Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2523-1155/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-29
Bylos Nr.
1-2523-1155/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02310-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
P. D.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Gintaras Petukauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2523-1155/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02310-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajam P. D.,nukentėjusiajam R. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas paskelbti kompromituojančią informaciją, o būtent:

jis, 2020 m. gruodžio 22 d. 15.07 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiojo R. P. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) nusiuntė elektroninį laišką su reikalavimu iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4 300 Eur, kuriuos P. D. skolingas nukentėjusiojo sūnus A. P., grasindamas paskelbti informaciją, neigiamai apibūdinančią nukentėjusiajam artimo žmogaus asmenybę; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2020 m. gruodžio 29 d. 15.15 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės į tą pačią nukentėjusiojo R. P. elektroninio pašto dėžutę atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pateikė priminimą iki nurodytos datos sumokėti 4 300 Eur, grasindamas pradėti atitinkamus veiksmus, pradedant nuo kreipimosi į (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. sausio 22 d. 05.51 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pakartotinai, naudodamasis tuo pačiu elektroniniu paštu, nukentėjusiajam į minėtą elektroninio pašto dėžutę atsiuntė elektroninį laišką su reikalavimu per vieną parą pervesti 4 300 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą, grasindamas išsiųsti jau parengtus pareiškimus (duomenys neskelbtini), žiniasklaidai ir policijai, tokiu būdu prievartavo turtą iš nukentėjusiojo R. P.

Šiais veiksmais P. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. D., apklaustas 2021 m. spalio 21 d. teisiamajame posėdyje, parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai prieš dvejus metus, spalio mėn., nukentėjusiojo R. P. sūnui A. P. paskolino nemažą sumą pinigų. A. P. sugebėjo jį apgauti, apkvailinti, jis juo patikėjo ir paskolino 7000 Eur, kuriuos jis uždirbo nelengvu darbu ir sutaupė. Jis su A. P. visą valandą sėdėjo automobilyje, kalbėjosi, A. P. pasakė, nebenori gyventi. A. P. tėvas yra (duomenys neskelbtini), ir ši aplinkybė buvo pagrindų pagrindas tam, kad jis pasitikėjo A. P. ir paskolino jam pinigų. Jie sudarė 10 vekselių po 700 Eur. Pinigai buvo reikalingi išsipirkti automobilį, kurį A. P. iš kažkokios bendrovės nuomojosi. A. P. sakė, kad pusę buvo sumokėjęs, bet iš jo gali atimti automobilį, be automobilio nebeturės kaip dirbti, iširo jo šeima, skyrybos ant nosies. Jis yra padėjęs ne vienam žmogui. Atėjo kiti metai, prasidėjo karantinas, jo bendravimas su A. P. buvo draugiškas, iki tol jis jį pažinojo pusmetį. A. P. save pristatė kaip išsiauklėjusį jaunuolį, santykiai buvo geri. Šiai dienai jam yra grąžinta visa skola, išskyrus pagal vieną vekselį (700 Eur). Prasidėjus karantinui, paskambino A. P. ir pasakė, kad neskubėtų, visiems sunku, po 2 mėn. atnaujins pinigų grąžinimą. Jis elgėsi dorai, žmogiškai. A. P. po 2 mėn. atnaujino mokėjimą, sumokėjo du kartus ir viskas, vėl jis turi daug problemų. Lapkričio mėn. turėjo būti apmokėtas paskutinis 700 Eur vekselis, bet visa negrąžinta suma sudarė 4 300 Eur. Jam pavyko jį įkalbėti perrašyti vekselį – 5 vekselius sutraukti į vieną (iš viso 3 500 Eur), o vieną vekselį A. P. žadėjo apmokėti po poros savaičių, o kaip padėką jis sumokės ne 700 Eur, o 800 Eur. Kai jie pasirašė didesnės sumos vekselį, jis A. P. minėjo, kad jeigu jie nesusitars draugiškai, jis kreipsis į jo tėvą. Pagrindas buvo tėvo užimama padėtis ir jo autoritetas. Bet A. P. išlipdamas pasakė, kad 3 500 Eur vekselis turi būti patvirtintas notaro. Jam perėjo kaip žaibas per kūną. Kitą dieną pradėjo jam skambinti, siųsti žinutes, prašė susiskambinti su notaru, suderinti laiką. Notaras paprašė atsiųsti savo tapatybės kortelių kopijas. Jis daug kartų įspėjo A. P., kad bus priverstas. Prieš 1-ojo laiško parašymą, gruodžio mėn., jis paskambino R. P. vakare ir paaiškino situaciją, kad reikalingas jo įsikišimas, paminėjo, kodėl paskolino pinigų, o R. P. paminėjo, kad automobilis niekada A. P. ir nepriklausė. Jis R. P. paminėjo, kad skola turi būti grąžinta arba turi būti suorganizuotas susitikimas pas notarą dėl vekselių perrašymo. Nukentėjusysis tylėjo, o A. P. tyčiojasi, nes jis žino, kur jis dirba. Praėjo kiek laiko, nukentėjusysis nereagavo, tada jis sėdo ir parašė laišką, kad būtent tokia suma ir nė cento daugiau. Kaltės nepripažįsta, nes nereikalavo nė cento daugiau, nei jam priklauso. Jokios kompromituojančios informacijos apie nukentėjusįjį nerinko, žino, kad tėvas už sūnų neatsako, bet čia yra šeimos reikalas. Turto prievartavimas sunkus nusikaltimas, tai turi būti tyčia. R. P. turėjo atrašyti jam į laišką. Kalbėjosi civilizuotai. Jis paklausė A. P., kodėl negrąžino paskutinės sumos, o jis atsakė, kad negavo pinigų. Laiškai negražūs, bet jam R. P. nieko nereiškia. Jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad buvo gautas ieškinys, paminėjo, kad jie gali susitaikyti. Jis jai atsakė, kad gerai, atvažiuos ir pabandys susitaikyti. Jis stengėsi susitaikyti, atsiprašyti už savo negražius laiškus.

