- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2-139-979/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01933-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai (toliau – SB), „B.“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė pareikštais patikslintais ieškinio reikalavimais (2020-08-06 Nr. CBP-4190, 2020-10-19 Nr. DOK-37107) prašė:
1.1. priteisti iš atsakovės SB „B.“ turtinę žalą – 448,00 Eur;
1.2. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti iš atsakovės SB „B.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad (2020-10-20 Nr. DOK-37107):
2.1. 2018-06-01 įsigijo 0,0751 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) buvo priimta į SB „B.“. Sklypas ribojasi su pagrindine sodininkų bendrijos gatve. Sklypą nuo gatvės skyrė gyvatvorė (karagana), vietomis plotis iki 1 metro, aukštis apie 1,30 m., bendras ilgis apie 22 metrai. Gyvatvorė buvo tankiai suaugusi, atliko apsauginę funkciją nuo triukšmo, dulkių, ribojo gyvūnų ir trečiųjų asmenų patekimą į privatų žemės sklypą.
2.2. 2019-08–24 sužinojo, kad buvo sunaikinta (išpjauta) gyvatvorė. Atsakovės pirmininkės A. S. nurodymu pjovimo darbus atliko trečiasis asmuo A. Š.. Apie ketinamus atlikti gyvatvorės pjovimo darbus iš anksto atsakovė atstovai informavo, sutikimo pjauti gyvatvorę nebuvo davusi. Kreipėsi dėl turto sunaikinimo į policiją, dėl įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Pagal atliktus sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad 16 metrų (65 proc.) gyvatvorės augo privačioje žemėje, 6 metrai (35 proc.) - valstybinėje, t. y. kelio teritorijoje
2.3. Dėl sunaikinto turto atlyginimo kreipėsi į atsakovę SB „.“. Bendradarbiaujant buvo sutarta dėl turtinės žalos atlyginimo - 448 Eur, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinės dėl žalos atlyginimo.
2.4. Civilinės atsakomybės taikymui yra būtinos sąlygos- neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo kad, atsakovės atstovė pirmininkė A. S. organizavo ieškovei priklausančios gyvatvorės kirtimą (priėmė neteisėtą sprendimą), be kita ko, tinkamai nekontroliavo ir neprižiūrėjo trečiojo asmens A. Š. atliekamų darbų. Žala, kaip netekto turto vertė, yra 448 Eur dydžio, o būtent, pagal iki teismo taikiai iš esmės pasiektą susitarimą, atsakovės pasiūlymu atsodinti nurodytos vertės želdinius (32 vnt. tujų „Smaragd“16 metrų ilgio gyvatvorei). Priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų neabejotinas, atsakovės atstovės neteisėtu nurodymo pasamdytas asmuo neteisėtu kirtimu sunaikino ieškovei nuosavybės teise priklausančius želdinius. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Nukentėjęs asmuo atleidžiamas nuo kaltės įrodinėjimo. Žalą padaręs asmuo turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl jos atsiradimo.
3. Ieškovė V. S. prašė ieškinį tenkinti, atlyginti turtinę žalą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad sodo sklypą su nameliu SB „B.“ įsigijo 2018 m. birželio 1 d. Sklypas ribojasi su judria (duomenys neskelbtini) gatve, ties kuria augo pakankamai vešli ir tanki gyvatvorė, sudariusi privačios erdvės natūralią apsaugą nuo gatvės triukšmo, dulkių, pašalinių asmenų. SB „B.“ pirmininkė buvo informavusi, kad gyvatvorę reikės susitvarkyti, apie tai buvo užsiminta atsiųstame laiške elektroniniu paštu. 2019 m. vasarą sodo sklype lankėsi retai, planavo prieš rudenį atvykti ir susitvarkyti gyvatvorę. Apie savo planus bendrijos pirmininkės neinformavo, gyvatvorė buvo tvarkoma ir prižiūrima reguliariai kartą į metus apipjaunama. Gyvatvorės plotis vietomis buvo iki vieno metro. 2019 m. rugpjūčio 24 d. kaimynai atsiuntė vaizdą su išpjauta gyvatvore nuosavybės teise priklausančiame sklype SB „B.“ adresu (duomenys neskelbtini). Apie planuojamus pjovimo darbus SB „B.“ pirmininke asmeniškai neinformavo. Pora dienų prieš A. Š. atsiuntė SMS apie tai, kad bus atliekami pjovimo darbai SB „B.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau negalėjo pagalvoti, kad galėtų būti išpjauta visa gyvatvorė. Atlikus kadastinius sklypo matavimus, paaiškėjo, kad 65 proc. gyvatvorės yra jo sklypo ribose, 35 proc. – valstybinėje žemėje. Gyvatvorė pasodinta ant jos sklypo ribos ankstesnių savininkų. Dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į SB „B.“. Pateiktas siūlymas buvo organizuoti želdinių, reikalingų nupjautos gyvatvorės plotui atsodinti, pirkimą pagal SB „B.“ pateiktą komercinį pasiūlymą tujomis „Smaragd“ bendrai 448 Eur. Sutiko, kad žala atlyginta būtų išmokėjus nurodytą 448 Eur, tačiau geranoriškai per protingą laiką pinigai nebuvo pervesti, todėl kreipėsi į teismą dėl turtinė žalos atlyginimo. 2019-08-24 vykdant pjovimo darbus gyvatvorės šaknis nesunaikintos, palikti kelmai iš dalies atžėlė, tačiau laja nėra vešli ir tanki, todėl su (duomenys neskelbtini) gatve besiribojančioje sklypo pusėje įrengė tvorą.
