieną, kai vairavo, t. y. 2025 m. rugpjūčio 30 d., mokėjo 150 eurų. Susitarimo nesurašė, tik žodžiais susitarė, sumokėjo grynais, pirko iš nepažįstamo asmens pagal skelbimą, rado skelbimą socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) paskyroje. To žmogaus vardo ir pavardės nežino. Įvykio dieną vartojo alų su draugu jo (draugo) namuose, (duomenys neskelbtini). Neskaičiavo, kiek išgėrė. Suprato, kad buvo neblaivus, jautėsi išgėręs. Gyvena apie (duomenys neskelbtini) kilometrų atstumu nuo to draugo, todėl neturėjo, kaip sugrįžti namo ir važiavo būdamas neblaivus savo motoroleriu. Gyvens savo namuose nurodytu adresu, kur yra deklaruotas, neketina išvykti į užsienį (b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 2 d. įtariamasis S. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitose nėra įrašytas, tik gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre dėl alkoholio vartojimo. Galvos traumų neturėjęs. 2025 m. rugpjūčio 30 d., kada vairavo motorolerį „Peugeot“, parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir juos tvirtina. Dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę paaiškino, kad 2023 m. sausio 19 d. buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo nuosprendis ir su juo buvo susipažinęs, jame buvo nurodyta, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metams, tačiau jis nevykdė šio sprendimo ir 2025 m. rugpjūčio 30 d. vairavo jam priklausantį motorolerį, kurį nusipirko 2025 m. rugpjūčio 30 d. už 150 eurų. Jokių motorolerio dokumentų neturi ir neturėjo. Motorolerio nebuvo nei užregistravęs savo vardu, nei apdraudęs, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Jam pareigūnė išaiškino dėl jam priklausančio motorolerio transportavimo saugojimo išlaidų apmokėjimo, prašymo parašymo prokurorui (b. l. 83-86).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.30 val. neturintis teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, neblaivus (nustatytas 2,54 promilių girtumo laipsnis) S. Ž. vairavo neįregistruotą mopedą, be valstybinio numerio. Mopedas nuvežtas į saugojimo aikštelę. S. Ž. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 6-9).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto Arvydo Kuneikos 2025 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. jis dirbo kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialiste Karolina Kniukštaite tarnybiniu automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas mopedas, kurio vairuotojas važiavo neužsisegęs saugos šalmo, transporto priemonė be valstybinio numerio ženklo. Privažiavus prie mopedo iš galo ir įjungus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, minėto automobilio vairuotojas nereagavo, kad yra stabdomas, ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Toliau reiškiant garsinius reikalavimus sustabdyti transporto priemonę bei per tarnybinio automobilio garsiakalbį pareikalavus vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, vairuotojas toliau į pareigūnų teisėtus reikalavimus nereagavo bei padidino važiavimo greitį. Apie teisėtų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę nevykdymą buvo informuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Persekiojant minėtą mopedą dar keletą kartų pareikalavo vairuotojo sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas į teisėtus reikalavimus nereagavo, toliau didindamas važiavimo greitį ir ties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pasuko į lauko keliuką, kuris vedė link dirbamų laukų. Toliau persekiojant minėtą transporto priemonę, vairuotojas važiavo po dirbamus laukus, akivaizdžiai vengė vykdyti teisėtus policijos reikalavimus sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojui pradėjus blokuoti kelią ir jam bandant išvengti užblokavimo, šis pasuko iš dirbamos žemės į žolyną ir sustojo. Pribėgus prie vairuotojo, šis buvo sulaikytas. Transporto priemonę vairavo savininkas S. Ž. (asmens tapatybė patvirtinta per POLIS II sistemą), jam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0245, patikros sertifikato numeris 2359284, paklaida 1,7 procento, pirmu pūtimu, atliktu 18.47 val., buvo nustatytas 2,55 promilių girtumo laipsnis, o antru pūtimu, atliktu 19.05 val., nustatytas 2,54 promilių girtumo laipsnis. S. Ž. teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Mopedas be valstybino numerio ženklo, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neįregistruotas. S. Ž. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos šalmo. Vairuotojas su padarytais pažeidimais sutiko ir gailėjosi. Minėta transporto priemonė nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kelmėje, Tylioji g. 9. S. Ž. perduotas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnams tolimesniems veiksmams (b. l. 19-20).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2,54 promilių girtumo laipsnis) ir neturintis teisės vairuoti motorinių transporto priemonių S. Ž. vairavo mopedą, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, bei stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų, nepakluso aiškiai išreikštiems reikalavimas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę (b. l. 10-15).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30912-25 matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2,54 promilių girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti, S. Ž. vairavo mopedą „Peugeot“, be valstybinių numerių. S. Ž. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Transporto priemonė nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, Kelmėje, Tylioji g. 9. S. Ž. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-5).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė atimta, S. Ž. vairavo neregistruotą, be valstybinių numerių mopedą „Peugeot“, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai S. Ž. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-471/2023 jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė atimta, vairavo neregistruotą, be valstybinių numerių mopedą „Peugeot“, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam nustatytas 2,54 promilių girtumas (b. l. 16-18).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo dėl administracinės teisenos pradėjimo matyti, kad mopedas „Peugeot Kisbee“ neregistruotas (be valstybinių numerių), nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be techninės apžiūros, todėl tikslinga spręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo S. Ž. atžvilgiu (b. l. 142-144).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta – dirbama žemė, šalia miško, apie 1 kilometro atstumu nuo (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-29).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 30 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad mopedas stovi dirbamoje žemėje, mopedo kėbulas aplankstytas, apibraižytas, be skiriamųjų valstybinio numerio ženklų. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų transporto priemonėje nerasta (b. l. 30-34). Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad mopedas „Peugeot“, be valstybinių numerių, perduotas saugoti į saugojimo aikštelę Kelmėje, Tylioji g. 9 (b. l. 41).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 2 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad papildomai apžiūrėtas mopedas. Ant jo prietaisų skydelio matomi užrašai „Peugeot Kisbee“. Atidarius mopedo sėdynę, matomas juodos spalvos dangtelis ir atidarius minėtą dangtelį, matomas užrašas (duomenys neskelbtini), galimai kėbulo numeris (b. l. 35-40).

