- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2-463-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00464-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. K., K. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belor“
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Vilma Gečaitė, Andrius Chudenkovas
Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.4.1.4; 2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S)
2023 m. rugsėjo 19 d.
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andriui Chudenkovui, atsakovo V. K. atstovei advokatei Vilmai Gečaitei – Olišauskienei, atsakovės K. K. atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovams K. K., V. K. ir V. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Belor“ ieškinį atsakovams K. K., V. K. ir V. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, atlyginimo, kuriuo prašoma:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pripažinti apsimestiniu sandoriu 2014 m. gruodžio 8 d. Pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą V. K. su V. K., kurios vardu šią sutartį pasirašė įstatyminė atstovė motina K. K. (buvusi pavardė sutarties pasirašymo metu – S.), notarinio registro Nr. RJ-3529). Taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles, t. y. pripažinti, jog V. K. apsimestinai dukrai dovanotos lėšos iš tiesų buvo skirtos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruoto K. K. vardu, įsigijimui ir statyboms finansuoti.
1.2. Priteisti V. K. iš K. K. nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną (½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ sklypo (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) K. K. įsipareigotą padovanoti V. K. pagal 2015 m. gegužės 28 d. sudarytos vedybų (ikivedybinės) sutarties, notarinio registro Nr. RJ-1408, 6.5 punktą, sumą – 895 115,77 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Priteisti iš atsakovų K. K., V. K. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad UAB „Belor“ yra V. K. kreditorė. UAB „Arvi“ ir ko neįvykdė 2016 m. sausio 6 d. išduoto UAB „Belor“ 7 000 000 Eur vertės paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį laidavo V. K., todėl vekselio pagrindu ieškovei 2016 m. balandžio 12 d. buvo išduoti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš skolininko UAB „Arvi“ ir ko ir laiduotojo V. K.. Vykdant išieškojimą tapo akivaizdu, kad skolininkas UAB „Arvi“ ir ko ir laiduotojas V. K., veikdami nesąžiningai ir rizikingai, buvo ėmęsi priemonių apsaugoti savo turtą nuo galimų išieškojimų ateityje. V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. K.. Prieš sudarydami santuoką, jie sudarė ikivedybinę sutartį, kuria buvo nustatytas asmeninis turto režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.104 straipsnis). Iki santuokos sudarymo K. K. vardu jau buvo atlikta eilė turto įsigijimų. (duomenys neskelbtini) gimė atsakovų dukra V. K.. V. K. su V. K. 2014 m. gruodžio 8 d. sudarė Pinigų dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. RJ-3529) (toliau – Pinigų dovanojimo sutartis). Sutartį apdovanotosios vardu pasirašė įstatyminė atstovė mama K. K.. Atsakovai 2015 m. gegužės 28 d. sudarė vedybų (ikivedybinė) sutartį (toliau – Vedybų sutartis). Dėl 2014 m. gruodžio 8 d. Pinigų dovanojimo sutarties ginčijimo. Pinigų dovanojimo sutartimi V. K. savo dukrai V. K. padovanojo pinigines lėšas - 850 000 Lt (246 177,01 Eur). Pagal šios Sutarties sąlygas dalis dovanojamos pinigų sumos – 150 000 Lt (43 443 Eur) buvo perduota iki Sutarties sudarymo įmokant šią sumą į Dovanos gavėjos atstovės (t. y. K. K.) vardu atidarytą sąskaitą banke (sutarties 1.2.1 p.), o dalis dovanojamos sumos – 7000 000 Lt (202 734,01 Eur) bus perduota Dovanos gavėjai mokėjimo pavedimu į Dovanos gavėjos ir/arba Dovanos gavėjos atstovės vardu atidarytą banko sąskaitą iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties 