- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- eA2-316-1001/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01095-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „M“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.4Proceso atnaujinimas
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo A. K. priešieškinį G. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „M“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas prašė atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2-2-1005/2017 dalyje dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad santuokos metu su G. K. sudarė 8 ilgalaikes nuomos sutartis dėl : 2,5099 ha valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 14,3071 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 28,3268 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 2,8904 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 4,3400 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 14,0692 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 5,9048 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.; 3,4422 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-11-29 sprendimu nebuvo padalinta šių 8 sutarčių pagrindu įgyta ilgalaikė nuoma. Atsakovas 2021-09-21 prašymu dėl rašytinės jungtinės veiklos sutarties, kurios objektas yra iš valstybės nuomojami žemės sklypai, patvirtinimo kreipėsi į notarų biurą. Notaras 2021-09-23 nutarimu atsisakė patvirtinti šią sutartį, motyvuodamas tuo, kad teismas sprendime nenurodė, kam turi atitekti valstybinių žemės sklypų nuomos teisė, atsiradusi santuokos metu. Atsakovas iš notaro nutarimo sužinojo apie savo pažeistas teises, nes be buvusios sutuoktinės sutikimo negali disponuoti išsinuomotais žemės sklypais.
Ieškovė G. K. prašė atmesti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017-11-29 sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad santuokos nutraukimas šalių G. K. ir A. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. birželio mėn. Klausimas dėl sudarytų nuomos sutarčių teisinių pasekmių po 2015 m. birželio mėn. yra išspręstas teismo sprendimu – visos naudos ir atsakomybės atitenka sutartis sudariusiai šaliai, nes nuo tada šalių nebesiejo šeiminiai santykiai. Atsakovas apie savo paties sudarytas sutartis sužinojo jų sudarymo metu – 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn., todėl yra praleidęs terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo reiškimui.
Trečiasis asmuo J. K. prašė atsakovo prašymą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje liko nepadalinto bendro šalių turto, todėl pažeidžiamos atsakovo teisės savo nuožiūra disponuoti iš valstybės nuomojamais žemės sklypais. Be to, santuokos nutraukimo byloje teismas nepagrįstai atsakovo prievolę J. K. pripažino asmenine atsakovo prievole, nes šalys pinigus iš jos skolinosi šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas J. K. skolos negrąžino, nuo 2016 m. iki 2020 m. papildomai pasiskolino 23572 Eur ir yra skolingas apie 40000 Eur. Teismas, dalindamas turtą, pažeidė atsakovo interesus, nes nepagrįstai pagerino ieškovės ir pablogino atsakovo turtinę padėtį, palikdamas jį be darbo, būsto, galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl santuokos nutraukimo byla turi būti peržiūrėta.
Trečiasis asmuo UAB ,,M“ prašė atsakovo prašymą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje padalintas ne visas šalių turtas. Teismas 1000 Eur prievolę bendrovei pripažino solidaria šalių prievole, tačiau skola iki šio nesumokėta. Atsakovas jau ne pirmą kartą bando atnaujinti procesą bylos dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo, o tai rodo, kad šalių turtas padalintas, pažeidžiant atsakovo interesus, areštuojant jo turtą ir nepaliekant galimybės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Atsakovas trečiajam asmeniui ilgą laiką negrąžina skolos, todėl trečiasis asmuo tikis, kad, atnaujinus procesą, bus teisingai padalintas šalių turtas ir apginti UAB ,,M“ interesai.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-11-29 sprendimu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas ūkininko ūkis, paliekant visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 valstybinės žemės nuomos sutartį, pripažinta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė pasekmes nuo 2015 m. birželio mėn. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pareiškime nurodė tik 8 valstybinės žemės nuomos sutartis, nors tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė 21 valstybinės žemės nuomos sutartį. Trečiasis asmuo informavo atsakovą, siekusį jungtinės veiklos sutarties notarinio patvirtinimo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą nenumatyta galimybė valstybinės žemės nuomos teisę įnešti kaip indėlį į jungtinę veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Atsakovas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu– dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Ši aplinkybė yra ta, kad santuokos nutraukimo byloje nepadalintas visas santuokos metu įgytas turtas – nepadalinta valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų atsakovui ir ieškovei gyvenant santuokoje, pagrindu įgyta ilgalaikė nuoma.