Kaltinamasis patikslino, kad pinigus A. P. paskolino 2019 m. lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. 700 Eur iki šiol negrąžinti. Pinigus grąžino kažkokia moteris, buvo pavėluota gerą savaitę. Nukentėjusiajam paskambino vieną kartą 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje, kai turėjo būti grąžinta skola. Pokalbio metu nupasakojo visą situaciją, paprašė, kad jis į šitą dalyką įsikištų, paminėjo, kad pinigai buvo automobilio išpirkimui. Nukentėjusysis paminėjo, kad automobilis jo sūnui niekada ir nepriklausė. Nukentėjusysis nieko neatsakė į pretenziją, nutylėjo. Jis tikėjosi, kad jie abu, kaip tėvas su tėvu, susitiks ir tą dalyką aptars. Supranta, kad tai tėvas, o ne sūnus. Nukentėjusiajam paminėjo apie susitikimo pas notarą organizavimą. Niekas nežadėjo, kad tėvas grąžins pinigus. Matydamas, kad R. P. nesiima priemonių, o sūnus tyčiojasi, parašė laišką kaip nurodyta byloje. Kitus laiškus taip pat rašė jis iš asmeninio el. pašto (duomenys neskelbtini). Turi nešiojamą kompiuterį, rašė laiškus iš namų. Siuntė į nukentėjusiojo el. paštą. Tikėjosi, kad jie pradės kalbėtis, bet jokių atsakymų negavo. Tyrėja paminėjo, kad užkardino, jog jis neparašytų jokių laiškų, o jis atrašė, kad nieko neužkardinote, aš bet kada galiu parašyti laišką (duomenys neskelbtini). Mintyse viskas virė, iš apmaudo daugiau, negalėjimo pakeisti padėties. Mano, kad tai yra viena šeima ir tai vienos šeimos veiksmai, jeigu tėvas žino, kad sūnui automobilis nepriklausė. Nukentėjusysis turėjo matyti, kad sūnus gavo ženklią sumą pinigų. Nebūtų skolinęs tokios pinigų sumos, jeigu nebūtų žinojęs, kad A. P. tėvas yra (duomenys neskelbtini). Pagalvojo, kad šie žmonės neapgaus. Peradresavo viską tėvui. Iš nukentėjusiojo negavo pažado, kad bus grąžinti pinigai. Laiškuose parašė tai, ką tuo metu įsivaizdavo. Jam gyvenimas ne vieną kartą yra įrodęs, kaip lengva žmogų apjuodinti – parašo laišką (duomenys neskelbtini), ir pradeda žmogų tampyti, kam to reikia, niekam to nereikia, tai neprotinga. Pagrindas buvo noras susitikti ir šitą klausimą išspręsti, galėjo palaukti pusmetį. Trečias jo rašytas laiškas buvo sausio 22 d. Patvirtina visus laiške parašytus žodžius. Nesijaučia padaręs nusikaltimą. Parengė vieną pareiškimą, kurį vėliau nusiuntė policijos komisariatui. Turėjo mintyse parašyti kitus laiškus ir išsiuntinėti. 2020 m. gruodžio laiškas nukentėjusiajam irgi jo rašytas, būtų apeliavęs į nukentėjusiojo sąžinę, jo duotą priesaiką. Taip, būtų parašęs (duomenys neskelbtini) R. P., būtų išdėstęs situaciją su sūnumi. Neparašė tų laiškų, niekam neišsiuntė, išskyrus vienintelį laišką 3-iajam policijos komisariatui, bet jis nebuvo nagrinėjamas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Atsisakė minties rašyti laiškus, nes šią situaciją nulėmė emocijos, vidinė būsena. Kai rašė laiškus nukentėjusiajam, su skolininku buvo neįmanoma bendrauti, nes jis atvažiuodavo ir tyčiodavosi iš jo, pamatė tikrąjį jo veidą. Su teisininkais nesikonsultavo dėl skolos. Į teismą dėl skolos nesikreipė, nes buvo dar per anksti, skolos grąžinimo terminas buvo liepos 1 d. Jo nuomone, nukentėjusysis turėjo su juo atsisakyti, o po to aiškintis su sūnumi. Laiškuose nurodė kito žmogaus sąskaitą, nes jo sąskaita buvo užblokuota, turėjo daug baudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Po to pagalvojo, kad galėjo nurodyti sūnaus sąskaitą. Paskui savo sąskaitą susitvarkė ir ją nurodė. Su (duomenys neskelbtini) S. M. jie yra draugai daug metų. Ji jam kai ką paaiškino, bet dėl jos sąskaitos nurodymo labai stipriai užsigavo, turėjo problemų, reikėjo aiškintis. Jie ilgą laiką dėl to nebendravo.

Kaltinamasis P. D., apklaustas 2021 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje, parodė, kad A. P. nuolat pabrėžė, jog jo tėvas yra (duomenys neskelbtini) ir tai yra garantas. Pažymėjo, kad el. laiškus nukentėjusiajam galėjo rašyti bet kur, nes jo kompiuteris yra nešiojamas, dirba taksi vairuotoju, galėjo rašyti iš automobilio, ne tik namuose.

Nukentėjusysis R. P., apklaustas 2021 m. spalio 21 d. teisiamajame posėdyje, parodė, kad gruodžio mėn. viduryje sulaukė iš P. D. skambučio, kad jo sūnus yra pasiskolinęs iš jo pinigų. Jis apie tai sužinojo pirmą kartą. Kaltinamasis norėjo, kad jis padarytų kažkokį poveikį. Jis kaltinamajam pasakė, kad jokio poveikio nedarys, o pasidomėti – pasidomės. Paskambino sūnui, pasakė, kad jam skambino žmogus, kaip ten yra su tomis skolomis. Sūnus pasakė, kad yra pasiskolinęs pinigų, o kokia dėl to problema. Jis atsakė, kad gavo nepageidaujamą skambutį, papasakojo jo turinį, paklausė, kaip bus su skolos grąžinimu. Sūnus atsakė, kad yra nurodytas terminas iki birželio 1 d., ir jis iki to termino skolą grąžins. Kiek jam šiuo metu yra žinoma, taip šiai dienai ir yra padaryta. Sūnus yra suaugęs, jam beveik 30 m., jis pats augina ir auklėja savo vaikus. Jis neturi atsakyti už tai, ką sūnus vykdo. Gruodžio 22 d. iš kaltinamojo gavo el. laišką apie tai, kad skola yra perkeliama jam. Jis nustebo, kad taip gali būti. Stengėsi nereaguoti. Kitą laišką gavo gruodžio 29 d., kad jis privalo grąžinti sumą iki konkrečios datos, buvo nurodyta kita sąskaita. Vėliau sausio 22 d. gavo dar vieną laišką, su tuo pačiu turiniu, t. y. 4 300 Eur turto iš jo prievartavimu grasinant per žiniasklaidos priemones, (duomenys neskelbtini) paviešinti jį kompromituojančią medžiagą. Taip suprato iš el. laiškų turinio, kuriuose jis pavadintas „vagimi“, „sukčiumi“ ir t. t. Jį ši situacija neramino, nes jis jaučiasi atsakingas ne tik už save, bet ir už savo (duomenys neskelbtini) padėjėjus. Kontoroje surengė susirinkimą, visus informavo, kad tikėtina, jog pasirodys kažkokia informacija apie jį ir jo sūnų.

Nukentėjusysis patikslino, kad buvo iš viso keli pokalbiai su kaltinamuoju. Pirmasis pokalbis truko gal 5–7 min. Nieko kaltinamajam neteigė, nes pirmą kartą išgirdo apie skolas, todėl pasakė, kad jokio poveikio jis niekam nežada daryti, o gali tik pasidomėti apie situaciją. Jis paskambino savo sūnui, jis pasakė, kad skola yra, ir jis ją grąžins vekselyje nurodytais terminais. Kai pasikalbėjo su sūnumi, kaltinamajam neperteikė tos pozicijos, ką pasakė sūnus. Tuomet sulaukė pirmojo laiško, kurį pavadintų turto prievartaujančiu ir įžeidžiančiu. Vertina labai neigiamai, nes nei jis tuos pinigus skolinosi, nei žinojo jų pasiskolinimo aplinkybes. Keistas kaltinamojo požiūris. Laiškų rašymas yra tęstinė nusikalstama veika, grasinimai galėjo būti įvykdyti, juo labiau, kad kaltinamasis į policijos komisariatą dėl sukčiavo jau kreipėsi. Skaitydamas kaltinamojo laiškus jautėsi labai blogai, neturėjo pagrindo ir pareigos grąžinti skolas už savo sūnų, kuris savarankiškai dirba ir uždirba pinigus. Jam buvo sukeltas didžiulis nerimas. Po antrojo laiško kreipėsi į policiją. Sprendimą kreiptis į policiją lėmė sistemiškumas. Kaltinamasis kalbėjosi su jo sūnumi, tyrėja užfiksavo žinutes – jei negražinsi tu, grąžins tavo tėvas. Kontoroje apie susidariusią situaciją informavo, kai pats rašė pareiškimą policijai. Taip pat pareiškė ir civilinį ieškinį, jį parengė jo advokatas, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, nes kas dieną kėlėsi ir nežinojo, kur bus pakviestas pasiaiškinti, nors nėra ką aiškintis. Nuolat galvojo ir apie savo padėjėjus. 2000 Eur civilinio siekinio suma yra simboliška, reali ir pagrįsta. Jis turi, ką veikti, jo laikas brangiai kainuoja, reikėjo rašyti pareiškimą, važiuoti į komisariatą. Atsakydamas į kaltinamojo klausimą nurodė, kad galėjo suėjus terminui kreiptis į teismą, išieškoti per antstolius; kalba apie mašiną išėjo ir jis hipotetiškai pasakė, kad nežino, ar ta mašina yra sūnaus, o gal mamos, gal dar kieno nors.