1.2.2 p.). Tokia sutarties formuluotė leido „pridengti“ bet kokius V. K. mokėjimus į K. K. ar dukros sąskaitą. Pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta apsimestinai, siekiant paslėpti V. K. turtą iš kreditorių akiračio, o V. K. siekiant pervesti lėšas K. K., kad ši, kaip jo statytinė, įgytų jo naudai nekilnojamąjį turtą ir jį plėtotų. Papildomai, Vedybinės sutarties 6.5 punktu V. K. užsitikrino galimybę tuo metu turimą turtą atgauti, t. y., K. K. prisiėmė įsipareigojimą padovanoti jai tariamai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ sklypo (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) V. K. po Šalių santuokos sudarymo. Šios nuostatos šalys nevykdė. Iš tiesų, V. K. savo lėšomis įsigijo žemės sklypus ir statė gyvenamąjį namą per statytinę K. K., nes atitinkamo turto K. K. negalėjo įsigyti iš savo pajamų. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-64-656/2022 pagal UAB „Belor“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais buvo išreikalauti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, kurie patvirtino, kad per visą savo darbingą laikotarpį K. K. nė negavo tiek pajamų, kad galėtų savo lėšomis ir uždarbiu įsigyti nurodomo nekilnojamojo turto, nevertinant jos patirtų išlaidų. Taip pat buvo atliktos teismo ekspertizės gyvenamojo namo kainai nustatyti metu 2022 m. balandžio 14 d. teismo ekspertai nustatė, jog aukščiau minėtų statinių (duomenys neskelbtini) statybos kaina (su aplinkos sutvarkymo darbais) sudarė 2 485 412,93 Eur. Taip pat V. K. atliktų mokėjimų į K. K. banko sąskaitą datos dažnu atveju sutapdavo su K. K. mokėjimais už nekilnojamąjį turtą, taip pat su mokėjimais tiekėjams, rangovams už gyvenamojo namo statybą, tai yra, būdavo atliekami likus dienai ar kelioms iki jų. Tokiu būdu, pervesdamas lėšas savo sutuoktinei K. K. ir dukrai V. K., jų pervedimus pridengdamas dovanojimo sutartimi, V. K. iš tiesų vykdė nekilnojamojo turto įsigijimą ir statybą. Nekilnojamasis turtas, už kurio statybą buvo mokama iš lėšų, gautų neva pagal Pinigų dovanojimo sutartį, nebuvo registruotas V. K. vardu (nors CK 3.186 straipsnio 3 dalis imperatyviai draudžia vaikui padovanotas pinigines lėšas naudoti savo turto įsigijimui), t. y., Pinigų dovanojimo sutartį pasirašę asmenys niekada ir neturėjo ketinimo, kad tariamai dovanojamos lėšos atsirastų V. K. nuosavybėje. Pinigų dovanojimo sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu. Taikant sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles pripažintina, jog lėšos buvo skirtos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruoto K. K. vardu, įsigijimui ir statyboms finansuoti. Dėl nuostolių, patirtų rengiantis priimti dovaną, atlyginimo. Vedybų sutartimi V. K. užsitikrino, jog jo lėšomis įgytas turtas bus laikomas K. K. asmenine nuosavybe ir kreditoriai į jį negalės pretenduoti tol, kol tai bus patogu V. K.. Taip pat sutartyje buvo sutarta, kad V. K. būtų padovanota jo sukurto/įsigyto turto dalis (Sutarties 6.5 p.). Nors šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)., tačiau K. K. nėra padovanojusi V. K. minėto turto. Remiantis CK 6.465 straipsnio 2 dalimi, V. K., pasirengdamas priimti dovaną – ½ dalį nurodytų žemės sklypų ir pastato – gyvenamojo namo, patyrė išlaidas, kurios laikytinos nuostoliais ir priteistinos iš K. K.. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-64-656/2022 atliktos ekspertizės metu nustatyta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos kaina (su aplinkos sutvarkymo darbais) 890 481,85 Eur. Taigi bendra žemės sklypų įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos suma – 895 115,77 Eur (868,86 Eur + 3 765,06 Eur + 890 481,85 Eur) – laikytina V. K. nuostoliais. Ieškovė, būdama V. K. kreditoriumi, reiškia netiesioginį ieškinį dėl 895 115,77 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš K. K., kadangi kreditoriai į šias lėšas galėtų nukreipti savo išieškojimus. Atsikirsdama į atsakovų argumentus, pažymi, kad V. K. 2015 m. lapkričio 5 d. pasirašė vekselį 5 000 000 Eur sumai, pagal kurį laidavo už UAB „ARVI“, ir UAB „Belor“ tapo jo kreditoriumi. Vadinasi, atliekant mokėjimus pagal Pinigų dovanojimo sutartį, ieškovė jau buvo V. K. kreditorius. Be to, teisei pareikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nėra būtina sąlyga turėti galiojantį kreditorinį reikalavimą sandorio sudarymo metu. Ieškovė nurodė savo suinteresuotumą ginčijamu sandoriu pagrindžiančias aplinkybes, taigi neabejotinai turi teisę reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.87 straipsnio 2 dalis). JSC „Alfa-bank“ yra pateikęs kitoje civilinėje byloje JSC „Alfa-bank“, atstovaujamo JSC „Alfa-Bank“ „Sankt Peterburgo“ filialo Kaliningrado m. operacijų biuro „Kaliningradskij“, su V. K. sudarytų sutarčių išrašus, iš kurių matyti, kad Pinigų dovanojimo sutarties sudarymo metu V. K. jau turėjo reikšmingų kreditorinių įsipareigojimų. Tai reiškia, jog sudarydamas Pinigų dovanojimo sandorį V. K. sandorį tvirtinusiam notarui tiesiog pamelavo, jog „nėra prisiėmęs prieš trečiuosius asmenis jokių įsipareigojimų“, taip pat tai reiškia, jog V. K. turėjo motyvų slapstyti savo turtą. Pažymi, kad šiuo metu didžiausiam V. K. kreditoriui – bankui ALFA-BANK JSC – yra taikomos sankcijos dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtų Rusijos Federacijos karinių veiksmų prieš Ukrainą. Todėl V. K. siekia žūtbūt surasti UAB „Belor“ sąsajų su Rusijos Federacija, padedančių jam išvengti kreditorinių reikalavimų vykdymo.
Šalies argumentai
3. Atsakovės K. K. ir V. K., atstovaujama K. K., su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovė šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-64-656/2022 dėl to paties dalyko yra pareiškusi prieštaringus reikalavimus. Ieškovė V. K. bankinius pavedimus dukrai V. K. pagal Pinigų dovanojimo sutartį laiko savarankiškais sandoriais, todėl šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl Pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu savaime paneigia Vilniaus apygardos teisme pareikštą reikalavimą. Taip pat ieškovė pareikšdama netiesioginį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo paneigia Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje dėstomą poziciją, kad K. K. jokio turto neįgijo. Tokie prieštaringi ieškovės skirtingose bylose pareikšti reikalavimai dėl to paties dalyko patvirtina tai, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis reikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis). Ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimą dėl Pinigų dovanojimo sutarties nuginčijimo, taip pat neaišku kieno interesus ieškovė gina (CPK 5 straipsnio 1 dalis). V. K. Pinigų dovanojimo sutarties sudarymo metu neturėjo kreditorių, nuo kurių būtų siekęs slėpti turtą, o ieškovės, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė V. K. atsirado 2016 m. balandžio 6 d. taigi, ieškovė neįrodė įrodinėjamos apsimestinio sandorio sudarymo prielaidos, t. y., kad V. K. turėjo kreditorių, nuo kurių slėpė turtą. Ieškovės pasirinktas savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdas realiai siekiant padidinti atsakovo V. K. turto masę, įrodinėjant sandorio tariamą apsimestinumą, yra teisiškai ydingas. Pagal nurodomų argumentų pobūdį ieškovė kelia ne apsimestinio sandorio klausimą, o iš šeimos teisinių santykių reguliavimo kylantį klausimą – dėl uzufrukto teise tvarkomų lėšų skirtų dukrai V. K. tinkamo panaudojimo. Pažymi, kad V. K. dovanotų lėšų panaudojimas gyvenamojo namo statybai neįrodo sandorio apsimestinumo. Priešingai, šios lėšos kaip tik ir buvo panaudotos V. K. interesais, gyvenamojo namo statybai, siekiant užtikrinti V. K. teisę į gyvenamąjį būstą. Aplinkybės, ar atsakovė K. K. turėjo