Iš atsakovo pateikiamų 8 žemės nuomos sutarčių sąrašo matyti, kad šias sutartis sudarė atsakovas ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgalioto asmens 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn. Kupiškio rajono apylinkės teismo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-2-1005/2017 2017-11-29 priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas šalių G. K. ir A. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015 m. birželio mėn. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, valstybinės žemės nuomos sutarčių teisinių pasekmių klausimas išspręstas teismo sprendimu : kadangi šios sutartys sudarytos po teismo sprendime nurodytos datos, jos teises ir pareigas sukelia tik pačiam atsakovui, o ne jo buvusiai sutuoktinei, ir tik jis turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka disponuoti išsinuomotais valstybinės žemės plotais. Klausimo išsprendimas įsiteisėjusiame teismo sprendime yra priežastis, dėl kurios atnaujinti procesą nėra pagrindo. Teismo sprendime yra aptarta, kaip dalijamos teisės ir pareigos pagal šalims gyvenant santuokoje 2005-05-19 ir 2010-04-01 sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2016 -2017 m. sudarė dar 13 nuomos sutarčių su Lietuvos Respublikos valstybe dėl valstybinės žemės nuomos. Atsakovas šių sutarčių savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė. Jei atsakovui kiltų klausimas dėl jo ar jo buvusios sutuoktinės teisių ir pareigų pagal šias sutartis, atsakymas į jį taip pat yra pateiktas įsiteisėjusiame teismo sprendime.
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsakovas apie jo paties sudarytas sutartis sužinojo jų sudarymo metu – 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn., vykstant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apie šias sutartis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepranešė. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad esą jis apie savo pažeistas teises sužinojo, notarui 2021-09-23 nutarimu atsisakius patvirtinti jungtinės veiklos sutartį, motyvuojant tuo, kad teismas sprendime nenurodė, kam turi atitekti valstybinių žemės sklypų nuomos teisė, atsiradusi santuokos metu. Atsakovas yra teisininkas, advokatas, kuris neabejotinai suprato sutarčių sudarymo teisines pasekmes ir, jei manė esant būtina, apie šias sutartis galėjo ir turėjo pranešti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau to nepadarė ir informaciją apie sutartis pateikė, tik praėjus 4 metams nuo jų sudarymo. Teismas sprendžia, kad atsakovas yra aiškiai praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti, ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti jo prašymą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) atsakovui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jei prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-57/2008, 3K-3-598/2009, 3K-3-192/2011, 3K-3-437-686/2016). Nagrinėjamu atveju jau aptarta, kad atsakovas, santuokos nutraukimo proceso metu sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartis, apie jas žinojo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, atsakovo vykstant santuokos nutraukimo bylai sudarytos sutartys yra ne naujai paaiškėjusi, o jo teismui sąmoningai nenurodyta aplinkybė, kurios visos apimties, kaip jau aptarta, jis nenurodė ir prašyme atnaujinti procesą. Tokia aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia.
Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, neskundė notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą CPK nustatyta tvarka, nesikreipė į teismą dėl sprendimo santuokos nutraukimo byloje išaiškinimo, o iš karto pasirinko žymiai sudėtingesnį kelią - proceso atnaujinimo institutą. Atsakovas neprašo tik padalinti nuomos teises, o prašo atnaujinti proceso dalį dėl santuokos metu įgyto viso turto ir visų turtinių prievolių padalijimo. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys rodo ir jo pagrindinį tikslą – siekį dar kartą peržiūrėti beveik visą santuokos nutraukimo bylą tam, kad būtų vilkinamas teismo sprendimo vykdymas arba ginčas būtų išspręstas jam palankiau.
Tenkinti atsakovo prašymo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas. Atmetus prašymą, iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos už jai advokato suteiktą teisinę pagalbą – 350 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo A. K. prašymą atmesti.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.