- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1183-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07325-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- M. M. L., A. M.
- Ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovėms A. M. ir M. M. L. dėl solidaraus žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK arba ieškovas) prašė priteisti iš atsakovių A. M. ir M. M. L. solidariai 24 133,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų.
2. Nurodė, kad 2015-09-30 gavo įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 baudžiamojo įsakymo (baudžiamoji byla Nr. 1-790-655/2011) kopiją. Šiuo baudžiamuoju įsakymu UAB „Suzan Mars“ steigėja, akcininkė M. M. L. ir direktorė A. M. buvo pripažintos kaltomis padarius nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (pagal tuo metu galiojusią baudžiamojo kodekso redakciją). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. M. L. įsteigė juridinį asmenį UAB „Suzan Mars“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, veikdama bendrininkų grupe, organizuodama dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, apgaule kitų naudai įgijo teisę į socialines išmokas, kurios buvo garantuotos 1971-06-14 Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje. Pagal išankstinį susitarimą direktoriumi buvo paskirtas A. Z. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, jam mirus), o nuo 2009-09-02 A. M.. Žinant, kad Lenkijos Respublikos piliečiai realiai UAB „Suzan Mars“ nedirbs, jokių pareigų neatliks, nurodė minėtiems direktoriams įdarbinti ir UAB „Suzan Mars“ vardu privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 86 Lenkijos piliečius, t. y. UAB „Suzan Mars“ buvo fiktyviai darbinami Lenkijos Respublikos piliečiai, už juos buvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos Lietuvos Respublikoje, ko pasėkoje visos UAB „Suzan Mars“ darbuotojų sveikatos priežiūros, gautos Lenkijos Respublikoje, išlaidos buvo padengtos Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.
3. Paaiškino, kad vykdydama Reglamento Nr. 987/2009 24 straipsnį, UAB “Suzan Mars” darbuotojų prašymu, Vilniaus teritorinė ligonių kasa išdavė Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems ir Lenkijos Respublikoje gyvenantiems UAB „Suzan Mars“ darbuotojams bei jų šeimos nariams E106 formos pažymas, patvirtinančias jų teisę gauti išmokas natūra gyvenamojoje šalyje. Dalis šių fiktyviai įdarbintų Lenkijos Respublikos piliečių dirbo Lietuvoje UAB „Suzan Mars“ pagal darbo sutartį, o Lenkijoje vertėsi individualia veikla. Šių pažymų pagrindu Vilniaus TLK išdavė E106 formos pažymas, suteikiančias teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje šalyje, t. y. Lenkijos Respublikoje. Šiuos dokumentus UAB „Suzan Mars“ darbuotojai užregistravo gyvenamosios vietos kompetentingos įstaigos Lenkijos Respublikos sveikatos draudimo fondo (Narodowy Fundusz Zdrowia; toliau –NFZ) teritoriniuose skyriuose. E106 formos pažymų pagrindu NFZ apmokėjo UAB „Suzan Mars“ darbuotojams ir jų šeimos nariams Lenkijoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir skirtų kompensuojamųjų vaistų išlaidas bei pateikė reikalavimus VLK dėl šių išlaidų kompensavimo. Valstybinei darbo inspekcijai atlikus tyrimą, išaiškėjo, kad Lenkijos Respublikos piliečiai faktiškai Lietuvoje veiklos nevykdė. Gavus šią informaciją, Vilniaus TLK nutraukė E106 formos pažymų galiojimą ir apie tai informavo NFZ teritorinius skyrius. Iki paaiškėjant šiai situacijai, dalis Lenkijos piliečių pasinaudojo E106 formos pažymos pagrindu suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Taigi, VLK neturėjo teisės atsisakyti apmokėti NFZ išrašytų sąskaitų, kurios buvo išrašytos už UAB „Suzan Mars“ darbuotojams ir jų šeimos nariams Lenkijoje E106 formos pažymu galiojimo laikotarpiu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. VLK apmokėjo NFZ 2010-2014 metais pateiktas sąskaitas už UAB „Suzan Mars“ darbuotojams ir jų šeimos nariams Lenkijoje E106 formos pažymų galiojimo laikotarpiu suteiktas priežiūros paslaugas – 2015-05-15 – 14 777,14 Eur, 2015-05-20 – 18 711,69 Eur, 2015-05-21 – 119,47 Eur, 2015-07-24- 214,62 Eur. Savo teise Vilniaus TLK išduotų E106 formos pažymų galiojimo laikotarpiu pasinaudojo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias VLK apmokėjo PSDF biudžeto lėšomis, gavo 50 UAB „Suzan Mars“ darbuotojų bei 22 jų šeimos nariai. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, jog atsakovės atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. To pasėkoje buvo išduoti dokumentai, kurie patvirtino asmens teisę į PSDF apmokamas paslaugas. Šių dokumentų pagrindu PSDF biudžeto lėšomis buvo apmokėtos Lenkijos piliečių sveikatos priežiūros paslaugos (apmokėjimas tiesiogiai susijęs su atsakovių nusikalstamais veiksmais). Fiktyviai įdarbinus UAB „Suzan Mars“ darbuotojus, VLK turėjo padengti nurodytas išlaidas. Šios išlaidos atsirado dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Tai traktuotina kaip žala, padaryta PSDF biudžetui. Tarp šios žalos PSDF biudžetui ir atsakovių kaltų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovių kaltė įrodyta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Jos buvo pripažintos kaltomis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 baudžiamuoju įsakymu.