4. Ieškovės atstovas advokatas A. N. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ginčo kvalifikavimas yra teisingas, egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, kad atsakovės SB „B.” pirmininkė A. S. pripažino, kad nebendradarbiavo su ieškove V. S., neinformavo jos apie gyvatvorės kirtimus, apie žymėjimus, be kita ko, gyvatvorės nukirtimo faktą. Informacija apie būtinybę tvarkytis gyvatvorę pateikta netiesiogiai atsakant į ieškovės V. S. užklausimą dėl mokesčių mokėjimo. Atsakovė nebuvo geranoriška, nesiekė bendradarbiavimo. Juolab, paaiškėjo, kad pjovimo darbus atlikti pasirinktas nekvalifikuotas asmuo. Trečiasis asmuo A. Š. patvirtino, kad neturi reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos, nėra lankęs jokių mokymų, yra savamokslis, neturi kompetencijos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo atliktas akcentuojamas gyvatvorės žymėjimas prieš atliekant darbus, nėra nei nuotraukų, nei vaizdinės medžiagos. Trečiasis asmuo A. Š. nesugebėjo paaiškinti kokiam aukštyje, plote, ilgyje, kuri gyvatvorės dalis buvo pažymėta, Abejotina, ar žymėjimas buvo atliktas. Atlikus pjovimo darbus atsakovės atstovė priėmė ir atsiskaitė su trečiuoju asmeniu A. Š. už atliktą darbą, neinformavo ieškovės apie galimai per klaidą nupjautą gyvatvorę. Kaip užsakovė turėjo pareigą kontroliuoti, stebėti jos nurodymu atliekamus darbus. Tarp trečiojo asmens A. Š. ir atsakovės SB „B.” buvo sudaryta civilinė sutartis. Darbdavys atsakingas už tai, kad darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas. Kaltas yra darbuotojas, samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte, darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Yra akivaizdūs požymiai, kodėl atsakovė turi atsakyti už darbuotojo padarytą žalą. Darbdavio civilinei atsakomybei atsirasti už darbuotojo padarytą žalą būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir papildomos sąlygos, civilinė sutartis, žala padaryta einant darbo pareigas. Byloje egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai – neteisėtą sprendimas kirsti gyvatvorę, augančią privačioje teritorijoje, tinkamai nebuvo žymėta gyvatvorė, nekontroliavo darbuotojo veiksmų, nesiėmė veiksmų žalai sumažinti ar atlyginti, atstatyti padėtį iki žalos padarymo. Trečiojo asmens A. Š. veiksmų neteisėtumas – tiesiogiai fiziškai iškirto gyvatvorę pirmininkės sprendimu. Žala, kuri kilo dėl pirmininkės sprendimo ir trečiojo asmens darbų atlikimo, t. y. ieškovės neteko gyvatvorės, sugadintas šiltnamis. Dėl žalos atlyginimo buvo susitarta su atsakove, paskaičiuota žalos suma, suderinta atlyginti 448 Eur žalos ikiteismine tvarka, tačiau geranoriškai nebuvo atlyginta. Gyvatvorės paskirtis yra saugumas, apsauga nuo pašalinių patekimo į objektą, privataus gyvenimo apsauga, duomenų apsauga, stebėjimas, apsauga nuo šiukšlinimo. Dėl pirmininkės neatsakingų, nerūpestingų veiksmų, pasamdžius nekvalifikuotą darbuotoją, nenurodant kur pjauti, nekontroliuojant jo, atsirado žala. Žala nebūtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėto veiksmo – pirmininkės nurodymo kirsti gyvatvorę. Padariniai teisiškai nėra nutolę nuo neteisėto veiksmo. Pirmininkė pakankamai prisidėjo prie žalos padarymo, kadangi priėmė sprendimą, kurio neturėjo būti, nežymėjo gyvatvorės, nekontroliavo darbuotojo, nesiėmė veiksmų žalai atlyginti, neinformavo apie padarytą žalą. Jei pirmininkė būtų pasielgusi protingai, būtų galėjusi numatyti neteisėtus veiksmus. Jokių įrodymų apie gyvatvorės šakomis neva subraižytus automobilius ar sodininkų bendrijos narių nusiskundimus, kurių pagrindu leido sau priimti sprendimą iškirsti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype augančią gyvatvorę, nepateikė. Iki šiol gatvės platinimo darbai neatlikti. Vien tai, kad gyvatvorė yra ataugusi, nereiškia, kad žala nepadaryta. Gyvatvorė neatitinka iškirstos gyvatvorės parametrų, apsauginių savybių
II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai
5. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus, priteisti patirtas išlaidas advokato padėjėjos teisinės paslaugoms.
