- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2-274/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02734-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“, uždarosios akcinės bendrovės „TAEM projektų valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“, uždarosios akcinės bendrovės „TAEM projektų valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ atskirąjį skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies, kuria užtikrinti atsakovo galimi nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6294-803/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“, uždarosios akcinės bendrovės „TAEM projektų valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti atsakovo (perkančiosios organizacijos) paskelbto viešojo pirkimo Nr. 144419 - Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E77 rekonstravimas (III etapas)“ kelio A12 ruožo nuo 160,00 iki 166,50 km rekonstravimo statybos darbų techninės priežiūros sąlygas, motyvuojant tuo, kad parengtos konkurso 8 punkto sąlygos, numatančios neskaidyti techninės priežiūros ir laboratorinių tyrimo pirkimo paslaugų yra diskriminacinės ir ribojančios konkurenciją - pritaikytos konkretiems tiekėjams. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko ir prašė teismui priėmus sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovus pateikti atsakovo galimų 2 400 000 Lt nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - įpareigojo atsakovą Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos sustabdyti pirkimo Nr. 144419 procedūras ir nesudaryti pirkimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; taip pat įpareigojo ieškovus per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 2 400 000 Lt galimiems valstybės nuostoliams užtikrinti. Teismas laikė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, o atsakovo atsiliepimą laikė grįstu tik bendrais argumentais dėl viešojo intereso naudos ir galimų negauti pajamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kadangi atsakovas nepasisakė dėl būtinumo neskaidyti techninės priežiūros ir laboratorinių tyrimo pirkimo paslaugų, nenurodė faktinių aplinkybių, kodėl paslaugos negali būti skaidomos; atsakovas nepateikė preliminarių paskaičiavimų, kodėl išskaidytos paslaugos padidintų pirkimo kainą. Teismas atsakovo argumentus dėl techninės priežiūros sudėtingumo laikė nesusijusius su pirkimo esme, o su organizaciniais – techniniais klausimais.
Teismas, spęsdamas atsakovo prašymą dėl galimų valstybės nuostolių užtikrinimo pripažino, kad laikinosios apsaugos prienonės gali pažeisti atsakovo teisės. 85 procentai darbų vertės bus finansuojami Europos Sąjungos lėšomis ir jei minėtas projektas nebus įgyvendintas laiku, o Europos sąjungos lėšos liks neįsisavintos, žala gali siekti 24 mln. litų. Teismas taip pat laikė, kad būtina įvertinti ir tai, kad pirkimo dalykas yra susijęs su poreikiu kuo skubiau užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų paslaugų įsigijimą. Sutvarkius paminėtą kelio ruožą bus atnaujinta esama kelio danga ir įdiegtos eismo saugumo bei aplinkosauginės priemonės. Keliu besinaudojantiems asmenims bus sudarytos saugesnės ir kokybiškesnės susisiekimo sąlygos. Todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovai įpareigoti užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino, kad atsakovo pateikta informacija apie galimus nuostolius yra deklaratyvi, neargumentuota ir neįrodyta. Teismas neįvertino kelio darbų sezoniškumo – žiemos metu rangos darbai neatliekami, o atsakovo argumentai apie svarbą kuo greičiau remontuoti kelią, kad kelyje žūtų kuo mažiau žmonių, yra manipuliaciniai.
2. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra ginimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2007, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-803/2011). Atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas tik jeigu šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šiuo atveju taip nėra.
3. Teismas nepagrindė atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygų, t. y. tinkamai neargumentavo, kodėl atsakovas gali patirti būtent 2,4 mln. Lt nuostolių ir kodėl jų atlyginimas būtų apsunkintas jeigu teismas netaikytų atitinkamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių.
4. Rangos darbams skirtos lėšos turi būti įsisavinamos iki 2014 m. pabaigos. Pirkimas yra paskelbtas ne dėl rangos darbų, o dėl techninės priežiūros paslaugų, kurioms atsakovo teigimu, yra skirta nuo 0,6 iki 0,8 mln. Lėšų. Tuo tarpu teismas ieškovus įpareigojo užtikrinti 2,4 mln. Lt nuostolius.
5. Tuo atveju, jeigu pirkimo sutartis dėl rangos darbų būtų sudaryta, žiemos metu rangos darbai nebūtų vykdomi ir techninės priežiūros paslaugų nereikėtų, todėl nėra poreikio nedelsiant sudaryti pirkimo sutartį, be to, dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas, kuris yra numatytas tik gruodžio 23 d. Tuo atveju, jeigu iki pavasario byla nebūtų išspręsta ir prireiktų techninės priežiūros paslaugų, atsakovas laikinam paslaugų suteikimui galėtų skirti savo specialistą, vykdantį techninę priežiūrą pagal pareigines funkcijas, t. y. pajėgumai yra pačioje perkančiojoje organizacijoje, arba įvykdyti skubų neskelbiamą pirkimą laikinam paslaugų teikimui Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas panašaus pobūdžio bylą yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūras sustabdžius, sąlygos eismo dalyviams, besinaudojantiems tam tikru keliu, iš esmės nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol. Be to, žiemos sezonu pirkimo darbai negalės būti atliekami, todėl grėsmė pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principus yra beveik minimali (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-845/2013). Apeliantai pažymi, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra trumpi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas prašė į teismo sąskaitą galimų nuostolių užtikrinimui įnešti tik 10 procentų viso projekto vertės. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Magistralinio kelio rekonstrukcijos darbai negali būti atliekami be techninės priežiūros. Darbų terminai yra trumpi (iki 2014 m. pabaigos), todėl kyla grėsmė lėšų neįsisavinimui ir 24 mln. nuostoliams kilti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria užtikrinti galimi atsakovo nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė teismo pastarajam nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo konkurso procedūras – taikyti atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo institutą, nurodant, jog tokiu atveju atsakovo galimi nuostoliai gali sudaryti 2,4 mln. Lt. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą tenkino. Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog atsakovas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių; tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus, pagrįstas ir priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, taikydamas galimų nuostolių užtikrinimo institutą nepagrindė šio instituto taikymo sąlygų – kodėl nuostolių suma sudarytų būtent 2,4 mln. Lt ir kodėl jų atlyginimas teismo nuomone būtų apsunkintas jeigu teismas netaikytų šio instituto nuostatų.
Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-49/2014). Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, kad atsakovas savo nuostolius dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių grindžia galimu finansavimo (16 368 515 Lt) iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamų lėšų (apie 8 mln. Lt) praradimu (neįsisavinimu), kadangi valstybinės reikšmės magistralinio kelio rekonstrukcijos darbai negali būti vykdomi be darbų techninės priežiūros, laboratorinių tyrimų ir bandymų. Byloje nustatyta, kad minėto kelio atkarpos rekonstrukcijos projektas turi būti įgyvendintas iki 2014 m. pabaigos, todėl pritartina atsakovo atsiliepimo argumentams, kad nors ir viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra trumpi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kyla grėsmė visam projektui skirtų lėšų neįsisavinimui, o tuo pačiu ir visuomenės poreikių neįgyvendinimui. Pagal rekonstruotinos kelio dalies techninį projektą minėtame kelio ruože numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris sumažintų eismo įvykių su pėsčiaisiais nutikimo tikimybę 62,5 procentais; apsauginius kelio atitvarus, kurie sumažintų eismo įvykių tikimybę, kurių metu transporto priemonės nuvažiuoja nuo kelio 85-95 procentais; inžinerinę greičio mažinimo priemonę „miesto vartai“, kurie eismo įvykių tikimybę dėl sumažėjusių faktinių transporto priemonių greičių 100-200 m kelio ruože sumažintų automobilių eismo įvykių tikimybę 57 procentais ir eismo įvykių su pėsčiaisiais bei dviratininkais tikimybę 43 procentais; žiedinę sankryžą vietoje esamos sankryžos, kuri eismo įvykių su žūtimis tikimybę sumažintų ne mažiau kaip 95 procentais; įskaitinių eismo įvykių tikimybę sumažintų 92 procentais; medžių, augančių šalia kelio važiuojamosios dalies pašalinimas eliminuotų eismo įvykių, kurių metu atsitrenkiama į stacionarią kliūtį tikimybę; pėsčiųjų perėją ant iškilios dangos, kuri lemia apie 65 procentus eismo įvykių ir apie 83 procentus žučių tikimybės sumažėjimą. Minėto kelio ruožo rekonstrukcijos darbų būtinybė grindžiama eismo įvykiais, kurių atitinkamu laikotarpiu žuvo 4 žmonės, 35 žmonės buvo sužaloti, o 2005 m. minėtame ruože buvo užfiksuota „juodoji dėmė“ (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis tai toks 500 metrų kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Įskaitiniu eismo įvykiu laikomas toks eismo įvykis, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės). Pagal VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ paskaičiavimus valstybei žala dėl viename eismo įvykyje žuvusio žmogaus siekia 1,9 mln. Lt; dėl sužeisto žmogaus siekia 172,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu atlikus kelio rekonstrukciją, minėtame kelio ruože per 5 metus prognozuojama vidutiniškai tik 1,099 eismo įvykio nutikimo tikimybė. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad yra pagrįstas atsakovo siekis kuo skubiau rekonstruoti minėtą kelio atkarpą, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad tokio projekto vėlesnis įgyvendinimas nepadarytų žalos valstybei. Atsižvelgiant į projekto vertę, taip pat į VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ paskaičiavimus dėl valstybės patiriamos žalos įvykus eismo įvykiams, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovą užtikrinti galimus atsakovo 2,4 mln. nuostolius šiuo atveju yra adekvatus ir pagrįstas. Tuo tarpu ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad kilus 2,4 mln. Lt dydžio atsakovo nuostoliams, ieškovai būtų finansiškai pajėgūs juos atlyginti, todėl negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad nuostolių užtikrinimo institutas pritaikytas neegzistuojant jo taikymo sąlygoms. Kadangi atsakovo galimi nuostoliai grindžiami ne tik dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamų lėšų projekto įgyvendinimui savalaikio neįsisavinimo, tačiau ir eismo įvykių grėsmėmis minėtame kelio ruože, apeliacinės instancijos teismas nesiremia apeliantų nurodytais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-845/2013, kadangi apeliantų nurodomoje civilinėje byloje nebuvo remiamasi ypatingu avaringumu atitinkamame valstybinio kelio ruože.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepimo argumentams, kad atitinkamo kelio ruožo rekonstrukcijos paruošiamieji darbai (medžių kirtimas, kelmų rovimas, konstrukcijų ardymas ir pan.) gali būti atliekami ir šaltuoju laikotarpiu, todėl atmeta apeliantų argumentus, jog nėra skubos sudaryti pirkimo sutartį dėl apribotų galimybių žiemos laikotarpiu vykdyti ir prižiūrėti kelio rekonstrukcijos darbus.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovai uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“, uždaroji akcinė bendrovė „TAEM Projektų valdymas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tiltų ekspertų centras“ įpareigoti užtikrinti galimus atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostolius dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą.