- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- AN2-257-988/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00011-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (A. L.) (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33094-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24243191509 paliktas nepakeistas ir A. L. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Aušros Navienės 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-33094-2024 A. L. nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 26 d. 18.00 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirinktu greičiu jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio veidrodžio stovą ir namo tvorą. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Policijos pareigūnui pareikalavus vairuotojas vengė patikrinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ar nėra neblaivus, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais savo veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 17 punkto, 222 punkto, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta galutinė subendrinta 1 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. L. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, prašydamas panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nubaustas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi A. L. skundas dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 20 d. Nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad A. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį, jam Nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl A. L. skundas netenkinamas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje, A. L. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. A. L. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta jokiais įrodymais, apylinkės teismas jo kaltę nustatė formaliai. Byloje yra administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, papildomi duomenys apie eismo įvykį, nukentėjusiųjų rašytiniai paaiškinimai, automobilių apgadinimų nuotraukos, kurie tik patvirtina eismo įvykio faktą, tačiau nėra pakankami spręsti apie tai, ar Pareiškėjas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato, jog apgadino dar ir stulpą ant kurio buvo sferinis veidrodis. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino šališkai, nevertino jų visumos, byloje esančius neaiškumus ir abejones dėl A. L. kaltės traktavo ne jo naudai, taip pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, be to, nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą.
4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių nusižengimų bylose išaiškinta, jog sprendžiant dėl kaltininko tyčios turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Tiek paaiškinime policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad kontakto su sferinio veidrodžio stulpu nepajuto, jokio kontakto sukelto garso neišgirdo, todėl negalėjo suvokti, kad padarė eismo įvykį, kuriuo galėjo būti padaryta žala ir kitam asmeniui. Be to, kaip teisme teigė liudytojas P. G., jo nepilnametis sūnus nenurodė, kad būtų girdėjęs kokį nors kontakto sukeltą garsą, kad kliudytas stulpas būtų sujudėjęs, kad po kontakto kaltas asmuo būtų apsižvalgęs ar atlikęs kitus veiksmus, kurie būtų rodę, jog jis suvokė, kad kliudė svetimą turtą. Teismas savo išvadas padarė remdamasis tik tuo, kad greta stulpo stovėjo apdaužytas automobilis. Kita vertus, iš byloje esančių nuotraukų nėra matyti, kad automobilio apgadinimas galėtų atsirasti po smūgio ar prisilietimo prie aptariamo stulpo.
4.3. Nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. L. pasitraukė iš eismo įvykio vietos turėdamas tikslą išvengti atsakomybės. Jis pranešė apie įvykį turto savininkei (L. Š.) telefonu iš karto po įvykio, tai patvirtina ir jos pačios parodymai. Automobilis nebuvo paslėptas, jis buvo pastatytas apie 50 metrų nuo įvykio vietos. Jis nesislėpė nuo atvykusių pareigūnų, buvo namuose ir pareigūnams atidarė duris. Dėl stulpo apgadinimo A. L. neturėjo žinių, todėl negalėjo suvokti apie žalą ir sąmoningai jos nuslėpti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasišalinimo fakto objektyvus požymis – fizinis išvykimas iš įvykio vietos – turi būti vertinamas kartu su subjektyviu požymiu – asmens siekiu išvengti atsakomybės.
4.4. Pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Minėtas straipsnis yra taikomas, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės, bet ne didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Šiuo atveju joks Pareiškėjo neblaivumas nebuvo nustatytas, kadangi praėjus maždaug 3–4 valandoms nuo eismo įvykio, atvykusiems pareigūnams paprašius jo pasitikrinti neblaivumą, jis tiesiog jį tikrintis atsisakė. Visų pirma, tikrintis blaivumą atsisakė dėl to, kad po įvykio buvo praėję daug laiko. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad kai nuo eismo įvykio iki neblaivumo tikrinimo praeina daug laiko, pašalinama galimybė objektyviai nustatyti, ar alkoholis buvo vartotas prieš ar po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Antra, jis bijojo pavartotos valerijono tinktūros įtakos alkoholio iškvėptame ore koncentracijos kiekiui. Kita vertus, eismo įvykio metu A. L. nebuvo vartojęs alkoholio, tai patvirtino ir liudytojai, o pareigūnų pastebėjimai dėl nekoordinuotų jo judesių, kalbos nerišlumo yra subjektyvūs. Be to, policija į įvykio vietą neatvyko operatyviai, o tai iš esmės paneigia blaivumo patikros tikslą – nustatyti asmens būklę įvykio momentu, ne keliomis valandomis vėliau.
