- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-1054/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02734-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“, uždarosios akcinės bendrovės „TEAM Projektų valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“, uždarosios akcinės bendrovės „TEAM Projektų valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1403-803/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“, uždarosios akcinės bendrovės „TEAM Projektų valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tiltų ekspertų centras“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Kelvista“, UAB „TEAM Projektų valdymas“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti pirkimo sąlygų 8 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovų argumentai: atsakovas paskelbė atvirą konkursą projekto „Transeuropinio tinklo kelio E77 rekonstravimas (III etapas)“ kelio A12 ruožo nuo 160 km iki 166,50 km rekonstravimo statybos darbų techninė priežiūra. Pirkimo sąlygų 6 punktu nustatė, kad paslaugų kiekis (apimtis) – statybos darbų techninė priežiūra, FIDIC inžinieriaus paslaugos, laboratoriniai tyrimai ir bandymai valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 (E77) Ryga – Šiauliai – Kaliningradas ruože nuo 160 km iki 166,5 km, rekonstruojant kelio dangą. Pirkimo sąlygų 11 punkte pateiktoje lentelėje tiekėjui nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiek dėl teisės atlikti techninę priežiūrą (11.8 p.), tiek dėl teisės atlikti laboratorinius tyrimus (11.11 p.). Pirkimo objektą sudarė dvi skirtingos paslaugos – techninė priežiūra ir laboratoriniai tyrimai. Pirkimas į dalis neskirstomas ir tiekėjai privalo siūlyti visą paslaugų apimtį (sąlygų 8 p.). Techninės priežiūros paslaugos ir laboratorinių tyrimų paslaugos ekonominiu ir funkcinių pobūdžiu, ieškovo įsitikinimu, yra visiškai skirtingų rūšių paslaugos. Šias paslaugas sujungus į vieną objektą, susiaurinamas pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų skaičius, pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas.
Nesutinkant su ginčo sąlygomis, 2013 m. lapkričio 8 d. buvo pateikta pretenziją, reikalaujant pirkimo objektą išskaidyti į dvi dalis, tačiau ji 2013 m. lapkričio 18 d. buvo atmesta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 1-5 punktais, 36 straipsnio 2 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 33.9 punktu, 33.5 punktu bei įvertinęs, kad pirkimo objektas yra susijęs su valstybinės reikšmės magistralinio kelio rekonstrukcijos darbais, sprendė, kad pirkimo objektų sujungimas dėl jo ypatingos paskirties yra objektyviai pateisinamas, net jei visi tiekėjai, galintys teikti statybos techninio prižiūrėtojo paslaugas, bet neturintys teisės vykdyti laboratorinių tyrimų bei bandymų, negalės dalyvauti pirkime. Laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos laikytinos sudėtine techninės priežiūros dalimi. Ieškovai nepaneigė, jog statybos produktų kokybė turi būti kontroliuojama tam, kad būtų galima nustatyti rangovo naudojamų medžiagų ir/ar gaminių atitikimą projekto ir normatyvinių dokumentų reikalavimams, kurie nustatomi tik laboratoriniais tyrimais.
Atsakovo 2013 m. vykdytų pirkimų įkainiai parodo, jog to paties laboratorinio tyrimo ar bandymo įkainis nuo 15 iki 50 proc. mažesnis jį perkant kartu su techninės priežiūros paslaugomis. Ieškovai nenuginčijo atsakovo argumento, kad neskaidant pirkimo objekto, paslaugos suteikiamos operatyviau. Kiekviename etape rangovo atliktus darbus priima techninis prižiūrėtojas, atsižvelgdamas į laboratorijos atliktų tyrimų ir bandymų rezultatus. Tik laboratorijai atlikus tyrimus ir bandymus bei techniniam prižiūrėtojui priėmus vieną darbų etapą, rangovas gali vykdyti kitus darbus. Esant poreikiui nuolat kontroliuoti darbus, efektyviau paslaugas gali suteikti vienas tiekėjas, nes jam nereikia derinti darbų etapų su kitu paslaugų tiekėju. Teismas sprendė, kad pirkimo neskaidymas leido atsakovui racionaliau panaudoti pirkimui skirtas lėšas ir tai atitinka VPĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Pirkimo sąlygų 16 punkte numatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovai, pasitelkę Latvijos ir (ar) Estijos laboratorijas, dalyvavo penkiuose atsakovo vykdytuose pirkimuose ir vieną iš jų yra laimėję, su jais sudaryta ir vykdoma sutartis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovų argumentas dėl dirbtinės konkurencijos ribojimo nepagrįstas.