piniginių lėšų įsigyti nurodytus žemės sklypus bei pastatyti gyvenamąjį namą yra Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, o ne šios. Taip pat ieškovė šioje civilinėje byloje remiasi ekspertų S. M. ir A. P. pakartotinės ekspertizės aktu, kurio kaip įrodymo pagrįstumas, objektyvumas, patikimumas yra ginčijamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovės netiesioginis reikalavimas priteisti žalą yra nepagrįstas, ieškinio argumentacija neatitinka ieškinio reikalavimo (ieškinio pagrindas neatitinka ieškinio dalyko). Taip pat nėra teisinių sąlygų ieškovei reikšti netiesioginį ieškinį. Pirma, ieškovė savo reikalavimą kildina iš aplinkybių, kurios atsirado iki ieškovės reikalavimo atsiradimo atsakovui V. K., antra, atsakovas V. K. neturi turtinės teisės atsakovei K. K., kurios neįgyvendina/atsisako įgyvendinti, t. y. V. K. nėra K. K. kreditorius turintis reikalavimo teisę, trečia, V. K. neturi turtinės reikalavimo teisės K. K., ketvirta, atitinkamai nesant jokios V. K. reikalavimo teisės K. K., nėra pažeidžiamos ir ieškovės teisės ir teisėti interesai. Vertinant tariamą nuostolių sumą akivaizdu, kad ieškovės nurodytos sumos niekaip nėra susijusios su tariamu V. K. pasiruošimu priimti dovaną. Ieškovė neįrodo ir neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų atsakomybei kilti. Taip pat nepaaiškina, kokie pasiruošimo veiksmai buvo atlikti ir kaip jie susiję su tariamų nuostolių sumą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. K. prašo ieškinį atmesti.
6. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes neatitinka esminės netiesioginio ieškinio taikymui būtinos sąlygos - ieškovė iš esmės neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio atsakovo V. K. atžvilgiu. Taip pat reikalavimas pripažinti Dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu yra visiškai nepagrįstas. Pirma, ieškovė neturi teisės reikšti tokio reikalavimo, netiesioginio ieškinio pagrindu, antra, jokie teisės aktai nereglamentuoja, kaip dovanotomis piniginėmis lėšomis apdovanotasis turėtų disponuoti (jei nebuvo sudaromo dovanojimo sutartis su sąlyga), trečia, tikėtinas padovanotų lėšų panaudojimas gyvenamojo namo statybai, nedaro tokio sandorio apsimestiniu, ketvirta, nepilnamečiam asmeniui priklausančių lėšų naudojimas šeimos poreikiams yra teisėtas ir užtikrinantis tinkamą vaiko interesų apsaugą. Pagal CK 6.465 straipsnio 2 dalį pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Todėl bet kokio pobūdžio pasižadėjimas ateityje dovanoti turtą yra negaliojantis, nesukuriantis jokių dovanojimo prievolinių santykių padarinių, todėl ir šalys, šiuo konkrečiu atveju atsakovas V. K., neturi teisinio pagrindo reikalauti tokį pasižadėjimą įgyvendinti. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nedetalizuoja ir neaiškina kas yra laikytina asmens, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, nuostoliais. Ieškovės nurodytos sumos niekaip nėra susijusios su tariamu atsakovo V. K. pasiruošimu priimti dovaną bei jo patirtais nuostoliais. Ieškovė neįrodo ir neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų atsakomybei kilti. Taip pat nepaaiškina, kokie pasiruošimo veiksmai buvo atlikti ir kaip jie susiję su tariamų nuostolių dydžiu. Pažymi, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ir sąmoningai į narinėjamą civilinę bylą teikia itin daug dokumentų ir duomenų, kurie niekaip nesusiję su bylos nagrinėjimo ir ginčo dalyku. Tokie veiksmai atliekami siekiant suklaidinti teismą ir įtikinti tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios objektyviai neegzistuoja.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinyje nurodytus argumentus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovų atstovai teismo posėdyje prašė ieškovės ieškinį atmesti, palaikė atsiliepimuose į ieškinį nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