4.5. Pažymėtina, kad apylinkės teismas kritiškai vertino Pareiškėjo paaiškinimus, neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, jų nevertino ir visas abejones dėl A. L. būklės buvo traktuotos nepalankiai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas, t. y. pirmenybę teikė policijos pareigūnų subjektyviems vertinimams ir ignoravo tai, kad vieninteliai asmenys, kurie galėjo objektyviai vertinti Pareiškėjo elgesį po įvykio (L. Š., A. K.), nepastebėjo jokių jo neblaivumo požymių.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų žinomi ir kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs skundžiamoje nutartyje, taip pat jokių duomenų, kurie leistų nors kiek suabejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir Pareiškėjo skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Aušros Navienės 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33094-2024, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniu skundu ginčijama A. L. kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Institucijos 2024 m. gruodžio 20 d. Nutarimu Nr. 10-ANR_N-33094-2024 pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. gegužės 26 d. 18.00 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirinktu greičiu jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio veidrodžio stovą ir namo tvorą. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Policijos pareigūnui pareikalavus jis vengė patikrinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ar nėra neblaivus, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
9. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliaciniu skundu ginčijama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Pareiškėjas pasišalindamas iš įvykio vietos, suprato, jog apgadino stulpą ant kurio buvo sferinis veidrodis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.
10. Skundo nagrinėjimo kontekste, pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
11. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Be kita ko, pagal KET 222 punktą, kuris inkriminuotas Pareiškėjui Institucijos Nutarime, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
12. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
13. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad tiek Institucija priimdama 2024 m. gruodžio 20 d. Nutarimą, tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis ir priėmė teisingus procesinius sprendimus.
14. 2024 m. gegužės 30 d. A. L. paaiškinime nurodyta, kad jis 2024 m. gegužės 26 d., apie 19.00 val. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė kaimynų tvoros stulpą. Katinas išbėgo į kelią, todėl išsigandęs truputį pasuko vairą ir kliudė tvoros stulpą. Kelias kaime nėra platus, tvoros nėra labai nutolusios. Kaimynai kaime negyvena, jie atvažiuoja kartais, todėl su jais buvo susisiekta, pranešta apie įvykį ir susitarta dėl nuostolių atlyginimų. Sutarė, kad kaimynai kitą dieną atvažiuos prie namo ir viską susitvarkys. Po smūgio, jis susižeidė kojos kelį, atsirado tinimas, suketėjimas. Jam pasidarė labai bloga, pakilo spaudimas, susijaudino, prasidėjo panikos priepuolis. Pagalvojo, kad reikia patraukti automobilį nuo važiuojamosios dalies, todėl kažkiek metrų pavažiavęs automobilį paliko prie kito kaimyno sklypo. Minėto kaimyno namuose nebuvo. Grįžus namo, savijauta buvo bloga, bijojo, kad nebūtų insultas, išgėrė valerijono tinktūros. Paskambino draugui, kad šis atvažiuotų, jog esant reikalui nuvežtų į ligoninę. Praėjus kelioms valandos, jam pagerėjo, bet jautė stresą. Nuėjo miegoti, truputį nusiramino ir bandė užmigti. Naktį ar vėlai vakare išgirdo beldimą į duris. Atidarius duris pamatė policijos pareigūnus. Jam vėl pakilo spaudimas, pradėjo jausti stresą, kadangi nesuprato, kodėl jie atvažiavo, nes su kaimynais buvo susiekęs ir jiems pranešta. Jis niekur nesislapstė ir nieko apie įvykusį įvykį neslėpė. Kitą dieną jis susitiko su apgadintos tvoros kaimynais ir sužinojo, kad kitas kaimynas, prie kurio sklypo buvo palikęs automobilį, iškvietė policiją. Jis nuvažiavo pas minėtą kaimyną ir atsiprašė, kad paliko automobilį ir nurodė, kad jeigu yra kokių pretenzijų, jas padengs. Kai jis kalbėjo su kaimyno žmona, iš jos žodžių suprato, kad jos vyras pyksta dėl situacijos. Jis atsiskaitė už tvoros remontą, kaimynai parašė, kad pretenzijų neturi (b. l. 41).
15. Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. L. parodė, kad padaręs eismo įvykį, pranešė nukentėjusiems, niekas nenukentėjo, tik kaimyno tvora. Su kaimynais susitarė, kad kitą dieną jis tvorą sutvarkys bei kartu užpildys eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusiajai paskambino po įvykio praėjus 20 min. Eismo įvykis įvyko po 18.00 val. Jam grįžus namo, buvo itin bloga savijauta ir jis dėl šios priežasties išgėrė raminamųjų (valerijono). Po įvykio turėjo problemų su dideliu kraujo spaudimu, sužeistu keliu, buvo šoko būsenoje. Alkoholio nevartojo. Blaivumą pasitikrinti vengė dėl to, nes manė, kad nuo valerijono lašų gali parodyti neblaivumą. Išgėrė kelis buteliukus valerijono. Į medikus nesikreipė, nes manė, kad sveikata savaime pagerės. Kai išgėrė valerijono, sveikata pamažu pradėjo gerėti. Kad eismo įvykio metu susižalojo koją, pareigūnams nesakė, nes pasimetė. Turi blogą patirtį su policija. Policijos pareigūnams neminėjo ir apie vartotą valerijoną, kadangi manė, kad išgerti valerijono lašai gali parodyti neblaivumą. Jeigu pareigūnai būtų atvažiavę iš karto po eismo įvykio, patikros būtų nevengęs. Pareigūnams atvykus po 4 val., jis niekur nesislėpė. Jis susisiekė su asmeniu, kuriam priklausė apgadinta tvora, grįžo namo, o pareigūnams galiausiai atvykus, juos įsileido. Policijai apie įvykį pats nepranešė, pranešė kaimynai. Jis nebijojo skambinti policijai, tačiau manė, kad užteks paskambinti nukentėjusiajam ir susitarti dėl dokumentų pildymo bei atlyginti žalą. Manė, kad policijos nėra būtina informuoti, kai yra susitarta su nukentėjusiuoju. Turto savininkų namuose nebuvo, tad atsižvelgdamas, kad nukentėjusius kaimynus jis pažįsta, niekas nenukentėjo, buvo susitarta įvykio dokumentus užpildyti vėliau. Nukentėjusiems kaimynams paskambino iš draugo telefono, maždaug po 20 – 30 minučių po įvykio. Per minėta laiko tarpą jis skambino tik draugui A. S. su tikslu sužinoti nukentėjusio kaimyno numerį. Po 10 minučių nuo skambučio, pas jį atvažiavo draugas ir padėjo patraukti automobilį. Automobilį patraukti padėjo ir kiti žmonės, kuriems automobilis trukdė pravažiuoti, kadangi kelias yra labai siauras. Sugadinto turto savininkams žalą atlygino iš karto. Kelio stulpas su panoraminiu veidrodžiu buvo prie kito kaimyno namų, ten automobilis ir buvo paliktas. Automobilis galimai galėjo prisiliesti prie minėto kelio stulpo tuomet, kai automobilis buvo nutempiamas avarinės tarnybos. Kad stulpas buvo pažeistas, sužinojo tik po kelių dienų, kadangi užsukus pas kaimyną, jo žmona išreiškė nepasitenkinimą. Be kita ko, buvo apgadinta tik kairė automobilio pusė, o dešinė, kurioje buvo stulpas – ne.
16. 2024 m. gegužės 30 d. A. L. papildomame paaiškinime nurodyta, kad su kaimynais kitą dieną supildė eismo įvykio deklaraciją. 2024 m. gegužės 27 d. automobilio paliktoje vietoje nebuvo. Pagal rastus dokumentus prie namų, suprato, kad automobilis yra saugojimo aikštelėje. Jis nėra kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nuobaudų neturi, visada laikosi saugaus greičio, išgėręs nevairuoja, o dėl įvykusio įvykio iš karto buvo pranešta nukentėjusiesiems. Nebandė slėpti ar nutylėti apie įvykį. Toks įvykis pirmą kartą (b. l. 42).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Š. nurodė, kad 2024 m. gegužės 26 d. vakare sulaukė kaimyno skambučio, kuris pranešė, kad sugadinta jos tvora. Po kiek laiko, apie 18-19 val. paskambino kitas asmuo, jis neprisistatė ir pranešė, kad būtent jis sugadino tvorą ir norėtų susitarti bei viską aptarti. Tuo metu nebuvo nustatyta, kokio dydžio žala padaryta. Nežino, ar tikrai skambino A. – galbūt jaunesnis asmuo, sprendžia tik iš balso. Iki įvykio Pareiškėjo nepažinojo. Daugiau skambučių tą vakarą nebuvo. P. G. skambino jos vyrui. Jie patikėjo A. L. ir nekvietė policijos. Jie nesakė, kad kvies policiją, tuo metu net nežinojo, kad žala padaryta ir kitam kaimynui. Asmuo pripažino kaltę, jai buvo žinoma, kad įvykis padarytas su automobiliu.