Liudytojas A. P., apklaustas 2021 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje, parodė, kad P. D. buvo jam paskolinęs pinigų su nustatytu pusės metų grąžinimo terminu, pasirašė dokumentus. Įvyko konfliktas, P. D. žinutėmis paprašė grąžinti skolą nedelsiant, pasakė, kad jei jis negrąžins skolos, skolą gražins jo tėvas. P. D. žinutes ignoravo, tada P. D. kreipėsi į jo tėvą su grasinimais.

Liudytojas patikslino, kad viskas vyko 2020 m. gruodžio mėn. Skolos grąžinimo terminas 2021 m. birželio 1 d. Skola buvo grąžinta laiku. Su kaltinamuoju apie savo tėvą nebendravo, kaltinamasis žinojo, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini), vykdo praktiką, bendrauja ir tiek. Jo tėvas apie kaltinamąjį, iki kol kaltinamasis jam paskambino, nieko nežinojo. Kai santykiai su kaltinamuoju suprastėjo, jis internete pagal pavardę rado jo tėvo kontaktus ir jam paskambino. Žinojo, kad kaltinamasis skambins jo tėvui, nes atsiuntė žinutę, kurią valandą skambins, arba žinutę, kad skambinu tavo tėvui. Pagalvojo, kad tegul skambina, nes neturėjo, ko bijoti. Iš tėvo sužinojo, kad kaltinamasis jam paskambino. Tėvas paprašė, kad papasakotų apie susidariusią situaciją. Jis tėvui pasakė, kad yra skola, bet yra suaugęs žmogus, tėvas su skola nesusijęs, tėvas atsakė, kad suprato.