Šalies argumentai
4. Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Suzan Mars“ buvo įsteigta 2009-06-03 ir nei viena iš atsakovių 2011-10-12 teismo baudžiamuoju įsakymu nekaltinta ir nenuteista už kokius nors nusikalstamus veiksmus, kurie būtų atlikti anksčiau nei 2009-06-03. 2011-10-12 teismo baudžiamuoju įsakymu nusikalstamų veiksmų pasekmės nustatytos vienareikšmiškai ir yra visiškai apibrėžtos – savo veiksmais M. M. L. kartu su A. Z. ir A. M., apgaule kitų asmenų naudai įgijo turtinę teisę į 36 300,56 PLN (26 512 LT) ligos ir motinystės draudimo išmokas natūra iš Lietuvos kompetentingos institucijos – VLK. Jeigu ieškovo ar jo teritorinių padalinių turimos informacijos užteko tam, kad būtų inicijuotas asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, ir šiuo tikslu buvo nustatytas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2010-02-18 atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus – kratą gyvenamojoje patalpoje – nei ieškovas, nei jo teritoriniai padaliniai negali teigti nežinoję ir nesuvokę, kad būtina ir privaloma nedelsiant nutraukti atitinkamų (t. y. išduotų UAB „Suzan Mars“) E 106 formos pažymų galiojimą. Pažymėjo, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja teismą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį ir atmesti visą ieškinio dalį dėl žalos, kurios būtų išvengta, jeigu ieškovas ar jo teritorinis padalinys tinkamai įvykdytų savo pareigas ir neapsiribotų vien tik kreipimusi į teisėsaugos institucijas. 2010-02-19 teisėsaugos institucijoms nutraukus atsakovių bendrininkų grupės veiklą dėl UAB „Suzan Mars“, ikiteisminį tyrimą inicijavusi Valstybinė ligonių kasa ar jos teritorinis padalinys ne vėliau kaip 2010-03-01 privalėjo ir galėjo panaikinti UAB „Suzan Mars“ išduotas E 106 formos pažymas. Nurodė, kad ieškovas deklaratyviai sieja reikalaujamą milžinišką savo sutartinių išlaidų sumą su atsakovėmis, tačiau realiai neįrodinėja nei kad savo reikalavimus sieja išimtinai su atsakovių nusikalstamais veiksmais ir grindžia 2011-10-12 teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytais prejudiciniais faktais, nei kad tarp kiekvienos ieškovo reikalaujamos sumos ir konkrečiai apibrėžtų atsakovių nusikalstamų veiksmų 2009-06-03 – 2010-02-19 laikotarpiu egzistuoja būtent teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Ieškovui ir/ar jo teritoriniam padaliniui jau 2010 m. vasarį buvo žinoma apie atsakoves ir jų veiksmus, kurie teisėsaugos institucijų buvo pripažinti pagrindu ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamų veiksmų pradėti. Todėl ieškovas neturi jokiu galimybių teigti, kad apie atsakovių padarytą žalą sužinojo ne 2010 m. vasarį, bet tik 2015-09-30. Kaip nustatyta prejudicinę galią turinčiame 2011-10-12 teismo baudžiamajame įsakyme, atsakovių bendrininkų grupės veikla buvo nutraukta 2010-02-19. Ikiteisminį tyrimą inicijavęs ieškovas ar jo teritorinis padalinys privalėjo panaikinti E 106 formos pažymų galiojimą vėliausiai 2010-03-01. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė M. M. L. prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad reikalavimas grindžiamas netinkamu teisinių santykių kvalifikavimu, faktiniu pagrindu, pareikštas netinkamai šaliai bei praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl E101, E106 formos pažymų kreipėsi UAB „Suzan Mars“ darbuotojai ir būtent šių asmenų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo kompensuojamos, ieškovas nurodė netinkamą ieškinio faktinį pagrindą, o būtent procesiniuose dokumentuose nėra tiesiogiai nurodoma, nėra pateiktą duomenų, kad atsakovė gavo kokią nors turtinę naudą. Paaiškino, jog turtinę naudą gavo UAB „Suzan Mars“ darbuotojai bei jų šeimos nariai, kurie asmeniškai kreipėsi dėl E106 formos pažymų išdavimo. Neišdavus pažymų VLK nebūtų atsiradusi pareiga apmokėti UAB „Suzan Mars“ darbuotojų ir jų šeimos narių sveikatos priežiūros, gautos Lenkijos Respublikoje, išlaidas. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė kreipėsi dėl E106 formos pažymos išdavimo, taip pat nėra duomenų, jog įmonės darbuotojai įgaliojo atsakovę jų vardu kreiptis dėl minėtos pažymos išdavimo. Įmonės darbuotojai dėl E106 formos pažymų kreipėsi patys asmeniškai. Turtinę naudą gavo ne atsakovė, o UAB „Suzan Mars“ darbuotojai, kurie laikotarpiu nuo 2010 m. kreipėsi dėl reikiamų pažymų išdavimo. Ieškovas neatskleidė priežastinio ryšio turinio tarp ieškovo patirtos žalos (įmonės darbuotojų gautos turtinės naudos) ir atsakovės veikos, todėl nepagrįstu laikytinas ieškovo teiginys neva PSDF išlaidos patirtos dėl aukščiau nurodytų atsakovės veikų. Ieškovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą anuliuoti išduotas E106 formos pažymas ir taip išvengti žalos, tačiau to nepadarė, t. y. prisiėmė riziką.