18. T. Š. 2024 m. gegužės 30 d. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 26 d., apie 19.00 val. paskambino kaimynas ir pranešė, kad įvažiavo į jo sodyboje esančią tvorą. Po pusvalandžio paskambino ir įvykio kaltininkas, kuris pranešė, kad nori pirmadienį susitikti ir susitarti dėl padarytos žalos, savo kaltę pripažino. Taip ir sutarė. Apie 22.00 val. paskambino kitas kaimynas P., kurio vaikai iškvietė policiją, ir pranešė, kad kaltininkas ne tik sugadino jam tvorą, bet ir numušė kaimyno stulpą su veidrodžiu, kuris stovi priešais kaimyno namą. Tada buvo nuspręsta kviesti policiją. Apie 00.10 val. paskambino policijos pareigūnas iš vietos ir informavo, kad jam apgadinta tvora, pasakė įvertinti žalą bei nurodė, kad su juo susisieks tyrėjas. Pirmadienį vakare sąmatą pateikė kaltininkui, jis žadėjo atlyginti, susitarė su juo susitikti 2024 m. gegužės 31 d (b. l. 46). Teismo posėdžio metu apklaustas T. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2024 m. gegužės 30 d. paaiškinime, o būtent: kad gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 17.00 val., jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad į jo tvorą buvo įvažiuota. Sakė kol kas policijos nekviesti, nes asmuo, padaręs žalą, galbūt bandys su juo susitarti. Apie 19.30 val. paskambino P. G. ir pasiteiravo, ar matė, kad buvo įvažiuota į jo tvorą ir nuverstas ženklas. P. pasiūlė kviesti policiją, nes žala padaryta ir jam. P. vaikai iškvietė policiją, tačiau jam paskambino tik apie vidurnaktį – apie 23.30 val. ar 00.00 val. A. L. pretenzijų neturi, kadangi žalą jis atlygino. Įvykio dienos vakarą Pareiškėjas jam neskambino, skambino jo žmonai, kurios numerį rado klausdamas kaimynų.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. 2024 m. gegužės 26 d. 18.00 val. vairuodamas automobilį pasirinktu greičiu jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į T. Š. priklausančią namo tvorą ir ją apgadino. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad įvyko eismo įvykis patvirtino ir pats Pareiškėjas tiek 2024 m. gegužės 30 d. paaiškinimuose, tiek apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, be kita ko, neneigė, kad apgadino kaimynų tvorą. A. L. parodė, jog pats policijai apie įvykį nepranešė, manė, kad užteks paskambinti nukentėjusiajam, kurio tvorą apgadino ir susitarti dėl dokumentų pildymo bei žalos atlyginimo. Anot Pareiškėjo, jis galvojo, kad policijos nėra būtina informuoti, kai yra susitarta su nukentėjusiuoju. Turto savininkų namuose nebuvo, tad atsižvelgdamas, kad nukentėjusius kaimynus jis pažįsta, niekas nenukentėjo, buvo susitarta įvykio dokumentus užpildyti vėliau. Aplinkybę, kad Pareiškėjas po įvykio susisiekė su nukentėjusiojo T. Š., t. y. apgadintos tvoros savininko, žmona liudytoja L. Š., patvirtino tiek T. Š. savo 2024 m. gegužės 30 d. paaiškinime, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei liudytoja L. Š.. T. Š. nurodė, kad A. L. po įvykio paskambino jo žmonai L. Š., pripažino savo kaltę, susitarė susitikti aptarti dėl padarytos žalos atlyginimo. Liudytoja L. Š. patvirtino, kad jai paskambino Pareiškėjas ir pasakė, kad apgadino tvorą, norėtų susitarti bei viską aptarti. Liudytojos teigimu, kaip buvo sutarta, taip ir įvyko, A. L. norėjo viską išspręsti geruoju. Anot L. Š., jie patikėjo Pareiškėju ir nekvietė policijos, taip pat nesakė, kad kvies policiją, kadangi tuo metu net nežinojo, kad žala padaryta ir kitam kaimynui. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. L. po įvykio susiekė su L. Š. dėl apgadintos tvoros, pastarasis savo kaltę pripažino ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje esantis susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 48). Taigi aptartų duomenų visuma leidžia spręsti, jog Pareiškėjui buvo leista išvykti iš eismo įvykio vietos, jam susitarus su L. Š. dėl žalos atlyginimo.
20. Vis dėlto, eismo įvykio metu A. L. apgadino ne tik kaimynų tvorą, tačiau ir P. G. nuosavybės teise priklausantį stulpą su veidrodžiu. Nors Pareiškėjas nesutinka su minėto stulpo su veidrodžiu apgadinimo faktu, teigdamas, kad jį galėjo apgadinti avarinė tarnyba nutempdama jo automobilį, taip pat jis negalėjo suvokti, kad padarė eismo įvykį, kuriuo galėjo būti padaryta žala ir kitam asmeniui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai.
21. 2024 m. gegužės 26 d. K. G. paaiškinime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 26 d., tarp 18.00 val. – 20.00 val. įvyko autoįvykis, automobilis atsitrenkė ir sudaužė kelio veidrodį, kuris priklausė jam ir jo šeimai. Vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio nieko nepranešęs. Automobilis buvo „Volkswagen Passat“, pilkos spalvos. Tuo metu jis buvo namuose, tačiau nematė kaip įvyko eismo įvykis. Išeidamas iš namų pastebėjo, kad prie namų teritorijoje stovi sudaužytas automobilis ir yra sudaužytas kelio veidrodis. Jis skambino tėčiui P. G., bet neprisiskambino. Jis išvažiavo iš namų ir bevažiuodamas pamatė, kad kaimynų tvora yra išversta. Po to paskambino tėtis, kuriam paaiškino visą situaciją. Tėtis jam pasakė grįžti namo ir paskambinti bendruoju pagalbos numeriu. Jis, 22.00 val. paskambino 112. Sužeistųjų nebuvo, greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Mano, kad tas pats automobilis apgadino tiek jų, tiek kaimynų nuosavybę. Jis buvo nuėjęs pas kaimynus, bet jų nebuvo namuose (b. l. 34).
22. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. G. nurodė, kad įvyko įvykis, apie jį sužinojo būdamas išvykę iš Lietuvos. Jam paskambino sūnus K. G. ir pranešė, kad nuverstas prie namo esantis stulpas su veidrodžiu, į jį atsitrenkė automobilis. Su sūnumi susiskambino vaizdo skambučiu, netrukus po įvykio. Sūnus atrodė susijaudinęs. Įvykis įvyko ne naktį. Automobilis buvo priparkuotas pas jį sklype. Sūnus iškvietė policiją, policijos pareigūnai atvažiavo, surašė protokolą. Grįžęs į Lietuvą, po trijų dienų, matė stovintį sudaužytą automobilį, jame buvo išneštas priekis vairuotojo pusėje, automobilio modelis – „VW Passat“, sidabrinės spalvos. Automobiliui buvo sudaužyta kairė priekinė dalis, išlaužtas ratas, stipriai sudaužyta lempa, mašina važiuoti negalėjo. Stulpą ant savo žemės ribos pasistatė jis su šeima, nes išvažiavimas iš kiemo sudėtingas. Pareiškėjas sudaužė patį veidrodį, esantį ant stulpo, žala yra 300 Eur. Veidrodis buvo stiklinis, internete kainos svyravo apie 280 eurų, bet teko įsigyti plastikinį, jo kaina apie 100 eurų. Nusipirko prastesnį plastikinį, tačiau stiklinis geresnis, geriau rodo ir nerasoja, skirtumas akivaizdus. Jis vairuotojo nematė, su juo kontakto nebuvo. Žinojo, kad jo sklype stovintis automobilis yra kaimyno, tačiau su pačiu kaimynu jis artimai nebendrauja, jo pavardės nežino – pažinojo tik iš matymo. Po įvykio su juo susisiekta nebuvo. Veidrodis stovėjo kitose jo žemės sklypo ribose, kadangi turi kelis žemės sklypus. Veidrodis buvo pastatytas priešais jų išvažiavimą.
23. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad jam paskambino A. L. ir paprašė kaimynės numerio. Jis pasakė, kad tuoj atvažiuos ir kartu paskambins. Kai atvyko pamatė, kad A. L. automobilis apgadintas. Jam atvažiavus, Pareiškėjas buvo vienas. Jis padėjo A. L. automobilį priparkuoti. Automobilis dar šiek tiek važiavo, jį buvo galima pastumti. Prie tvoros stovėjo kita mašina – ten buvo vaikai, kurie pasakė, kad tėvų nėra. Paprašė, kad pastatytų mašiną prie savo namų ir pasakytų tėvams, kad perskambintų. Kai jis atvyko automobilis buvo prie šeimininkų tvoros, toliau nuo tos tvoros kur buvo apgadinta, apie 100 metrų atstumu. Kai automobilis stovėjo kelyje, jo nebuvo galima apvažiuoti, todėl ir patraukė jį nuo kelio. Mašiną nustūmė į galą – A. L. buvo įkišęs ranką į automobilį ir sukinėjo vairą, o liudytojas stūmė automobilį. Tada jie su A. L. nuėjo į jo namus, paskambino kaimynei, kurios tvora buvo apgadinta ir viską jai paaiškino. Su kaimyne kalbėjo jis, Pareiškėjas pats nekalbėjo, nes jam buvo bloga, pakilęs spaudimas. Kai viską išsiaiškino, paliko A. L. ir išvažiavo. Liudytojas manė, kad nebuvo eismo įvykio, o tiesiog išmuštas automobilio ratas. A. L. nebuvo išgėręs tą vakarą, jis beveik nevartoja alkoholio.
24. Įvertinus liudytojų ir nukentėjusiųjų padarymus, galima spręsti, kad įvykio metu buvo apgadinta ne tik kaimynų tvora, bet ir P. G. priklausantis turtas – stulpas su veidrodžiu. Nors Pareiškėjas skunde teigė, kad nei P. G., nei jo sūnus nenurodė, kad būtų girdėję kažkokį kontakto garsą, t. y. kad būtų kliudytas stulpas, jis būtų sujudėjęs, ar po kontakto Pareiškėjas būtų apsižvalgęs, atlikęs kitus veiksmus, kurie būtų rodę, jog jis suvokė, kad kliudė svetimą turtą, tačiau aukštesnysis teismas tokius Pareiškėjo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Visų pirma, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, nei P. G., nei K. G. nenurodė jokių aplinkybių, kad stulpas su veidrodžiu būtų buvęs apgadintas dar prieš įvykį. Pažymėtina, kad būtent K. G. nurodė, jog išeidamas iš namų pastebėjo, kad prie namų teritorijoje stovi sudaužytas automobilis ir yra sudaužytas prieš jų namus esantis stulpas su veidrodžiu, o vėliau važiuodamas pastebėjo apgadintą ir kaimynų tvorą. Taigi, vien tai, kad P. G. ir jo sūnus nenurodė, jog būtų girdėję automobilio ir stulpo kontakto garsą, ar tai, kad jie nematė, jog Pareiškėjas po įvykio atliko kažkokius veiksmus, savaime nereiškia, kad jis neapgadino minėto stulpo su veidrodžiu. Pažymima, kad K. G. nenurodė, jog būtų matęs ar girdėjęs kokį nors eismo įvykio garsą, nors pagal automobilio ir tvoros apgadinimus toks garsas turėjo būti pakankamai didelis. Tai reiškia, kad K. G. įvykio apskritai negirdėjo, o sugadintą stulpą pamatė vėliau. Antra, P. G. negalėjo nurodyti girdėjęs kažkokį garsą, kadangi kaip pats teigė, jis tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos ir apie įvykį sužinojo iš sūnaus. Be kita ko, iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų matyti, kad įvykio vakarą, jam taip pat buvo žinoma, kad apgadinta ne tik jo tvora, tačiau ir kaimynui priklausantis stulpas su veidrodžiu ir taip pat nenurodė jokių aplinkybių, jog kaimynui priklausantis stulpas su veidrodžiu buvo apgadintas dar prieš įvykį. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad K. G. nurodė, jog Pareiškėjo automobilis stovėjo paliktas būtent jų teritorijoje, t. y. netoli apgadinto stulpo su veidrodžiu.