Liudytojas nurodė, kad yra gavęs iš kaltinamojo žinučių, jog jis laukia pinigų. Kaltinamasis jam parašė, kad jei jis negrąžins pinigų, grąžins tėvas. Kaltinamasis paliko jį ramybėje, kai gruodžio mėn. antroje pusėje pradėjo reikalauti pinigų iš jo tėvo. Kaltinamasis tuomet reikalavo pinigų tik iš tėvo, tėvui rašė el. laiškus. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad buvo grasinimų, buvo kreiptasi į policiją. Nežino, ar kaltinamasis kreipėsi į policiją. Tėvas labai pergyveno, nes jei būtų parašyta viešai, reputaciją būtų sunku atstatyti. Su tėvu diskutavo, kaip išspręsti problemą, nusileisti irgi nenorėjo. Tėvui pasakė, kad čia jo reikalai ir pats išsispręs. Kiek yra girdėjęs, kaltinamasis galvojo parašyti (duomenys neskelbtini) ir t. t. Kaltinamąjį gerai pažįsta, todėl tėvui pasakė, kad jis greičiausiai rašys. Kol su kaltinamuoju nekonfliktavo, jis ganėtinai daug pasakojo apie savo rašytus skundus ir panašius dalykus. Su kaltinamuoju kontaktuoti nebandė, nebent susitikdavo gatvėje, bet jis kaltinamojo vengdavo. Kaltinamasis įsivaizdavo, kad tėvas turi pinigų ir padengs jo skolą, nes į mamą nesikreipė, nors apie ją taip pat žinojo. Kaltinamasis pats nesakė, kodėl nutarė kreipsis būtent į nukentėjusįjį. Nenurodė kaltinamajam tėvo, kaip argumento, kaip garanto. Tai melas, netiesa, nelogiška, jis pats (duomenys neskelbtini) žino, kad tai yra neįmanoma, be raštiško sutikimo, laidavimo. Konfliktas su kaltinamuoju įvyko dėl liudytojo draugo, kaltinamasis nusprendė pamanipuliuoti liudytoju, kad jis paveiktų draugą, nerašytų atitinkamo pareiškimo kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamajam nepavyko, jis jam pasakė, kad čia jūsų santykiai, jūs ir aiškinkitės. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis „jo kišenėje“, prasidėjo manipuliacijos, jis pradėjo kaltinamąjį ignoruoti. Skolas grąžino pats – jo banko sąskaitos limitas 2900 Eur, buvo karantinas, negalėjo greitai pasididinti limito, todėl 2900 Eur pavedimą padarė iš asmeninės sąskaitos, o 600 Eur pervedė iš mamos sąskaitos, nurodydamas, kad tai jo tos dienos vekselio apmokėjimas. 2020 m. sausio mėn. pasiskolinti pinigai su automobiliu nieko bendro neturi, ,,Toyota Prius“ priklausė jo mamai, prieš tai su tuo pačiu automobiliu vykdė veiklą, tik jis jį nuomojosi. Jam buvo reikalingos lėšos automobiliui išpirkti, kalbėjo su kaltinamuoju apie tai. Automobilį įsigyti padėjo mama, todėl šiai dienai jis registruotas mamos vardu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 23 d. apklaustas P. D. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltės nepripažįsta visiškai. Alkoholį vartoja labai retai, narkotinių medžiagų nevartoja visiškai, pas psichiatrus įskaitoje nėra įrašytas. A. P. pažįsta apie porą metų, maždaug nuo 2017 metų, susipažino vykdydami tą pačią veiklą (taksi vairuotojai), A. P. jam sudarė įspūdį kaip tvarkingo, teisiškai išprususio jaunuolio, visuomet linksmas ir nuotaikingas. A. jam pasakojo, jog studijuoja (duomenys neskelbtini) ir šio tėvas R. P. yra (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai nėra matęs nei A. tėvo, nei jo mamos, nei yra buvęs prie jų namų. Jis su A. palaikė bendravimą tik dėl darbo santykių, ne kartą yra jam padėjęs automobilį užsivesti ir pan. Santykiai tikrai buvo draugiški dėl to ir sukėlė jam pasitikėjimą juo. A. draugas vardu V. S., kuris taip pat dirba taksi vairuotoju, maždaug nuo 2019 metų rudens pradėjo jam užsiminti, kad jų bendram pažįstamui A. blogai, reikalinga pagalba, šio psichologinė būklė yra prasta (skyrybos ir visa kita), turi problemų, niekas nepadeda. Tuomet jis paklausė, kodėl šis pats nepadeda savo draugui ar nesikreipia pagalbos į tėvus, į tai jam V. atsakė, kad A. su tėvu yra susipykęs, o šis pats šiam momentui neturi pinigų. Po kurio laiko jis A. paklausė, ar tikrai turi bėdų, tuomet šis atsakė, kad viskas blogai ir šiam reikalingi pinigai tam, kad neatimtų iš jo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su kuriuo dirbo taksi vairuotoju). Jis paklausė, kokios sumos reikia, į ką šis atsakė, kad 7000 Eur. Minėjo, kad už automobilį jau yra įmokėjęs apie 5000 Eur, šiam tai didelė suma, o negalėdamas daryti periodinių įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį ar lizingą, automobilis bus atimtas, o sumokėti pinigai negrąžinti. Jis kurį laiką pagalvojęs, įsivertinęs savo galimybes, sutiko šiam padėti ir paskolinti pinigų. A., išgirdęs, kad gali šiam paskolinti pinigų, pradėjo jį skubinti, sakydamas, kad reikia pinigų čia ir dabar, nes kitaip iš jo atims automobilį. Jis asmeniškai jokių automobilio dokumentų nematė, nežinojo nei kieno vardu pirktas, nei kokiu būdu, tik pats A. sakė, kad šio vardu buvo pasirašyta išperkamoji automobilio sutartis. Visa tai lėmė, kad jis visiškai pasitikėjo A. P. Tuomet 2020 m. sausio 7 d. jis su A. pasirašė 10 paprastųjų vekselių, kuriuos šis pats atnešė jam atspausdintus, bet dar neužpildytus. Jie juos pildė kartu, 5 vekselius užpildė jis savo ranka, o kitus 5 – A., tačiau savo parašą uždėjo A. pats ant kiekvieno vekselio, visi 10 vekselių buvo po 700 Eur, bendroje sumoje – 7000 Eur. Nuo 2020 m. sausio 7 d. visi vekseliai turėjo būti padengti iki 2020 m. lapkričio 8 d., mokant kiekvieno mėnesio 8 dieną, pirmas vekselis buvo apmokėtas laiku, t. y. 2020 m. vasario 8 d., o kitų vekselių apmokėjimai, prasidėjus karantinui, su jo sutikimu, buvo atidedami ir tokiu būdu antro vekselio, t. y. už 2020 m. kovo mėnesį, padengimas įvyko tik 2020 m. birželio mėnesį. Tačiau buvo susitarimas, kad visi vekseliai bus padengti laiku, t. y. pagal paskutinio vekselio datą – 2020 m. lapkričio 8 d. A. garantavo visų vekselių padengimą, minėjo, kad jeigu reikės – kreipsis į savo tėvą. Vėliau buvo padengti dar keli vekseliai. Visumoje už 4 vekselius jis apmokėjimą gavo, liko visiškai neapmokėti 6 vekseliai. Įvykdytus vekselius jis padavė A. į rankas, o šis juos suplėšė. Kadangi 2020 m. rudenį jis pradėjo jausti, kad A. vengia vykdyti įsipareigojimus, jie 2020 m. gruodžio 1 d. susitiko, ir jis inicijavo vekselių perrašymą, t. y. likusius neapmokėtus 5 vekselius jie susumavo ir įrašė į vieną vekselį, kurį 2020 m. gruodžio 1 d. pasirašė A., o 6 vekselio (2020 m. sausio 7 d., kuris turėjo būti apmokėtas iki 2020 m. lapkričio 8 d.) jie neįtraukė, kadangi A. prižadėjo nedelsiant (per 2–3 dienas) jį padengti, tačiau nėra apmokėtas iki šiol. Bendrasis vekselis buvo reikalingas tam, kad jame atsirastų įrašas „pinigus gavo, vardas, pavardė, parašas“, tai nebuvo numatyta ankstesniuose vekseliuose, o A. P. jam buvo uždavęs pakankamai nemalonų klausimą. Klausė, kas gali patvirtinti, kad šis gavo ar paėmė pinigus, iš viso 7000 Eur. Būtent tai ir privertė jį inicijuoti bendrojo vekselio atsiradimą, mainais suteikiant A. net pusę metų laiko pinigų grąžinimui. Jiems pasirašius bendrąjį vekselį ir prieš išsiskirstant, A. jam pasakė, kad ir šis vekselis gali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi nėra patvirtintas notariškai (nuo 3000 Eur vekseliai pagal įstatymą turi būti tvirtinami notaro). Kitą dieną jis paskambino A. ir pasiūlė nueiti pas notarą bei patvirtinti vekselį, netgi buvo sutaręs viename iš (duomenys neskelbtini) notarų biurų laiką vizitui, tačiau A., nenurodydamas priežasties, atsisakė atvykti. Tokiu būdu jis pradėjo manyti, kad ir bendrasis vekselis gali tapti kliūtimi atgauti visus pinigus. Tokiu būdu jis įgijo teisę atsisakyti suteikto termino iki 2021 m. birželio 1 d. ir pareikalauti visų pinigų grąžinimo nedelsiant, juo labiau, kad terminas grąžinimui baigėsi. Po šio atsisakymo atvykti pas notarą, jis rašė A. žinutes (pridės prie apklausos kopijas), ragino atsiskaityti už 2020 m. sausio 7 d. vekselį, kurį turėjo apmokėti iki 2020 m. lapkričio 8 d., ir paskutiniu momentu supratęs, kad nepavyksta jiems susikalbėti, internete susirado šio tėvo, t. y. (duomenys neskelbtini) R. P., telefono numerį ir šiam paskambinęs gražiai, mandagiai apibūdino visą situaciją, siūlė gražiai, neįtraukiant pašalinių asmenų, susitvarkyti viską. Tikėjosi, kad po jų pokalbio šis jam paskambins, tačiau šis to nepadarė, jokios iniciatyvos bendradarbiauti nesulaukė, tik sulaukė A. patyčių, tokių kaip prasilenkiant nepadorių gestų rodymas viduriniuoju pirštu, kas ir turėjo įtakos jo elektroninių laiškų rašymui tėvui R. P. Bendraujant su R. P. telefonu, pastarasis prasitarė, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. (duomenys neskelbtini), nepriklauso A., galimai nepriklausė niekada. Darytina išvada, kad paskolos inicijavimas iš A. pusės buvo sietinas tik su apgaule ir sukčiavimu. Bendraudamas su R. P., apeliavo į šio sąžinę, (duomenys neskelbtini) statusą, į tėviškas pareigas ir tai visiškai nesietina su turto prievartavimu. Jam R. P. asmeninio turto nereikėjo ir nereikia, jis turi teisę atgauti tik savo sąžiningai uždirbtus pinigus, kurie buvo geranoriškai paskolinti sūnui A. Buvo tikėtasi, kad (duomenys neskelbtini) R. P., būdamas profesionalus (duomenys neskelbtini), tikrai imsis moderavimo funkcijos, ką ramiai ir civilizuotai galėjo atlikti susitikęs akis į akį. Elektroniniuose laiškuose R. P. nurodė banko sąskaitą jam artimo žmogaus – S. M., nes tuo metu jo sąskaita buvo užblokuota, S. M. apie tai informavo jau po fakto, ji pyktelėjo, kad jis ir ją įvėlė į savo reikalus. Dabar jo sąskaita yra veikianti ir apie tai jis informavo R. P. Tai, ką jis rašė R. P., jo supratimu, yra grynai asmeninis reikalas, jis niekur to neiškėlė į viešumą, ir dar kartą pabrėžė, kad tikėjosi iš R. P. atsakingo požiūrio tiek į savo einamas pareigas, tiek ir į moralinę atsakomybę dėl būtent sūnaus veiksmų. Tai numato (duomenys neskelbtini) etikos kodeksas, be to, apie (duomenys neskelbtini) išskirtinę atsakomybę yra pasisakę ir Lietuvos teismai (b. l. 68–70).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 11 d. apklaustas P. D. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltės nepripažįsta visiškai. Visus parodymus jau yra davęs ankstesnės apklausos metu, prašo jais remtis teisme. Tik papildomai nori parodyti tai, kad visus elektroninius laiškus rašė būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (b. l. 82–83).