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo išvadą, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis, nepažeidė VPĮ nuostatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai UAB „Kelvista“, UAB „TEAM projektų valdymas“, UAB „Tiltų ekspertų centras“ pateikė apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nesuprato pirkimo objekto sudedamųjų dalių – techninės priežiūros paslaugų ir laboratorinių tyrimų – paskirties, jų skirtumo, neįvertino pirkimo objekto sujungimo į vieną dalį pasekmių viešųjų pirkimų principų ir tiekėjų konkurencijos požiūriu. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 260 straipsnio nuostatas, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų principus. Sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.Skirtingų pirkimo objektų sujungimas į vieną yra galimas tik tuo atveju, jei tai grindžiama itin svarbiomis priežastimis ir toks sujungimas yra proporcingas perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams. Net ir sudarius vieną sutartį, ją (sutartį) faktiškai vykdytų ne vienas tiekėjas, o du – laboratorija, turinti licenciją ir akredituota tyrimams, ir techninę priežiūrą vykdantis ūkio subjektas. Veiksmai tarp šių ūkio subjektų lygiai taip pat turės būti koordinuojami ir kontroliuojami. Taigi laboratorinių tyrimų ir bandymų pirkimas kartu su statinio statybos techninės priežiūros paslaugomis yra visiškai nebūtinas.Byloje nėra jokių objektyvių skaičiavimų ir įrodymų, kad sujungus pirkimo objektą į vieną yra sutaupoma lėšų. Pirkime sudarius sąlygas dalyvauti techninę priežiūrą vykdantiems tiekėjams, padidėtų konkurencija.Teismo argumentai dėl skirtingų paslaugų sujungimo į vieną pirkimo objektą prieštarauja byloje Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoms išvadoms. Teismas neįvertino, kad skirtingų objektų sujungimas į vieną galimas tik tuo atveju, jei nėra galimybės techninės priežiūros paslaugų ir laboratorinių tyrimų paslaugų pirkti atskirai. Pirkimo objekto sujungimas grindžiamas vien subjektyviomis atsakovui palankiomis priežastimis, proteguojant du konkrečius tiekėjus – AB „Problematika“ ir UAB „Saugvila“. Su ieškiniu pateikė sąrašą, kuriame nurodyta, jog pirkimus su ydingomis sąlygomis laimi šios įmonės. Tai patvirtina, jog sąlygos yra diskriminacinės ir dirbtinai riboja konkurenciją.Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl dalį laboratorinių tyrimų paslaugų perka kartu su techninės priežiūros paslaugomis, o dalį laboratorinių paslaugų pirks atskirai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad laboratoriniai tyrimai ir bandymai yra sudėtinė statinio statybos techninės priežiūros dalis. STR 1.09.05:2002 33.9 punktas įpareigoja techninį prižiūrėtoją užtikrinti, kad statinys būtų statomas pagal teisės aktų reikalavimus, įpareigoja tikrinti, kad reikiami tyrimai ir bandymai būtų atliekami laiku, tačiau ši nuostata nėra ir negali būti aiškinama kaip priskirianti laboratorinių tyrimų ir bandymų atlikimą statinio statybos techninei priežiūrai. Remiantis STR 1.09.05:2002 nuostatomis, techninę priežiūrą vykdo atestuotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas ar techninių prižiūrėtojų grupė, o laboratorinius tyrimus ir bandymus atlikti gali tik Nacionalinės akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos. Statinio statybos techninė priežiūra ir laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos yra skirtingo pobūdžio, atliekamos vadovaujantis skirtingais teisės aktais, skirtingų asmenų, o šias skirtingas paslaugas pirkti vienu viešuoju pirkimu nėra jokio teisinio ar techninio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą, prašydamas skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Techninės priežiūros paslaugų bei laboratorinių tyrimų ir bandymų pirkimo sujungimas grindžiamas techninėmis ir ekonominėmis priežastimis. Sujungus pirkimo objektą, paslaugos kainuoja pigiau ir teikiamos operatyviau. Vienam tiekėjui atliekant techninę priežiūrą, o kitam – laboratorinius tyrimus ir bandymus, mažėtų paslaugų našumas, tektų ilgiau laukti laboratorijos išvadų. Vykdant kompleksinius pirkimus, kai techninis prižiūrėtojas betarpiškai bendrauja su laboratorija, eliminuojama laboratorijos užimtumo rizika, nes tai leidžia laboratorijoms iš anksto planuoti reikalingų tyrimų ir bandymų poreikį konkrečiame objekte, jų atlikimo datas ir terminus, racionaliai planuoti ir derinti darbus (paslaugas) tarpusavyje.Darbai