25. Minėtus liudytojų ir nukentėjusių parodymus, kuriuose užfiksuota, kad būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinta ne tik tvora, bet ir stulpas su sferiniu veidrodžiu patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadoms, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, t. y. policijos pareigūnų eismo įvykio deklaracijoje nurodytą schemą bei įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame yra matomas Pareiškėjo automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, galima spręsti, kad A. L. apgadino tiek tvorą, tiek ir panoraminį stulpą su veidrodžiu, kuris priklauso P. G. bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, jog buvo apgadinta tik kairė automobilio pusė, o dešinė, kurioje buvo stulpas – ne, tačiau tokie A. L. teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Antai 2024 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint eismo įvykio vietoje stovintį automobilį „VW Passat“, buvo matyti apgadintas priekinis bamperis, kairėje automobilio pusėje sugadintas ratas, žibintas, dešinės pusės sparnas, kairėje priekinėje pusėje trūksta bamperio dalies, taip pat apgadintas automobilio dešinės pusės sparnas (b. l. 38–39). Tačiau detaliai susipažinus su automobilio „VW Passat“ nuotraukomis, esančiomis byloje, matyti, kad iš tiesų automobilio dešinėje pusėje iš esmės apgadinimų nebuvo užfiksuota (past. dešinės pusės sparnas apgadintas nebuvo, o apgadintas kairės pusės sparnas), išskyrus priekinio bamperio dešinę pusę. Tai reiškia, kad vis tik buvo užfiksuotas apgadinimas toje pusėje, kur buvo stulpas su veidrodžiu, todėl darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko Pareiškėjui iš pradžių automobiliu atsitrenkiant į stulpą su sferiniu veidrodžiu, o vėliau į tvorą.
26. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad minėtas stulpas su veidrodžiu galėjo būti apgadintas avarinės tarnybos nutempiant automobilį, paneigia tiek byloje esantys vaizdo įrašai, tiek fotonuotraukos. Iš byloje esančios fotonuotraukų (20240526_224041.jpg ir 20240526_224050.jpg) (b. l. 69) matyti, kad užfiksuotas apgadintas stulpas su veidrodžiu, kai jokių avarinių tarnybų nėra, t. y. minėtas nuotraukas užfiksavo policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, kai automobilis stovėjo netoliese, anot Pareiškėjo, patraukas nuo važiuojamosios dalies. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykę policijos pareigūnai apžiūri paliktą Pareiškėjo automobilį, apžiūri apgadintą stulpą, matyti tiek automobilio apgadinimai, tiek apgadintas stulpas, t. y. stulpas pakrypęs į šoną (į kairę pusę, stovint keliu link pastatyto automobilio), aplink jį ant žemės guli stiklo šukės, kas reiškia, kad buvęs veidrodis dužo, aplinkui stulpą ant žolės mėtosi detalės, matyti viena kryptimi (galimai ratu pravažiuota) išguldyta žolė (b. l. 69). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, avarinė tarnyba neapgadino stulpo su sferiniu veidrodžiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų ir nukentėjusiųjų paaiškinimus, vaizdo įrašus, fotonuotraukas, tarnybinius pranešimus, eismo įvykio schemą, automobilio apgadinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad A. L., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio veidrodžio stovą ir namo tvorą, ir tokiais veiksmais padarė eismo įvykį – apgadino kitų asmenų turtą, t. y. P. G. vertinimu padaryta 300 Eur žala, pagal 2024 m. gegužės 31 d. susitarimą L. Š. atlyginta 2 000 Eur žala, kas reiškia, kad padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių bei iš eismo įvykio pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog jokio kontakto su sferinio veidrodžio stulpu nepajuto ir jokio kontakto sukelto garso neišgirdo, kas neva reiškia, kad jis negalėjo suprasti, jog apgadino kitam kaimynui priklausantį turtą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai tokią jo poziciją paneigia. Kaip minėta, automobilio apgadinimai nustatyti ir dešinėje automobilio bamperio pusėje, kas rodo, jog šia automobilio vieta galėjo būti atsitrenkta į minėtą stulpą. Aplinkybė, jog atsitrenkimo metu metalinis stulpas buvo nulenktas, o ant jo esantis veidrodis sudužo, reiškia, kad tuo momentu pašalinis garsas buvo pakankamai didelis (ypač dūžtančio ir iš aukštai krentančio stiklo), kurį turėjo girdėti ir neabejotinai girdėjo Pareiškėjas. Pažymima ir tai, jog sudužusio veidrodžio šukės ir kitos nuolaužos buvo nukritę netoliese. Iš 2024 m. gegužės 26 d. eismo įvykio vietos schemos bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis nuo apgadinto stulpelio pastatytas kelių metrų atstumu. Vaizdo įrašas (PSS-20240526-223639UTC+0300.mp4) patvirtina, kad stulpas su veidrodžiu nuo palikto automobilio