Iš R. P. 2021 m. sausio 8 d. pareiškimo dėl turto prievartavimo matyti, kad prašoma patraukti P. D. baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje. Prie pareiškimo pridėtos 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 29 d. elektroninių laiškų, patvirtinančių reikalavimą sumokėti pinigus, kopijos (b. l. 4–8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 20 d. apklaustas R. P. parodė, kad apie įvykius, dėl kurių parašė pareiškimą, gali paaiškinti, kad turi pilnametį sūnų A. P. Kiek jam yra žinoma, tarp šio ir P. D. yra susiklostę civiliniai santykiai. Jis asmeniškai P. D. nepažįsta ir nebuvo su šiuo susitikęs ar anksčiau bendravęs. Jų bendravimas prasidėjo nuo skambučio, kurio sulaukė maždaug savaitę iki pirmo atsiųsto elektroninio laiško. Šio pokalbio metu P. D. jį informavo, kad pagal pasirašytus vekselius jo sūnus šiam yra skolingas pinigų, ir prašė, kad jis pabendrautų su A., padarytų jam poveikį, kad tie pinigai P. D. būtų grąžinti. Į tai atsakė, kad jis apie jų teisinius ir finansinius santykius nieko nežino, be to, jo sūnus yra pilnametis asmuo, kuris pats yra atsakingas už savo veiksmus ir priimamus sprendimus. Jis P. D. paaiškino, kad jokios įtakos sūnui nedarys, jis gali šio paklausti apie esamą situaciją, tačiau jokių priemonių tikrai nesiims, kadangi tai šio ir P. D. civiliniai santykiai. Jis taip pat pasakė, kad jeigu šis turi pretenzijų jo sūnui, tai yra teisiniai metodai šiuos klausimus išspręsti, ir jeigu nori, tegul kreipiasi į antstolius arba teismą bei sprendžia visus tarpusavio ginčus įstatymų nustatyta tvarka. Į tai P. D. jam atsakė, kad pagalvos, kaip čia būti. Po šio skambučio jis susisiekė su savo sūnumi, pranešė apie tokį gautą skambutį ir paaiškino, kad į šio reikalus lįsti nesiruošia, tačiau ir tokio pobūdžio skambučių sulaukti nenori. Sūnus atsakė, kad nežino, dėl ko P. D. į jį kreipėsi, ir kad jų reikalai su juo niekaip nesusiję. Po tam tikro laiko jis į savo elektroninį paštą iš P. D. sulaukė elektroninio laiško, kuriame buvo nurodyta, kad A. nesusimokėjus, šio mokestiniai įsipareigojimai kažkodėl pereina jam, ir P. D. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, kuriuos šiam buvo įsiskolinęs jo sūnus. Tokiam reikalavimui P. D. neturi jokio teisėto pagrindo, jo sūnus yra pilnametis asmuo, ir jis nėra susijęs su šio gyvenimu bei turimais civiliniais santykiais. P. D. elgesys yra nepriimtinas, ir šio išsakyti grasinimai dėl jo „moralinio stovio“ bei einamų (duomenys neskelbtini) pareigų, siekiant gauti pinigus, yra netoleruotini, o daromas psichologinis spaudimas, jo nuomone, turi atitinkamos nusikalstamos veikos požymių. Prašo imtis veiksmų ir įvertinti P. D. veiksmų jo atžvilgiu teisėtumą. Jis asmeniškai jokių santykių su šiuo asmeniu neturi, todėl ir reikalauti iš jo pinigų šis neturi jokio teisinio pagrindo (b. l. 26–28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 22 d. apklaustas A. P. parodė, kad su P. D. susipažino maždaug prieš kelis metus, kai dirbo taksi vairuotojais. Buvo girdėjęs iš kitų taksi vairuotojų, kad P. D. gali paskolinti pinigų, kuriuos vėliau reikia grąžinti su palūkanomis. 2020 m. pradžioje jis su P. D. darbo metu susitiko Vilniaus miesto stotyje ir kalbėjo apie pinigų paskolinimą, jam tuo metu reikėjo nedidelės sumos, šis sutiko paskolinti pinigų, bet su sąlyga, kad pasirašys vekselį, jis sutiko ir jau kito susitikimo metu, kitą dieną, jis į susitikimą atsivežė paruoštą, savo ranka užpildytą vekselį 700 Eur sumai. Ant vekselio jis asmeniškai jokio parašo tuo metu neuždėjo, kadangi šis jam pinigų nepadavė, o pasakė, kad perves į jo sąskaitą (pinigus, kaip minėjo, jei gerai atsimena, turėjo pervesti iš savo sugyventinės S. M. sąskaitos), todėl jis atsakė, jog tada, kai perves pinigus, ir pasirašys. Po pervedimo jis minėtą sumą būtų turėjęs grąžinti iki 2020 m. lapkričio 7 d. ar 8 d., tačiau jam dar negavus pinigų į sąskaitą, po kurio laiko jis P. D. sutiko mieste ir pasakė, kad jam jau pinigų nebereikia, kadangi padėjo šeima, šis atsakė, jog viskas tvarkoje ir neperves pinigų jam į sąskaitą. Visą laiką jie palaikė bendravimą, 2020 m. gruodžio 1 d. jam iš tikrųjų prireikė pasiskolinti pinigų, dėl to jis nuvažiavo pas P. D., kadangi šis dirbo taksi vairuotoju, tai dažnai būdavo stotyje, ten ir susitiko. Jis paprašė, kad šis jam paskolintų 3500 Eur, jam jų reikėjo verslui, šis išsitraukė vekselį, kurį jie kartu užpildė, pinigus jam šis iš karto padavė grynaisiais, jis pasirašė, kad pinigus gavo, ir jie išsiskirstė. Šiuos pinigus jam reikėjo grąžinti iki 2021 m. birželio 1 d., tačiau kelių dienų bėgyje jis su P. D. susipyko (priežasties sakyti nenori), ir šis pareikalavo jų pasirašytą vekselį 3500 Eur sumai patvirtinti pas notarą, jis sutiko ir paklausė, kas mokės už notaro paslaugas, šis atsakė, kad jis, tuomet jis atsakė, kad jam taip netinka, jeigu šiam to reikia, tegul pats ir moka, jie taip ir išsiskirstė. Po šios dienos jų bendravimas nutrūko, ir šis pradėjo su juo bendrauti tik SMS žinutėmis (žinučių kopijas pateiks prie apklausos), rašydamas prašė paso kopijos (šiam jos reikėjo tam, kad užrašytų vizitui pas notarą), jis atsisakė siųsti savo dokumento nuotrauką, kadangi šis atsisakė mokėti už notaro paslaugas ir liepė jam tai padaryti. Po to, kai jis atsisakė siųsti asmens dokumento kopiją, šis pradėjo „statyti jį į rėmus“, jog turi per tam tikrą laiko tarpą grąžinti pinigus, arba šis praneš jo tėvui, manė, kad šis juokauja, juk tėvas čia visai ne prie ko, pats yra pilnametis, ir už savo veiksmus atsako pats, tėvas net apie tai nieko nežinojo. Maždaug po valandos sulaukė savo tėvo R. P. skambučio, kuris pasakė, kad paskambino vyriškis, prisistatęs P. D., tėvas jo paklausė, kame čia reikalas, tačiau jis nieko daug nepasakojo, tiesiog pasakė, kad savo problemas išsispręs pats, tuo pokalbis ir baigėsi. Vėliau dar P. D. jam parašė kelias žinutes, kuriose buvo minima, jog pinigus jis turi grąžinti iki 2020 m. gruodžio 20 d., kitu atveju pinigus turės grąžinti jo tėvas, jis į tai nieko neatsakė. Vėliau iš savo tėvo yra girdėjęs, kad P. D. dar ne kartą rašė ir reikalavo grąžinti pinigus už jį, prašė pervesti pinigus į šio sugyventinės S. M. sąskaitą. Tačiau jis tikrai nesupranta, kodėl šis taip elgiasi, juk jokios kalbos nebuvo apie tai, kad jo tėvas turi grąžinti už jį pinigus, tuo labiau ir terminas dar nėra suėjęs, pinigus tikrai grąžins pats iki termino pabaigos. Taip pat mano, kad jeigu nebūtų grąžinęs 700 Eur skolos (kurios jis realiai jam nepervedė ir niekaip neperdavė), ką pagal šį turėjo padaryti iki lapkričio 7–8 d., kaip parašyta šio užpildytame pirmame vekselyje, šis tikrai 2020 m. gruodžio 1 d. nebūtų paskolinęs dar 3500 Eur, juk nelogiška, kam skolinti vėl, jei dar pirma suma negrąžinta. Dar nori paminėti, kad kelis kartus P. D. yra matęs prie savo namų (duomenys neskelbtini), taip pat yra pastebėjęs, kad šis sukiojosi ir prie automobilio, kuriuo naudojasi, kam šis taip daro, neįsivaizduoja (b. l. 50–52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 9 d. apklaustas A. P. parodė, kad nori papildyti savo ankstesnę apklausą. Nurodė, kad jam parodytame 2020 m. sausio 7 d. paprastajame vekselyje (700 Eur) parašą, kaip vekselio davėjas, uždėjo jis, bet visą tekstą pildė P. D. Pirminėje apklausoje pasakė, kad jis nepasirašinėjo minėtame vekselyje, tai pasakydamas turėjo mintyje, jog po visu tekstu nepasirašė galutinai, jog „pinigus gavo A. P., parašas“, kaip tai padarė 2020 m. gruodžio 1 d. paprastajame vekselyje (b. l. 56–57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 18 d. apklausta S. M. parodė, kad P. D. pažįsta iš anksčiau, esant reikalui, ji jam teikdavo teisines paslaugas, atstovaudavo jį teisme. Ji naudojasi keliomis banko sąskaitomis, viena iš jų yra (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ši sąskaita yra jos, kaip (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią ji P. D. atstovavo vykdomosiose bylose, jo sąskaitos laikinai buvo areštuotos, po kurio laiko areštas buvo panaikintas. 2020 m. pabaigoje, tikslios datos neatsimena, P. D. informavo, kad jos prieš tai minimą sąskaitą nurodė vienam iš savo skolininkų, savo sąskaitos nurodyti negalėjo, nes tą dieną jo sąskaitos, kaip ir minėjo, buvo areštuotos (b. l. 59–60).

