Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku-vairuotoju, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškė kaltinimą D. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. prokuroras kaltina D. Š. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022-01-03, 12.30 val. iki 2022-01-07, 16.55 val., pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1. pasinaudodamas iš anksto pagrobtu raktu, atsirakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į J. J. namus pagrobė elektrinį diskinį pjūklą „Jasper“ M1Y-GW2-185, 45 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį „Jasper“ S1M-KZ50-125-T, 40 Eur vertės, elektrinį siaurapjūklį „Jasper“ M1Q-DD20-80, 30 Eur vertės, lagaminą su elektriniu gręžtuvu „Makita“ ir jo priedais, 226 Eur vertės, lagaminą su įrankiais ir smulkiais įrankiais, 140 Eur vertės, televizorių „Samsung” UE50AU8072UXXH, 587,59 Eur vertės ir gręžtuvą / suktuvą „Makita“ be priedų, 120 Eur vertės (nukentėjusiajam J. J. padaryta 707,59 Eur turtinė žala);

1.2. 2022-01-07, apie 21 val., būdamas J. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš koridoriuje ant spintelės buvusios piniginės pagrobė J. J. priklausančius 1 050 Eur.

2. D. Š. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad su J. J. buvo kaimynai, gyveno tame pačiame daugiabutyje. Maždaug prieš metus J. J. lankantis jo (D. Š.) namuose J. J. paliko raktus nuo savo buto, kurių J. J. jis (D. Š.) negrąžino. Turėdamas finansinių problemų suplanavo patekti į J. J. butą ir pagrobti vertingesnius daiktus, tikslu juos parduoti. Prieš einant į J. J. butą paskambino J. J. ir įsitikino, kad jo (J. J.) nėra namuose. Atėjęs prie J. J. buto durų ant rankų užsidėjo atsineštus celofaninius maišelius ir su raktais atsirakino duris, tokiu būdu įsibrovė į J. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buto viduje šviesos nejungė, naudojosi žibintuvėliu. Apžiūrėjęs vertingesnius daiktus, nusprendė juos (daiktus) pagrobti, kuriuos per tris kartus nunešė į tuo metu jam priklausantį automobilį VW „Passat“, kurio valstybinis registracijos (duomenys neskelbtini). Išėjęs buto durų neužrakino, tai padarė specialiai dėl to, jog J. J. manytų, kad vagys į namus buvo patekę pasinaudoję visrakčiu. Pagrobtus daiktus per naktį laikė automobilyje, o kitą dieną socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pirk–parduok Elektrėnuose“ patalpino skelbimą dėl parduodamo televizoriaus, kurį tą pačią dieną pardavė už 125 Eur, tam pačiam asmeniui pardavė ir vieną iš elektrinių įrankių (kokį konkrečiai įrankį pardavė tiksliai neatsimena). Kitus pagrobtus daiktus nuvežė į sugyventinės G. T. tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir padėjo į garažą, o J. J. buto raktus išmetė laukuose. 2022-01-07 vakare pamatęs prie daugiabučio stovintį policijos ekipažą suprato, kad J. J. išsikvietė policijos pareigūnus. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, jis (D. Š.) nuėjo pas J. J. į namus, apsimetė senu geru draugu, kad sužinotų ką J. J. įtaria vagyste. J. J. namuose išgėrė alaus, o koridoriuje pastebėjęs ant spintelės piniginę kilo mintis pagrobti piniginėje esančius grynuosius pinigus. Prieš išeinant namo pasiūlė J. J. parūkyti, kai jam (J. J.) užsisukus, einant link balkono pagrobė nuo spintelės esančią piniginę ir piniginėje esančius visus grynuosius pinigus, t. y. 1 050 Eur, kupiūromis po 50 Eur, o piniginę numetė ant netoliese buvusio minkštasuolio. J. J. buvo apsvaigęs nuo alaus, todėl nepastebėjo, kad jis (D. Š.) pagrobė grynuosius pinigus iš piniginės. Pinigus išleido savo reikmėm. Žino, jog tyrimo metu didžioji dalis pagrobtų daiktų buvo surasti, paimti ir grąžinti J. J.. Padarytą J. J. 1 757,59 Eur turtinę žalą pasistengs atlyginti.