nutolęs nedideliu atstumu, t. y. per kelis žingsnis. Būtent vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnas nuo automobilio iki minėto stulpo nueina žengdamas apie 8-10 žingsnių (vaizdo įrašas 00:03:36 s – 00:04:19 s) (b. l. 69). Be to, tiek iš fotonuotraukų, tiek vaizdo įrašų matyti, kad oro sąlygos buvo geros, t. y. nelijo, įvykis įvyko šviesiu paros metu, nebuvo šlapi kelio danga ir pan. Pareiškėjo teigimu, jis automobilį patraukė nuo kelio ir paliko netoli nuo apgadinto stulpo, todėl sudaužyto stiklo šukes jis neabejotinai turėjo matyti, atsižvelgiant ir į tai, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, geromis oro sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek eismo įvykio metu, tiek ir po jo, Pareiškėjas suprato, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį apgadindamas ne tik tvorą, bet ir stulpą su veidrodžiu, tačiau iš eismo įvykio vietos išvyko.
28. Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas, t. y. T. Š. priklausanti tvora bei P. G. priklausantis stulpas su veidrodžiu, kilo dėl A. L. kaltės, tačiau jis KET 222 punkto sąlygų nevykdė – nesusiekė su nukentėjusiuoju, kurio turtą apgadino, nepildė eismo įvykio deklaracijos, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus, tam, kad užfiksuoti eismo įvykio faktą, o sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos taip tyčia ignoruodamas eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekdamas išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių (pavyzdžiui, galimo neblaivumo). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvų pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan. Tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, nepranešęs apgadinto turto (stulpo su veidrodžiu) savininkui ar policijai. Analizuojamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad A. L. suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu, kurio metu apgadino tvorą bei stulpą su sferiniu veidrodžiu, suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl to, kaip jis vertina teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių pareigas po eismo įvykio, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.
29. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.). Įvertinus aptartą teismų praktiką bei administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad aplinkybę, jog Pareiškėjas suprato, kad eismo įvykio metu apgadino kito asmens turtą, o konkrečiai P. G. priklausantį stulpą su sferiniu veidrodžiu, patvirtina transporto priemonės apgadinimų pobūdis, lokalizacija, nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai, stulpo su sferiniu veidrodžiu apgadinimai ir kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors A. L. savo pasitraukimą grindė sveikatos būkle, tačiau duomenų, kad Pareiškėjas po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, nėra. Be to, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, atvykus pareigūnams Pareiškėjas apskritai neigė įvykį. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad Pareiškėjas pareigą pranešti nukentėjusiems įvykdė tik dėl tvoros apgadinimo, o su P. G. ar kitais jo šeimos nariais dėl stulpo su veidrodžiu apgadinimo, nesusiekė ir apie įvykį nepranešė. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. L. padaręs eismo įvykį, tyčia, sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu ignoravo KET taisykles, numatančias pareigą, po eismo įvykio pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai bei SEAKĮ 30 straipsnio 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai Pareiškėjo tvirtinimui, padarė pagrįstą išvadą dėl A. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
30. Be kita ko, Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, teigiant, kad nagrinėjamu atveju jo neblaivumas nebuvo nustatytas. Jis atsisakė tikrintis neblaivumą, kadangi pareigūnai atvyko praėjus ilgam laiko tarpui, be to, bijojo valerijono tinktūros neigiamo poveikio organizmui, kuris galėtų turėti įtakos alkoholio iškvėptame ore esančiam koncentracijos kiekiui. Anot Pareiškėjo, ANK nenumatyta atsakomybė, jeigu asmuo atsisako tikrintis blaivumą ir jam nėra atliekamas neblaivumo nustatymas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
31. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). O pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
32. KET 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
