- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2-79-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00613-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jonas Abraitis (pirm.)
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- P. Ž.
- Trečiasis asmuo
- AB ,,SEB“, AB SEB bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, AB SEB bankas
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.9Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
nedalyvaujant: trečiųjų asmenų AB ,,SEB“ banko, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.
I. M. Ž.(toliau - ieškovė) ieškiniu prašo: santuoką, sudarytą tarp ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1979-05-26 įregistruotą Vilkaviškio rajono Civilinių apeigų skyriuje, įrašo Nr. 152, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „Ž.", o P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „Ž."; po santuokos nutraukimo ieškovei M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: 1/2 dalį administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį inžinierinio statinio - kiemo statinio (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste; ½ dalį turtinių teisių ir pareigų pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,4785 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; lengvąjį automobilį AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atsakovui P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: 1/2 dalį administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį inžinierinio statinio - kiemo statinio (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste; 1/2 dalį turtinių teisių ir pareigų pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,4785 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, laikotarpiu nuo 2002-04-17 iki 2101-04-17; lengvąjį automobilį TOYOTA COROLLA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį OPEL OMEGA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovė M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybė pagal 2006- 03-17 sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB Vilniaus banku, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, išlieka solidarūs (e. b. 1 t., l. 4- 6).
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovas 1979 m. gegužės 26 d. sudarė santuoką, kuri Vilkaviškio rajono Civilinių apeigų skyriuje įregistruota 1979 m. gegužės 26 d., įrašo Nr. 152. Ieškovė sudarydama santuoką su atsakovu tikėjosi sukurti darnią šeimą, nes juos siejo bendri interesai, šilti jausmai, kartu planavo šeimos ateitį. Pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais sugyveno gerai, nekildavo didesnių nesutarimų, konfliktų, tačiau vėliau išryškėjo skirtingi, tarpusavyje nesuderinami, charakteriai bei požiūris į bendrą santuokinį gyvenimą. Nuo 2008 m. gegužės 9 d. gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl, esant tokiai situacijai, tolesnis bendras gyvenimas yra negalimas, neįmanomas ir nepriimtinas. Atkurti bendrą santuokinį gyvenimą nėra jokių galimybių, t. y. nėra jokios galimybės vėl pradėti gyventi kartu kaip šeima bei susitaikyti nėra jokių galimybių. Atsižvelgiant į tai, jų santuoka, kuri 1979 m. gegužės 26 d. įregistruota Vilkaviškio rajono Civilinių apeigų skyriuje, įrašo Nr. 152, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuokoje įgytą ir santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą sudaro: 2006-02-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. VL - 983 pagrindu, už bendras šalių lėšas, įgytas administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2006-02-03 duomenimis - 92 735 Eur; pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2016-01-01 - 633 Eur; kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statinys (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2016-04-26 duomenimis - 397 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas viešajame registre registruotas atsakovo vardu. 2002-04-17 atsakovo vardu įgytos turtinės teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N39/2002-A-802 dėl 0,4785 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, laikotarpiu nuo 2002-04-17 iki 2101-04-17. Šis sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; sklypo nuomos sutartis sudaryta atsakovo vardu. Ieškovės santuokos nutraukimo metu turimas turtas asmeninės nuosavybės teise, kuris santuokos nutraukimo metu nedalintinas: 2017-10-13 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, už asmenines ieškovės lėšas, įgytas lengvasis automobilis AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešajame registre registruotas ieškovės vardu; 2010-05-27 santuokinio turto dalybų sutarties Nr. 3271 pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (3 vnt. kanalizacijos šulinių, šulinį, skysto kuro talpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovo santuokos nutraukimo metu turimas turtas asmeninės nuosavybės teise, kuris santuokos nutraukimo metu nedalintinas: 2014-12-19 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, už asmenines atsakovo lėšas, įgytas lengvasis automobilis TOYOTA COROLLA, VIN kodas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešajame registre registruotas atsakovo vardu; 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, už asmenines atsakovo lėšas, įgytas lengvasis automobilis OPEL OMEGA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešajame registre registruotas atsakovo vardu; 2015-08-08 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, už asmenines atsakovo lėšas, įgytas motociklas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre registruotas atsakovo vardu. Šalys visus namų apyvokos ir buities daiktus yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „Ž.", o atsakovui palikti prigimtinę pavardę „Ž.". 2006 metais šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB Vilniaus banku, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, dėl 230 000 Lt. (66 613 Eur) kredito nekilnojamojo turto pirkimui bei jo remontui. Kredito grąžinimo data 2026-03-16. Kreditas iki šiol dar negrąžintas. Kokia negrąžinto kredito suma ieškovei nėra žinoma, nes įmokas moka atsakovas ir ieškovei duomenų apie mokėjimą atsakovas neteikia. Šalių atsakomybė pagal šią kredito sutartį po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari. Materialinis išlaikymas nei iš ieškovės, nei iš atsakovo nepriteistinas. Ieškovė neturtinės žalos nereikalauja (e. b. 1 t., l. 1- 6).
Atsakovui ieškovės procesiniai dokumentai bei teismo pranešimas buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai 2020-06-23, tačiau per teismo nustatytą terminą nei vėliau atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė (e. b. t., l. 46).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė teismo prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo P. Ž., taip pat išspręsti kreditorinių įsipareigojimų klausimą bei padalinti įvairų turtą, tame tarpe iš valstybės nuomojamą žemės sklypo dalį (toliau - Žemės sklypas): 1,0716 ha ploto žemės sklypo 0,4785 ha dalį, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas(duomenys neskelbtini) Vilkaviškio k. v., esantis (duomenys neskelbtini), nuomojamas pagal 2002-04-17 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybiniai žemės sklypai išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Taisyklių 2.2. papunktyje numatyta, kad parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pažymėtina, kad Žemės sklypas yra kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) t. y. Žemės sklypas reikalingai pastatui (-ams) eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus bet kokiam teismo sprendimui, o priėmus teismo sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba sudarys valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su asmeniui, kuriam pagal įsiteisėjusį sprendimą bus priteista pastatas (-ai),ar jo (-ų) dalys, esantis (-ys) ant Žemės sklypo (e.b. 1 t., b. l. 47-48);
Tretysis asmuo AB SEB bankas, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad AB SEB bankas, įvertinęs ieškiniu keliamus reikalavimus, pareiškia, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo M. Ž. ir P. Ž. ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš 2006-03-17 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), o AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalintas tarp ieškovės ir atsakovo teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybės ir proceso šalių reikalavimų pagrįstumą. Atsiliepime nurodoma, kad AB SEB bankas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais, patvirtina, kad šalys santuokos metu su AB SEB banku sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2006-03-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Užtikrindami prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymą, šalys AB SEB bankui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinierinius kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - esantį (duomenys neskelbtini) bei – žemės nuomos teisę pagal 2002-04-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,4785 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e.b. 1 t., l. 50-52).
II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Ieškovė nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje ieškinį palaikė, jame nurodytus faktus tvirtino, bei paaiškino, kad santuoką sudarę 1979 m. gegužės 9 d.. Santuoka pradėjo irti gal po 10 metų, buvo ir gero, ir blogo. Visą laiką gyvenę kartu. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Po kivirčų gyvenę kartu, viskas lyg buvo gerai, dukra gimė antra. Ji sutinkanti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Kartu negyvenantys nuo 2008 m. gegužės mėnesio. Atsakovas buvo veiklos žmogus, visokie festivaliai, baliai, priekaištai. Jis vasarą gyveno sode, žiemą grįždavo. Vieną dieną parvažiavusi, ir jis buvo išsikraustęs, tai buvo 2008 m. gegužės mėn. Su ja dar gyveno tuo metu nepilnametė dukra, ir dar kitas vaikas. Atsakovas buvo muzikantas, jam visą laiką šeima buvo paskutinėje vietoje, jam tik draugai, muzika baliai. Iki šio išsikraustymo gyvenę kartu. Buvo nesutarimų, bet ne iki tokio lygio, jo išsikraustymas buvo šokas jai ir vaikams. Jis namuose nieko nedirbo, nieko netvarkė. Ji nuvažiuodavusi į sodą, bet ten jo naktimis nebūdavo, jo sode nemačiusi. Jos gimtadienį tais metais gegužės mėnesį šventę prie ežero, ji parvažiavusi namo, ir jo daiktų nebuvo, juos buvo pasiėmęs. Ji supratusi, kad jis išsikraustė, kur nežinojusi. Ji skambinusi į telefonus, jis į skambučius neatsakydavo. Jo niekada nebuvo galima paklausti, būdavo nesusikalbėjimo. Ji 2008 metus atsimenanti gerai. Jam išsikrausčius, dėl jo į policiją neskambinusi. Jam skambindavusi į mobilųjį, tačiau jis nekeldavo, arba sakydavo, kad negrįš. Ji klaususi, jo kodėl negrįžta, kas jam atsitiko, sakydavo ne jos reikalas. Vaikų jis neateidavo aplankyti, per telefoną pasikalbėdavo. Vaikai su juo kažkur susitikdavo, pas juo nesusitikdavo. Ryšys su vyru nutrūko palaipsniui. 2007 m. įsimintinas reikalas buvo, kad buvo atvažiavę giminaitės iš Amerikos, jie visi šventę, kartu baliavoję. 2007 m. liepos mėn. kartu su tomis giminaitėmis nuvažiavę į ambasadą, kad jai duotų vizą 10 metų. Yra nuotrauka, visi nusifotografavę. 