6. Nesutikimą grindė tuo, kad :
6.1. SB „B.“ visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas platinti (duomenys neskelbtini) gatvę ir sutvarkyti, išgenėti, iškirsti šalia kelio augančius želdymus. Sklypų, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini)gatve, tame tarpe sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai 2016-10-18 pranešimais informuoti apie pareigą susitvarkyti želdynus, augančius šalia kelio ar kelio ribose. 2018-06-01 sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo ieškovė V. S., įstojusi į SB „B.“ informuota žodžiu apie privalomą gyvatvorės, kuri peraugusi į valstybinės žemės teritoriją ir trukdo eismui, pašalinimą. 2018-07-04 pakartotinai paraginta elektroniniu laišku.
6.2. Parengiamieji darbai (duomenys neskelbtini) gatvės platinimui atlikti 2019-08-13, t. y. UAB „P.“ atliktas kelio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atkarpos ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nužymėjimas atmosferos poveikiui atspariais dažais ties gyvatvorės viduriu. 2019-08-22 sudaryta sutartis Nr. KN262556-1 su trečiuoju asmeniu A. Š. dėl pjovimo darbų pagal nužymėjimą valstybinėje žemės dalyje. Trečiasis asmuo A. Š., vykdęs pjovimo darbus, 2019-08-24 išpjovė visą gyvatvorę, augusią ties sklypu (duomenys neskelbtini), kadangi techniškai negalėjo pagal pažymėjimą išpjauti gyvatvorės dalį valstybinės žemės dalyje. Apie planuojamą pjovimą ieškovę informavo SMS žinute.
6.3. Želdiniai (gyvatvorė) ieškovės įsigytame sklype pasodinti ankstesnių savininkų, be kita ko, nesilaikant atstumo tarp sodo sklypo ribos ir kelio, be kita ko, neturint rašytinio SB „B.“ sutikimo pagal vidaus tarkos taisyklių 59 punkto 4 papunktį, 76 punktą. Gyvatvorė nebuvo tinkamai prižiūrima, iki 2019-08-24 buvo akivaizdžiai peraugusi, vietomis iki 1,30 metro, trukdė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančioms transporto priemonėms prasilenkti. 2020-09-04 apžiūros metu fiksuota, kad gyvatvorė yra ataugusi, plotis apie 1,10-1,20 m, aukštis vietomis iki 1,40-1,50 m. Atliktais pjovimo darbais nebuvo išnaikinta, nupjovus lają, želdinių šaknys nebuvo pažeistos ar iškastos, 2019-08-24 išpjautos gyvatvorės būklė šiai dienai yra natūraliai atkurta. Ieškovės interesas dėl gyvatvorės apsauginės funkcijos išliko nepakitęs. Be to, ieškovė per visą sklypo plotą, besiribojantį su pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, nesilaikydama atstumų bei be SB“ B.“ sutikimo įrengė tvorą, gyvatvorę paliko augti ir vešėti už sklypo ribos bendro naudojimo teritorijoje.
6.4. Pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovės SB „B“ pirmininkės A. S. atžvilgiu nėra. Atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų. Sprendimas organizuoti želdynų pjovimo darbus SB „B“ bendro naudojimo teritorijoje (valstybinėje žemėje) yra teisėtas. Želdinių iki 20 cm skersmens pjovimo ir/ar genėjimo darbams (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimas nėra reikalingas.