9. Ieškinys atmestinas.
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje reiškia netiesioginį ieškinį ir prašo pripažinti apsimestine 2014 m. gruodžio 8 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų V. K. su V. K. taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles, t. y. pripažinti, jog V. K. apsimestinai dukrai dovanotos lėšos iš tiesų buvo skirtos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruoto K. K. vardu, įsigijimui ir statyboms finansuoti bei priteisti atsakovui V. K. iš atsakovės K. K. 895 115,77 Eur nuostolius, patirtus rengiantis priimti dovaną – ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ sklypo (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).), K. K. įsipareigotą padovanoti V. K. pagal (duomenys neskelbtini) sudarytos vedybų (ikivedybinės) sutarties, notarinio registro Nr. RJ-1408, 6.5 punktą. Kadangi byloje tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl visų pirma turi būti atsakyta, ar ieškovė turi teisę tokį ieškinį reikšti.
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).
12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Pagal Kasacinio teismo suformuluotą ir ilgalaikę praktiką netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).
13. Jau minėta, kad viena netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų yra tai, kad skolininkas turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui), t. y. kad kreditoriaus (ieškovo) skolinininko skolininkas (atsakovas) turėtų pareigą vykdyti savo prievolę.
14. Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovą V. K. kildina iš UAB „Arvi“ ir Ko 2016m. sausio 6 d. išduoto ieškovei 7 000 000 Eur paprasto neprotestuotino vekselio, pagal kurį ieškovės teigimu, buvo laiduota atsakovo V. K., o skolininkas UAB „Arvi“ ir ko besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą iki 2016 m. balandžio 6 d.
15. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė vykdymo procesą iš atsakovo V. K. pradėjo tik po 2016 m. gruodžio 5 d., o iki to pagal bylos duomenis minėtas atsakovas kreditorių neturėjo. Vertindamas ieškovės pareikšto ieškinio turinį teismas sprendžia, kad visgi ieškovė pareikštą ieškinį grindžia tuo, jog ginčijama 2014 m. gruodžio 8 d. piniginių lėšų dovanojimo sutartis buvo apsimestinė ir neteisėta bei, kad (duomenys neskelbtini) iki vedybine sutartimi nesudarytos dovanojimo sutarties ieškovė būdama kreditore patyrė nuostolius. Tačiau, nustatytos aplinkybės akivaizdžiai atskleidžia, kad minėti sandoriai buvo sudaryti iki reikalavimo teisės egzistavimo atsakovui V. K. momento, t. y. iki 2016 m. balandžio 6 d. Kitokių duomenų paneigiančių nustatytus faktus byloje nėra. Taigi, ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos ir ieškovė negalėjo turėti galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės atsakovui.
16. Kita bylos medžiaga pateikta į bylą taip pat rodo, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismui jau buvo pateikusi ieškinį atsakovams K. K., R. M. (K.), V. K., V. I., S. D., V. D., O. D., L. Š., B. B., R. Š., V. Š., I. K., UAB „Nergil“, dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimu toks ieškovės ieškinys buvo atmestas. Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-418-464/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Įsiteisėjusia Apeliacinio teismo nutartimi yra konstatuota, kad nuo 2016 m. balandžio 6 d. ieškovė laikytina įgijusi reikalavimo teisę dėl 7 000 000 Eur sumos sumokėjimo iš atsakovo V. K. (Nutarties 72 punktas). Teisėjų kolegija šios nutarties 74 punkte nurodyta motyvacija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes sprendė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti iki ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą V. K. atsiradimo (2016 m. balandžio 6 d.) ir padarė išvadą, kad tokiais sandoriais nebuvo ir objektyviai negalėjo būti pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, be kita ko ir būsimi. Tokie sandoriai galėjo pažeisti (nustačius jų ydingumą) tik tų kreditorių, kurie iki šių sandorių sudarymo jau turėjo reikalavimo teises atsakovo V. K. atžvilgiu, teises ir teisėtus interesus.