ypatingame statinyje (kelyje) vykdomi etapais. Kiekviename etape rangovo atliktus darbus priima techninis prižiūrėtojas, atsižvelgdamas į laboratorijos atliktų tyrimų ir bandymų rezultatus. Tik laboratorijai atlikus reikiamus tyrimus ir bandymus ir tuo vadovaujantis techniniam prižiūrėtojui priėmus vieną darbų etapą, rangovas gali vykdyti tolimesnius darbų etapus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pirkimo neskaidymas atsakovui leido racionaliau panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Atsakovas, atlikęs 2013 m. vykdytų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų analizę, pateikė kainų skirtumus procentine išraiška. Iš to matyti, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog sujungus pirkimo objektą sutaupoma pirkimui skirtų lėšų.Statybos darbų techninės priežiūros paslaugos apima ir laboratorijų paslaugas. Tokią išvadą leidžia daryti šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas (Statybos įstatymo 10 str. 1 d. 1-5 p., 2 str. 38 d., 16 str. 2 d. 1 p.). Ieškovai STR 1.09.05:2002 33.15 punkte įtvirtintą nuostatą aiškina siaurai, neatsižvelgdami į kelių (gatvių) statybos, rekonstrukcijos, remonto vykdymo specifiką.Apeliantai, kaip ūkio subjektai, ne tik dalyvauja ir varžosi (pvz., vien 2013 m. apeliantai, pasitelkdami Latvijos ir (ar) Estijos laboratorijas dalyvavo 5 pirkimuose) su kitais dalyviais darbų techninės priežiūros paslaugų kartu su laboratoriniais tyrimais ir bandymais pirkimuose, bet ir yra laimėję vieną pirkimą. Argumentas dėl dirbtinės konkurencijos ribojimo neturi objektyvaus pagrindimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė atvirą konkursą projekto „Transeuropinio tinklo kelio E77 rekonstravimas (III etapas)“ kelio A12 ruožo nuo 160 km iki 166,50 km rekonstravimo statybos darbų techninė priežiūra. Perkamos paslaugos apima statybos darbų techninę priežiūrą, FIDIC inžinieriaus paslaugas, laboratorinius tyrimus ir bandymus valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 (E77) Ryga – Šiauliai – Kaliningradas ruože nuo 160 km iki 166,5 km, rekonstruojant kelio dangą (pirkimo sąlygų 6 p.). Pirkimo sąlygų 8 punkte nustatyta, kad pirkimas neskirstomas į dalis, tiekėjai privalo siūlyti visą paslaugų apimtį. Ieškovai 2013 m. lapkričio 8 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti pirkimo sąlygų 8 punktą ir darbų techninės priežiūros paslaugas atskirti nuo laboratorinių tyrimų ir bandymo paslaugų į atskiras pirkimo dalis. Atsakovas 2013 m. lapkričio 18 d. pretenziją atmetė.
Ginčas byloje kilo dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais į vieną pirkimą sujungtos kelios paslaugos – statybos darbų techninė priežiūra bei laboratoriniai tyrimai ir bandymai, teisėtumo. Apeliantų teigimu, laboratoriniai tyrimai ir bandymai nėra sudėtinė statinio statybos techninės priežiūros dalis, tai skirtingo pobūdžio paslaugos, todėl pirkti jų vienu viešuoju pirkimu nėra jokio teisinio ar techninio pagrindo.
Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra pasisakęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Kaip minėta, pirkimo sąlygų 6 punkte nustatyta, kad perkamos paslaugos apima statybos darbų techninę priežiūrą bei laboratorinius tyrimus ir bandymus. Nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad ji (perkančioji organizacija) šioje srityje turi visišką diskreciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
Atsakovo vykdomo viešojo pirkimo objektas susijęs su kelio rekonstravimo statybos darbų technine priežiūra. Sutiktina, kad kelio rekonstravimo darbai vykdomi etapais. Kiekviename etape rangovo atliktus darbus priima techninis prižiūrėtojas, kuris atsakingas už statinio statybos techninę priežiūrą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalį statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (toliau – Reglamentas) 33.9 punktas nustato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sąlygų, statybos leidimo reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai, o 33.15 punkte nustatyta statinio statybos techninis prižiūrėtojo pareiga tikrinti, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose. Teisės aktai atskirai neišskiria laboratorijos paslaugų kaip savarankiškos (atskiros) statybos techninės priežiūros srities, tačiau paminėtų Statybos įstatymo ir reglamento nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad laboratoriniai tyrimai yra sudėtinė ir neatsiejama techninės priežiūros dalis.