2007 m. jai Amerikos ambasadoje buvo išduota viza. 2007 m. jie kartu dar gyvenę, iki tol visą laiką gyvenę kartu, tik vasarą atsakovas būdavo sode. Būdavo šventės, daug kas į svečius atvažiuodavo. Anksčiau jis negyvendavo sode, tik būdavo, parvažiuodavo namo nakvoti, tik nuo 2008 m. pradėjo gyventi sode. Kai jis išsikraustė 2008 m., nežinanti, kur gyvendavo, sakė nuomavo. Ji naudojusis sodu, matydavusi jo mašiną. Priedas Nr.1, 2 nuotrauka – yra teta iš Amerikos, yra jos vyras, M. Ž., A. V., Ž.. Kur pateikta informacija apie vizą, tai yra nuotraukoje tie žmonės iš Amerikos. Nuotrauka daryta kieme (duomenys neskelbtini). Tai yra jos tėvelio pusseserės. Nuo 1990 m. jos buvo atvykę gal kokius 5 kartus. Po 2007 m. jos daugiau nebuvo. Prieš tai buvo 2004 m., 1993 m.. Priedas Nr.1, pateiktoje nuotraukoje 2007 m. yra kovo-balandžio mėn. Basanavičiaus gimtine yra jų draugai, mergaitės draugės, daktarė Š., daktaras Š. Ž.. Priedas Nr.2, 2005 m. nuotrauka – yra jų sode, Ž. ir Ž.. Antra nuotrauka 2006 m. – būdavo visą laiką svečių – M., Ž., atsakovo draugai. Išeidamas iš namų atsakovas pasiėmė nuo sienos paveikslą, akordeoną, savo rūbus. Iš rūsio pasiėmė baldus, staliukus. Pasiėmė savo šautuvus, iš garažo pasiėmė detalių. Tuo metu ji buvusi sode, šventę savo gimtadienį. Jis gimtadienį nedalyvavo, atvažiavo, pasižiūrėjo, kad jie ten sėdi. Pasinaudojo proga, kad nieko namie yra, nes ji gal būtų prašiusi neiti. Jis nesakydavo kur buvo, sakydavo ne jos reikalas, tikriausiai jis buvo pas moteris. Viena jau mirusi, V. Ž.. Ji ėjusi kalbėti, kalbėjusi su jos motina, klausiusi, ar turi ką nors V., ji sakė, kad turi tokį muzikantą Ž.. Būdavo ir pas ją. Kalbos apie skyrybas nebuvo. Ji prašydavo, maldaudavo grįžti, bet jis kaip išėjo, negrįžo. Skyrybos gavosi palaipsniui. Ji 2010 m. išvažiavusi į Ameriką. Jis atvažiuodavo dar pas vaikus. Ji buvusi JAV kokius tris metus po pusę metų. Dukra jau baigė vidurinę, o sūnus jau dirbo. 2005-2008 m. būdavo ir jos, ir atsakovo, ir jos gimtadieniai, ir pas tėvus švesdavę. Jis sakė, kad reikia pirkti pastatą, darysią verslą, reikia investuoti pinigus. Ji pritarusi. Atsakovas buvo Darbo partijos skyriaus pirmininkas. Buvo 2006 m., atsakovas sakė, kad perkantis pastatą, labai geras, padarytas remontas, administracinis pastatas, visi kabinetai suremontuoti. Trečiame aukšte administracinės patalpos, virtuvėlė, galima nuomuoti, kaip verslui. Kai susiruošė dokumentus, nes ten visokių reikalų buvo, jis sakė važiuojam į Vilniaus banką Marijampolėje ant kampo. Surašę sutartį, ji pasirašiusi. Ji supratusi, kad sudariusi sutartį plėtoti verslą, investuoti pinigus. Buvo sutartis dėl paskolos paėmimo pirkti tą pastatą. Paimta buvo 230000 Lt., dar reikėjo investuoti. Tuo metu ji dirbusi ligoninėje. Ji auginusi vaikus, dirbusi, ir tėvai padėjo. Atsakovas uždirbo, jo indelis buvo didesnis, bet jie gyveno bendrą gyvenimą iki 2008 m., po to irgi buvo bendravimų. 2010 m. ieškovas turėjo (duomenys neskelbtini). angarus, jis juos norėjo parduoti, reikėjo jos sutikimo. Jis tada sakė, kad jai aprašo namą, o ji sutinkanti dėl to pastato, taip gavosi. Jai liko gyvenamasis namas. Dar buvo daug turto – jachta, kateriai, mašinų daug. Atsakovas pardavė be jos sutikimo, jai nieko nedavė. 2010 m. turto dalinimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad sutuoktiniai neturi kreditorių – atsakovas apie tai neužsiminė. Gal per didelis objektas, jie pasidalino – aš tau, tu man, ji pasirašiusi dėl pastato (duomenys neskelbtini)., jis pasirašė dėl namo. Kodėl nesidalino ginčo pastato reikia klausti atsakovo, apie jį jokios kalbos dalinantis turtą nebuvo. Sutartis notarinė. Tuo metu dar nebuvo kalbos skirtis, dar galvoję gyventi. Atsakovas galvojo, kad viskas jo, ji jokios iniciatyvos nerodė dalinti turtą. Jokios kalbos apie ginčo pastatą nebuvo. Daugiau kito turto dalinantis turtą nebuvo. Jachtą pardavė dalimis prieš tris-keturis metus. Dalinant turtą buvo dar jachta, kateriai, automobiliai. Dar buvo jos noras ir viltis toliau gyventi su atsakovu šeimoje. Atsakovas irgi negalvojo skirtis. Su dabartine moterimi atsakovas (duomenys neskelbtini) gyvena gal 10 metų. Paskolą mokėjo atsakovas, nes jis yra įsipareigojęs, vienu momentu sakė, kad gailisi jog vienas įsipareigojo mokėti. Ji pati nemokėjusi, tvarkiusi visus ūkinius buitinius reikalus, mokėjusi mokesčius. Po 2008 m. kai išsikraustė atsakovas, ji irgi nemokėjusi jokios paskolos įmokos. Prie pastato remonto, išlaikymo ji neprisidėjusi. Po įsigijimo jokie remontai nebuvo atliekami, kadangi jie buvo padaryti. Pagal paskolą skirti remontui pinigai galbūt nukeliavo į verslą. Ten buvo dujų ūkio administracinis pastatas, ten remontas jau buvo padarytas, ji buvusi prieš pirkimą pastate. Trečiame aukšte buvo įrengtos virtuvėlės. Po 2008 m., kai kartu negyvenę, ten nebuvusi. Prieš tai ten buvusi, jokie remontai nebuvo daromi. Prieš keletą metų jis buvo kvietęs moterį daryti kosmetinį remontą. Ten yra kaip ir viešbutis. Kai atvažiuoja darbuotojai, darbininkai dirbti, jiems išnuomojama, ir garažas išnuomojamas. Atsakovas gyvena tik administracinėse patalpose, kur yra virtuvėlė įrengta ir kambariai poilsio. Šiai dienai yra nuomojamas visas pastatas, išskyrus trečią aukštą. Sutinkanti, kad automobilis T. C. yra atsakovo, taip pat motociklas Jawa. Dėl pavardžių taip pat ginčo nėra. Pastatas yra visas registruotas atsakovo vardu, ir žemė aplink, nebent kokį garažą pardavė. 2005 m. Naujus metus, kaip kiekvienas Kalėdas ir Naujus metus sutikdavę namuose. Kur šventę 2005 m Naujuosius metus negalinti atsiminti, bet visada namuose. Atsakovas nurodydamas, kad negyvenantys nuo 2004 m. gruodžio 31 d., gal maišo datas. Ji keisdavusi plaukų spalvą, šviesiau, tamsiau. 2005 m. galėjo būti dabartinė spalva, ar tamsesnė. Priedas Nr.2 nurodyta 2006 m. pavasaris, foto, sėdi M., Ž., D., Ž. ir D.. Ant sienos kabo 2002 m. Kuršių marių regata, ji pati buvusi. Negali būti, kad ant nuotraukos yra 2003 m. sausio 21 d., tada dar datų niekas nedėjo. Kitos nuotraukos darytos 2007 m. iš Amerikos buvo atvažiavę tetos, kurios pas juos gyveno, ir su jais bendravo, su jomis važiavę ir vežioję. Liepos mėn., atrodo buvo JAV nepriklausomybės diena, nuvažiavę į ambasadą, ji gavusi tik tokiu atveju vizą. Giminaitės buvo 2 mėnesius. Ant nuotraukos nurodytas balandžio mėn. –atvažiavo gegužės pabaigoje, išvažiavo liepos pabaigoje. Nuotrauka su akordeonu susijusi su JAV pilietėmis. Prieš tai jos gal buvo atvykę 2003 m. Ji tris metus negaudavusi vizos, 2007 m. jos buvo kartu, padėjo, ir tada gavusi vizą. Ji buvusi regatose su atsakovu, gyvenusi Nidoje, buvo gydytoja Š., buvo ir vaikai. Plaukę į Klaipėdą, ten gyvenę ant molo. B. V. B. su trimis vaikais ir žmona. Plaukę ryte 5 val, nes reikėjo į darbą jam. Nakty plaukę dar. Atsakovas nusiveždavo į M. J., ten palikdavo, tada važiuodavę. Plaukdavę per Kuršių marias į Nidą. Ne visas nuotraukas pateikusi už 2004-2008 m. Tačiau daug nuotraukų išmetusi, nes nenorėjusi jų laikyti. Nuolat būdavo tų jubiliejų, tad neatsimenanti tiksliai. ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo įkurtas gal 2004-2005, tačiau vyras jos nekviesdavo. R. tai būdavo daug susiėjimų, festivalių. Jis eidavo į klubą kelis kartus per savaitę, būdavo renginiai, vakarienės, nežinanti, ar jis ten buvo pirmininkas ar narys. Susirinkimai vykdavo kavinėje kultūros namuose. Neturinti nuotraukų iš dalyvavimo klubo veikloje. ,, (duomenys neskelbtini)“ klubo narių žinanti, tačiau nepamenanti pavardžių. (duomenys neskelbtini) g, patalpose buvusi kažkur po pusmečio - metų po nupirkimo pažiūrėti. Administracinės patalpos, daug kabinetų, ilgas koridorius. Ji ten jokių darbų nedirbusi. Ji pasirašiusi kredito suteikimo sutartyje, sutikusi kad jie perka pastatą, vykdys verslą. Ji pirkime nedalyvavusi, nes jos nekvietė, nors žinojusi, ką pirks. Ji nežinojusi, kad pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta prieš paskolą. Jos sutikimo niekas nereikalavo. Ji į Ameriką pirmą kartą išvažiavusi 2010 m.. lyg birželio pabaigoje, sudariusi turto dalinimo sutartį. JAV ji užsidirbusi, panaudojus sau, išlaikiusi vaikus, mokėjusi mokesčius, remontus dariusi. Sūnus (duomenys neskelbtini) m. gimimo, o dukra (duomenys neskelbtini) m.. Išvažiavusi dukrai baigus vidurinę mokyklą. Ji mokėsi, ją išlaikiusi, tėvas niekuo neprisidėjo. Sūnus dirbo. 2004-2008 m. ji dirbusi V. ligoninėje slaugos ir sveikatos specialiste. Atlyginimas buvo 1300 Lt., jų turėjo užtekti viskam. Atsakovas yra padovanojęs patalpas dukrai, abu pasirašę. 2008 m. parduotuvės Ž. 25 proc. Priklausė atsakovui ir jie abu padovanojo. 2004-2008 atsakovas sakydavo, kad tai jo pinigai, ką gaudavo investuodavo, vaikams neduodavo, taupė. Ji turėjo sukti iš savo lėšų, jis neduodavo savo pinigų vaikams, remontų nedarydavo. 2007-2008 m. ji sakydavo, kad jis gal alimentus mokėtų. Nors bendrai gyvenę, jis skaitė, kad čia jo, o čia jos. Dalinai ji jį išlaikiusi. ,,S.v.“ klubo veikloje nedalyvavusi. R. klubo veikloje dalyvaudavusi kiekvienais metais - koncertuose, kalėdiniuose pobūviuose. A. R. klubo prezidentu buvo metus laiko, nuo 2007-2008. Vaikus jai padėjo išlaikyti ir mama, ir taupę. Įėjimas yra iš kiemo pusės galo, kur dabar yra šiukšlynas sukrautas. Trys kambariai yra to pastato trečiam aukšte. Ten buvo židinys, padaryta virtuvėlė, poilsio kambarys – didelė patalpa, tualetas.(2020 m. gruodžio 7 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 10 min. 15 sek.---1 val. 15 min. 35 sek.). 2006 metais buvo medicinos darbuotojų diena, jų mergaitė koncertavo su grupe, jie buvo kartu, buvo šeimoje, nebuvo nieko apie jų galimai blogus santykius. Tai patvirtins liudytoja. (2020 m. gruodžio 7 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 2 val. 3 min. 00 sek.---2 val. 03 min. 58 sek.). Ji su J. B. bendravusi, draugavusi. Buvo treti metai, kai buvo ta šventė, buvo atsakovas, buvo mergaitė, jie kartu buvę. Ji savo santykius su atsakovu slėpusi, kai reikėjo išvažiuoti į Ameriką paprašiusi draugės prižiūrėti namus, nes atsakovas vasarą gyvendavo sode. Ji ligoninė dirbusi nuo 2003 m. iki 2013 m. Kai važiuodavusi į Ameriką, pasiimdavusi atostogas. 2006 m. buvusi šventėje kartu su vyru. Atsimenanti, nes ji buvo po 3-4 metų nuo 2003 m., kai pradėjusi dirbti. Jos dukra toje šventėje koncertavusi vieną kartą, kai buvusi kartu su atsakovu. To metu dukra buvo grupėje ,,M.“, jai buvo 16 metų, ji (duomenys neskelbtini) m. gimimo. Dukra nenori liudyti tėvų byloje. Ji su atsakovu buvusi kaip šeima, atėjusi iš darbo, atsakovas iš namų. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 21 min. 30 sek.--- 26 min.. 32 sek.). Atsakovas visą gyvenimą buvo muzikantas, yra begalės tų nuotraukų. Jis su L. važiavo kartu, bet nuo kada jie gyveno kartu ji nežinanti. Ji žinanti, kad jis važiavo su V. B., bet nesakė, kad važiavo ir ta moteris. Jai po to vaikai Santakoje pasakė apie tą nuotrauką, ir pasakė žiūrėk kur tėvas buvo. Atsakovas su ta moterimi tuo metu tikrai kartu negyveno. Važiavo slapta nuo jos. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 1 val. 9 min. 15 sek.---1 val. 10 min.. 100 sek.). Nuotraukoje 2007 m., kur yra mergaitės su gėlėm, yra nepažįstama, ne dukra. Nuotrauka kur atsakovas su akordeonu yra 2007 m., kai buvo atvažiavę tetos iš Amerikos, namuose. Nuotraukoje, kur yra Regata plakatas ant sienos, skaičiai yra 03121, gal suklysta dėl nuotraukos datos, netvirtinanti, kad 2006 m., gali būti ir 2003 m. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 54 min. 40 sek.---1 val. 1 min. 00 sek.).