6. Nurodė, kad atsakovės atžvilgiu 2011-10-12 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo praėjus 14 dienų, t. y. 2011-10-26. Įsakyme nurodyta, jog atsakovių bendrininkų grupės veika buvo nutraukta 2010-02-19. Ieškovas apie tai žinojo, buvo informuotas, kadangi remiantis jo teiktais duomenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovės nuomone, sutrumpintas trijų metų senaties terminas skaičiuotinas ne nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o nuo bendrininkų grupės veikos nutraukimo dienos, t. y. 2010-02-19, todėl senaties terminas suėjo 2013-02-19.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovių solidariai 755,87 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (755,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovės M. M. L. 23 377,58 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (23 377,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas nustatė, kad 2009-06-03 atsakovė M. M. L. įsteigė Lietuvoje UAB „Suzan Mars“, kurioje buvo įdarbinti 86 Lenkijos piliečiai. Nuo įmonės įsteigimo atsakovė A. M. įmonėje buvo įdarbinta buhaltere, o nuo 2009-09-02 tapo ir įmonės vadovė. Atsakovės 2011-10-12 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-790-655/2011 pripažintos padariusios nusikalstamas veikas. M. M. L. prisipažino, kad fiktyviai įsteigė įmonę tikslu įdarbinti individualia veikla Lenkijoje užsiimančius asmenis, mokėti už juos mokesčius Lietuvoje ir taip palengvinti jų naštą Lenkijoje. Įmonėje įdarbintiems asmenims Vilniaus teritorinė ligonių kasa išdavė Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems ir Lenkijos Respublikoje gyvenantiems UAB „Suzan Mars“ darbuotojams ir jų šeimos nariams E106 formos pažymas, kurios patvirtino jų teisę gauti išmokas natūra gyvenamojoje šalyje. Kai prasidėjo tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų bei išaiškėjo, kad Lenkijos Respublikos piliečiai faktiškai Lietuvoje veiklos nevykdo, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba nutraukė E101 formos pažymų galiojimą, o Vilniaus TLK – E106 formos pažymų galiojimą ir apie tai informavo Lenkijos sveikatos draudimo fondo (NFZ) teritorinius skyrius, išsiunčiant E108 formos pažymas, informuojančias apie E106 formos pažymų galiojimo pabaigos datą. Nustatė, kad ieškovas 2015-05-15, 2015-05-20, 2015-05-21 ir 2015-07-24 mokėjimo pavedimais apmokėjo Lenkijos NFZ pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu prašo priteisti iš atsakovių kaip žalą dalį ieškovo atliktų mokėjimų už fiktyviai UAB „Suzan Mars“ įdarbintiems Lenkijos piliečiams suteiktas medicinos paslaugas Lenkijoje laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo iki 2010-12-31.
9. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad ieškinio senaties pradžia tokio pobūdžio byloje negali būti skaičiuojama nuo ikiteisminio tyrimo dėl galimų atsakovių nusikalstamų veiksmų pradėjimo, jo eigoje fiksuotų faktų. Pažymėjo, kad baudžiamojoje teisėje egzistuoja nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad asmuo nėra laikomas kaltu, kol jo kaltė neįrodyta. Tik įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui (2011-10-26) ir pripažinus asmenų nusikalstamas veikas, ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškinio senatis nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojama ir nuo 2011-10-12 baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kadangi priimant baudžiamąjį įsakymą padarytos žalos dydis, fiktyviai įdarbinus UAB „Suzan Mars“ darbuotojus, nebuvo pilnai įvertintas. Sutiko su ieškovo pozicija, kad iki to laikotarpio, kol Lenkijos sveikatos draudimo fondas nepateikė visų sąskaitų ir jų apmokėjimo nesuderino su ieškovu, ieškovui nebuvo aiškus patirtos žalos faktas bei regreso teisės apimtis į neteisėtus veiksmus, atlikusius asmenis. Sprendė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo atliktų mokėjimų 2015-05-15, 2015-05-20, 2015-05-21 ir 2015-07-24.
10. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje, užbaigtoje baudžiamuoju įsakymu, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-10-12 baudžiamuoju įsakymu M. M. L. pripažinta kalta padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 2013 str. 2 d., 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., t. y. M. M. L. įsteigė juridinį asmenį nusikalstamai veikai nuslėpti, veikdama bendrininkų grupe, organizavo dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į socialines išmokas. O būtent ji laikotarpiu nuo 2009-06-03 iki 2009-10-30 veikdama bendrininkų grupe, iš anksto susitarusi su A. Z. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas mirus), A. M., už atitinkamą atlygį kitų naudai apgaule įgyti turtinę teisę, 2009-06-03 nusikalstamai veikai vykdyti Lietuvoje įsteigė UAB „Suzan Mars“ pagal išankstinį susitarimą direktoriumi paskirdama A. Z., o nuo 2009-09-02 A. M.. Žinodama, kad Lenkijos piliečiai realiai įmonėje nedirbs, tačiau už juos mokant privalomojo draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, išlaidos padengiamos Lietuvos Respublikos privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. L. prisipažino, kad dirbo Lenkijoje buhaltere. Lenkijoje asmenys vykdantys ūkinę veiklą turi daug įsiskolinimų valstybei, moka didelius mokesčius. Ji žinojo, kad galima įdarbinti individualia veikla užsiimančius asmenis kitoje ES valstybėje samdomu darbuotoju ir mokėti mokesčius toje šalyje, nemokant mokesčių Lenkijoje, bet gauti apdraustųjų garantijas. Tokiu būdu įsteigus fiktyvią įmonę siekė palengvinti mokesčių naštą Lenkijoje. Baudžiamuoju įsakymu A. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 2013 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., t. y. ji nuo 2009-09-02 vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, veikdama bendrininkų grupe, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į socialines išmokas. Žinodama, kad įmonė finansinės veiklos nevykdo, pagal išankstinį susitarimą nuo 2009-06-03 dirbo buhaltere, o nuo 2009-09-02 vadovavo bendrovei ir vykdydama susitarimą fiktyviai įdarbinti, įmonės vardu apdrausti Lenkijos piliečius, M. M. L. ir A. Z. nurodymu apskaitė, o nuo 2009-09-02 M. M. L. nurodymu pasirašė bei antspaudu patvirtino jai pateiktas melagingas darbo sutartis. Sprendė, kad priimtas 2011-10-12 baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-790-655/2011 bei jame konstatuota atsakovių nusikalstama veika neginčijamai patvirtina atsakovių veiksmų neteisėtumą bei kaltę.