Pirkimo sąlygų 7.5 punktas nustatė, kad vykdant statybos techninę priežiūrą, reikia kontroliuoti statybos darbams naudojamų kelių statybinių medžiagų, jų mišinių bei gaminių ir dirbinių atitikimą projektui, privalomiems statinių ir tiesinių bei kitų normatyvinių dokumentų reikalavimams (1 t., 64 b. l.). Pirkimo dokumentų 7 priede pateiktas laboratorinių tyrimų ir bandymų sąrašas: ištirti kelių bitumą, ištirti polimerais modifikuotų kelių bitumą, ištirti asfalto fizines-mechanines savybes, nustatyti asfaltbetonio mišinio bitumo kiekį ir granuliometriją ir kt. (1 t. 84-85 b. l.). Sutiktina su atsakovu, kad kelių statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų vykdymo metu nuo naudojamų medžiagų (grunto, smėlio, asfalto mišinių) kokybės tiesiogiai priklauso statinio patvarumas. Kaip minėta, statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę tikrina ir kontroliuoja statybos techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., reglamento 18.2 p., 33.9 p., 33.15 p.). Taigi akivaizdu, kad pagal reglamento 33.15 punktą, Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš statybos techninio prižiūrėtojo funkcijų – statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės tikrinimas ir kontrolė gali būti atliekama tik laboratorinių tyrimų ir bandymų metu. Techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad statybos produktai neatitinka kokybinių reikalavimų, taip būtų savalaikiai užkirstas kelias naudoti nekokybiškas medžiagas.
Įvertinus laboratorinių tyrimų ir bandymų paskirtį atsakovo pirkime, yra pagrindas prieiti išvadą, kad šios paslaugos laikytinos būtina sudėtine techninės priežiūros dalimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad esant nuolatiniam darbų kontrolės poreikiui, efektyviau paslaugas gali suteikti vienas tiekėjas, nes jam nereikia derinti darbų etapų su kitu paslaugų tiekėju. Pirkimo objekto neišskaidžius bus racionaliau planuojami ir derinami darbai, o paslaugos teikiamos operatyviau, nes nuo techninės priežiūros ir laboratorijos sugebėjimo operatyviai atlikti darbus priklauso ir tolimesnė statybos darbų atlikimo sparta bei terminai.
Apeliantų teigimu, techninės priežiūros paslaugų bei laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų sujungimu proteguojami du konkretūs tiekėjai – AB „Problematika“ ir UAB „Saugvila“. Tokį argumentą grindžia tuo, kad šios įmonės laimi kitus atsakovo organizuojamus pirkimus ir tik jos turi galimybę teikti abi atsakovo perkamas paslaugas kartu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad apeliantų nurodomos bendrovės AB „Problematika“ ir UAB „Saugvila“ yra laimėję kitus atsakovo organizuotus pirkimus, neįrodo, jog perkančioji organizacija ginčo konkurso sąlygomis proteguoja būtent šiuos tiekėjus (CPK 178 str.). Sutiktina, kad perkamų techninės priežiūros bei laboratorinių tyrimų ir bandymo paslaugų sujungimas lemia tai, kad tiekėjai, galintys teikti tik techninės priežiūros paslaugas, bet neteikiantys laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugų, negali teikti pasiūlymų atsakovo organizuojamame viešajame pirkime, tačiau pirkimo sąlygų 16 punkte nustatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai. Taigi pirkimo dokumentai suteikia teisę pasiūlymus teikti ne tik individualiems tiekėjams, bet ir ūkio subjektų grupėms, pavyzdžiui, techninės priežiūros paslaugas teikiantiems tiekėjams pirkime dalyvauti kartu su laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugas galinčiomis suteikti įmonėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y., neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. Taigi VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirkimo objektas yra susijęs su valstybinės reikšmės magistralinio kelio rekonstrukcijos darbų technine priežiūra, taip pat į nustatytas faktines aplinkybes, jog laboratoriniai tyrimai yra neatsiejama techninės priežiūros dalis, įvertinusi laboratorinių tyrimų ir bandymų paskirtį organizuojamame pirkime (būtini tikrinant ir kontroliuojant statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę), sprendžia, jog toks perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti paslaugas (statybos darbų techninę priežiūrą bei laboratorinius tyrimus ir bandymus) į vieną pirkimo objektą yra objektyviai pateisinamas. Be to, perkamų paslaugų sujungimo būtinybę atsakovas grindžia ir ekonominiu efektu, kurio apeliantai nepaneigė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sąlyga nepažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų bei neprieštarauja paminėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Nesutiktina su apeliantais, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja byloje esančiai Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra oficialus dokumentas ir teismas gali į ją atsižvelgti, tačiau ji (išvada) teismui nėra privaloma. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba (1 t., 209 b. l.) tik atkreipė dėmesį, jog perkančioji organizacija turėtų pagrįsti savo sprendimą pirkti statybos darbų techninės priežiūros bei laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugas kartu, tačiau nevertino kokiu būdu (kartu ar atskirai) nagrinėjamu atveju turėtų būti teikiamos minėtos paslaugos.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą kitais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jas patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.