Ieškovės atstovas dėl atsakovo nurodytų įmokų mokėjimo, paaiškino, kad pats atsakovas 2020-12-07 posėdyje pareiškė, kad jis pripažįsta, jog pirma įmoka už turtą buvo sumokėta iš bendrų pinigų, 17800 litų. Reiškiasi įmokos buvo mokamos ir iš ieškovės bendrų pinigų. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 14 min. 29 sek.--- 15 min.. 10 sek.).
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl kitų reikalavimų, išskyrus piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad nesutinkantis su pastato dalinimu per pusę, kadangi ieškovė prie to visiškai neprisidėjo. Jos ištisas melas. Ji ten nei karto nebuvus. Jis 2005 m. rudenį apsigyveno tame pastate, kur ir dabar gyvenantis. 2006 m. jis jį pirkęs, pareikalavo ir jos parašo, kad ji žinotų. Santuoka nutrūko 2004 m. gruodžio 31 d. Jis išėjęs ne per duris, o per balkoną, ji užsigulė kryžiumi, todėl lipęs per balkoną. Pasakęs, kad viskas, kai ji išnešė jo smokingą, vieną kartą apsivilktą, brangų koncertinį akordeoną, jis tada neapsikentė, nes namuose savo buvo apvogtas. Nuo tos dienos jai pinigų nedavęs, o prieš tai kai gyvenęs duodavęs. Ji išnešė daiktus, nes jai reikėjo pabaliavoti, piktnaudžiavo ji alkoholiniais gėrimais. Jis pats vartojęs saikingai, jo niekas niekur nematė. Tai nebuvo pagrindinė priežastis, jie niekada labai nesutiko, jai tik pinigai rūpėjo, tik smokingo išnešimas buvo paskutinis lašas. Gruodžio 31 d. jie galutinai susipyko, ji suprato, kad jis išeinantis. Vaikų nebuvo tuomet. Nuo 2007 m. vasario 16 d. jis gyvenantis jau su kita moterimi, todėl 2008 m. negalėjęs gyventi su ieškove. Išėjęs žiemą sutikę Naujus metus pas tokį Z., vėliau išėjęs pas tokią moterį, pas kurią pagyvenęs nelabai ilgai -3 ar 4 mėnesius. Išėjęs į sodą. Jis neturėjęs kur gyventi, bandęs nusipirkti tai tą, tai aną. Vėliau pardavinėjo dujų ūkio kontorą, kur dujinis šildymas. Per pirmą aukcioną nebuvo pirkėjų, konkurencijos, vienas žmogus buvo, jo nepardavė. Ten dirbusi gera pažįstama J. Ž., prižiūrėjusi pastatą, kad neužšaltų, kad nebūtų apleistas, jam leido ten įeiti gyventi. Tai buvo 2005 m. rugsėjis, spalio pradžia. Trečiame aukšte pirmą žiemą pragyvenęs nieko nedarydamas, prižiūrėdamas pastatą. Galų gale aukcione jį nupirkęs. Rašytinių įrodymų, kad jis ten gyvenęs nėra. Ž. nematęs jau daug metų, nežinantis, ar ji yra V. Jis tuo metu buvo ,,O.“ įmonės direktorius nuo 1998 m.. Gyvendamas atskirai, jis vaikams pinigų persiųsdavęs ir paduodavęs. Žmona neprašė, kad jis grįžtų. Jis pasidaręs remontus, kur numatyta pirkimo - pardavimo sutartyje, pasidaręs kaip reikia butą. Pirkimo sutartis buvo 2006 m. vasario mėn.. Pirkęs aukcione keliomis dienomis anksčiau, sumokėjęs pradinį įnašą 17000 Lt. iš santaupų, iš viso 179 000 Lt. kainavo. Kad žmona pasirašė ant kredito sutarties, jai sumokėjęs 30 000 Lt., nes kitaip nesirašė. 17000 tūkstančių oficialiai įgyti santuokoje, tačiau jau tuo metu bendro gyvenimo nevedęs, sutaupęs negyvendamas su žmona. 30000 tūkstančių sutaupęs, nes dirbęs, iš ankstesnių laikų. Rašytinių įrodymų nepateikęs. Apie pastato įsigijimą žmona nieko nežinojo, ji sužinojo, kai reikėjo pasirašyti, kai pareikalavo bankas. Likusią sumą jis mokantis ir dabar. Ėmęs paskolos 230 000 litų, daugiau, nes daręs remontą. Tuo metu su žmona buvo blogi santykiai, nes jei būtų geri, būtų gyvenęs. Žmonai davęs prieš parašą 30000 litų, tada ji važiavo pasirašyti, nors prašė daugiau, neturėjęs. Davęs savo pinigus grynais, o ne gautus iš banko, jokių įrodymų neturintis. Jam 50000 Lt. nedidelė suma buvo tada. Jei būtų nedavęs žmonai, jis būtų praradęs pradinį įnašą, bei būstą, neturėjęs kur gyventi, nes turėjęs jau sumokėti. Kiek turėjęs, tiek atidavęs. Ieškovę susiradęs buvusiuose namuose, nes bankas sakė, kad reikia jos parašo. Su savimi turėjęs pinigų, ir jai virtuvėje padavęs 30000 Lt., nors ji norėjo 50000 Lt. Ji jau seniau sakė, kad jei duoti pinigų. Pastatą įsigijęs gyventi sau. Pirkę ne namą, kadangi jam pasirodė nebrangu -179 000 Lt., pastatas didelis, gal sugalvos kokį verslą, atrodė pigu, užtat pirkęs. Žmona sakė nupirkti butus vaikams, tada skirsis, arba duok 100 000 Lt. Jis sakęs, kad jeigu jai reikia, tai skiriamės. Vaikai aprūpinti, sodo nameliai užrašyti. Ieškovė nežinojus, kokiu tikslu jis įgyjantis pastatą. Nebuvo su ieškove jokios kalbos apie bendrą verslą. Nuo gautos sumos, sumokėjus už pastatą, beveik nieko neliko. Pasistatę židinį, pasidaręs kapitalinį remontą 2006 m., nusipirkęs. Iš viso 204 kv.m. Į remontą investavęs 40-50 tūkstančių litų. Daugiau nedaręs remontų, ten viskas gerai. Remontavęs iš paskolos, visą likutį maždaug investavęs. Remontavo meistrai, firmos nesamdęs. Rašytinių įrodymų neturintis. Gyvenantis iki dabar, gyvena ir draugė. Ieškovė nori iš jo paskutinį kartą užsidirbti, todėl ir nori skirtis. Ji sakė duoti 10000, sako ne jai, vaikams. Dėl 2010 metų turto dalybų reikia klausti ieškovės, čia ji norėjo, važiavo į Ameriką. Čia jos iniciatyva. Kodėl nebuvo įtrauktas turtas - sakė notarė, kad reikia banko sutikimo, tiksliai negalintis pasakyti, būtų ilgai užtrukę, patarė to nedaryti, ir nedarę. Jis norėjęs ir tą pastatą padalinti, kad būtų jo. Jis namą buvo palikęs ieškovei, ten buvo ir vaikai. Sodo namelį buvo padovanojęs sūnui. Mergaitei padovanojo gastronomo Z. 25 proc. Kito nekilnojamo turto nėra, kuris nebūtų padalintas. Jis dirbęs nuo 1998 m. O. direktoriumi ir mokėjęs pats visą laiką paskolą už pastatą. Ieškovė prie jo ten niekada nėra buvusi, nežino net kiek kambarių yra. Šiuo metu likę dar 22 tūkstančiai litų. Jis dengęs visą laiką sumas pagal sutartį, daugiau ne. Moka iš pensijos ir atlyginimo. Dabar mokantis apie 90 Eur/mėn. Norintis, kad pastatas liktų jam, jis nesutinkantis mokėti ieškovės prašomos 10000 Eur kompensacijos. Sutiktų sumokėti pusę 17000 litų, kuriuos mokėjęs iš bendrų pinigų, nors negyvenęs su ieškove. Jo sūnus (duomenys neskelbtini) m. gimimo, ne 1984 kaip sakė ieškovė. 2005 m. jis teikė dalį išlaikymą sūnui pavedimais, nes jis jau dirbo pats. Nebuvo priteistas joks išlaikymas. Dukrai išlaikyti nebuvo teismo sprendimo. Jai išlaikymą teikdavęs dalinai, kadangi jai padovanojo ,,Z.“ pastato, tai ji gaudavo už nuomą apie 400-500 Lt., dabar sumažėję. Pastate jis su ieškove kartu nėra niekada buvęs, nebent ji buvo paslapčia atėjo pažiūrėti. Jis raktus yra palikęs mergaitei kažkada, reikėjo kažką pasiimti. Mergaitės santykiai su jo drauge J. puikūs. Ieškovei raktų niekada nebuvo davęs. Jis niekada neprašęs prisidėti ieškovės kokiu nors būdu prie pastato. Kai išėjęs iš namų 2004 m. gruodžio 31 d., tai daugiau negrįžęs, tik daiktus susirinkti. Tai daręs palaipsniui, buvo visokių detalių. Dėl nuotraukos priedas Nr.2 2006 m. (2003 m. 45 regata) – M. yra, yra ieškovė, D., ir jis. Čia yra sode, kur sūnui užrašęs. Negalintis pasakyti, ar ji galėjo būti daryta 2006 m. Kas yra kitoje nuotraukoje- kas gali atsiminti, ten esantį akordeoną ji ir pardavė. Negalintis pasakyti, kuriais metais tiksliai buvo tos tetos iš Amerikos, su jomis susibičiuliavę. Nėra fotoaparato data užfiksuota, tada jos nieko nereiškia. Sutarties sąlyga nebuvo, kad jis pateiks savo sutuoktinę ieškovę kaip laiduotoją, kitą garantą, išskyrus hipoteką. Pastatas įregistruotas jo vardu, tik yra dalis bendraturčių. Kredito sutarties sudarymo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) pakeistas adresas. Jis kredito sutartyje negalėjo nurodyti adreso pastato, kurį tik perkantis, nors jau gyveno. Tuo metu deklaruotas buvo (duomenys neskelbtini). Kada pakeitė gyvenamosios vietos deklaraciją, nepamenantis, bet dabar deklaruotas (duomenys neskelbtini). Dėl banko atsiliepimo, kad jis su ieškove solidariai įsipareigojo vykdyti sutartį, jokio solidarumo nebuvo, ji neprisidėjo. Jis nesutinkantis, kad su ieškove prieš banką atsakantis solidariai. Ieškovės parašas reiškė, kad ji yra supažindinta, žino, kad jis pirkęs pastatą. Nežinantis kokia atsakomybė būtų ieškovės, jeigu jis nemokėtų įmokų. Kiek jis tiksliai turėjo pinigų išeidamas iš namų tikslai nežinantis, gal 5-10 tūkstančių. Jis buvo nusipirkęs verslo liudijimą, pagal kurį nuomodavo patalpas trumpam už 5 eurus. Iš pradžių jis neturėjo jokių pajamų iš turto. P. G. kaime buvo įgytas 2003 m. rugsėjo 26 d. Patalpos padovanotos dukrai įgytos 1991-1992 metais. Kai ėmęs paskolą, turėjęs nekilnojamo turto, apie 50000 Lt.. 2005 m. sausio 1 d. turėjęs kelias mašinas, jachtą, įgytą 2001 m., išėjimo dieną jos vertė gal buvo 20000 litų. Supuvo ji, pardavęs ukrainiečiui, kuris išsivežė ją už 500 Eur maždaug prieš 4 metus. Numesta buvo nuo 2013 m.. 2010 metais jos nesidalinę, nes neregistruotinas turtas, ieškovė nereikalavo dalinti. Su V. K. jis negyvenęs, dabar ji mirusi. 2004-2008 m. šeimoje nebuvo ypatingų progų. Renginių buvo daug. Jis pateikęs nuotrauką iš inauguracijos į klubo prezidentus. Dalyvaudavo su antromis pusėmis, bet dalyvavimas nėra privalomas įstatymiškai. Nuotraukoje 2005 m. birželio 30 d., jos nėra, šalia esantis liudytojas tai patvirtins. 