Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

LUAB „Telcopro“ nemokumo administratorė UAB „Būrai“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu didžiausio LUAB „Telcopro“ kreditoriaus VMI prie FM balsais LUAB „Telcopro“ 2025 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą nepritarti 2025 m. lapkričio 3 d. LUAB „Telcopro“ galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimui; patvirtinti 2025 m. lapkričio 3 d. LUAB „Telcopro“ galutinę bankroto ataskaitą.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi įmonės pratęstas likvidavimo terminas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka administratorė organizavo įmonės turto pardavimą. Visas įmonės turtas buvo parduotas. likvidavimo procedūros baigtos. Atsižvelgiant į tai, administratorius 2025 m. lapkričio 18 d. sušaukė Įmonės kreditorių susirinkimą, kuriam teikė tvirtinti LUAB „Telcopro“ galutinę bankroto ataskaitą. Didžiausia kreditorė VMI prie FM nepritarė galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimui, nurodydama, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00001-23 pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, kur galima BUAB „Telcopro“ kaip juridinio asmens atsakomybė už galimai atliktus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad galutinėje bankroto ataskaitoje nėra patekta informacija susijusi su bendrovės atžvilgiu atliekamu tyrimu bei neįvertintos aplinkybės kokią galimą neigiamą įtaką gali turėti bendrovės pabaiga atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00001-23 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos balsuoja prieš.“

Suinteresuotas asmuo kreditorė VMI prie FM atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti kreditorių susirinkimo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą, kuriuo nepatvirtinta bankroto galutinė bankroto ataskaita.

Nurodė, kad kreditorė 2025 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkime, atsižvelgdama į tai, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl įmonės veiklos, siekia apginti viešą interesą, nes ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro manymu, patvirtinus galutinę ataskaitą ir dėl to teismui likvidavus bendrovę, ji išnyktų kaip juridinis asmuo, o tai turės įtakos atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-6-00001-23, kuriame galima BUAB „Telcopro“ kaip juridinio asmens atsakomybė už galimai atliktus neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju likvidavus juridinį asmenį, nebebūtų galimybės taikyti baudžiamosios atsakomybės bendrovės atžvilgiu. Taip pat neaišku, ar atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo rasta bendrovei priklausiusio turto (pvz. prekių), kuris galėtų būti realizuotas bankroto proceso metu. Be to, nemokumo administratorė, teikdama informaciją pirmam kreditorių susirinkimui, nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas neperdavė viso turto pagal balansą, motyvuodamas, tuo kad didžioji dalis prekių yra Vokietijoje ir Latvijoje konsignaciniuose sandėliuose, todėl VMI prie FM mano, kad egzistuoja pagrįsta galimybė, kad šis turtas (prekės) galėjo būti areštuotas ar jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teikdamas galutinę ataskaitą tvirtinimui, įpareigotinas informuoti kreditorius ir tuo pačiu teismą apie bankroto bylos eigą ir perspektyvas bei galimas kliūtis pateikti prašymą dėl Bendrovės pabaigos, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Bendrovės ar jos vadovų atžvilgiu. Nemokumo administratorius nepateikė informacijos apie tai, kad būtų informavęs ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją (prokurorą) apie būtinybę vykdyti bankrutuojančios Bendrovės pabaigos procedūras, ir neprašė pateikti nuomonės dėl civilinės bankroto bylos pabaigos ir įmonės likvidavimo ar informacijos apie galimai rastą turtą. Nesant šios informacijos, VMI prie FM manymu, patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą ir jos pagrindu likvidavus juridinį asmenį būtų pažeisti kreditorių interesai.

Skundas tenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Telcopro“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Būrai“. BUAB „Telcopro“ 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto. Teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi įmonės likvidavimo terminą pratęsė iki 2025 m. birželio 30 d., o 2025 m. birželio 9 d. nutartimi likvidavimo terminą pratęsė iki 2025 m. gruodžio 31 d. (civilinė byla Nr. eB2-701-657/2026).

Nemokumo administratorė pateikė skundą dėl LUAB „Telcopro“ 2025 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, prašydamas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo ir patvirtinti galutinę LUAB „Telcopro“ bankroto ataskaitą.

Pareiškėjos nuomone, didžiausios kreditorės VMI prie FM balsavimas „prieš“ galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimą nesant pagrįstų argumentų laikytinas neproporcingu ir neobjektyviu. Tokio pobūdžio sprendimai vilkina bankroto procesą ir trikdo sklandžią bankroto bylos eigą.

JANĮ 55 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2-434-798/2022).

Dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo

Pareiškėja skundą dėl 2025 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pateikė, nepraleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino.

Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 str. 4 d.). Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Susirinkime dalyvavo kreditoriai (balsavo iš anksto raštu), kurių reikalavimų vertinė išraiška yra 99,51 proc. visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą nutarimą nebuvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė procedūrinių pažeidimų. Byloje nesant ginčo dėl šių aplinkybių, teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo

Kitas kreditorių susirinkimo sprendimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

Taigi, nemokumo administratoriui nekvestionuojant ir teismui nenustačius, kad, priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, buvo pažeistos jo priėmimą reglamentuojančios JANĮ normos, būtina įvertinti priimtų nutarimų turinį, t. y. ar nutarimų turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir/ar nepažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 str. 4 d.).

JANĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 str. 3 d.). Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 str. 4 d, 5 d.).

Teismų praktikoje pažymėta, kad administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos savo balsavimą „prieš“ galutinės ataskaitos patvirtinimo, grindė tuo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00001-23 pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, kuriame galima BUAB „Telcopro“ kaip juridinio asmens atsakomybė už galimai atliktus neteisėtus veiksmus, o galutinėje bankroto ataskaitoje nėra pateikta informacija susijusi su bendrovės atžvilgiu atliekamu tyrimu bei neįvertintos aplinkybės kokią galimą neigiamą įtaką gali turėti bendrovės pabaiga atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00001-23.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog JANĮ nėra numatyta tokio pagrindo, kaip pradėtas ikiteisminis tyrimas, leidžiantis netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, todėl šiuo atveju pagal analogiją taikytinos Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylos sustabdymą (CK 1.8 str.).

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog visas bendrovės turtas (prekių likučiai ir reikalavimo teisės į debitorius) buvo parduotas. Kreditorė, balsuodama „prieš“ nenurodė jokių galutinės ataskaitos trūkumų ir nepateikė svarių argumentų, kodėl ji negali būti tvirtinama. Vien tik kreditorės samprotavimai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gali turėti neigiamos įtakos įmonės pabaigai, nenurodant jokių kitų priežasčių, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.

Teismų praktikoje pažymima, jog teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-611/2020). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybes, susijusias su reiškiamais reikalavimais, galima patikrinti ir civilinio proceso tvarka, todėl vien pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas stabdyti bankroto procesą.

Nagrinėjamu atveju kreditorė balsavo “prieš” galutinės ataskaitos patvirtinimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00001-23, tačiau nepateikė jokių duomenų, kada planuojama ikiteisminį tyrimą planuojama užbaigti, kokią įtaką ar prejudicinę galią ikiteisminio tyrimo rezultatai gali turėti nagrinėjamai bankroto bylai. Šiuo metu byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas ir perduotas teisminiam nagrinėjimui, nėra, todėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas privalomasis bylos stabdymo pagrindas tuomet, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, netaikytinas. Teismų praktikoje pažymima, jog ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019). Tik tam tikrais išimtinais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-611/2020). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kreditorės nurodytus abstrakčius teiginius, jog ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos aplinkybės galinčios turėti bankroto proceso pabaigai, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog susiklostė išimtinė situacija, kuomet dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo teismas negali nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su galutinės ataskaitos patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra pagrindo stabdyti galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

Vertinant nemokumo administratorės pateiktą galutinę bankroto ataskaitą nustatyta, kad galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, kad bankroto byloje teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudarė 7 654 898,55 Eur. Vadovaujantis kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka visas bendrovės turtas (prekių likučiai ir reikalavimo teisės į debitorius) buvo parduotas. UAB „Telcopro“ bankroto procese gauta 42 538,45 Eur pajamų, iš jų: lėšų likutis banko sąskaitose bankroto bylos iškėlimo dienai – 489,99 Eur, išieškota iš debitorių – 23 984,06 Eur, sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, kuris liko bendrovei, pirkėjui nesumokėjus visos turto kainos – 5 177,40 Eur, gauta iš turto (prekių likučių ir reikalavimo teisių į debitorius) pardavimo – 12 887 Eur. Bankroto proceso administravimo išlaidos (įskaitant ½ dalį administratoriui mokėtino bazinio atlyginimo) sudaro 42 170,54 Eur. Kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą lėšų neskirta dėl lėšų nebuvimo ir tik dalinai apmokamo administratoriaus bazinio atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad padengus bankroto administravimo išlaidas ir išmokėjus tik ½ dalį administratoriaus bazinio atlyginimo, likutis sudaro 367,91 Eur, todėl kreditorių reikalavimai nebus tenkinami.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ataskaitoje nurodyti veiksmai, kurių nemokumo administratorė iš tikrųjų neatliko ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų nepasiekti, kad ataskaita ydingai parengta netinkamai, kad įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Nenustačius pagrindų, dėl kurių ataskaita negali būti tvirtinama, siekiant užtikrinti nemokumo proceso eigą, tiek nemokumo administratorės, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas pareiškėjos prašymą dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkina bei konstatuoja esant pagrindą išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti LUAB „Telcopro“ 2025 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimo ir bei patvirtinti LUAB „Telcopro“ 2025 m. lapkričio 3 d. parengtą galutinę bankroto ataskaitą.

Kiti byloje šalių išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į jos nagrinėjimo ribas ir dalyką, neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

JANĮ 99 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-703-781/2021; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-197-798/2023, 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-577/2025).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Skundą patenkinus, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, 99 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ skundą tenkinti.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2025 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2025 m. lapkričio 3 d. galutinę likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ bankroto ataskaitą.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo išsiųsti nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.