3. Be kaltinamojo D. Š. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad:

3.1.1. 2022-01-07, apie 16.55 val., grįžęs namo bandė atrakinti buto duris, tačiau raktai nuo durų netiko, tuomet patraukė už durų rankenos ir suprato, kad durys atrakintos. Pradaręs buto duris pasigedo ant spintelės buvusio „Samsung“ televizoriaus, kurio vertė 600 Eur, balkone buvusio „Makita“ suktuko rinkinio, kurio vertė apie 400 Eur, įrankių rinkinio, pirkto Vokietijoje, kurio vertė apie 140 Eur;

3.1.2. papildomos apklausos metu, vykusios 2022-01-08, J. J. parodė, kad detaliau apžiūrėjęs bute esančius daiktus pasigedo geltonos spalvos kampinio šlifuoklio pavadinimu „Jasper“, kurio vertė apie 40 Eur, geltonos spalvos rankinio, elektrinio, išilginio pjūklo pavadinimu „Jasper“, kurio vertė apie 80 Eur ir geltonos spalvos elektrinio siaurapjūklio pavadinimu „Jasper“, kurio vertė apie 30 Eur, bei įvairių priedų prie išvardintų įrankių. Vagyste įtaria kaimyną D. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Taip pat D. Š. įtaria prieš pusantrų metų dingusių nuo buto raktų vagyste;

3.1.3. 2021-01-07, apie 21 val., pas jį (J. J.) į namus atėjusio D. Š. vizito, kitą dieną 2022-01-08, apie 7 val., pasigedo koridoriuje prie pagrindinių buto durų ant spintelės padėtoje piniginėje buvusių 1 050 Eur (21 kupiūra po 50 Eur);

3.1.4. 2022-03-14 J. J. parodė, kada tiksliai D. Š. panaudodamas iš anksto pasisavintus nuo jo (J. J.) buto raktus įsibrovė į jo (J. J.) namus, esančius (duomenys neskelbtini), nežino. Namuose jo (J. J.) nebuvo laikotarpiu nuo 2022-01-03 12.30 val. iki 2022-01-07 16.55 val. Grįžęs į namus pasigedo: 1) elektrinio diskinio pjūklo „Jasper“ (modelis: „Jasper“ M1Y-GW2-185, informaciniai duomenys: 230V/50Hz 1200W), kurio vertė - 45 Eur; 2) elektrinio kampinio šlifuoklio „Jasper“ (modelis: „Jasper“ S1M-KZ50-125-T, informaciniai duomenys: 230V/1200W/LwA97dB), kurio vertė 40 Eur; 3) elektrinio siaurapjūklio „Jasper“ modelis („Jasper“ M1Q-DD20-80, informaciniai duomenys: 800W/230V/50Hz, serijos Nr. JS2021010478), kurio vertė 30 Eur; 4) lagamino su elektriniu gręžtuvu „Makita“ ir jo priedais, viso komplekto vertė - 226 Eur; 5) lagamino su įrankiais ir smulkiais įrankiais, kurio vertė - 140 Eur. Visi nurodyti daiktai jam (J. J.) grąžinti ir dėl jų pagrobimo pretenzijų nereiškia. Vagystės metu buvo pagrobtas televizorius „Samsung“ (modelis UE50AU8072UXXH), 587,59 Eur vertės, kuris negrąžintas, „Makita“ gręžtuvas/suktuvas be priedų, 120 Eur vertės. Taip pat, 2022-01-07, apie 21 val. iš jo (J. J.) namuose buvusios piniginės pavogta 1 050 Eur, po 50 Eur kupiūromis. Padaryta turtinė žala – 1 757,59 Eur;

3.2. iš 2022-03-09 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. J. atpažino 5 daiktus, kurie laikotarpiu nuo 2022-01-03 iki 2022-01-07 16.55 val. buvo pagrobti iš jo (J. J.) gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o būtent: diskinį pjūklą „JASPER“ geltonos spalvos Nr. M1Y-GW2-185; kampinį šlifuoklį „JASPER“ geltonos spalvos; siaurapjūklį „JASPER“ geltonos spalvos Nr. M1Q-DD20-80; įrankių dėžę, kurios viduje yra kompresorius, lituoklis, įvairūs pavieniai įrankiai; akumuliatorinį suktuvą „MAKITA“ su pakrovėju, akumuliatoriumi, pavieniais grąžtais;