2005-2008 m. Vilkaviškio ligoninės nei viename renginyje nėra buvęs su žmona, viename buvęs su drauge J.. Pakvietė daktaras S., bet jau gyvenęs su J.. Ieškovė buvo atskirai. (2020 m. gruodžio 7 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 1 val. 17 min. 00 sek.---2 val. 03 min. 09 sek.). Jis dalyvavęs ligoninėje renginyje su L., ir ieškovė išgėrusi kabinėjosi. (2020 m. gruodžio 7 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 2 val. 4 min. 10 sek.---2 val. 04 min. 17 sek.). D. I. pavėlavo į tą renginį ir atsirėmė į paskutinį suolą, taip ir pramiegojo dvi valandas. Ten buvo medicinos darbuotojų renginys su parama tokiam M., kuris miręs. Jam buvo širdies stimuliatorius, ant ratukų vežiojosi tokį vežimėlį. R.klubas buvo pakviesti į renginį, kadangi surinkę iš klubo 1000 litų, paremti nusipirkimui to vežimėlio. T. R. klubas buvo pakviestas į ligoninės renginį, organizuotą daktaro S.. Jis dalyvavęs kaip R. narys. Jų mergaitė koncertavo. Jis gyvenęs tada sode, atvykęs per vienas duris, ji per kitas. Suėję į salę kartu. Buvęs salėje, kadangi r..ir dukra koncertavo. Buvo 2005 ar 2006 m, mergaitė buvo gal 10 klasėje. Tuo metu jie kartu negyvenę. Jis vengęs ieškovės, kadangi negyvenęs antras metas, ir kartu nestovėjęs. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 27 min. 50 sek.---30 min.. 07 sek.). L. V. B. jam padėjo įsirengti butą 2007 m. vasarą. Kadangi jie abu buriuotojai, sutarę 2007 m. vasarą, ir 2007 m. lapkričio mėn. išskridę į Ispaniją. Kartu skrido ir J. L., su kuria gyvenęs jau pusę metų. Ten praleidę savaitę. Su J. L. gyvenęs nuo 2007 m. vasario 16 d.. Kai išėjęs iš namų 2004 m. gruodžio 31 d. jis nutraukęs santykius su ieškove kaip vyro ir žmonos, jos nerėmęs finansiškai. Su kita moterimi išskyrus L., negyvenęs. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 37 min. 48 sek.---40 min.. 50 sek.). Pasirašydamas notarinę sutartį pirkimo su ja susipažinęs. 43.3 punktas – sakė čia tokie standartai paėmęs ir pasirašęs, nesantis teisininkas ir visko nežinantis. Iki galo į ją neįsigilinęs, supratęs, kad perka pastatą. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 1 val. 2 min. 03 sek.---1 val. 4 min.. 50 sek.). Čia dėl 2008 m.- čia yra R. renginys, yra L. 2008 m. kovo mėn., kas paneigia, kad jis gyvenęs iki 2008 m. gegužės mėn.. Ieškovė žinojo apie jo kelionę jau kitą dieną. 2007 m. vasario 16 d. jis pradėjęs gyventi su J., gyvenantis jau 14 metų. Kad kitą moterį turintis, jis ieškovei neaiškinęs, ieškovė jau pati gyveno su kitu. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 1 val.10 min. 02 sek.---1 val. 12 min.. 00 sek.). Liudytojas J. S. jį sutikęs buvo prieš Naujus metus gruodžio mėn., o aukcionas buvo kovo mėn. Jis gyvenęs nuo spalio mėn. Kai aprodinėjo S., jis išgirdęs ir atėjęs. Klausė ką jis veikia, pasakęs, kad gyvenantis, kad neturi kur, ir įleido Ž.. Jis ten antrame aukšte turėjęs kambarėlį, kuris buvo šilčiausias, pasistatęs lovą, atsivežęs iš sodo daiktų. Liudytojas matė, kur jis gyvena. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 50 min. 21 sek.---54 min..40 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje dalijant turtą priešieškinio teikimas nėra būtinas. Ieškovė pati pripažino, kad nėra sumokėjusi nei vieno įnašo už nekilnojamą turtą Šiaurės g., todėl ta aplinkybė įrodyta, jos įrodinėti papildomai nereikia. Prašo turtą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Kadangi turtas yra įgytas gyvenant skyriumi, nors ieškovė pasirašiusi kredito sutartyje, tačiau nėra vykdžiusi jokių įsipareigojimų, juos vykdė vienas atsakovas, natūralu, kad turtas yra jo. Prašantis turtą, kurį prašo padalinti ieškovė, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi jis yra įgytas gyvenant skyriumi, ir ne už bendras, o asmenines ieškovo lėšas. Prašo taikyti CK 3.127 str.2 dalies nuostatą, kad dalijimas tik turtas įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 10 min. 05 sek.---1 val. 14 min.. 29 sek.). Atsakovas pripažino, kad sumokėjo pradinį įnašą iš bendrų pinigų, nes bandė sudaryti taikos sutartį. Ginčo, kad pradinė įmoka sumokėta, nėra. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 15 min. 20 sek.--- 15 min.. 30 sek.). Atsakovo atstovas, kadangi bankas nesutinka, prievolė kaip iki dabar buvo vykdoma atsakovo, taip ir bus vykdoma toliau. Jeigu yra bendraskoliai, tai nutraukiant santuoką, skolos negali būti dalinamos. Teismas negali pakeisti susitarimo dėl banko kreditavimo sąlygų, ką draudžia civilinis kodeksas. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 1 val. 1 min. 45 sek.---1 val. 4 min. 34 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas L. D. parodė, kad jį kvietė liudyti atsakovas, kuris prašė paliudyti laiką, nuo kada negyvena jis su ieškove. Pažįstamas, draugas bendraujantis nuo 2000 m. Su ieškove jis pažįstamas. Nuo 2005 m. pradžios jis įstojęs į R. klubą, kaip klubiečių bendravimas buvo dažnesnis. Jis negalintis pasakyti, ar tuo metu jie gyveno, tik ar kartu lankydavosi. Iki 2005 m. jis matydavęs juos kartu slidinėjimo metu, bendraudavę, bet įstojęs į klubą 2005 m. jis to nematęs. Būdavo renginiai, kuriuose ir žmonos lankydavosi. Anksčiau atsakovas, jei būdavo bendri renginiai dažniau eidavo su žmona. Jo paties žmona būdavo, ieškovę ji pažinojo. Kur 2005 m. gyveno atsakovas, nesidomėjęs. Klube būdavo per savaitę vienas susirinkimas. Su antromis pusėmis per metus būdavo 1-2 renginiai- rotacija, Naujųjų metų sutikimas, išvyka į koncertą. 2005 m. prezidentavimą perėmė Ž. Neatsimenantis, kad nuo 2005 m. jis būtų atsakovą matęs kokiame nors renginyje su ieškove. Paskutinius 10 metų jis atsakovą matydavęs su J. L., kada prasidėjo draugystė – gal 2006-2007. 2005-2008 m. atsakovas įgijo dujų pastatą, ten dažnai buvęs, kai atsakovas pradėjo gyventi. Kol neturėjo šio pastato, jis nežinantis, kur gyveno atsakovas, bet jis turėjo namus. Kai tik įsigijo pastatą, jis ir gyveno. Buvęs pas jį gyvenamosiose patalpose, ieškovės ten nematęs, vaikus matęs. Iki privatizacijos tas dujų pastatas toks buvo tuščias gal 4 metus. Ž. buvo dujų meistrė, ten dirbo. (2020 m. gruodžio 7 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 2 val. 6 min. 40 sek.---2 val. 15 min. 59 sek.).
L. V. J. parodė, kad jį kvietė liudyti atsakovas apie jo ir ieškovės santykių nutrūkimą. Jis su atsakovu yra r.. Jis ją su atsakovu matęs paskutinį kartą 2004 m. gegužės 22 d. koncerte ,,Fantomas ir legendinės dainos Nemuno saloje“ Kaune, prieš tai kartu dalyvaudavo renginiuose, o po to jų kartu nematęs. Juos kartu prieš tai matęs krepšinio varžybose S. N. mokykloje, dar prieš tai koncerte. Antrų pusių dalyvavimas buvo rekomenduojamas. Antros pusės dažniau dalyvaudavo koncertuose. 2005-2008 metais pas atsakovą namuose nesilankęs, nežinojęs kur gyvena. Prieš tai jis buvęs pas atsakovą ir ieškovę (duomenys neskelbtini). 2-3 kartus. Atsakovas dabar gyvena su J. L. kažkiek metų, tekę pas juos lankytis Dujų kontoroje. Kada sužinojęs, jog atsakovas įsigijęs dujų kontorą, negalintis pasakyti. (2020 m. gruodžio 7 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 2 val. 17 min. 40 sek.---2 val. 23 min. 42 sek.).
Liudytoja J. B. parodė, kad ji gyvenanti per kelias gatves iki ieškovės. Su ja santykiai geri, drauge. Su atsakovu neturinti santykių, anksčiau bendravusi. Kuriais metais nepasakysianti, medicinos darbuotojų parapijos salėje buvo ieškovė ir atsakovas, stovėjo šalia, gražiai bendravo, Juos pažįstanti apie 25 metai kaip apsigyveno (duomenys neskelbtini). Ji sužinojus, kad jie kartu nebegyvena, kai ieškovė ruošėsi važiuoti į Ameriką 2008-2009 m, bet nuo kada negyveno negalinti teigti. Anksčiau pas juos nesilankydavusi, kai išvažiavo ieškovė į Ameriką prižiūrėjusi namą, anksčiau nebendravusi, tačiau dirbusi ligoninėje kartu inžiniere. Renginys buvo 2006 m. medicinos darbuotojų šventė, kuri vyko 2-3 kartus. Jų dukra R. dainavo. Tai buvo vasaros pradžioje. Ši šventė vyko kelis metus iš eilės, dabar jau nevyksta kokia 12 m. Ji matydavusi kaip atsakovas bėgioja, sportuoja, kaip atvažiuoja į kioską. Ar jis bėgiodavo 2006 m. tiksliai negalinti pasakyti. Apie jų šeimyninius santykius nežinojusi, tik atrodė kaip darni šeima. Medikų šventės vykdavo gal nuo 2004 m., vyko 2006-2008. Ar ji buvusi 2005 m., neinanti, nes ne visada būdavusi. Ji galinti paliudyti, kad šalių dukra R. koncertavo, jie buvo abu kartu. Ieškovė buvo du kartus išvažiavusi į Ameriką. Kai prižiūrėjusi namą, nemačiusi, kad jame lankytųsi atsakovas. Ieškovė išvažiuodavo pusei metų. Gal 2008-2009 m. mačiusi vieną kartą atvažiavusį atsakovą į ieškovės namus. Tame renginyje būdavo apdovanojimai, ji gavusi ministro apdovanojimą 2009 m. kai vyko kultūros namų salėje. 2006 m. renginio nuotraukų neturinti. D. I. tada dalyvavo jau antrose. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 8 min. 32 sek.---21 min.. 23 sek.).