11. Nurodė, kad byloje atsakovės neteikė svarių argumentų, prieštaravimų dėl ieškovo įrodinėtos žalos dydžio, jos pagrįstumo. Pripažino, kad pateikti duomenys patvirtina, kad Lenkijos sąskaitos ieškovui apmokėti yra pateiktos už Lenkijoje teiktas sveikatos priežiūros paslaugas įmonės darbuotojams laikotarpiu iki 2010-12-31, remiantis kurių apmokėjimo pagrindu ieškovas yra įgijęs regreso teisę į neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis. Nurodė, kad teismui, įvertinus ieškovo pateiktą patikslintą suvestinę, atsižvelgus į tam tikrų darbuotojų įsidarbinimą ginčo laikotarpiu ne tik UAB „Suzan Mars“, bet ir kitose darbovietėse, kas sąlygojo teisėtą išmokų gavimą Lenkijoje ir jo kompensavimą, Sodros duomenis apie įdarbintus asmenis UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo iki 2010-12-31 (už šį laikotarpį suteiktas medicinines paslaugas Lenkijoje pateiktos Lenkijos institucijos sąskaitos Lietuvos valstybinei ligonių kasai), Lenkijos institucijos pateiktus duomenis dėl gydymo išlaidų susidarymo, kai tam tikri darbuotojai dirbo ne tik UAB „Suzan Mars“, bet ir kitose darbovietėse, nekyla abejonių dėl nustatytos žalos pagrįstumo ir objektyvumo.
12. Vertinant M. M. L. statusą įmonės veikloje, jog ji buvo vienintelė įmonės UAB „Suzan Mars“ steigėja, akcininkė, turinti tikslą įsteigti įmonę dėl fiktyvaus Lenkijoje individualią veiklą vykdančių asmenų įdarbinimo bei baudžiamuoju įsakymu konstatuotus faktus, kad įmonė buvo įsteigta tikslu fiktyviai įdarbinti kitos šalies fizinius asmenis ir tokiu būdu palengvinti asmenims naštą Lenkijoje, teismas sprendė, kad toks nusikalstamas M. M. L. veikimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – ieškovo prievole atlyginti Lenkijos institucijai (NFZ) Lenkijos piliečiams, įdarbintiems Lietuvoje fiktyviai įsteigtoje įmonėje, apmokėtas medicinines paslaugas, remiantis Reglamentų socialinės apsaugos srityje nuostatomis. Įmonės steigėjos (akcininkės) veikimas priešingai įmonės steigimo tikslams – vystyti įmonės veiklą, įdarbinant asmenis tokios veiklos vykdymui, gauti iš tos įmonės veiklos naudą neatitinka sąžiningo veikimo esant rinkos dalyvio steigėju ir naudojantis įmonės darbuotojams teikiamomis socialinėmis garantijomis, todėl toks įmonės akcininkės veikimas, fiktyviai įsteigus įmonę ir įmonės darbuotojams pasinaudojus socialinėmis garantijomis, sąlygojo ieškovo kilusią žalą – atlyginant Lenkijos institucijai UAB „Suzan Mars“ darbuotojams ir jų šeimos nariams apmokėtas medicinines išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovės M. M. L. neteisėtas veikimas, steigiant fiktyvią įmonę, tiesiogiai sukėlė žalingus padarinius ir sukūrė sąlygas tokiems padariniams atsirasti.
13. Teismas, įvertinęs atsakovės A. M. statusą 2009 m. įsteigtoje įmonėje, kad nuo 2009-06-03 atsakovė A. M. dirbo buhaltere, o nuo 2009-09-02 vadove, sprendė, kad atsakovės A. M. veikla, kai ji įmonėje dirbo buhaltere bei atlikdama savo kaip buhalterės pareigas sudarė tariamų darbuotojų darbo laiko ir atlyginimų žiniaraščius, surašė pranešimus VSDFV Vilniaus skyriui, teikė Lenkijos Respublikos piliečio prašymus išduoti E106 LT formos pažymas Vilniaus teritorinei ligonių kasai (baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai, CPK 182 str. 3 d.), neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio žalai kilti. Sprendė, kad laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo iki 2009-09-02, kol įmonei vadovavo A. Z., atsakovės A. M., kaip įmonės buhalterės, veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusia žala. Vertinant žalos kilimo laikotarpį nuo A. M. tapimo įmonės vadove, t. y. 2009-09-02, teismas pripažino, kad tiek atsakovės M. M. L., tiek A. M. nusikalstami veiksmai, veikiant bendrininkų grupe, sąlygojo žalos kilimą. Sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės bei žalos kilimo pagrindas – fiktyvi darbo sutartis, leidžia taikyti atsakovėms solidariąją civilinę atsakomybę dėl ieškovo patirtos 755,87 Eur žalos, ieškovui atlyginus atsakovės A. M. įdarbintų darbuotojų – R. T. S., M. W., L. S. M., K. J. C., A. G., R. A. S., T. T. patirtas sveikatos priežiūros išlaidas Lenkijoje. Kitos žalos dalį, t. y. 23 377,58 Eur, susidariusi dėl likusių darbuotojų medicininių išlaidų, patirtų Lenkijoje, kompensavimo, priteisė iš atsakovės M. M. L., kaip įmonės steigėjos (akcininkės) veikusios kartu su įmonės vadovu A. Z., kuris 2009 metų rugpjūčio mėnesį mirė.