3.3. iš 2022-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – butas, esantis daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte. Butas yra dviejų kambarių (svetainė ir miegamasis) su atskira virtuve. Įėjimo į butą durys yra šarvo tipo su dviem spynų atraktais. Apžiūros metu nenustatyta, kad šarvo durų varčia, stakta bei abu spynų atraktai būtų apgadinti. Apžiūrėjus bute esančius langus, balkono duris apgadinimų arba laužimo pėdsakų neaptikta. Įėjus į butą yra koridorius, kuriame iš kairės pusės yra praėjimas į virtuvę, tiesiai praėjimas į svetainę. Svetainė su balkonu, jos dešinėje pusėje yra praėjimas į miegamąjį, už praėjimo prie sienos stovi spintelė, ant kurios padėtas internetinės televizijos blokelis ir kiti įvairūs daiktai. Svetainėje iš kairės prie sienos stovi televizorius, sekcija. Ant sekcijos rankenėlių buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant keturių daktiloskopinių plokštelių, kurios pažymėtos raidėmis „A“. Ant balkono durų varčios vidinės pusės virš rankenos buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos daktiloskopinės plokštelės, kuri pažymėta raide „B“. Miegamajame iš kairės stovi drabužių spinta, kurios durys stumdomos, veidrodinės. Durys pravertos (atstumtos iš kairės į dešinę). Ant stiklinių durų krašto buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, kurios pažymėtos raidėmis „B“. Visos septynios plokštelės, pažymėtos raidėmis supakuotos į voką Nr. 1, kuris užplombuotas priklijuojama plomba Nr. 087360.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 707,59 Eur turtinę žalą; už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti 20 (dvidešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesius, t. y. iki 2022-10-01 atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 050 Eur turtinę žalą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi siūlomas bausmes subendrinti iš dalies jas (bausmes) sudedant ir skirti subendrintą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesius, t. y. iki 2022-10-01 atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 757,59 Eur turtinę žalą; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesius, t. y. iki 2022-10-01 atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 757,59 Eur turtinę žalą.

5. Kaltinamasis D. Š. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti D. Š. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą D. Š. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (slapta vagystė) ir 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystė) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kuria kaltinamas D. Š., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme, o kaltinamasis padarytą žalą įsipareigojo atlyginti.

10. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis D. Š. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta BK 178 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas skiria paprastąją vagystę bei kvalifikuotą vagystę (žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Knyga 2. Specialioji dalis (99–212 straipsniais).Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 280). Paprastosios vagystės sudėtis numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už slaptą svetimo turto pagrobimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008). Kvalifikuotos vagystės sudėtys numatytos BK 178 straipsnio 2–3 dalyse.

13. Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog: i) pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nebūtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai; ii) BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastosios vagystės sudėtis; iii) vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai; iv) vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, nes toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-495/2020, nutarties 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).

14.1. padaryta neteisėta veika padaryta laikotarpiu nuo 2022-01-03 12.30 val. iki 2022-01-07 16.55 val., kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis D. Š. pasinaudodamas iš anksto pagrobtu raktu atsirakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir įsibrovęs į J. J. namus, pagrobė J. J. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 707,59 Eur vertės turtinę žalą. Aptarti veiksmai atitinka kvalifikuotos vagystės sampratą, kadangi turtas (daiktai) buvo pavogti įsibrovus (neteisėtai pateikus) į patalpą nesant savininko valios ir nesant teisėto pagrindo;

14.2. padaryta neteisėta veika dėl 2022-01-07 įvykio kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis D. Š., būdamas J. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš koridoriuje ant spintelės buvusios piniginės pagrobė J. J. priklausančius 1 050 Eur, padarydamas nukentėjusiajam J. J. 1 050 Eur vertės turtinę žalą. Aptarti veiksmai atitinka paprastosios vagystės sampratą.

15. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-04-05, tiek liudytojo J. J. 2022-01-07 parodymai, papildyti 2022-01-08, 2022-03-14, 2022-04-11, tiek 2022-03-09 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole, tiek 2022-01-07 įvykio vietos apžiūros protokole, tiek 2022-03-09 daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

16. Teismas konstatuoja, kad D. Š. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

17. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

18. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam:

18.1. už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 707,59 Eur turtinę žalą;

18.2. už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti 20 (dvidešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesius, t. y. iki 2022-10-01 atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 050 Eur turtinę žalą;

18.3. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi siūlomas bausmes subendrinti iš dalies jas (bausmes) sudedant ir skirti subendrintą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesius, t. y. iki 2022-10-01 atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 757,59 Eur turtinę žalą;

18.4. taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesius, t. y. iki 2022-10-01 atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 757,59 Eur turtinę žalą.