2021 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėti elektroniniai laiškai.

2020 m. gruodžio 22 d., 15.07 val., buvo gautas pirmas elektroninis laiškas, kuris išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavėjui – (duomenys neskelbtini). Elektroniniame laiške nurodytas tekstas: „Jums siunčiamas laiškas susipažinimui ir vykdymui. P. D.“. Prie minėto elektroninio laiško prisegti 3 priedai, t. y. 2 nuotraukos pavadinimais „vekselis“ ir word formato dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) P.“. 2021 m. sausio 22 d. 01.13 val. buvo gautas antras elektroninis laiškas, kuris išsiųstas iš elektorinio pašto (duomenys neskelbtini) gavėjui – (duomenys neskelbtini). Elektroniniame laiške nurodytas tekstas: „Sveikas nabagėli arba ubage (kaip patogiau), arba pašlemėkinis „(duomenys neskelbtini)“. Nuo šiol tamsta mano akyse tik pašlemėkas ir „(duomenys neskelbtini)“ kabutėse. Nėra ir negali būti tamstos atžvilgiu jokios pagarbos. Iš kur ta pagarba, jeigu tamsta pats savęs negerbi? Tamstos įvardinimas ubagu – gi taip pat neatsitiktinis. Moraliai – tamsta absoliutus ubagas. Materialiai – galimai situacija ta pati – juk negebi uždengti savo gaigalo sumos, nors suma ir nėra tiek didelė kaip atrodytų. Tautos Išmintis gyvenime pasitvirtina ne vieną kartą. Todėl ir Išmintis iš didžiosios raidės. Ta Išmintis byloja: „obuolys nuo obels toli nerieda“. Esi toks pat Sukčius kaip ir tavo nupenėtas storašiknis gaigalas. Minėta Išmintį tamsta įrodėt su kaupu. Vietoje to, kad pasirūpinti atlyginti žmogui padaryta žalą – bėgate į policiją. Tarsi policija tave išgelbės nuo skolos ir prasiskolinimo. Kokia gėda, ar ne taip, šunsnuki? Protingesnės minties kvailoje galvoje neatsirado Faktas, kad neatsirado. O ką policija? Uždraus man sakyti į akis nenuneigiamą TIESĄ?, užgniauš arba atims iš manęs žodžio ir minties laivę?, uždraus man tą savo TIESĄ skleisti į viešumą? Ar ne per daug naivu? Gi ne Baltarusijoje gyvename. Žmogau ir susireikšminęs menkysta, gal pabusk... jau vieną kartą, ką? Mano laiškas skirtas tik tau. Šiuo atveju tik taip. Laiškas grubus ir nemandagus – pagal tamstos „nuopelnus“. Laiškas kol kas nekeliamas į viešumą. Dar kartą tvirtinu: „skirtas tau, na dar tavo gaigalui. Prakeikiau tą dieną kuomet ryžausi tavo padarytam stebuklui padėti. Padėjau gaigalui kaip tėvas, nors... tėvas tai juk tu. Ar ne absurdas? Tiek to. Tai ką turime šiandien yra sukčiavimas lygioje vietoje ir tamstos pati kvailiausia pozicija per policiją neva gąsdinti mane? Turiu teisę sakyti teisybę į akis ir jokia policija čia tamstai nepadės. Situaciją būtumėm ištaisę visų pirma, jeigu būtumėm pradėję nors kalbėtis. Skolą anksčiau, vėliau grąžinti teks (gerai jeigu be BK pasekmių), bet tamstai dar teks aiškintis ir įrodinėti savo kvailą „tiesą“ tam tikrose institucijose. Juk minėjau – užkursiu viską, ką tik galėsiu – mano teisė kritikuoti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir stengsiuosi įrodyti, kad tamsta suktas žulikas kokių reta. Taigi su morale pagal (duomenys neskelbtini) etikos kodeksą tamsta stipriai šauni pro šalį... Gėda Lietuvai, kad jos žemę mindo štai tokie apgailėtini pašlemėkiniai „(duomenys neskelbtini)“. Tokia yra mano nuomonė apie tamstą ir tamstos šeimą. Nagi paduok mane į teismą, menkysta ir kiaule tu neraliuota. Tu net ne vyras ir tarp kojų pas tave tikrų tikriausiai nieko nėra. Esi šūdžius ir taškas... Va dabar gal jau užmigsiu... P. D.“. 2021 m. sausio 22 d., 5.51 val. buvo gautas trečias elektroninis laiškas, išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavėjui – (duomenys neskelbtini), kuriame yra tekstas: „Mano paruošti trys pareiškimai. Pirmas – (duomenys neskelbtini), Antras – Lietuvos žiniasklaidai, Trečias – LR Policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR 182 str. 1 dalį – sukčiavimas. Kaltinamas asmuo – A. P., aktyviai padedant R. P., – veikiančiam ir (duomenys neskelbtini). Turite lygiai vieną parą laiko idant pervestumėt 4300 Eur į mano asmeninę sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Tik pavedimo kopija, kurią aš išvysiu būtent šiame el. pašte, sustabdys mano veiksmus viešinant, oficialiai įteikiant aukščiau įvardintus pareiškimus ir prašymus. P. D.“. 2021 m. sausio 22 d., 5.59 val. buvo gautas ketvirtas elektroninis laiškas, išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavėjui – (duomenys neskelbtini), kuriame tekstas: „Laiškas su priminimu apie Jūsų prievolę yra išsiųstas 2021 m. sausio 22 d., 5.55 val. Lygiai viena para. Laikas eina“ (b. l. 36–37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą,