14. Dėl žalos mažinimo, nurodė, kad faktinės aplinkybės, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veiksmų, įsteigiant fiktyvią įmonę ir fiktyviai įdarbinus asmenis, neleidžia vertinti, kad jau tuo metu ieškovas turėjo teisę ir pareigą panaikinti E106 formos pažymas, neišnykus asmenų įdarbinimo ir socialinio draustumo pagrindui. Nesant įsiteisėjusio nuosprendžio (nagrinėjamu atveju baudžiamojo įsakymo) ieškovas neturėjo teisinio pagrindo naikinti ieškovo išduotas E106 formos pažymas, kurių pagrindu kilo ieškovui pareiga kompensuoti Lenkijoje gyvenančių UAB „Suzan Mars“ darbuotojų patirtas sveikatos draudimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovė M. M. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
16. Nurodė, kad ieškovas neneigė fakto, kad ikiteisminis tyrimas 2009 – 2010 metais buvo pradėtas pagal Valstybinės ligonių kasos pareiškimą, ir 2011-05-23 rašte dėl informacijos pateikimo FNTT ieškovas nurodė, kad 2010 metais Lenkijos susižinojimo tarnyba, vadovaudamasi Tarybos reglamentu EEB Nr.1408/71 ir EEB Nr.574/72 nuostatais, pateikė VLK dvi paraiškas dėl atsiskaitymo už Lietuvos Respublikos apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp 2010 metais gautų E128 PL apmokėjimui buvo pateiktos individualios sąskaitos ir už Lenkijos gydymo įstaigose E106 LT pažymų pagrindu UAB „Suzan Marš“ darbuotojams bei jų šeimų nariams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 36 300,56 PLN sumai. Baudžiamojo proceso metu ieškovui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, galimybė reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Ieškovas to nepadarė nei baudžiamojoje byloje, nei civiline tvarka iki 2016-04-05, neįgyvendino jam, kaip valstybės institucijai, keliamų aukštesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Atsakovės atžvilgiu 2011-10-12 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo praėjus 14 dienų, t. y. 2011-10-26. Įsakyme nurodyta, jog atsakovių bendrininkų grupės veika buvo nutraukta 2010-02-19. Ieškovas apie tai žinojo, buvo informuotas, kadangi remiantis jo teiktais duomenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl, atsakovės nuomone, sutrumpintas trijų metų senaties terminas skaičiuotinas ne nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o nuo bendrininkų grupės veikos nutraukimo dienos, t. y. 2010-02-19. Remiantis išdėstytu, senaties terminas suėjo 2013-02-19. Pažymėjo, kad teismas dėl senaties termino padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas: nustatė, jog ieškovui teisė kreiptis į teismą su ieškiniu atsirado įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui (2011-10-26), nes įsakymu jau buvo konstatuota žala 36 300,56 PLN, ir tuo pačiu teismas pripažino, kad terminas skaičiuotinas nuo ieškovo atliktų mokėjimų 2015 metais.
17. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl atsakovės M. M. L. nusikalstamų veiksmų ieškovė 2015 metais patyrė žalą. 2010 metais atsakovių nusikalstami veiksmai nėra priežastiniame tiesioginiame ryšyje su pačios ieškovės veiksmais pervedant lėšas Lenkijos sveiktos draudimo fondui 2015 metais. Ieškovė nenurodė, kokius veiksmus M. M. L. atliko, dėl kurių ieškovė pervedė pinigus Lenkijos socialinio draudimo fondui. Paaiškino, kad iš byloje esančio baudžiamojo įsakymo matyti, kad fiktyvias darbo sutartis sudarė ir pasirašė A. Z. ir A. M., į Vilniaus teritorinę ligonių kasą dėl E106 LT formos pažymų, patvirtinančių Lenkijos piliečių teisę gauti ligos ir motinystės draudimo išmokas natūra iš Lietuvos kompetentingos įstaigos, kreipėsi UAB „Suzan Mars“ darbuotojai – Lenkijos piliečiai, bet ne M. M. L., ieškovas priėmė sprendimą ir išdavė E106 LT formos pažymas. Lenkijos piliečiai minėtų fiktyvių dokumentų pagrindu kreipėsi į kompetentingas Lenkijos Respublikos institucijas dėl sveikatos draudimo paslaugų 2010 metais ir to pasėkoje ieškovui buvo pateiktos 2010 metais Lenkijos socialinio draudimo fondo paraiškos apmokėti 36 300,56 Lenkijos zlotų už suteiktas Lenkijoje medicinines paslaugas. Dėl šių priežasčių, jei laikyti, kad ieškovas patyrė žalą, ją sąlygojo Lenkijos piliečių veiksmai, o ne atsakovių. Nurodė, kad teismo išvada, kad žala ieškovui padaryta bendrais nusikalstamais A. M. ir M. M. L. veiksmais, yra nepagrįsta, nes turtinę naudą gavę Lenkijos piliečiai žinojo, kad įsidarbino Lietuvos bendrovėje „Suzan Mars“ fiktyviai tikslu gauti Lenkijoje sveikatos priežiūros paslaugas už kurias sumokėtų Lietuvos valstybinė ligonių kasa ir jie atliko konkrečius veiksmus numatytam tikslui pasiekti. Jeigu jie nesikreiptų asmeniškai kiekvienas su prašymu dėl atitinkamų pažymų išdavimo, o jų pagrindu nesikreiptų Lenkijoje dėl sveikatos priežiūros į gydytojus, ieškovui nereikėtų dengti sveikatos priežiūros išlaidų pagal Lenkijos socialinio draudimo fondo paraiškas. Baudžiamuoju įsakymu nėra nustatyta, kad atsakovės padarė žalą ieškovui, o nustatyta nusikalstamos veikos pasekmės – turtinės teisės įgijimas negali būti tapatinamas su ieškovo atliktais mokėjimais Lenkijos socialinio draudimo fondui ir vertinamas kaip žala, nes šios teisės atsakovės nerealizavo. Šią teisę realizavo kiti UAB „Suzan Mars“ darbuotojai, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas.