19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Prokurorė prašo skirti laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių: pirma, iš bausmės rūšies parinkimo ir, antra, bausmės dydžio nustatymo. Tai reiškia, jog skiriant bausmes, visų pirma, teismas turi parinkti (individualizuoti) konkrečią bausmės rūšį (BK 42 straipsnio 1 dalis), kuri numatyta atitinkamame baudžiamojo įstatymo straipsnyje (aptariamu atveju – BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse). Pažymėtina, jog bausmės rūšies parinkimas yra teismo prerogatyva, kurią teismas vykdo atsižvelgęs į faktinę situaciją ir įstatymo reikalavimus, įvertinęs visas reikšmingas tiek faktines, tiek teisines aplinkybes. Teismas, parinkdamas kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį:

20.1. atkreipia dėmesį, jog BK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bausmių rūšys (1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos) įstatymų leidėjo išvardintos nuosekliai pagal bausmės griežtumą, t. y. pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-222/2017, nutarties 15 punktas). Pastebima ir tai, jog pagal BK bausmės klasifikuojamos pagal ribojimų turinį, t. y.: į bausmes, kurios riboja: i) asmens laisvę (areštas ir laisvės atėmimas); b) tam tikro pobūdžio asmens teises (viešieji darbai ir laisvės apribojimas) bei; c) turtines teises (bauda) (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 74);

20.2. pastebi, jog už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką teismas turi teisę skirti viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmę. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką teismas gali skirti baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausmę;

20.3. pažymi, įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį kaltinamajam D. Š., atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis); D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); iš Administracinių nusižengimų registro 2022-04-05 išrašo nustatyta, kad asmuo daug kartų baustas administracine tvarka; kaltinamasis dirba, psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas neskirtas. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra toks pavojingas visuomenei, jog būtų poreikis svarstyti bausmę, kuri riboti kaltinamojo laisvę. Kadangi kaltinamasis padarė žalos nukentėjusiajam, kurią įsipareigojo atlyginti, todėl, teismo vertinimu, skirti piniginę baudą neracionalu. Teismo vertinimu, piniginės bausmės skyrimas kaltinamajam trukdytų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiam, o teismas, parinkdamas bausmės rūšį, turi atsižvelgti ir į bausmės racionalumą konkrečiu atveju. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste protingiausia yra skirti bausmę, kurį riboja asmenines neturtines teises, t. y. laisvės apribojimą. Siekiant išvengti skirtingų bausmės rūšių sudėjimo ir keitimo (konvertavimo) į vieną bausmės rūšį, teismas tiek už BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką parenka laisvės apribojimo bausmės rūšį.

21. Teismui apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (laisvės apribojimą), būtina individualizuoti skiriamos bausmės dydį (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminą). Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokurorė siūlo už nuo 2022-01-03 12.30 val. iki 2022-01-07 16.55 val., padarytą veiką skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už padarytą veiką dėl 2022-01-07 įvykio skirti 20 (dvidešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas, apsispręsdamas dėl konkrečios bausmės rūšies termino, atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis); D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); iš Administracinių nusižengimų registro 2022-04-05 išrašo nustatyta, kad asmuo daug kartų baustas administracine tvarka; kaltinamasis dirba, psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas neskirtas. Teismas vertina ir tai, kad nusikaltimas buvo daromas prieš pažįstamą asmenį, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo planuojamas (pasinaudota turimu raktu; vogta tuomet, kai buvo žinoma, jog nieko nėra namie ir pan.). Teismas pritaria prokurorės siūlomiems bausmių dydžiams ir už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veikia skiria 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 20 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

22. Minėta, jog laisvės apribojimo bausmės esmė yra terminuotas įstatymo ir / ar teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Aptartos pareigos ir įsipareigojimai numatyti BK 48 straipsnio 4–6 dalyse. Teismas sutinka, kad aptariamu atveju tikslinga nustatyti vieną iš laisvės apribojimo bausmės turinio elementų – įpareigojimą visą bausmės laikotarpį, t. y. bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis). Teismas taip pat sutinka, jog turi būti atlyginta ir padaryta žala nukentėjusiajam (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), t. y. per 6 (šešis) mėnesius (iki 2022-10-01) atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 1 050 Eur turtinę žalą (už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką) bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam 707,59 Eur padarytą žalą (už BK 178 straipsnio 1 dalies nusikaltimo padarymą) (teisinio apibrėžtumo dėlei laikytina, jog iš viso kaltinamasis nukentėjusiajam turi atlyginti 1 757,59 Eur žalą (1 050 Eur + 707,59 Eur).