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012, 2K-433-507/2016). Kaip jau minėta, prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Tam tikrais atvejais būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

Išanalizavęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. D. nusikalstami veiksmai neturint teisėto pagrindo atvirai savo naudai verčiant nukentėjusįjį R. P. perduoti turtą grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją kvalifikuotini pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaip turto prievartavimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir A. P., t. y. nukentėjusiojo R. P. sūnaus, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai – kaltinamasis paskolino A. P. tam tikrą pinigų sumą, buvo pasirašyti vekseliai (į bylą pateikti du vekseliai – 2020 m. sausio 7 d. vekselyje nurodyta, kad A. P. įsipareigoja sumokėti kaltinamajam 700 Eur 2020 m. lapkričio 8 d., o 2020 m. gruodžio 1 d. vekselyje nurodyta, jog A. P. įsipareigoja sumokėti kaltinamajam 3500 Eur 2021 m. birželio 1 d., taip pat pažymėta, kad A. P. pinigus gavo, b. l. 6). Taip pat iš kaltinamojo teismui pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. birželio 1 d. A. P. sumokėjo kaltinamajam 2900 Eur, o I. P. – 600 Eur (liudytojo A. P. teigimu, I. P. yra jo motina, ir ji pervedė kaltinamajam600 Eur, nes buvo pasiektas iš jo sąskaitos galimų atlikti pavedimų limitas). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo R. P. būtų susiklostę kokie nors civiliniai teisniai santykiai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtinto, kad jie niekuomet nebuvo susitikę, nukentėjusysis niekuomet nežadėjo kaltinamajam, kad apmokės sūnaus skolą, už jį nelaidavo ir negarantavo. Kaltinamasis patvirtino supratęs, kad jam skolingas yra sūnus, o ne tėvas. Pažymėtina ir tai, kad pagal vieną iš prieš tai paminėtų vekselių, skolos grąžinimo terminas buvo tik 2021 m. birželio 1 d., taigi, reikalauti grąžinti skolą buvo per anksti ir iš skolininko. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis privalėjo padengti sūnaus skolą, nes jis yra (duomenys neskelbtini), o be to ir kaip tėvas, o po to jau turėtų išsiaiškinti santykius su sūnumi, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktikos išaiškinimus, neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamojo reikalavimas, jog nukentėjusysis grąžintų už savo sūnų skolą, neturėjo jokio teisėto pagrindo.

Nagrinėjamojo byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kaltinamasis 2020 m. gruodžio 22 d. 15.07 val., 2020 m. gruodžio 29 d. 15.15 val. ir 2021 m. sausio 22 d. 05.51 val. iš savo el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) nusiuntė el. laiškus su reikalavimu sumokėti jam 4300 Eur sumą. Kaltinamasis šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu, nurodė, kad patvirtina kiekvieną minėtuose el. laiškuose nurodytą žodį. Taip pat kaltinamasis pažymėjo, kad el. laiškus rašė naudodamasis savo nešiojamuoju kompiuteriu, todėl juos galėjo rašyti tiek namuose, tiek ir automobilyje, nes dirba taksi vairuotoju. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis trimis el. laiškais, jų išsiuntimo laiku, nenustatytoje vietoje atvirai savo naudai reikalavo nukentėjusiojo perduoti jam turtą (pinigus).

Toliau vertintina, ar minėtuose el. laiškuose kaltinamasis vertė nukentėjusįjį R. P. perduoti jam turtą grasindamas paskelbti kompromituojančią informaciją. Iš 2020 m. gruodžio 22 d. 15.07 val. el. laiško (jo priedo) matyti, kad jame, be kita ko, vartojamos tokios formuluotės: „<...> galimai vaikščiojame po baudžiamąjį kodeksą (?) (182 str.) <...> A. nuo pat pirmos dienos ėjo apgaulės ir sukčiavimo keliu ir tai lengvai įrodoma. Manau, kad tokią apgaulę sugalvojo ne jis vienas. Turiu ne tik teisę taip manyti, tam net pagrindas yra. <...> Todėl dabar ir nuo šiol visi A. mokestiniai įsipareigojimai peradresuojami Jums. Reikalavimas štai koks: 700 eurų už 2020-01-07 vekselį ir 3500 eurų už 2020-12-01 vekselį. <...> Taigi visa mokėtina suma 4300 eurų. Minėtą sumą prašoma pervesti į [nurodoma] sąskaitą. Pavedimas turi būti atliktas nedelsiant, iki 2020-12-31. Nesulaukus pavedimo bus užsukta viskas kas tik įmanoma užsukti <...> Neleiskite pašaliniams asmenims (ypač asmenims tam tikrų valstybės įstaigų) kištis į Jūsų šeimos reikalus – tiriant knaisiojantis, kapstantis Jūsų šeimos skalbiniuose kai ką net iškeliant į viešumą. To nereikia. Tai neprotinga. Jūs (duomenys neskelbtini) – neabejoju, kad labai aiškiai viską suprantate. <...> Tokiais atvejais būtina įsikišti ir užgesinti įsiplieskusį gaisrą idant nesudeginti viso namo. <...>“ (b. l. 7). Iš 2020 m. gruodžio 29 d. 15.15 val. el. laiško matyti, kad jame, be kita ko, vartojamos tokios formuluotės: „dar kartą ramiai ir išlaikytai primenu Jums apie Jūsų sūnaus A. sukurtą situaciją – praktiškai padarytą žalą man, per savo asmenį (galimai ir ne tik savo) sukčiavimą. Dar kartą primenu ir raginu Jus atlikti pavedimą į nurodytą sąskaitą iki nurodyto termino. <...> Neatlikus pavedimo laiku, bus pradėti atitinkami veiksmai. Tie veiksmai neišvengiamai palies ir Jus. <...> Situacijoje yra ir Jūsų atsakomybė. Todėl pradžioje kalbėsimės apie būtent Jūsų moralinį stovį kaip pagrindą Jūsų einamoms pareigoms, veiklai ir užimamai padėčiai LR teisėkūroje. Pradėsime nuo LR (duomenys neskelbtini). Ar tinka?“ (b. l. 8). Iš 2021 m. sausio 22 d. 05.51 val. el. laiško matyti, kad jame, be kita ko, vartojamos tokios formuluotės: „mano paruošti trys pareiškimai. Pirmas: Lietuvos (duomenys neskelbtini); Antras: Lietuvos žiniasklaidai. Trečias: LR Policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR 182 str. 1‑mą dalį – sukčiavimas. Kaltinamas asmuo: A. P., aktyviai padedant R. P.,– (duomenys neskelbtini). Turite lygiai vieną parą laiko idant pervestumėt 4300 eurų į mano asmeninę sąskaitą [nurodoma]. Tik pavedimo kopija, kurią aš išvysiu būtent šiame elpašte, sustabdys mano veiksmus viešinant, oficialiai įteikiant aukščiau išvardintus pareiškimus ir prašymus“ (b. l. 33).