L. V. B.parodė, kad jį su atsakovu vienija tas pats pomėgis sportui nuo jachtklubo laikų. Su atsakovu matosi, o ieškovės nematantis. Atsakovas kvietė paliudyti, kad jis 2007 m. važiavo į kelionę, ir tuo metu ieškovas jau tikrai gyveno su J. L.. Jis jam padėjo įsirengti kambarį, ir po to rudenį jau važiavę sykiu į Ispaniją, kartu važiavo L.. Jis turintis Santakos laikraščio originalą, kur tai parašyta. Jam buvo pirmoji kelionė, todėl tiksliai atsimenantis, kad tai buvo 2007 m.. Atsakovas su J. L. tuo metu gyveno Dujų pastate. Atsakovas su J. susipažino tais pačiai metais vasario 16 d. Šiais metais buvo 14 metų sukaktis, tiek metų jie gyvena, veda bendrą ūkį. Nuo 2007 m. jis nematęs atsakovo ir ieškovės kartu niekur, kur matydavęs, tai visada atsakovas būdavo su J.. 2007 m. vasarą jis padėjęs kraustytis atsakovui į dujų ūkio pastatą. Jis jam padėjęs pasijungti kriauklę, toliau darėsi kitus dalykus. Po to rudenį vykę į ekskursiją. Tame pastate jam neteko sutikti ieškovės. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 32 min. 40 sek.---37 min.. 45 sek.).
Liudytojas A. S. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo, o atsakovas švogeris. Kvietė liudyti atsakovas. Jo santykiai su abiem geri. Jie negyvena apie 20 metų atskirai. Tiksliai nepasakysiąs, bet jie negyvena nuo kokių 2004 m. Vasarą dar susitikdavęs jis su šeima ir jų šeima prie ežero, tai buvo 2004 m. Ž. turėjo jachtą, tai buvo susitikę, jo žmona, kita sesuo su vaikais, paplaukioję. Po to viskas buvo. Išėjęs iš namų atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini) g.. Ieškovė ten niekada negyveno, jos ten nematęs. Atsakovas dabar gyvena su J. L., kartu 14-15 m. dabar bendraujantis su atsakovu ir ieškove. Jis negalintis patvirtinti, kad jie negyvena nuo 2004 m., bet apytiksliai, paklaida metai laiko, gali būti 2005 m. 2004 -2005 m. jis išėjęs iš darbo (duomenys neskelbtini) o tada, kai susitikę, dar jis dirbęs (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Po to lankydavęsis pas seserį, susitikdavęs ir su atsakovu sode, bet jie kartu jau nebuvo, pas seserį jo nematydavęs. Atsakovas po to gyveno (duomenys neskelbtini) g., ten būdavęs, kitose patalpose pas jį nėra buvęs. Po 2004 m., kai plaukioję jachta, neatsimenantis kitų balių. Pas atsakovą (duomenys neskelbtini) g. buvęs pirmą kartą gal 2006 m., gal vėliau, iki tol nebuvęs tuose pastatuose. Kiek žinanti atsakovas niekur kitur negyveno, todėl sprendžiantis, kad jis išėjo gyventi ten į (duomenys neskelbtini) g., dujų ūkio pastatus. Jis dirbantis UAB ,,O.“, kur direktorius atsakovas, o jis vairuotojas. Atsakovas prašė liudyti šiandien, sakė atsakyti, ko klaus. Atsakovas anksčiau gyvenęs (duomenys neskelbtini) nuo santuokos sudarymo turėjo 2 kamb. butą. 1976 m.,, po to gyveno pas jo motiną, paskui statėsi namus (duomenys neskelbtini) g.16. Iš čia atsakovas išėjo 2005-2006 m. į (duomenys neskelbtini) g.. Jis matęs kaip ieškovė ir atsakovas nesutaria, riejasi. Nesidomėjęs, kodėl pas seserį nėra atsakovo. Jam darbą O. pasiūlė atsakovas, tuo metu neturėjęs darbo 4-5 m. Atsakovas su ieškove turi 2 vaikus, jaunesnė mergaitė, jie visi gyveno su tėvais. Tuo metu kai išėjo atsakovas mergaitė ėjo į mokyklą, gal 12-13 metų. Atsakovas vaikais rūpinosi, kai grįžta dabar užsuka jie. (2021 m. vasario 22 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 44 min. 03 sek.---59 min.. 59 sek.).
Liudytoja J. L. parodė, kad atsakovas yra jo draugas, sugyventinis. Ieškovę pažįstanti, nes yra sena vilkaviškietė, ir atsakovą daug metų pažinojusi. Su ieškove nebendravusi. Su ieškovu bendravusi nuo 2007 m. vasario 16 d., ir pradėjusi gyventi kartu. Atsakovą prieš tai gerai pažinojusi. Lankiusi sveikuolių klubą. Į S. v. įstojusi, kai pradėjusi gyventi kartu su atsakovu. Jai padovanojo kadilaką. 2007 m. vasario 19 d. buvo Nepriklausomybės minėjimas, ji dainavusi K(duomenys neskelbtini) ir tą vakarą jų chorui buvo 10-etis. Atsakovas buvo choro rėmėjas, jis liko puotoje, ir taip kartu susėdę dainuoti kartu. Jis ją pakalbino vakare pas jį apsilankyti, kadangi vertinusi teigiamai, sutikusi. To vakaro nuotrauka pateikta į bylą. Ji tą patį vakarą pas jį likusi gyventi namuose. Ji turėjusi darbą ir gyvenamą vietą Marijampolėje pas dukrą, bet likusi pas atsakovą. Atsakovas jos atvažiuodavo į Marijampolės vaistinę parsivežti, ir jie taip pradėjo gyventi. Jei būtų nežinomas žmogus, gal tai greitai nebūtų įvykę. Iš pradžių tik nakvojusi pas atsakovą, kur jis ir dabar gyvena, po to apsigyvenusi. Viskas buvo aptvarkyta, baldai buvo, ji tik savo drabužius atsivežusi po truputį. Iki rugsėjo mėn. važinėjusi į Marijampolę, po to pasiūlė vedėjauti Vilkaviškyje. Tuo metu ji žinojusi, kad atsakovas iš namų išėjęs gal pora metų atgal. Kur jis gyveno išėjęs iš namų nežinanti, gal kažkiek sode, nes ją vežėsi ir į sodą. Kai ją parsivedė, tai ten viskas gražiai buvo įruošta pas atsakovą. Tas kambarys buvo įruoštas, kitur užkulisiuose ji nelandžiojo. 2007 m. spalio mėn. važiavusi su atsakovu į Malagą, kartu buvo ir B. V.. Kai gyvenusi pas atsakovą, ieškovė niekada nesilankė. Ne dėl jos iširo atsakovo šeima, jis buvo jau išėjęs, dėl ko nežinanti. Apie jos kelionę buvo parašyta laikraštyje, nežinanti ar ieškovė apie tai žinojo. Jai nebuvo reikšminga galiojanti santuoka atsakovo su ieškove. Ji nebuvus R. klubo nare, tik ėjusi į visus renginius nuo 2007 m. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 19 min. 03 sek.---34 min..46 sek.).
Liudytojas J. S. parodė, kad jis pats ketinęs įsigyti dujų kontorą. Kai jam buvo aprodomos patalpos, jis nuvykęs ten ir jau radęs atsakovą. Paklaustas ką veikia, jis sakė, kad ten gyvena. Po to dalyvavęs aukcione kartu, atsakovas laimėjo aukcioną. Ieškovės jis niekada nematęs. S. v. klube dalyvaujantis nuo pat įsikūrimo dienos, tačiau ieškovės klubo renginiuose nematęs. Jį su atsakovu sieja tik šis klubas, santykiai draugiški. Jis apžiūrėjęs visą objektą, atsakovą matęs pirmame aukšte, kokioje patalpoje nepamenantis. Kokios ten patalpos neatsimenantis. Jį įleido darbuotoja, dabar apibūdinti negalintis. Telefonas buvo ant durų, juo paskambinęs ir susitaręs. Atvažiavo moteris ir aprodė pastatą, įėjęs ir pamatęs atsakovą. J. Ž. nepažįstantis. J. L. pažįstantis, nuo kada ji gyvena su atsakovu, nepamenantis. Apžiūrinėjęs prieš aukcioną prieš Kalėdas, metų nepamenantis. Iki to momento atsakovą pažinojęs, matęs buvo, žinojęs muzikantą Ž., jį atpažinęs tame pastate. Klubas įsikūrė 2005 m. sausio mėn.. Jis pasakęs atsakovui, kad atėjęs apžiūrėti parduodamą pastatą. Ten buvo kabinetinė sistema antrame aukšte, viršuje salė, jas apžiūrėjęs. Atsakovas galėjo gyventi antrame aukšte kabinetuose, matęs viename kabinete paklotą lovą. Kokiu pagrindu gyveno atsakovas, nežinantis. (2021 m. balandžio 23 d. garso įrašo - teismo posėdžio protokolo 36 min. 35 sek.---1 val. 49 min.. 14 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu – santuokos liudijimu nustatyta, kad šalys – ieškovė M. S. (po santuokos – Ž.) ir atsakovas P. Ž. 1979 m. gegužės 26 d. sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną įregistruota įrašu Nr.152 Vilkaviškio rajono Civilinių apeigų skyriuje (e.b. 1 t., b. l. 10). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 d.). Iš ieškovės pateikto ieškinio ir šalių paaiškinimų teismo posėdyje, darytina išvada, kad jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi jie kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo daugiau kaip metai laiko, atsakovas gyvena jau daug metų su kita moterimi, dėl ko santuoka nutrauktina.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo atsakovas visiškai sutiko. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Abi šalys teismo posėdyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, sutiko, kad nebūtų išsamiai analizuojama kiekvieno jų kaltė, todėl konstatuojama, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis)
IV. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti jos santuokinę pavardę Ž, dėl ko atsakovas neprieštaravo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų dabartinės turimos pavardės.
V. Dėl sutuoktinių išlaikymo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė jokio pagrindo, numatyto CK 3.72 straipsnyje, kad kuriam nors sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, nei viena iš šalių jo priteisti neprašė, todėl jis nepriteistinas.
VI. Dėl turto padalinimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Dalinant sutuoktinių turtą šioje byloje kilo ginčas dėl turto teisinio režimo, turto padalijimo ir prievolės pobūdžio nustatymo.
Rašytiniu įrodymu - notarine 2010 m. gegužės 2 d. santuokinio turto dalybų sutartimi Nr. 3271 nustatyta, kad šia sutartimi buvo padalintas šalių nekilnojamas turtas. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (3 vnt. kanalizacijos šulinių, šulinį, skysto kuro talpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. /(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovas įgijo administracinį pastatą, dirbtuves, kiemo aikštelę, tvorą, esančius (duomenys neskelbtini)., kurie įgyti 2003 m. rugsėjo 26 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Šios nutarties 6 punkte nurodyta, kad šalys pareiškė, jog neturi bendrų ar vieno sutuoktinio kreditorių, jiems civilinė atsakomybė pagal turimas prievoles šalims žinoma. Sutartį pasirašė abi šalys (e. b. 1 t., l. 32-34). Kadangi šis turtas padalintas notarine sutartimi, dėl ko bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi, jis nėra dalintinas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys visus namų apyvokos ir buities daiktus yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo, dėl ko atsakovas bylą nagrinėjant teisme prieštaravimo nepareiškė. Įvertinant, kad šalys kartu nebegyvena jau seniai, laikytina, kad šis faktas yra patikimas ir įrodytas, dėl ko toks turtas nėra dalintinas teismo sprendimu.
Rašytiniais įrodymais -VĮ ,,Regitra“ pažymomis nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu už asmenines ieškovės lėšas įgijo lengvąjį automobilį AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešajame registre registruotas ieškovės vardu. Atsakovo vardu yra 2014 m. gruodžio 19 d. registruotas lengvasis automobilis TOYOTA COROLLA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-01 registruotas lengvasis automobilis OPEL OMEGA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-08 motociklas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (e. b. 21-22). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šios transporto priemonės yra atsakovo santuokos nutraukimo metu turimas turtas asmeninės nuosavybės teise, kuris santuokos nutraukimo metu nedalintinas, dėl ko atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kadangi abi šalys pripažino faktą, kad prieš šių transporto priemonių įgijimą ieškovės ir atsakovo vardu, jau seniai kartu nebegyveno kaip šeima, bendro ūkio nevedė, darytina išvada, kad patikimai įrodyta, kad šis turtas yra ieškovės ir atsakovo asmeninė nuosavybė, ir nėra dalintinas tarp šalių (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3.100 straipsnio 5 punktas).