33. Pareiškėjo teigimu, jis negali būti nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes nagrinėjamu atveju jo neblaivumas nebuvo nustatytas, tačiau priešingai skundo argumentas, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, asmeniui numatyta atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsisakius tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą arba vartojus alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (PSS-20240526-223639UTC+0300.mp4) matyti, kad Pareiškėjas ne tik neigė padaręs eismo įvykis, bet ir atsisakė tikrintis neblaivumą. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus pas Pareiškėją į namus, jo teiravosi apie eismo įvykį, kam priklauso automobilis, kas jį vairavo vakare, informavo, kad buvo apgadintas kitų asmenų turtas. Policijos pareigūnui paprašius kolegės, kad pastaroji atneštu alkotesterį, jis Pareiškėjui pasakė, kad bus patikrintas jo blaivumas. A. L. informavus, kad bus patikrintas jo blaivumas, jis atsakė, kad tai neturi jokios reikšmės. Policijos pareigūnui pasiteiravus kodėl, Pareiškėjas atsakė, kad todėl, nes jis yra namuose. Po to, pareigūnas A. L. išaiškino, kad po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo draudžiama vartoti alkoholį bei pasiteiravo, ar Pareiškėjui tai žinoma. A. L. atsakė, kad ne. Tada, policijos pareigūnas atsakė, kad tai numatyta Kelių eismo taisyklėse bei pasiteiravo, ar Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą. A. L. nurodė, jog taip. Pareigūnas pasakė, kad jis kaip vairuotojas turi žinoti taisykles bei pokalbio metu dar kartą informavo, kad bus patikrintas Pareiškėjo blaivumas. A. L. atsakė, kad jie negali jo tikrinti. Policijos pareigūnas paklausė Pareiškėjo, ar jis atsisako tikrintis blaivumą, A. L. patvirtino, kad taip. Pareigūnas informavo, kad jis filmuoja, jog Pareiškėjas atsisako tikrintis blaivumą. Pareiškėjas nurodė, jog jis žino, mato, kad yra filmuojamas. Policijos pareigūnas dar kartą pasiteiravo, ar A. L. atsisako tikrintis blaivumą, Pareiškėjas atsakė, kad taip. Taip pat iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli (vaizdo įrašas 00:25:01 s – 00:27:40 s) (b. l. 69). 2024 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnams nuvykus pas A. L., jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, pastarasis atrodė akivaizdžiai neblaivus. Pasidomėjus, ar automobilis „Volkswagen Passat“ priklauso jam, jis atsakė, kad taip, tačiau apie jokį eismo įvykį teigė nežinantis, automobilio nevairavo, o vėliau nurodė, jog automobilio apskritai neturi. A. L. su policijos pareigūnais bendravo agresyviai, nenoriai, tikrintis blaivumą atsisakė. Įspėjus, kad bus įteiktas šaukimas, jis atsakė, kad nieko nepasirašys ir šaukimo neims, jį palikti ant palangės (b. l. 27). 2024 m. gegužės 23 d. neblaivumo nustatyme akte nurodyta, kad A. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 33).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. L. po eismo įvykio atsisakė tikrintis blaivumą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisakė tikrintis blaivumą, nes pareigūnai atvyko praėjus ilgam laiko tarpui, be to, jis bijojo valerijono tinktūros neigiamo poveikio organizmui, kuris galėtų turėti įtakos alkoholio iškvėptame ore esančiam koncentracijos kiekiui. Taigi, iš A. L. paaiškinimų galima spręsti, kad jis suprato, jog policijos pareigūnui prašant pasitikrinti neblaivumą, jis tai daryti atsisakė. Dar daugiau, Pareiškėjas pateikė ir atsisakymo priežastis, kurios laikytinos išimtinai gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Antai minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas kelis kartus Pareiškėjo pasiteiravo dėl neblaivumo pasitikrinimo, informavo, kad A. L. atsisakymas yra filmuojamas. Vis tik Pareiškėjas du kartus patvirtino, kad atsisako tikrintis blaivumą. Taigi, visuma nurodytų duomenų, patvirtina, kad policijos pareigūnas kelis kartus siūlė A. L. pasitikrinti neblaivumą, tačiau pastarasis minėto patikrinimo vengė, t. y. atsisakė. Be to, atsisakymų skaičius, t. y. du kartai, neabejotinai rodo, kad Pareiškėjas suprato, jog atsisako tikrintis blaivumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
35. Apeliacinio skundo teiginiai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, apylinkės teismas buvo šališkas atlikdamas įrodymų vertinimą, t. y. pirmenybę teikė policijos pareigūnų paaiškinimams, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia Pareiškėjo nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas bei Institucija surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi pats A. L., neduoda pagrindo išvadai, jog bylos duomenys įvertinti neobjektyviai ar tendencingai, o priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. L. skirtos nuobaudos atskirai, o taip pat ir galutinė nuobauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo individualizuoti tinkamai, jie nėra per švelnūs ar per griežti, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (A. L.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.