18. Nurodė, kad turtinę naudą gavo ne atsakovė, o UAB „Suzan Marš“ darbuotojai, kurie laikotarpiu nuo 2009-2010 m. kreipėsi dėl reikiamų pažymų išdavimo. Pažymėjo, kad prašė teismo pasiūlyti ieškovui atsakovę pakeisti tinkamais atsakovais, o būtent, įsakyme išvardintais ir sveikatos priežiūros paslaugas gavusiais UAB „Suzan Mars“ darbuotojais, arba juos patraukti trečiaisiais asmenimis. Atsakovės nusikalstami veiksmai su pasekmėmis (PSDF išlaidomis - sveikatos paslaugų Lenkijoje apmokėjimu) priežastiniu ryšiu nėra susijusios. Ieškovas neatskleidė priežastinio ryšio turinio tarp ieškovo patirtos žalos (Įmonės darbuotojų gautos turtinės naudos) ir atsakovės veikos, todėl nepagrįstu laikytinas ieškovo teiginys neva PSDF išlaidos patirtos dėl aukščiau nurodytų atsakovės veikų.
19. Teigė, kad ieškovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą anuliuoti išduotas E106 formos pažymas ir taip išvengti žalos, tačiau to nepadarė, t. y. prisiėmė riziką. Pažymėjo, kad visų Lenkijos piliečių, dirbusių UAB „Suzan Mars“ ieškovo nurodytu laikotarpiu 2009 - 2010 metais, išduotos E106 formos pažymos 2013 metais buvo panaikintos, o E101 formos pažymas UAB „Suzan Mars“ darbuotojams iš viso atsisakyta išduoti. Todėl 2015 metais ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo mokėti Lenkijos socialinio draudimo fondui jokių pinigų. Nurodė, kad baudžiamoji byla buvo pradėta 2010 metais pagal ieškovo pareiškimą. Jau ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo žinomi faktai, jog Lenkijos piliečiai įdarbinti fiktyviai ir pažymos išduodamos neteisėtai. Pasikeitus situacijai po pareigūno patikrinimo tiek TLK, tiek Lenkijos institucija galėjo ir turėjo nutraukti pažymų galiojimą.
20. Nurodė, kad iš sprendimo neaišku, kokią atsakomybės rūšį solidarią ar dalinę teismas taikė M. M. L., kodėl nuo dalinės atsakomybės atleido A. M.. Teismas, vertindamas M. M. L. veiksmus steigiant fiktyvią įmonę nurodė, jog jie sukėlė žalingus padarinius ir sukūrė sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Teigė, kad objektyviai negalima veikimu tuo pačiu metu sukelti žalingus padarinius ir sukurti sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, netinkamai sprendė atsakovių atsakomybės sąlygas, nepagrįstai nevertino įmonės „Suzan Mars“ darbuotojų veiksmų. Nurodė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.
21. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą, nebuvo atskleista jos esmė. Atsakovės jokios turtinės naudas negavo. Socialines išmokas natūra (medicinines paslaugas) gavo UAB „Suzan Mars“ darbuotojai Lenkijoje. Siekiant šių paslaugų, jie atliko konkrečius veiksmus. Teismas sprendime dėl darbuotojų veiksmų, jų atsakomybės, kaltės laipsnio nepasisakė, nors atsakovė prašė juos įtraukti į bylą bendraatsakovais ar bent trečiaisiais asmenimis, nes sprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismas tokio prašymo netenkino, netinkamai taikė solidarią atsakomybę, panaikino jos taikymo galimybę tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
22. Atsakovė A. M. atsiliepimu prašė atsakovės M. M. L. apeliacinį akundą tenkinti dalyje dėl E 106 formos pažymų galiojimo neteisėto nenutraukimo ir dėl ieškinio senaties, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
23. Nurodė, kad ieškovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą anuliuoti išduotas E 106 formos pažymas ir taip išvengti žalos, tačiau to nepadarė, t. y. prisiėmė riziką. Atsakovė A. M. nedelsdama pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kad UAB „Suzan Mars“ įdarbintiems darbuotojams (tarp jų ir pačiai A. M.) yra nedraudiminis laikotarpis. Jau nuo vasario mėn. niekas nebemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmoku už pažymose nurodytus asmenis. Turint informacijos apie E 106 formos pažymų neteisėtą išdavimą ir kitus neteisėtus veiksmus su jomis – buvo privaloma pažymas panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutraukti E106 formos pažymų galiojimo trukdė nekaltumo prezumpcija, tačiau niekaip nepakomentavo aplinkybės, kad E106 formos pažymų galiojimas ieškovo teritorinio padalinio panaikintas nelaukiant 2011-10-12 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (ir isiteisėjimo). 2010-02-19 teisėsaugos institucijoms nutraukus atsakovių bendrininkų grupės veiklą dėl UAB „Suzan Mars“, ikiteisminį tyrimą inicijavusi Valstybinė ligonių kasa ar jos teritorinis padalinys ne vėliau kaip 2010-03-01 privalėjo ir galėjo panaikinti UAB „Suzan Mars“ išduotas E 106 formos pažymas.