17. Kaip matyti iš kito įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. dalinio sprendimo, kad ieškovės ieškinys atsakovams J. K., V. K., P. M., UAB „Nuo iki“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais civilinėje byloje Nr. e2-33-854/2023 taip pat buvo atmestas. Šio dalinio sprendimo 31punkte atlikta motyvacija teismas sutiko su atsakovų išdėstyta pozicija, kad ieškovė negali ginčyti sandorių, sudarytų jai, kaip juridiniam asmeniui dar net neegzistuojant (aktas dėl ieškovės steigimo priimtas 2014 m. vasario 10 d. , o įmonė įregistruota 2014 m. kovo 31 d.), kaip ir tų , kurie sudaryti iki jai įgyjant reikalavimo teisę į V. K., nes tokių sandorių sudarymo metu jokie ieškovės teisėti interesai objektyviai negalėjo egzistuoti. Teismo vertinimu, tokios įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos ir aptartos aplinkybės yra ypač reikšmingos ir nagrinėjant šią civilinę bylą.
18. Kad kreditoriaus teisės atsiradimo momentas yra svarbus vertinant kreditoriaus teisių pažeidimo faktą, nes ginčijamas sandoris negali pažeisti kreditoriaus teisių, jei kreditorius tokio sandorio metu dar neturi reikalavimo teisės skolininkui yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausio teismo 2017m. vasario 1d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovams, todėl dėl šios priežasties neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pareikštu netiesioginiu ieškiniu tik siekia sukurti turtinę teisę į atsakovus.
19. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškinys pareikštas asmens, neturinčio subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų nagrinėjimas ir aplinkybių nustatymas taptų nereikšmingas ir nelemtų kitokios bylos baigties, todėl teismas ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo ir nuostolių priteisimo nevertina ir dėl tokių aplinkybių nepasisako.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
21. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 ). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
22. Teismas įvertinęs ieškovės procesinį elgesį byloje daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė pareiškusi ieškinį bei teikdama kitus procesinius dokumentus piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Spręstina, kad ieškovė tokiu būdu supranta savo teisių įgyvendinimą ir tokia galimybė yra numatyta CPK 5 straipsnyje. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovei atsakovės K. K. ir V. K. prašymas aptartu klausimu netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Atmetus ieškinio reikalavimus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
24. Atsakovės K. K. atstovas advokatas Vaidas Paulauskas 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. prašymais prašo priteisti iš ieškovės atsakovei K. K. turėtas 6 050 Eur (3 630 + 2 420) bylinėjimosi išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimus patvirtinančius duomenis. K. K. šias turėtas išlaidas sudaro: už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje, atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo ir ekspertizės skyrimo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje.
25. Atsakovo V. K. atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Olišauskienė 2023 m. kovo 20 d. prašymu prašo iš ieškovės atsakovui V. K. turėtas 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Atsakovo turėtas išlaidas sudaro: už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje.
26. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, išskyrus atsakovės K. K. išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo parengimą (pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus dydis – 738,80 Eur), dalyvavimą teismo posėdžiuose (pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus dydis – 195,95 Eur (2023 m. kovo 20 d. teismo posėdis) ir 195,95 Eur (2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdis), taip pat atsakovo V. K. išlaidas dalyvavimą teismo posėdyje (pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus dydis – 195,95 Eur (2023 m. kovo 20 d. teismo posėdis). Todėl iš ieškovės UAB „Belor“ priteisiamos atsakovei K. K. 4 281,27 Eur (3 630 Eur – (3 630 Eur : 26,5 val. x 3,5 val.) + 195,95 Eur + 738,80 Eur + 195,95 Eur), o atsakovui V. K. 3 346,52 Eur (3 630 Eur – (3 630 Eur : 26,5 val. x 3,5 val.) + 195,95 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
27. Byloje turėtos 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės UAB „Belor“ valstybei (CPK 92, 96 straipsniai). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB “Belor” (j. a. k. 303276665) 4 281,27 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB “Belor” (j. a. k. 303276665) 3 346,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės UAB “Belor” (j. a. k. 303276665) valstybei 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).