Iš 2025 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 30 minučių, alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0245, patikros Nr. 2359284, pirmu tikrinimu 18.47 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, antru tikrinimu 19.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas (b. l. 21-24).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė motorolerio „Peugeot Kisbee 50“, kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. rugsėjo mėnesį – 350 eurų (b. l. 42, 44-45).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. rašto matyti, kad S. Ž. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. S. Ž. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 4 metams, S. Ž. priklausančio automobilio konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 9 d. S. Ž. 2023 m. vasario 27 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 118-125).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo akto duomenimis, tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolų bei kitais aukščiau nurodytais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis S. Ž. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0245, patikros Nr. 2359284, 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.47 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas, 19.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas), vairavo mopedą „Peugeot Kisbee“, be valstybinių numerių. Šiais savo veiksmais S. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną įsigijo motorolerį „Peugeot Kisbee“. Tą pačią dieną jis su draugu vartojo alkoholį, po to nusprendė grįžti namo per laukus ir pievas vairuodamas minėtą motorolerį. Teismo vertinimu, kaltinamasis, kuomet po alkoholio vartojimo vairavo motorolerį, suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti motorolerio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti bei suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Be to, kaltinamasis praeityje yra ne kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad S. Ž. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį motyvai

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 ar 244 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šiame straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, bei tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas) – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-184-648/2021).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo S. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. Ž., žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 9 d.) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Nagrinėjamo įvykio metu šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo terminas nebuvo pasibaigęs, taigi kaltinamasis tyčia piktybiškai nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, kuomet jis nagrinėjamo įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilės neblaivumas), vairavo motorolerį. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, tarnybiniai pranešimai, Probacijos tarnybos pateikti duomenys, ĮKNR duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nurodoma, kad vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021). Šios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad laikotarpiu nuo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo iki naujos nusikalstamos veikos padarymo vairuojant transporto priemonę, kaltinamasis daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, tačiau yra padaręs administracinį nusižengimą, susijusį su baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika jau laikytina pavojinga, tačiau, nagrinėjamu atveju, jos pavojingumą didina ir šios veikos padarymo aplinkybės: vairavo mopedą, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų, nepakluso aiškiai išreikštiems reikalavimas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nereagavo į tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, per tarnybinio automobilio garsiakalbį reiškiamą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, padidino važiavimo greitį, pasuko į lauko keliuką, kuris vedė link dirbamų laukų, vairuotojui pradėjus blokuoti kelią ir jam bandant išvengti užblokavimo, pasuko iš dirbamos žemės į žolyną ir sustojo. Taigi, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavojingai manevravo ir nereagavo į daugkartinius pareigūnų reikalavimus sustoti, siekė išvengti jam gręsiančios atsakomybės. Šios aplinkybės leidžia kaltinamojo elgesį laikyti piktavališku, o veikos aplinkybes – pavojingomis. Be kita ko, kaltinamojo pavojingumą didina ir tai, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, kadangi, kaip jau minėta, kaltinamasis yra padaręs administracinį nusižengimą, susijusį su baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimu, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kurią jis taip pat padarė neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad S. Ž. žinojo apie anksčiau jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei galimas pasekmes, nevykdant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamasis S. Ž. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. piktybiškai vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis savo elgesiu šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Be to, kaltinamasis S. Ž. yra jau praeityje du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atitinkamai tyčinius kaltinamojo veiksmus galima laikyti pakankamai pavojingais BK 243 straipsnio prasme.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis S. Ž. tyčia vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir žinodamas, kad jam teismo nuosprendžiu uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, nesilaikė įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimams. Taigi, ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. Ž., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos 2 tyčinės nusikalstamos veikos), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – kaltinamasis po alkoholio vartojimo vairavo transporto priemonę, pavojingai manevravo ir nereagavo į daugkartinius pareigūnų reikalavimus sustoti. Tai jis padarė žinodamas apie jam Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis S. Ž. savo veiksmais kėlė realų pavojų savo paties bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui.