Teismas, įvertinęs minėtų kaltinamojo nukentėjusiajam siųstų el. laiškų turinį, konstatuoja, kad minėtais el. laiškais kaltinamasis neabejotinai vertė nukentėjusįjį perduoti jam turtą grasindamas paskelbti kompromituojančią informaciją. Kaltinamasis minėtuose el. laiškuose ne kartą pamini BK ir jo 182 straipsnį „Sukčiavimas“; pažymi, kad A. apgaulę sugalvojo ne vienas (turėtų būtų suprantama, kad su nukentėjusiuoju), kad galbūt sukčiavo ir nukentėjusysis; nurodo, kad bus užsukta viskas, ką tik galima užsukti; kad nukentėjusysis, kaip (duomenys neskelbtini), neleistų kitiems kištis į jo šeimos reikalus; kad pradėti veiksmai palies ir nukentėjusįjį; apeliuoja į nukentėjusiojo profesiją, kad pradės nuo (duomenys neskelbtini); konkrečiai nurodo, kad jau parengė tris pareiškimus – (duomenys neskelbtini), žiniasklaidai ir policijai, kurie bus išsiųsti po paros, jei nebus sumokėti pinigai. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog jo grasinama paskelbti informacija yra kompromituojanti, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiojo vykdomą profesinę veiklą, reputacijos svarbą. Pats kaltinamasis suvokė, kad jo grasinimas yra realus – teismo posėdžio metu jis pats nurodė, kad jis žino, kaip yra lengva asmenį apjuodinti; nurodė, kad iš tiesų ketino minėtus pareiškimus parengti ir išsiųsti (ypač (duomenys neskelbtini)), tačiau vėliau iš dalies persigalvojo ir parašė tik skundą policijai.

Nors turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, tačiau teismas pažymi ir tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajam padarė stiprų psichologinį poveikį. Nukentėjusysis kaltinamojo grasinimus suvokė kaip realius. Nors nukentėjusysis ir neįvykdė kaltinamojo reikalavimų, tačiau labai dėl to išgyveno, visą laiką jaudinosi, kas ir kada jį iškvies pasiaiškinti, surengė susitikimą savo (duomenys neskelbtini) kontoroje, paaiškino situaciją, ypač jaudinosi dėl savo padėjėjų, kuriems jo reputacija yra ypač svarbi. Aplinkybę, kad nukentėjusysis labai išgyveno dėl susidariusios situacijos, teismo posėdžio metu patvirtinto ir jo sūnus A. P., kuris taip pat pridūrė, jog perdavė tėvui manantis, kad kaltinamasis realiai gali savo grasinimus įgyvendinti, nes, kai jo santykiai su kaltinamuoju dar buvo geri, pastarasis ne kartą buvo apie tai gyręsis (apie skundų rašymą), o kai jų santykiai suprastėjo, kaltinamasis pasakė, kad A. yra „jo kišenėje“.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir norėjo taip veikti. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad galbūt nesuprato, kad daro nusikaltimą, jog nukentėjusysis jam turėjo paaiškinti, kad jis elgiasi netinkamai, tačiau, teismo vertinimu, prieš tai nurodytas kaltinamojo nukentėjusiajam rašytų el. laiškų turinys minėtą kaltinamojo versiją paneigia.

Teismas apibendrina, kad prieš tai aptarti kaltinamojo P. D. veiksmai vertintini kaip turto prievartavimas ir kvalifikuojami pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nenustatyta.

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. D. – dirbantis (vykdo individualią veiklą, b. l. 90), baustas administracine tvarka (b. l. 93–96), neteistas (b. l. 91–92), nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam skirtina BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, kurio dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui, nurodytam už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), – 30 parų. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą yra nuteisiamas arešto bausme, iš dalies savo elgesį vertina kritiškai (kad įžeidė nukentėjusįjį, parašė jam negražių laiškų), taip pat manydamas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atideda kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams ir paskiria jam 2 mėnesiams intensyvią priežiūrą nuteistojo gyvenamosios vietos adresu. Taip pat teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 dalies 1 ir 7 punktais, 6 dalimi, nustato kaltinamajam pareigą visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat atsiprašyti nukentėjusiojo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į prieš tai išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokio pobūdžio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju nukentėjusysis R. P., kuris buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 44), pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 41–43). Nurodė, kad kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, nuo 2004 m. verčiasi (duomenys neskelbtini), nė karto niekam nebuvo apskųstas, jam netaikytos jokios atsakomybės priemonės, yra apdovanotas (duomenys neskelbtini), bijojo dėl savo reputacijos, kitų požiūrio į jį, apie pusę metų pragyveno įtampoje ir nežinioje.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑103/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą (veikė tiesiogine tyčia), prievartavo iš nukentėjusiojo turtą. Aplinkybę, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta, patvirtina ne tik nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir teismo posėdžio metu duoti jo paties bei jo sūnaus parodymai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis el. laiškus nukentėjusiajam rašė per didžiąsias metų šventes (šv. Kalėdas, Naujuosius metus), taip pat nesiliovė rašęs netgi nukentėjusiajam pateikus pareiškimą policijai, kas taip pat padidino įtampą ir išgyvenimus, nes kaltinamasis nereagavo į aiškius signalus, kad jo veiksmai nėra tinkami (o kaip buvo konstatuota šioje byloje – ir nusikalstami). Teismo vertinimu, nukentėjusiojo moraliniai išgyvenimai dėl įvykio ir savijauta po jo, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiajam.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, įvertinęs pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, taip pat kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašomas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteisiamas jam iš kaltinamojo. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) (b. l. 148), kuris patvirtina, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra 1000 Eur, kuri buvo nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) realiai sumokėta. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo P. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo trukmę ir apimtį (parengtas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo interesai atstovauti trijuose teismo posėdžiuose), darytina išvada, kad nukentėjusiojo R. P. už teisines paslaugas sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus, todėl priteistinas iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam P. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–85), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297‑308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti P. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti 2 (dviem) mėnesiams intensyvią priežiūrą jo gyvenamosios vietos adresu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 1 ir 7 punktais, 6 dalimi, nustatyti P. D. pareigą visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat atsiprašyti nukentėjusiojo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, R. P. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti R. P. iš P. D. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti P. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (duomenys neskelbtini);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teisėja Eglė Ramanauskienė