- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-845/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kvėdarsta“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos keliai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6703-798/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kvėdarsta“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos keliai“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kvėdarsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydamas panaikinti atsakovo 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus sprendimus dėl tiekėjo UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymo atmetimo ir laimėjusio tiekėjo UAB „Žemaitijos keliai“ paskelbimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras, įpareigoti nesudaryti Pirkimo sutarties iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, o jei Pirkimo sutartis jau sudaryta sustabdyti jos vykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju taikyti atsakovo nuostolių užtikrinimą. Nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas viešasis interesas, nes pirkimo objektas – kelių dangos rekonstrukcijos darbai – yra skirtas plačiam vartotojų ratui ir tai suponuoja spartaus ir efektyvaus projekto įgyvendinimo būtinybę. Lėšos kelio rekonstrukcijai yra numatytos 2013 m. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatoje, todėl gali kilti grėsmė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šios lėšos gali likti nepanaudotos. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyros principą, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turėtų pateikti atsakovo nuostolių, kurių suma 2 800 000 Lt, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnį nei 10 proc. nuo nurodytos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo UAB „Kvėdarsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo atsakovą Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos sustabdyti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), o esant sudarytai prikimo sutarčiai – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, viešojo pirkimo dalyką bei preliminariai įvertinęs ieškinyje dėstomus ieškovo argumentus, pripažino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius atsakovo vykdomų viešojo pirkimo procedūrų, t. y. atsakovui jas tęsiant bei užbaigiant sutarties su konkurso nugalėtoju sudarymu, pradėjus vykdyti darbus, ieškovo pareikšti reikalavimai netektų teisinės prasmės arba jų gynimas pareikalautų papildomų laiko sąnaudų, taip pat galimai kitų pažeistų teisių gynimo būdų taikymo. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių instituto atsirastų prielaidos pažeisti vieno iš dalyvavusių konkurse tiekėjų teises bei viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas apie poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į pirkimo objekto – kelio dangos rekonstrukcijos darbų – atlikimo sezoniškumą, dėl ko grėsmė pažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principus yra beveik minimali. Teismas nurodė, kad atsakovo įvardijamų tikėtinų 2 800 000 Lt nuostolių susidarymo mechanizmas nėra iš atsiliepimo aiškus, neįrodinėjama, kad tokia skaičiuojamų nuostolių suma priežastiniu ryšiu būtų susijusi su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės, esant būtent tokiam pirkimo objektui, dabartinėmis klimatinėmis sąlygomis bei pakankamai trumpiems tokių ginčų išnagrinėjimo procesiniams terminams, teismo vertinimu, iš esmės eliminuoja nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo atsakovui galimybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, kuriuo siekiama padidinti eismo saugą keliuose, sumažinti aplinkos taršą, socialinę bei ekonominę atskirtį šalia valstybinės reikšmės kelio esančioje teritorijoje. Laikinoji apsaugos priemonė – pirkimo procedūrų sustabdymas – yra neproporcinga siekiamiems tikslams, pažeidžia Konstitucijoje ir CK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo principą, prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama kreditoriaus (ieškovo) ir skolininko (atsakovo) tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrina ekonomiškumo principo įgyvendinimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui yra suvaržomos atsakovo teisės, o ieškovui suteiktas perdėtas pranašumas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kvėdarsta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo atskirajame skunde keliami argumentai, jog pirkimo sustabdymas kelia grėsmę viešajam interesui ir kad teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos panašiose bylose yra visiškai nepagrįsti. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas ir kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Atsakovo minimos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos vasaros-rudens laikotarpiu, kuomet kelio darbai objektyviai galėjo būti atlikti, o ne žiemą. Teismas teisingai įvertino, kad pirkimo skaidrumas ir pirkimui skirtų lėšų panaudojimo racionalumas konkrečiu atveju yra svarbesnis nei skubus prikimo sutarties sudarymas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas užtikrino viešųjų pirkimų principų ir tikslų, taip pat proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principų laikymąsi. Pirkimo procedūrų laikinas sustabdymas nei perkančiajai organizacijai, nei visuomenei nekelia jokios žalos. Pirkimo objektą įsigyti nėra jokios skubos – tai nenumatyta nei Pirkimo sąlygose, nei kituose dokumentuose. Tuo tarpu dėl gamtinių sąlygų, t. y. žiemos sezono, pirkimo darbai vis tiek nebus atliekami. Pirkimas taip pat nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl perkančiajai organizacijai nekyla jokia grėsmė prarasti finansavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB „Kvėdarsta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pažeidžiamas viešasis interesas, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
Kaip yra žinoma, viešasis interesas viešajame pirkime apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir jos interesą užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi, todėl šio intereso apsauga taikant laikinąsias apsaugos priemones turi apimti abu jo aspektus ir nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Tai yra, teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl viešųjų pirkimų, kurių dalykas – valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) rekonstravimas. Vadinasi, nesustabdžius šio viešojo pirkimo procedūrų, jos bus baigtos pasirašant viešojo pirkimo sutartį, dėl ko ieškovo pareikšti reikalavimai netektų teisinės prasmės arba jų gynimas pareikalautų papildomų laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad šis viešasis pirkimas organizuojamas tam, kad būtų pagerinta valstybinės reikšmės rajoninio kelio kokybė, taip pat susisiekimo galimybė keliu besinaudojantiems asmenims. Tačiau šio viešojo pirkimo procedūras sustabdžius, sąlygos eismo dalyviams, besinaudojantiems minėtu keliu, iš esmės nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į darbų sezoniškumą, t. y. žiemos sezonu pirkimo darbai negalės būti atliekami, todėl grėsmė pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principus yra beveik minimali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose, bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.).
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atskirojo skundo motyvo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, ekonomiškumo ar proporcingumo principus (CPK 12 str., 178 str.).
Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, dėl ko pagrįstai atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo atskirojo skundo netenkina, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palieka nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.