25. Teigė, kad ikiteisminį tyrimą inicijavęs ieškovas privalėjo panaikinti E 106 formos pažymų galiojimą vėliausiai 2010-03-01. Už pažymose nurodytus asmenis po 2010-02-18 nebuvo mokamos jokios privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taigi ieškinio senaties terminas suėjo 2013 m. kovo 1 d.
Atsiliepimas
26. Ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Nurodė, kad apeliaciniame skunde apeliantė, skirtingai nei buvo siūliusi bylos nagrinėjimo iš esmės metu (senaties terminą siūlė skaičiuoti nuo 2011-05-23), senaties terminą siūlė skaičiuoti nuo 2010-02-19 (bendrininkų grupės veiklos nutraukimo diena). Pažymėjo, kad atsakovių nusikalstamos veiklos žalingos pasekmės atsirado vėliau ir tik nuo tų pasekmių atsiradimo buvo galima pradėti skaičiuoti senaties terminą. Iki to laikotarpio, kol Lenkijos sveikatos draudimo fondas nepateikė visų sąskaitų ir jų apmokėjimo nesuderino su ieškovu, ieškovui nebuvo aiškus patirtos žalos faktas bei regreso teisės apimtis į neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis.
28. Nurodė, kad baudžiamajame įsakyme konstatuota atsakovių nusikalstama veika neginčijamai patvirtina atsakovių veiksmų neteisėtumą ir kaltę veikiant bendrininkų grupėje, įsteigus fiktyvią įmonę (UAB „Suzan Mars“) ir joje fiktyviai įdarbinus Lenkijos piliečius, organizavus ir vykdžius dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą su tikslu pasinaudoti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos teikiamomis garantijomis. Šios neteisėtos veiklos tikslas ir buvo būtent sveikatos draudimo išmokų trečiųjų asmenų naudai gavimas. Abi atsakovės organizavo ir įvykdė dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą veikdamos bendrininkų grupe – apeliantė įsteigė juridinį asmenį nusikalstamai veiklai nuslėpti, organizavo dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, o kita atsakovė vadovavo juridiniam asmeniui, klastojo dokumentus ir juos panaudojo, teikė melagingus duomenis atsakingoms institucijoms. Tų neteisėtų veiksmų pasėkoje Lenkijos piliečiai buvo drausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje dėl ko ieškovui kilo pareiga jiems išduoti E 106 formos pažymas ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėti jų gydymosi Lenkijoje išlaidas. Tai, kad apeliantė pati neužsakinėjo formų ir nesikreipė dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, nepaneigia jos kaip įmonės steigėjos, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo organizatorės atsakomybės, kuri už nustatytą atlygį organizavo ES reglamentais nustatytos teisės realizavimą apgaulės būdu.
29. Nurodė, kad draustumo laikotarpis nėra siejamas su faktiniu įmokų mokėjimu, t. y. darbuotojas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo įsidarbinimo iki atleidimo iš darbo. Teigė, kad net ir esant abejonių dėl veiklos teisėtumo, iki kol tai nebuvo patvirtinta baudžiamuoju įsakymu, nebuvo teisėto pagrindo nutraukti asmenų draustumą (atitinkamai ir E 106 formos pažymų galiojimą). Buvo laikoma, kad darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu darbuotojai buvo drausti. Socialinės apsaugos sistemas koordinuojantys reglamentai įpareigoja kompetentingas valstybių narių institucijas, kompensuoti gyvenamojoje šalyje jų apdraustiesiems suteiktų išmokų natūra išlaidas jiems išduotų E 106 formos pažymų galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar šiomis teisėmis buvo pasinaudota nusikalstamu būdu. Paaiškino, kad visos darbo sutartys pasibaigė dar iki baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos (paskutinė sutartis pasibaigė 2011-02-28), o paskutinės sveikatos priežiūros paslaugos per tą laikotarpį buvo suteiktos dar iki 2010-12-31. Todėl faktiškai į ieškovo apskaičiuotos žalos PSDF biudžetui dydį yra įskaičiuotos tik tos išlaidos, kurios susidarė apmokėjus už Lenkijoje iki 2010-12-31 suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodė, kad tol, kol asmenys, dirbę UAB „Suzan Mars“, turėjo darbo santykius Lietuvoje, pagrindo nutraukti E106 formos pažymos galiojimą nebuvo. Kadangi paslaugų teikimo laikotarpiu UAB „Suzan Mars“ darbuotojai Draudžiamųjų registre, remiantis VSDFV pateiktais duomenimis apie atitinkamiems asmenims nustatytą dirbančio asmens statusą, buvo identifikuoti ir įregistruoti draudžiamaisiais, nebuvo pagrindo šių asmenų laikyti nedraustais ir nutraukti E106 formos pažymų galiojimą paliekant UAB „Suzan Mars“ darbuotojus be socialinių garantijų į sveikatos priežiūrą Lenkijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
31. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė visų 86 Lenkijos piliečių, įmonės UAB „Suzan Mars“ darbuotojų, kurie jiems asmeniškai išduotų pažymų E-106 pagrindu gavo turtinę naudą, išmokas iš atitinkamų Lenkijos įstaigų. Ieškinio dalykas šioje byloje yra atsakovių nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Nusikalstami atsakovių veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu 2011 10 12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-790-655/201, kurioje abi atsakovės pripažintos kaltomis ir nubaustos piniginėmis baudomis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, minėti 86 Lenkijos piliečiai baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo, jų nusikalstami veiksmai minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo vertinami, minėtoje byloje jie nedalyvavo, jiems įtarimai nebuvo pareikšti. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nusprendė dėl neįtrauktų trečiųjų asmenų materialinių teisių ir pareigų, kas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu būtų laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu nėra pagrindo.
32. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė M. M. L. 2009-06-03 įsteigė UAB „Suzan Mars“, kurioje buvo fiktyviai įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai. Atsakovė A. M. nuo įmonės įsteigimo užėmė įmonės buhalterės pareigas, o nuo 2009-09-02 užėmė įmonės vadovės ir buhalterės pareigas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 baudžiamuoju įsakymu atsakovė M. M. L. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, o atsakovė A. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Teismas pripažino įrodytu, kad abi atsakovės įsteigė juridinį asmenį UAB „Suzan Mars“ nusikalstamai veikai nuslėpti, veikdama bendrininkų grupėje, organizavo dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į socialines išmokas. UAB „Suzan Mars“ įdarbintiems Lenkijos Respublikos piliečiams Vilniaus teritorinė ligonių kasa išdavė E106 formos pažymas, kurios patvirtino jų teisę gauti išmokas natūra gyvenamojoje šalyje, t. y. Lenkijos Respublikoje. Ieškovas apmokėjo Lenkijos sveikatos draudimo fondui už UAB „Suzan Mars“ įdarbintiems ir Lenkijoje gyvenantiems įmonės darbuotojams ir jų šeimos nariams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas už laikotarpį nuo asmenų įdarbinimo iki 2010-12-31, kurią prašė priteisti.
33. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Apeliantės nuomone, sutrumpintas trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo bendrininkų grupės veikos nutraukimo dienos, t. y. 2010-02-19.
34. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
35. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).
37. Nagrinėjamu atveju, iki to momento, kol Lenkijos Respublikos sveikatos draudimo fondas nepateikė visų sąskaitų už gydymo išlaidas ir su ieškovu nesuderino jų apmokėjimo, ieškovui nebuvo aišku ir jokiam apdairiam ir rūpestingam asmeniui negalėjo būti aišku patirtos žalos faktas bei dydis, t. y. reikalavimo apimtis į neteisėtus veiksmus atlikusias atsakoves, ką pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių nusikalstamos veiklos žalingi padariniai atsirado vėliau ir tik nuo tų padarinių atsiradimo buvo galima pradėti skaičiuoti senaties terminą. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovių prašymų atmesti ieškinį dėl suėjusio ieškinio senaties termino.
38. Apeliaciniame skundė nurodyta, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl apeliantės nusikalstamų veiksmų ieškovė 2015 metais patyrė žalą. 2010 metais atsakovių nusikalstami veiksmai nėra priežastiniame tiesioginiame ryšyje su pačios ieškovės veiksmais pervedant lėšas Lenkijos sveiktos draudimo fondui 2015 metais.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip prejudicinėmis faktinėmis aplinkybėmis rėmėsi faktais, nustatytais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 baudžiamajame įsakyme, kurių, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu nereikia iš naujo įrodinėti šioje civilinėje byloje, kad M. M. L. įsteigė juridinį asmenį nusikalstamai veikai nuslėpti, veikdama bendrininkų grupėje, organizavo dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į socialines išmokas, o A. M. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, veikdama bendrininkų grupėje, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į socialines išmokas. Šių nusikalstamų veikų tikslas ir atitinkamai atsakovių nusikalstamų veiksmų pasekmė buvo sveikatos draudimo išmokų trečiųjų asmenų naudai gavimas. Todėl žala padaryta ieškovui yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovių nusikalstamais veiksmais. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jeigu apeliantė, tikslu apgaule kitų asmenų naudai įgyti teisę į socialines išmokas, nebūtų fiktyviai įsteigusi UAB „Suzan Mars“, neorganizuotu dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, Lenkijos piliečiai nebūtų apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, dėl ko ieškovui nekiltų pareigos jiems išduoti E 106 formos pažymų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėti jų gydymosi išlaidų Lenkijos Respublikoje. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovių nusikalstami veiksmai sąlygojo ieškovo pareigą sumokėti Lenkijos sveikatos draudimo fondui už UAB „Suzan Mars“ darbuotojų gydymo išlaidas Lenkijoje.
40. Apeliantė nurodė, kad ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsiskaityti su Lenkijos socialinio draudimo fondu.
41. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) 17 straipsnis numato, kad apdraustasis ir jo šeimos nariai, gyvenantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, toje valstybėje narėje, kurioje gyvena, gauna išmokas natūra, kurias kompetentingos įstaigos vardu moka gyvenamosios vietos įstaiga pagal tos įstaigos taikomų teisės aktų nuostatas, tartum jie būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus. Lenkijos piliečiai, įdarbinti UAB „Suzan Mars“ privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami pagal Lietuvos teisės aktus. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, t. y. nuo darbuotojo statuso įsigijimo dienos, ir galioja iki nurodyto statuso netekimo dienos. Taigi darbuotojai buvo draudžiami darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu ir turėjo pagrindą gauti E106 formos pažymas. Aplinkybė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nereiškia, kad UAB „Suzan Mars“ dirbantys asmenys automatiškai prarado privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvoje ir teises į socialinio draudimo garantijas Lenkijoje, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti E106 formos pažymos galiojimo tol, kol UAB „Suzan Mars“ darbuotojai turėjo darbuotojo statusą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veiksmų, įsteigiant fiktyvią įmonę ir fiktyviai įdarbinus asmenis, neleidžia vertinti, kad jau tuo metu ieškovas turėjo teisę ir pareigą panaikinti E106 formos pažymas. Byloje nustatyta, kad visos darbo sutartys pasibaigė iki 2011-02-28, t. y. iki baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos, todėl ieškovas pagrįstai žalos atlyginimą prašė priteisti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lenkijoje iki 2010-12-31, t. y. už laikotarpį ne ilgesnį negu pasibaigė paskutinė darbo sutartis.
42. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
43. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.