Teisiamojo posėdžio metu S. Ž. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis jau anksčiau du kartus buvo teistas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti. Tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis vis daro pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Toks jo elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymo nenustatyta. Teismas kaltinamąjį S. Ž. recidyvistu pripažįsta, įvertinęs tai, kad jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą jam būnant pilnamečiu, jo teistumas nėra išnykęs, padarė naują analogišką nusikaltimą praėjus šiek tiek daugiau nei 2 metams nuo už pirmąjį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, anksčiau ne kartą teistas ne tik už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bet ir už kitas nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis S. Ž. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirbantis (b. l. 134-135), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 136), nevedęs, anksčiau ne kartą teistas (b. l. 91-107), teistumas neišnykęs, du kartus teistas už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, analogišką nusikalstamą veiką padaro jau trečią kartą, baustas administracine tvarka, įskaitant ir ne kartą – už vairavimą neturint tam teisės, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 126-133). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jis VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre 5 metų laikotarpyje buvo gydomas, diagnozė – Z02.7, F10.2 (b. l. 140-141).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamąjį S. Ž. charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio priėmimo kaltinamajam skirtas bausmes, kurių dalies vykdymas buvo atidėtas ir, vėliau kaltinamajam nesilaikant nustatytų įpareigojimų, panaikintas, arba kurios buvo pakeistos griežtesnėmis bausmėmis, į tai, kad paskirtos švelnesnės bausmės neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis pakartotinai nusikalto, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. Ž. paskyrus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimą 9 mėnesiams, už BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nėra linkęs keisti savo elgesio, tokio dydžio laisvės atėmimo ir arešto bausmės atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamu atveju BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-99-574/2022), už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme apimant švelnesnę pagal BK 243 straipsnį paskirtą bausmę, ir S. Ž. skirtina subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam S. Ž. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir S. Ž. skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, kurią jis turi sumokėti per šešis mėnesius (atsižvelgiant į baudos dydį ir kaltinamojo turtinę padėtį) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 73 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu S. Ž. paskirtos, perduotos vykdyti ir pradėtos vykdyti bei neįvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo nuosprendžiu nebendrintinos ir vykdytinos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

BK 75 straipsnyje įtvirtintos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama arba atliekama jos dalis, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamojo teistumas buvo neišnykęs, du kartus teistas už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, analogišką nusikalstamą veiką padaro jau trečią kartą, baustas administracine tvarka, įskaitant ir ne kartą – už vairavimą neturint tam teisės, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kaltinamajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, buvo paleistas ir lygintai, vėliau lygtinis paleidimas panaikintas, tačiau jis reikiamų išvadų nepadarė. Kaltinamasis tokiu savo elgesiu kelia realų pavojų ne tik sau, bet ir visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai ir turtui, visa tai rodo kaltinamojo nekritišką savo elgesio vertinimą, neatsakingą ir cinišką požiūrį į viešąją tvarką, nustatytas taisykles ir įstatymus. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas S. Ž. laikino sulaikymo laikas – nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.40 val. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. 10.40 val. (b. l. 53-60), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kadangi kaltinamasis S. Ž., vairuodamas motorolerį, kai jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, šiurkščiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, dėl to kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Pabrėžtina, kad kaltinamasis S. Ž. jau trečią kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką jis padarė, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam jau teismo nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise 4 metams, ir jis taip pažeidė jo atžvilgiu taikomą šią baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, tai lėmė analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant jos taikymo terminą – 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis), apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. Ž., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog S. Ž. faktiškai priklausančios transporto priemonės – motorolerio „Peugeot Kisbee“ konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. Ž. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. Ž. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 350 Eur (b. l. 45), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės faktinis savininkas yra pats S. Ž. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. Ž. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad S. Ž. faktiškai priklausančio motorolerio „Peugeot Kisbee“, be valstybinių numerių, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje 2025 m. rugsėjo 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. Ž., išnagrinėjus bylą teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje (b. l. 69-72, 159-160).

BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, pirmosios instancijos teismui priimant šį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-90), ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. Ž. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Ž. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir S. Ž. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą ir 40 MGL (2000 Eur, dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsniu, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu S. Ž. paskirtų, perduotų vykdyti ir pradėtų vykdyti bei neįvykdytų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą tęsti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti S. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.40 val. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. 10.40 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. Ž. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. Ž. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai asmuo atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“.

S. Ž. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant faktiškai S. Ž. priklausantį motorolerį „Peugeot Kisbee“, be valstybinių numerių, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.