- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-1186-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02003-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kreditorius
- R. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, išieškotojas R. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriuo antstolės prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą ir priežastis laikyti svarbiomis; 2) iš naujo peržiūrėti R. T. 2017 m. spalio 30 d. prašymą; 2017 m. spalio 31 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pakeisti (panaikinti) bei priimti naują sprendimą (patvarkymą) dėl vykdomosios bylos (ne)pradėjimo, surašyti patvarkymą atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti; 3) panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir taikyti restituciją bei grąžinti pareiškėjui 28,00 Eur; 4) panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 5) panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, iš pareiškėjo jų neišieškoti; 6) panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 7) panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktą; 8) panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje; 9) panaikinti 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo; 10) panaikinti 2022 m. gruodžio 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir taikyti restituciją bei grąžinti pareiškėjui 23,95 Eur; 11) panaikinti 2023 m. sausio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir taikyti restituciją bei grąžinti pareiškėjui 503,90 Eur; 12) taikyti restituciją ir grąžinti pareiškėjui 8,55 Eur; 13) skirti antstolei 300,00 Eur baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant pareiškėjo naudai, kitą pusę paskirtos baudos priteisiant valstybės naudai.
2. Antstolė Brigita Palavinskienė 2023 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-568652 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R. M. skundą dalyje dėl 2022 m. gruodžio 21 d. bei 2023 m. sausio 10 d. patvarkymų panaikinimo ir prašymą dėl baudos antstolei paskyrimo atmesti, likusioje pareiškėjo skundo dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų dalyje civilinę bylą nutraukti.
4. Teismas nustatė, kad vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/04030 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko R. M. nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d.) civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017.
5. Dalyje dėl pareiškėjo prašymo panaikinti kaip nepagrįstą antstolės 2017 m. spalio 31 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-171-21205, teismas civilinę bylą nutraukė, nurodydamas, kad pareiškėjas prašo nagrinėti ir vertinti aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimis (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
6. Dėl kitų skundžiamų patvarkymų teismas nurodė, kad yra pasibaigęs naikinamasis devyniasdešimties dienų apskundimo terminas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl šių patvarkymų panaikinimo taip pat yra nutrauktina, praleidus įstatyme nustatytą nakinamąjį terminą pateikti skundą (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
7. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus ar būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Dėl to nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti ir dėl baudos antstolei paskyrimo. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti 2022 m. gruodžio 21 d. bei 2023 m. sausio 10 d. antstolės patvarkymų, nes šių patvarkymų neteisėtumą ir nepagrįstumą pareiškėjas iš esmės kildina iš neteisėto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, tačiau, kaip nustatyta aukščiau, tokiai išvadai (dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti neteisėtumo) nėra teisinio pagrindo, nes Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1357-803/2018, kuria apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, konstatuota, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį; nepilnametis vaikas turėjo teisę gauti laikiną išlaikymą nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., o skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų išieškotojas, tuo metu paskirtas valdyti nepilnamečio vaiko lėšas uzufrukto teise, kreiptis dėl priverstinio laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Apeliantas R. M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
9. Anot apelianto, teismas padarė eilę procesinės ir materialinės teisės pažeidimų. Iš atskirojo skundo turinio seka, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl sekančių argumentų: teismas tinkamai nenustatė faktinių aplinkybių; teismo nutartis nemotyvuota; teismas nepagrįstai nesprendė termino atnaujinimo klausimo; išieškotojas R. T. yra menamas asmuo, kuris nėra nurodytas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; laikinas išlaikymas skiriamas vaikui bet ne išieškotojui; nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra vykdomasis dokumentas; nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo panaikinta, šalims byloje sudarius taikos sutartį, tame tarpe išsprendus ir įsipareigojimų vykdymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gegužės 18 d. apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, bei prašo prijungti juos prie bylos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
15. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
16. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, bei teismų praktikos išakinimus, apelianto papildomai pateiktus rašytinius paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus, atsisako priimti ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
17. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/17/04030 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko R. M. nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d.) civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017.
18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3388-861/2018 konstatuota, kad 2017 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, joje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas) galiojo iki 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo dienos, t. y. iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, kaip ir buvo nurodyta 2017 m. liepos 10 d. nutartyje; išieškotojai turėjo teisę gauti laikiną išlaikymą nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., o antstolė pagrįstai priėmė ir pradėjo vykdyti išieškotojo pateiktą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
19. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1357-803/2018, kuria apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pažymėta, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį; nepilnametis vaikas turėjo teisę gauti laikiną išlaikymą nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., o skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų išieškotojas, tuo metu paskirtas valdyti nepilnamečio vaiko lėšas uzufrukto teise, kreiptis dėl priverstinio laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Skolos išieškotojas reikalavo per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d, todėl išieškotojo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Taigi, aptariamoje byloje buvo pasisakyta dėl visų apelianto argumentų (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdytinumo; išieškotojo tinkamumo; išieškojimo pradėjimo pagrįstumo ir kt.), kurie iš esmės yra atkartojami ir šioje byloje pateiktame atskirajam skunde.
21. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
22. Konstatuotina, kad apeliantas ginčija antstolio veiksmų teisėtumą, ginčydamas tuos pačius faktus dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dalyje dėl 2022 m. gruodžio 21 d. bei 2023 m. sausio 10 d. patvarkymų panaikinimo nutraukė. Vien tik aplinkybė, kad apeliantas laikosi priešingos pozicijos, teisinio vertinimo nekeičia.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad teismas be pagrindo nesprendė termino apskųsti antstolio patvarkymus atnaujinimo klausimo.
24. CPK 512 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
25. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
26. Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
27. Taigi, nagrinėjamu atveju, pasibaigus naikinamajam terminui, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti ir dėl jo atnaujinimo. Todėl, šioje dalyje apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.