23. Kadangi kaltinamasis D. Š. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, todėl aktualus bausmių bendrinimo klausimas (BK 63 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas numato, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas (bausmes – teismo pastaba) sudėti. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste bausmių apėmimas netaikytinas (BK 63 straipsnio 5 dalis), todėl aktualus arba bausmių visiško ar dalinio sudėjimo klausimas (BK 63 straipsnio 3–4 dalys). Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nenumato, kokiais konkrečiais kriterijais/metodais/taisyklėmis vadovaujantis turi būti parinktas bausmių visiškas sudėjimas arba bausmių dalinis sudėjimas, tačiau teismo vertinimu, parenkant konkrečią bausmės bendrinimo formą, turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, analizuojamos bylos faktinių aplinkybių kontekste (padaryti du nusikaltimai (vienas nesunkus, o kitas apysunkis), kaltinamasis prisipažino bei gailisi, sunkinančios aplinkybės neinkriminuotos), kaltininkas įsipareigojo atlyginti žalą, todėl galima kaltininkui taikyti palankesnę bausmių bendrinimo formą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą.

24. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, o pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis nurodytoje BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytomis taisyklėmis prie griežčiausios bausmės (20 mėnesių laisvės apribojimo) turi būti pridedama dalis švelnesnės (12 mėnesiai laisvės apribojimo) bausmės. Apylinkės teismo įsitikinimu, bylos faktinių aplinkybių kontekste prie griežtesnės 20 mėnesių bausmės turi būti pridedama 4 mėnesių švelnesnės 12 mėnesių bausmės dalis. Teismas priima tokį sprendimą dėl to, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žalą įsipareigota atlyginti. Subendrinus kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas padarytas bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu skiriama subendrinta 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (20 mėn. (griežčiausia bausmė) + 4 mėn. (individualizuota dalis iš visos švelnesnės 12 mėn. bausmės)). Matyti, jog individualizuota bausmė didesnė už sankcijos vidurkį (24 mėn. > 13,5 mėn.), kas, teismo vertinimu, atitinka baudžiamąjį įstatymą, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos.

25. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam D. Š. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 8 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Dėl kardomosios priemonės galiojimo

26. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga.

27. Nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-05 nutarimu kaltinamajam D. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorė kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį D. Š. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąją priemonę. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

28. Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti klausimą ir dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 421 straipsnio 5 punktas). Nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato daiktų saugykloje saugomas vokas Nr. 1 (plombos Nr. 087360), kuriame supakuotos 7 vnt. daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais.

29. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Prokurorė dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nepasisako. Teismas sprendžia, jog aukščiau aptarti daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti, turi būti sunaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Dėl civilinio ieškinio (susitarimo patvirtinimo)

30. Nustatyta, kad byloje J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl iš viso 1 757,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byloje pateiktas susitarimas, sudarytas 2022-04-11, kuriame D. Š. įsipareigojo padarytą 1 757,59 Eur turtinę žalą J. J. atlyginti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo 2022-05-01, pinigus pervedant į J. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos.

32. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (Civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.

33. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis.

34. Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).

35. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bausmės nevykdymas, t. y. laisvės apribojimo elemento – įpareigojimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam per atitinkamą terminą – nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisinai padariniai numatyti Civilinio proceso kodekse (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val., būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešių) mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 1 d., atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam J. J. padarytą 707,59 Eur turtinę žalą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešis) mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 1 d., atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam J. J. padarytą 1 050 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigos bei per 6 (šešis) mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 1 d., atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam J. J. padarytą iš viso 1 757,59 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Š. galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. Š. galutinę 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei per 6 (šešių) mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 1 d., atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam J. J. padarytą iš viso 1 757,59 Eur turtinę žalą.

Tvirtinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susitarimą, sudarytą 2022 m. balandžio 11 d., pagal kurį D. Š. įsipareigoja J. J. padarytą iš viso 1 757,59 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 59 ct) turtinę žalą atlyginti dalimis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 1 d., pinigus (lėšas) pervedant į J. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-05 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką Nr. 1 (plombos Nr. 087360), kuriame supakuotos 7 vnt. daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato daiktų saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (D. Š.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygos, tvarka bei nuteistojo teisės ir pareigos atliekant laisvės apribojimo bausmę numatytos Bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniuose bei bendrosiose Bausmių vykdymo kodekso nuostatose.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.