Rašytiniu įrodymu – VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas: administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinis statinys - kiemo statinys (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) e. Atsakovo nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2006 m. vasario 23 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VL-983, 2006 m. vasario 23 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr.VL-984, 2006 m. kovo 31 d. susitarimas Nr.VL-2232. Įrašas galioja nuo 2006-03-31. Šiems statiniams 2006-04-10 yra įregistruota hipoteka (e.b.1 t., 16-18).
Rašytiniu įrodymu – VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N39/2002-A-802 dėl 0,4785 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Nuomos sutartis sudaryta 2002 m. balandžio 17 d., tačiau atsakovas perėmęs, įgydamas pastatą, žemės sklypo nuomos teises, įrašas galioja nuo 2006 m. kovo 15 d. Jos terminas yra nuo 2002 m. balandžio 17 d. iki 2101 m. balandžio 17 d.. (e.b.1 t., 19-20).
Rašytiniu įrodymu - 2006 m. vasario 23 d. sutartimi nustatyta, kad AB ,,Lietuvos dujos“, atstovaujama I. K., ir atsakovas P. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo adresu (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: administracinį pastatą, sandėlį, kiemo aikštelę, tvorą. Be to jam buvo perleista valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta 2002-04-17 Nr. N39/2002-A-802. Visas turtas įsigytas už 179 780 Lt, iš kurių 17 800 Lt. pirkėjas gavo prieš pasirašant sutartį, o likusius 161 980 Eur pirkėjas liko skolingas. AB SEB bankas suteikia 161 980 LT paskolą atsakovui, ir šiuos pinigus perves pardavėjui, kai ieškovas įkeis bankui nupirktą turtą ir įregistruos hipoteką. Sutartyje ieškovė nėra paminėta (e. b. 1 t., l. 108-111). Pateiktu 2006 m. vasario 23 d. turto perdavimo aktu nustatyta, kad įsigyti pastatai atsakovui perduoti akto surašymo dieną (e. b. t. 1., b. l. 112-114). Pateiktu 2006 m. kovo 27 d. susitarimu nustatyta, kad sutarties 1.2 punktas pakeistas tuo, kad atsakovas įsipareigojo įkeisti turtą ir įregistruoti hipoteką iki 2006 m. balandžio 10 d. (e. b. l. 115-117). Nei viename iš šių dokumentų ieškovė nėra paminėta.
Rašytiniu įrodymu AB SEB banko (buvusio Vilniaus banko) kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jos bendrąją dalį pasirašė atsakovas. Kredito sutarties specialioje dalyje nurodyta, kad ji sudaryta 2006 m. kovo 17 d. Joje kredito gavėju nurodytas atsakovas P. Ž., jo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Kreditas išduotas litais, paskirtis – nekilnojamojo turto pirkimui bei jo remontui. Kredito suma – 230 000 Lt. terminas 20 metų, kredito gražinimo diena 2026 m. kovo 16 d., gražinimo grafikas kas mėnesį, mokant kiekvieno mėnesio 17 dieną, palūkanos kintamos. Bankui įkeičiamas administracinis pastatas su priklausiniais ir žemės sklypo nuomos teise, esantis (duomenys neskelbtini), turto vertė 342 000 Lt. Atsakovo susirašinėjimo adresas nurodytas taip pat (duomenys neskelbtini). Sutarties 13 p. nurodoma, kad kredito gavėjo sutuoktinis patvirtina, kad jis susipažino su sutarties sąlygomis, ir jas suprato, sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinio valią, supranta, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus. Apačioje ranka parašyta ,,M. Ž.“, šalia yra parašas (e. b. 1 t., l. 23 - 31). AB SEB banko raštu nustatyta, kad kredito likutis 2020 m. rugsėjo 25 d. yra 21 992,47 Eur, priskaičiuotos palūkanos 2,63 Eur. Pagal kredito sutartį nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. sumokėta kredito dalis 44600,78 Eur, palūkanos 23712,60 Eur, delspinigiai 152,23 Eur, iš viso sumokėta 68465,61 Eur (e.b. 1 t., l. 65).
Ieškovė ieškiniu prašo minėtą turtą padalinti abiem sutuoktiniams po 1/2, bei nustatyti, kad abiejų sutuoktinių prievolė bankui lieka solidari ir po santuokos nutraukimo, kadangi ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas sutuoktiniams esant santuokoje bendriems šeimos poreikiams, šalims įgijimo momentu gyvenant šeimoje, vedant bendrą ūkį. Atsakovas nesutiko, kad šis nekilnojamas turtas buvo įgytas sutuoktiniams gyvenant kartu kaip šeimoje, vedant bendrą ūkį, bei įrodinėjo, kad turtas yra nedalintinas, kadangi įgytas sutuoktiniams gyvenant skyriumi asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra įtvirtinta įstatyminė prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Be to, to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai reiškia, jog ginčo nekilnojamas turtas ir turtinė teisė laikytina ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu ši prezumpcija nebus paneigta, įrodžius, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Šioje byloje būtent atsakovas turi procesinę pareigą nuneigti prezumpciją, kad ginčo turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, įrodydama, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovui neigiant bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovas nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje įgytas sutuoktinio turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teismui santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Atsakovas įrodinėjo, kad įgytas ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad santuokoje įgytas sutuoktinio turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas, ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taip pat atsakovas prašė taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė prašė taikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, dėl ko turtas turėtų būti dalintinas lygiai po ½. Atsižvelgiant į tai svarbu nustatyti, kada šalių santuoka nutrūko faktiškai, t. y. jie nustojo gyventi kaip sutuoktiniai, bei pradėjo gyventi skyrium.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Dėl to būtina vertinti visus byloje esančius duomenis, leidžiančius nustatyti tikrąjį momentą, nuo kada sutuoktinių nebesiejo jokie bendri finansiniai, vaikų priežiūros bei buities reikalai.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Ieškovė duodama paaiškinimus teismo posėdyje teigė, kad atsakovui šeima buvo paskutinėje vietoje, jis namuose nieko nedirbo, netvarkė, t. y. parodė, kad jų šeimos saitai nebuvo tvirti visą laiką. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš namų išėjo 2008 m., po ko ji nežinojusi, kur jis gyveno, jis pasiėmė savo daiktus, išsikraustė, vaikų neateidavo aplankyti, t. y. ji patvirtino, kad atsakovui išėjus iš namų, jų bendras sutuoktinių gyvenimas nutrūko. Atsakovas teigė, kad jų santuoka nutrūko anksčiau, t. y. 2004 m. gruodžio 31 d., kai jis išėjęs iš namų, nuo tada ieškovei nebeduodavęs pinigų. Abi šalys patvirtino, kad atsakovui išsikrausčius iš namų, jų kaip sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko.
Ieškovė, siekdama įrodyti savo teiginius dėl gyvenimo skyriumi nuo atsakovo pradžios, pateikė fotonuotraukas, įvardindama priedu Nr. 1 (e.b. 1 t., b. l. 118). Susipažinus su šiomis nuotraukomis, nustatyta, kad jos ieškovės datuojamos 2007 m. Pirmoje nuotraukoje matyti atsakovas su kitais asmenimis, tame tarpe ieškove. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tai yra 2007 m. yra kovo - balandžio mėn. Basanavičiaus gimtinė, yra jų draugai, mergaitės draugės, daktarė Ši., daktaras Š., Ž.. Ant nuotraukos nėra jokių duomenų apie jos padarymo momentą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės nurodyta fotonuotraukos padarymo data kelia pagrįstas abejones, ieškovės paaiškinimo nepakanka padaryti išvados, kad ji būtent buvo padaryta 2007 m., todėl ji nevertinama kaip įrodymas ir teismas ja nesivadovauja. Antroje nuotraukoje yra penki asmenys, atsakovas su akordeonu (e. b. 1 t., b. l. 119). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad joje yra teta iš Amerikos, yra jos vyras, M. Ž., A. V., Ž., nuo 1990 m. jos buvo atvykę gal kokius 5 kartus, po 2007 m. jos daugiau nebuvo, prieš tai buvo 2004 m. Kaip nuotraukos datos patvirtinimą, ieškovė pateikė vizos nuotrauką, kurioje nurodyta, kad ieškovei JAV viza buvo išduota 2007 m. liepos 5 d. bei matomi spaudai apie vykimą 2010 m. birželio 8 d., 2013 m. (e. b. l. 120-121). Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad būtent atvykę tetos jai padėjo gauti vizą, bet tai nepatvirtina, kad jos iš tikro buvo atvykę 2007 m. Pati ieškovė nurodė, kad jos buvo atvykę ir anksčiau ir 2004 m., iš viso 5 kartus, tiksliai nepamena. Nors ieškovė datuoja abi fotonuotraukas 2007 m., tačiau iš pažiūros antroje nuotraukoje atsakovas atrodo žymiai jauniau negu pirmoje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės nurodyta fotonuotraukos padarymo data kelia pagrįstas abejones, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji yra iš tikrųjų padaryta 2007 m., ir ši nuotrauka nevertinama kaip įrodymas ir teismas ja nesivadovauja. Priede Nr. 2 esančioje pirmoje nuotraukoje, datuojamoje 2005 m., matyti atsakovas su akordeonu ir ieškove, ieškovė paaiškino, kad tai jų sode. Antroje nuotraukoje, datuojamoje 2006 m., matyti ieškovė, ir atsakovas su jūreivio kepure, ieškovė paaiškino, kad būdavo visą laiką svečių – M., Ž., atsakovo draugai (e. b. 1 t., b. l. 119). Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį, kad nuotraukoje matomas plakatas apie Kuršių marių regatą XXXV, t. y. 35-ąją regatą, kuri https://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_mari%C5%B3_regata duomenimis turėjo vykti 2002 metais, kas rodo, jo nuotrauka galėjo būti padaryta ir po 2002 m. Ant nuotraukos yra skaičiai 03 121, tai reiškia, kad nuotrauka galėjo būti padaryta 2003 m, nes jokių užuominų apie 2006 m. nėra, be to matyti , kad asmenys apsirengę šiltai, dėl ko gali būti gruodžio mėn., kaip nurodyta nuotraukoje. Ieškovė teismo posėdyje, atnaujinus įrodymų tyrimą, patvirtino, kad nuotraukos datą galėjusi suklysti, ji galėjo būti padaryta ir 2003 m. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės nurodyta fotonuotraukų padarymo data kelia pagrįstas abejones dėl jų padarymo tikrosios datos, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos yra iš tikrųjų padarytas 2005 - 2008 m., kas įrodytų jos ir atsakovo bendro gyvenimo laiką, todėl jos nevertinamos kaip įrodymai ir teismas jomis nesivadovauja.
Atsakovas pateikė prie bylos nuotraukas, apdovanojimus ir kitus įrodymus, kuriais įrodinėjo šalių gyvenimą skyriumi ir bendro ūkio nevedimą (e. b. 1 t., b. l. 125-127). Fotonuotraukose Nr. 163746, Nr.163752, Nr.163756 užfiksuotos padėkos, išduotos 2015 m. balandžio 25 d. klubo ,, S. ve. K.“ P. Ž. ir J. L., kad dėkojama, jog jie yra kartu su klubu 10 metų. Teismo vertinimu, šios fotonuotraukos neįrodo atsakovo gyvenimo su kita moterimi laikotarpį, tik faktą, kad jis su ja buvo klubo nariais, ir galėjo būti pažįstami ir bendrauti. Fotonuotraukoje Nr.163807 yra sertifikatas, suteiktas atsakovui P. Ž. už dalyvavimą senovinių automobilių ir senovinės pramonės, žemės ūkio parodoje 2010-05-22-23 Kaune. Ši fotonuotrauka teismo vertinimu neįrodo jokios reikšmingos bylai aplinkybės, ir teismas ja nesivadovauja. Fotonuotraukoje Nr.163916 yra V. R. klubo diplomai P. Ž. ir J. L. už baulingo turnyre laimėtas prizines vietas, išdavimo datos nėra, todėl ši nuotrauka neturi jokio reikšmingos informacijos, ir teismas ja nesivadovauja. Fotonuotraukoje Nr.163956 yra padėka J. L. už pagalbą organizuojant dviračių žygius, kur nurodyta, kad žygiai yra nuo 2006-10 15, taip pat vyko 2007, 2008 m. ir vėliau, ant jo yra nuotrauka ir atsakovo, organizatorius S. v. klubas, dešimtas žygis 2011-05-08. Ši padėka išduota 2011 m., nereikšmingu bylos nagrinėjimui laikotarpiu, todėl teismas ja nesivadovauja kaip įrodymu. Fotonuotraukoje Nr.164010 yra padėka P. Ž. už ekskursijos suorganizavimą į Rygą nuo ,,S.V. klubo“ 2017 m. balandžio 1 d. Ši padėka išduota 2017 m., nereikšmingu bylos nagrinėjimui laikotarpiu, todėl teismas ja nesivadovauja kaip įrodymu. Nuotraukoje Nr.164128 yra vaizdas, kur atsakovas su vandens slidėmis, data 2008 m.. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Fotonuotraukoje Nr. 164137 yra Liaudies meno centro muziejaus Auksarankiai padėka J. L. ir P. Ž., data 2017 m. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Nuotrauka Nr.164156 yra iš Aleksoto šventės 2014-09-21. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Nuotrauka Nr.164213 yra iš dviračių žygio, data 2009 m. spalio 4 d. Vilkaviškis. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Fotonuotraukoje Nr. 164218 yra diplomai P. Ž., jų išdavimo data 2011 m. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Fotonuotrauka Nr.1642247 yra atsakovo nuotraukos iš renginių, datos nėra. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Nuotrauka Nr.164327 yra atsakovo su moterimi, datos nėra. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja. Nuotrauka Nr.164353 yra garbės diplomas P. Ž. ir J. L. už dalyvavimą projekte 2010 m.. Fotonuotrauka neturi jokios reikšmingos informacijos, todėl nelaikytina įrodymu ir teismas ja nesivadovauja.
2021 m. vasario 27 d. atsakovas į bylą pateikė ,,Santaka“ laikraščio iškarpą 2007 m. gruodžio 1 d. kur rašoma, kad vilkaviškietis grįžo su dviem bendraminčiais iš Ispanijos, ten išmėgino jėgos aitvarą. Straipsnyje yra liudytojo V. B. ir atsakovo P. Ž. fotonuotrauka. Nurodyta, kad su P. Ž. užsisakė kelionę į Ispaniją, kartu vyko vilkaviškietė J. L., kuri taip pat ketina mokytis šios ekstremalios sporto šakos. Teismas šią laikraščio iškarpą laiko kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo parodymus, kad 2007 m. gruodžio 1 d. atsakovas draugavo su kita moterimi J. L., su ja vyko į kelionę. Pateiktoje Santakos laikraščio 2008 m. kovo 29 d. iškarpoje yra straipsnis ,,Krepšinio aikštelėje varžėsi ,,R.“ klubai, esančioje nuotraukoje yra viduryje moteris J. L., tai patvirtina faktą, kad šiuo laikotarpiu liudytoja J. L. lankėsi kartu su atsakovu R. klubo renginiuose, ką patvirtino ji ir teismo posėdyje. Pateiktoje fotonuotraukoje yra užfiksuotas atsakovas, šalia jo yra J. L., nuotraukoje yra fotografavimo metu padarytas spaudas 2007 m. vasario 16 d., šią datą patvirtino tiek atsakovas, tiek liudytoja J. L., teigdami, kad tuo metu jie susipažino ir pradėjo draugauti. Kita nuotrauka irgi yra šiais asmenimis, kitoje pusėje užrašyta J. Š. 60 - metis, 2007 m. balandžio 22 d., kas rodo, jog tuo metu jie bendravo. Šios fotonuotraukos byloje laikytinos įrodymais, ir jais teismas vadovaujasi kaip įrodymais, įrodančiais, kad atsakovas nuo 2007 m. vasario 16 d. bendravo su kita moterimi J. L..
Atsakovas teigė, kad gyvendamas skyriumi sūnui teikė išlaikymą, bei 2021 m. balandžio 23 d. teismui pateikė banko kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad jis M. Ž. jau nuo 2005 metų pervesdavo įvairias pinigų sumas. Iš to galima daryti išvadą, kad jis su sūnumi kartu negyveno, nes kitu atveju jis jam pinigus būtų galėjęs paduoti grynais.
Be šių pateiktų rašytinių įrodymų, šalys savo teiginius įrodinėjo ir liudytojų parodymais. Ieškovė kvietė liudyti J. B., bet ši negalėjo pasakyti tiksliai nuo kada šalys negyvena kartu, nurodė pradėjusi bendrauti, kai ieškovė išvažiavo į JAV ir paprašė prižiūrėti namus. Ieškovės parodymais ir jos pateiktais paso spaudais nustatyta, kad ieškovė į JAV išvyko 2010, kas rodo, jog jos nebendravo iki 2010 m.. Liudytoja teigė, kad mačiusi šalis 2006 m. medikų šventėje, kur koncertavo jų dukra R. kartu, nes jie buvo šventėje kartu, stovėjo, gražiai bendravo. Atsakovas tai paneigė, sakydamas, kad jie atėjo atskirai, jis atėjo kaip R. klubo narys, kai priešingai ieškovė teigė, kad jis atėjo iš namų, ji iš darbo. Teismas liudytojos parodymus nevertina kaip pakankamą įrodymą, kad šalys kartu tuo metu gyveno, kadangi tame renginyje koncertavo jų dukra, dėl ko logiška, kad jie galėjo būti kartu ir bendrauti dėl dukros, ir tai pastebėti liudytoja, tačiau tai niekaip nepatvirtina jų tuometinio bendro gyvenimo fakto, tuo labiau, kad liudytoja nurodė, kad tuo metu jos nebendravę, bei tiksliai negalėjo nurodyti ir pagrįsti renginio datos.
Atsakovas savo teiginį, kad su ieškove negyvena nuo 2004 m. gruodžio 31 d. įrodinėjo taip pat liudytojų L. D., V. J., V. B., A. S., J. S. parodymais. Liudytojas L. D. teigė, kad iki 2005 m. jis matydavęs šalis kartu slidinėjimo metu, bendraudavę, bet įstojęs į klubą 2005 m. jis to nematęs; 2005 m. prezidentavimą perėmė Ž.. Neatsimenantis, kad nuo 2005 m. jis būtų atsakovą matęs kokiame nors renginyje su ieškove; paskutinius 10 metų jis atsakovą matydavęs su J. L., kada prasidėjo draugystė – gal 2006-2007; 2005-2008 m. atsakovas įgijo dujų pastatą, ten dažnai buvęs, kai atsakovas pradėjo gyventi, kai tik įsigijo pastatą, jis ir gyveno; buvęs pas jį gyvenamosiose patalpose, ieškovės ten nematęs, vaikus matęs. L. V. J. teigė, kad ieškovę su atsakovu matęs paskutinį kartą 2004 m. gegužės 22 d. koncerte ,,Fantomas ir legendinės dainos Nemuno saloje“ Kaune, prieš tai kartu dalyvaudavo renginiuose, o po to jų kartu nematęs; juos kartu prieš tai matęs krepšinio varžybose S. N. mokykloje, dar prieš tai koncerte; 2005-2008 metais pas atsakovą namuose nesilankęs, nežinojęs kur gyvena. L. V. B. teigė, kad 2007 m. važiavo į kelionę, ir tuo metu ieškovas jau tikrai gyveno su J. L.; atsakovas su J. L. tuo metu gyveno Dujų pastate; jie susipažino 2007 m. vasario 16 d. Nuo 2007 m. jis nematęs atsakovo ir ieškovės kartu niekur, kur matydavęs, tai visada atsakovas būdavo su J.. Liudytojas A. S. teigė, kad šalys negyvena nuo kokių 2004 m, vasarą dar susitikdavęs jis su šeima ir jų šeima prie ežero, tai buvo 2004 m., po to viskas buvo; išėjęs iš namų atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini) g.. Ieškovė ten niekada negyveno, jos ten nematęs. Šią datą pamenantis, nes 2004 -2005 m. jis išėjęs iš darbo (duomenys neskelbtini), o tada, kai susitikę, dar jis dirbęs (duomenys neskelbtini) vairuotoju; po to lankydavęsis pas seserį, susitikdavęs ir su atsakovu sode, bet jie kartu jau nebuvo, pas seserį jo nematydavęs, atsakovas po to gyveno (duomenys neskelbtini) g.. Tiksliai negalinti patvirtinti, bet jie negyvena nuo 2004-2005 m. kartu. Sodra duomenys patvirtina, kad liudytojas A. S. dirbo UAB ,,V.“ iki 2004-06-25, o UAB ,,O.“ dirba nuo 2018 m. birželio 21 d..
Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad jų pakanka padaryti išvadą, kad atsakovas patikimai įrodė, jog šalių santuokinis gyvenimas nutrūko nuo 2004 m. gruodžio 31 d., t. y. prieš sudarant kredito sutartį ir įsigyjant ginčo objektą 2006 m. pradžioje, o ne 2008 m. gegužės mėn. kaip įrodinėjo ieškovė. Teismas šį savo įsitikinimą grindžia tuo, kad ieškovas pateikė aukščiau minėtas fotonuotraukas, taip pat laikraščio iškarpą, su jose užfiksuotomis datomis, kad jis jau nuo 2007 m. vasario 16 d. bendravo su dabartine sugyventine J. L., kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo draugystės pradžios jie gyveno ginčo objekte buvusiame ,,D.“ pastate. Šį faktą patvirtino ir liudytojas V. B.. Taip pat liudytojai J. S., V. B. patvirtino, kad jau 2007 m. gyveno atsakovas dujų pastate. Tai paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovas kartu nebegyvena nuo 2008 m., o su dabartine moterimi gyvena apie 10 metų, t. y. maždaug nuo 2010 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teigdama, kad dujų ūkio administraciniame pastate remontas jau buvo padarytas, ji buvusi prieš pirkimą pastate, trečiame aukšte buvo įrengtos virtuvėlės, poilsio kambariai, įrodinėdama, kad atsakovas iš namų išsikraustė 2008 m. gegužės mėn., nurodo, kad ji nežinojusi kur jis gyveno, kai tuo tarpu administracinis pastatas jau buvo įsigytas 2006 m. kovo mėn., ir ji turėjo suprasti, kad atsakovas galėjo gyventi minėtame administraciniame pastate, nes tam buvo sąlygos, tačiau net nenurodė, kad ten būtų nuvykusi ir ieškojusi atsakovo, jis ten gyvenęs. Be to ieškovės nurodyti teiginiai, kad 2008 m. vyras išėjęs iš namų, tikriausiai buvo pas moteris, viena jau mirusi, V. Ž., ėjusi kalbėti, kalbėjusi su jos motina, klausiusi, ar turi ką nors V., ji sakė, kad turi tokį muzikantą Ž., iš esmės prieštarauja teismo nustatytai aplinkybei, kad jau nuo 2007 m. vasario 16 d. atsakovas draugavo, gyveno su liudytoja J. L.. Atsakovas neneigė, kad išėjęs iš namų 2004 m. sausio 31 d. jis gyveno su kita moterimi 3-4 mėnesius, po to pagyvenęs vasarą sode, o rudenį jį pažįstama Ž. įleidusi į dujų pastatą, kurį vėliau nusipirkęs, kas rodo, kad ieškovė maišo įvykių datas galimai nesąmoningai, arba sąmoningai, siekdama jai priteistino turto. Nors liudytojas A. S. dirba pas atsakovą, tačiau jis yra kartu ir ieškovės brolis, kurių santykiai nėra blogi, todėl teismas nemano, tai yra pagrindas atmesti jo parodymus, kad nuo 2004 m., kai jis paskutinį kartą dalyvavo bendroje šventėje su šalimis, jis jų daugiau kartu nematė, jis pas ieškovę negyveno, kaip nepatikimus. Liudytojo parodymus sustiprina ta aplinkybė, kad jis šį faktą sieja su darbu ,,V.“, iš kurio išėjo 2004 m., ką patvirtina ir Sodra duomenys. Be to liudytojai L. D., V. J. taip pat patvirtino, kad šalių kartu nematę nuo 2005 metų. Ieškovė nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, kad šalys kartu nebegyveno jau nuo 2004 m. sausio 31 d.. Jos kviesta liudytoja J. B. negalėjo patikimai pagrįsti, kuriais tikslai metais ji matė šalis kartu medikų šventėje kartu, kur koncertavo šalių dukra, bei nurodė, kad su ieškove nebendravusi iki 2010 metų, kai prižiūrėjusi jos namą, jai išvykus į JAV.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įrodė, kad šalys gyvena skyriumi jau nuo 2004 m. sausio 31 d., t. y. nuo tada netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas; ginčo nekilnojamas pastatas yra įgytas atsakovo, nevedant bendro ūkio su ieškove, iš jo sudarytos kredito sutarties, kurioje ieškovė pasirašiusi tik, kad sutinka su sutartimi, kadangi tuo metu santuoka buvo nenutraukta, ir bankui buvo reikalingas toks formalus sutikimas, pagrindu gautų piniginių lėšų, kurias nuo pat pradžių mokėjo ir tebemoka tik vienas atsakovas, ieškovė už šį turtą niekada nemokėjo ir juo niekada nesirūpino; atsakovas prašo šio turto nedalinti, kadangi jis įgytas šalims gyvenant, bei prašo taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatą, daro išvadą, kad šis turtas yra nedalintinas tarp šalių bei pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe.
CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad jų turtas nebuvo padalintas, išskyrus 2010 m. notarinę nekilnojamojo turto padalinimo sutartį. Atsakovas pripažino, kad įgydamas ginčo turtą jis panaudojo bendrąja jungtine nuosavybe su ieškove turėtas pinigines lėšas, įgytas iki gyvenimo skyriumi, 17800 Lt (5155,24 Eur). Byloje nei viena iš šalių nenuneiginėjo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2577,62 Eur kompensacija už jos nuosavybės sumažėjimą.
VII. Dėl atsakovo prievolių kreditoriams pripažinimo asmeninėmis.
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal 2006-03-17 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB Vilniaus banku, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, išlieka solidari (e. b. 1 t., l. 4- 6). Atsakovė šį savo reikalavimą kildino iš to, kad pagal šią kredito sutartį įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta po ½ kiekvienam. Atsakovas įrodinėjo, kad šis turtas įgytas šalims kartu negyvenant, t. y. gyvenant skyriumi, todėl prašė pripažinti šią prievolę jo asmenine.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-242/2009).
CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, jog atsakovas skolinosi pinigus (pasirašydama kredito sutartį) turėdama kito sutuoktinio sutikimą ir šeimos poreikių tenkinimui, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Tai reiškia, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Tretysis asmuo kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo M. Ž. ir P. Ž. ir toliau liktų solidariai atsakingi pagal prievoles, kylančias iš 2006-03-17 kredito sutarties Nr. -, o AB SEB bankui įkeistas turtas būtų padalintas tarp šalių teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybės ir proceso šalių reikalavimų pagrįstumą (e. b. 1 t., b. l. 50-51). Tuo pačiu kreditorius nesutiko su atsakovo prašymu pripažinti jo prievolę pagal sudarytą kredito sutartį jo asmenine. Kreditorius pareiškime nurodė, kad AB SEB bankas pareiškia, kad su atsakovo prašymu modifikuoti prievolę pagal kredito sutartį į asmeninę atsakovo prievolę kategoriškai nesutinka ir savo nesutikimą grindžia žemiau išdėstytais argumentais. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidarių skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis), išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Šioje byloje šalių atsakomybė pagal Kredito sutartį yra solidari, todėl nesant AB SEB banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus sutikimo, prievolė pagal Kredito sutartį negali būti modifikuojama. Bankas, teikdamas kreditus klientams, vertina jų riziką, t. y. statusą, finansinę būklę, finansines galimybes grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Tai jį įpareigoja daryti LR bankų ir finansų įstaigų įstatymai. Savo finansines galimybes klientai įrodo pateikdami bankui dokumentus apie jų gaunamas oficialias pajamas (darbo užmokestį ir jo dydį, pašalpas, nuomos pajamas ir kt.). Nuo šių klientų finansinių galimybių priklauso ir kokio dydžio kreditą bankas galėtų jiems suteikti pagal banke nustatytus reikalavimus ir ar klientas turėtų realias finansines galimybes vienas grąžinti jam suteiktą kreditą, jei kreditas buvo gautas kliento santuokos metu. AB SEB bankas pažymi, jog neturi galimybės svarstyti klausimo dėl P. Ž. galimybės asmeniškai vykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, nes P. Ž. nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iš kurių bankas galėtų spręsti apie P. Ž. finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. AB SEB bankas pažymi, jog, nesant pateiktų dokumentų, kurių pagrindu būtų vertinamos realios finansinės P. Ž. galimybės vykdyti prievoles AB SEB bankui, šio atsiliepimo pateikimo dieną nėra galimybės modifikuoti Kredito sutartimi prisiimtą solidarų įsipareigojimą į asmeninį P. Ž. įsipareigojimą. AB SEB bankas, įvertinęs atsakovo teismo posėdyje išdėstytą prašymą pareiškia, kad nesutinka dėl solidarios prievolės pagal kredito sutartį modifikavimo. Po santuokos nutraukimo M. Ž. ir P. Ž. atsakomybė pagal prievolės, kylančias iš 2006-03-17 kredito sutarties Nr. - turi išlikti solidari. (e. b. 1 t., b. l. 9-11).
CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sudarytos kredito sutarties 13 punkte nurodyta, kad kredito gavėjo sutuoktinis, t.y. ieškovė, patvirtina, kad ji susipažino su sutarties sąlygomis, ir jas suprato, sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinio valią, supranta, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus, apačioje ranka parašyta ,,M. Ž.“, šalia yra parašas, kas patvirtina sutuoktinės sutikimą, kad ji solidariai įsipareigoja kreditoriui (e. b. 1 t., l. 23 - 31). Nors šalys kredito ėmimo metu ir nekilnojamojo turto įsigijimo metu kartu negyveno, tačiau bankui tokia aplinkybė nebuvo žinoma, ji buvo nuslėpta, ieškovė patvirtino savo kaip sutuoktinės sutikimą, todėl ši teisės norma byloje netaikytina, ir nėra pagrindo pripažinti skolą asmenine atsakovo.
Nors ginčo turtas yra priteistas tik atsakovui, tačiau pažymėtina, kad toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis.).
Atsižvelgiant į aptartą teismų formuojamą praktiką, teisės normas, nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolių modifikavimo darytina išvada, jog ieškovė ir atsakovas sudarytos 2006 m. kovo 17 d. kredito sutarties Nr. - su AB SEB banku atžvilgiu lieka solidariais bendraskoliais.
VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atsakovo advokato išlaidos.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-12-05 sprendimu Nr.2.1(NTP-2)-19-T-5419-19126 su vėlesniais pakeitimais, kuriuo jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos).
Ieškovė, paduodama teismui ieškinį privalėjo sumokėti 100 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei žyminį mokestį už turto padalinimą. Ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti turto už 46882,50 Eur (92 735 Eur +633 Eur+397 Eur/2 ), už kurį ji turėjo sumokėti 1406,48 Eur žyminį mokestį (0,03 proc. nuo prašomos priteisti turto vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroje sumoje jos mokėtinas žyminis mokestis 1506,48 Eur mažintinas 25 procentais, kadangi ieškinys paduotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, bei konstatuotina, kad jis sudaro 1129,86 Eur.. Ieškovė nuo šio mokesčio 100 proc. buvo atleista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, bet nuo jo nėra atleistas atsakovas.
Atsakovas 2020 m. gruodžio 6 d. pateikė rašytinius įrodymus apie jo turėtas advokato išlaidas 400 Eur, kurias sudaro advokato konsultacija 75 eurai, susipažinimas su bylos dokumentais 2 valandos po 75 eurus bei atstovavimas teismo posėdžiuose -2,3 valandos po 75 Eurus, bei šių išlaidų apmokėjimo kvitą ( e.b. 1 t., l. 122-124). Atsakovas 2021 m. balandžio 22 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus apie jo turėtas advokato išlaidas 400 Eur, kurias sudaro 4 valandos atstovavimo teismo posėdžiuose (75 Eur/val), advokato konsultacija 50 eurai, 50 eurai už įrodymų rinkimą ir pateikimą bei šių išlaidų apmokėjimo kvitą ( e.b. 2 t., l. 13-14). Iš viso atsakovo advokato išlaidos sudaro 800 Eur..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33Mr)-PT-2960 nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidos yra 595,04 eurų, kurios turėtų būti priteistos valstybės naudai (e.b. 2 t., b. l. 12)
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas rodo, jo bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė dėl abiejų šalių kaltės, teismas nukrypsta nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, ir iš atsakovo priteisia pusę mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, t. y. 50 Eur..
Ieškovės reikalavimas dėl santuokinio turto padalinimo, už kurį ji turėjo mokėti 1129,86 Eur. žyminio mokesčio, nebuvo patenkintas visiškai, todėl ji turėtų jį sumokėti kaip pralaimėjusi šalis, tačiau kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ji buvo 100 proc. atleista nuo išlaidų valstybei, šios išlaidos nepriteistinos.
Ieškovė turi prievolę atlyginti atsakovo advokato išlaidas, kadangi jai teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba jos nuo tokių išlaidų neatleidžia. Atsakovas patyrė 800 Eur. advokato išlaidų, kurios yra pagrįstos ir turėtų būti priteistinos. Teismas jau aukščiau pasisakė, kad išlaidos, susijusios su santuokos nutraukimo reikalavimo tenkinimu, šalims paskirstytinos po 50 proc., kadangi santuoka nutraukta dėl jų abiejų kaltės. Kitas reikalavimas yra turto padalinimas, kuris nebuvo ieškovės patenkintas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 25 procentais, dėl ko iš jos priteistina 75 procentai atsakovo patirtų advokato išlaidų, t. y. 600 Eurų. Taip pat atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 25 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, t. y. 148,76 Eur..
Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur.. Šioje byloje 11,76 Eur sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, o iš atsakovo turėtų būti priteista 25 procentai, t. y. 2,94 Eur. Kadangi jos su žyminiu mokesčiu kartu sudaro 52,94 Eur., jos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1979 m. gegužės 26 d., įregistruotą Vilkaviškio rajono Civilinių apeigų skyriuje, įrašo Nr. 152, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
Palikti po santuokos nutraukimo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę „Ž.", o P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „Ž.".
Po santuokos nutraukimo atsakovui P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti nekilnojamą turtą: administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinį statinį - kiemo statinį (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); turtines teises ir pareigas pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,4785 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos; lengvąjį automobilį TOYOTA COROLLA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį OPEL OMEGA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti
lengvąjį automobilį AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2577,62 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 62 euro ct) kompensaciją už jos nuosavybės sumažėjimą.
Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybė pagal 2006 m. kovo 17 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB Vilniaus banku, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, išlieka solidari.
Priteisti iš ieškovės M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų - 600 Eur (šešis šimtus eurų).
Priteisti iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį; išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 2,94 Eur (du eurus 94 euro centus), iš viso 52,94 Eur (penkiasdešimt du eurus 94 euro ct); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas - 148,76 Eur. (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 76 euro ct.)
Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, atskirai mokant,- mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-79-1021/2021.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.