6.5. Ieškovė atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi tapusi sklypo savininkė nevykdė pareigos nupjauti, išgenėti ar kitaip sutvarkyti gyvatvorę, besiribojančią su SB „Berželis“ teritorijoje esančiu bendro naudojimo keliu.
Atsiliepimas
7. Atsakovės SB „B.“ atstovė pirmininkė A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad SB „B.“ narių susirinkimas dar 2016 m. priėmė sprendimą vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbus, bendrijos nariams buvo išsiųsti registruoti laiškai su nurodymu susitvarkyti savo gyvatvores, tvoras, patenkančias į valstybinę žemę. Apie tai buvo informuotas sklypo (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas. Ieškovė V. S. įsigijo sklypą su nesutvarkyta gyvatvore. Priimant į bendrijos narius, ieškovė V. S. supažindinta su nutarimu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbų informuojant, kad reikia susitvarkyti gyvatvorę, augančią prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovė V. S. nesiėmė kokių nors veiksmų gyvatvorei sutvarkyti. Prieš atliekant (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbus, buvo kreiptai į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę dėl leidimų išpjauti valstybinėje žemėje augančius medžius bei krūmus, sužinojo, kad gyvatvorėms pjauti leidimo nereikia, leidimai reikalingi tik medžiams pjauti. Sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje augantiems medžiams pjauti reikia leidimo, kai tokių medžių skersmuo yra didesnis kaip 20 cm. Gyvatvorė augo ant ieškovei V. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos ir bendro naudojimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeidinėjant vaismedžių ir vaiskrūmių želdinių sodinimo tvarką mėgėjiškų sodų teritorijoje, įtvirtintą Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus. Visos gyvatvorės turi būti sodinamos vieno metro atstumu nuo sklypo ribos. UAB „P.“ atliko (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius matavimus, ginčo gyvatvorė buvo labai aukšta ir metro pločio, nebuvo galimybės įkalti kuoliukų į žemę, todėl ant gyvatvorės viršaus buvo užpurkšti atmosferai atsparūs dažai, pažymint ribą tarp valstybinės žemės ir privačios, kad būtų aišku, kiek reikalinga nupjauti gyvatvorės vykdant paruošiamuosius (duomenys neskelbtini) gatvės platinimui reikalingus darbus. Pagal sutartį į valstybinės žemės dalį patenkančia gyvatvorės dalį pateko į valstybinę žemę pjovimo darbus atliko A. Š.. Po darbų atlikimo paaiškėjo, kad nupjovė visą gyvatvorę, augusią (duomenys neskelbtini) gatvėje ties ieškovės V. S. sklypu. A. Š. parodė ir paaiškino, kad techniškai buvo sudėtinga išpjauti pusę gyvatvorės pagal pažymėjimus, todėl išpjovė visą. Informavo, kad yra pažįstamas su ieškove V. S. ir apie tai, kad pjaus gyvatvorę jai pranešė iki darbų įvykdymo SMS žinute. Pabrėžė, kad prieš pradedant darbus aptarė su A. Š. darbų apimtis, nurodymo A. Š. nupjauti visą gyvatvorę nedavė. Atkreipė dėmesį, kad gyvatvorė nebuvo sunaikinta, gyvatvorės šaknys nebuvo pažeistos ir išrautos, likę kelmai šiai dienai yra atžėlę, tai patvirtinantys įrodymai pateikti bylos nagrinėjimo metu, be to, ieškovė V. S. per tą laiką ant sklypo ribos įrengė tvorą.
8. Atsakovės atstovės advokato padėjėja R. U. pareikštą ieškinį prašė atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, su ieškovės V. S. ieškiniu nesutinka, mano kad ieškinys nepagrįstas, ieškovės išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, žala neįrodyta, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. A. S. būdama SB „B.“ valdybos pirmininke veikia ne kaip fizinis asmuo, o vykdo SB „B“ visuotinio narių susirinkimo valdybai pavestas funkcijas, organizuoja įvairius darbus, kurie būtini sodininkų bendrijos turtui valdyti ir prižiūrėti. SB „B“ visuotinis narių susirinkimas dar 2016 metais priėmė sprendimą platinti sodininkų bendrijos „B“ (duomenys neskelbtini)gatvę ir sutvarkyti, išgenėti, iškirsti šalia kelio augančius želdynus, sodo sklypų, kurie ribojasi su Centrine gatve, savininkams pranešti, kad pašalintų bet kokius želdynus, augančius šalia kelio ar kelio ribose. Pranešimai buvo išsiųsti tinkamai. 2018-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2543 pagrindu ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais, pateikusi prašymą priimti į sodininkų bendrijos narius, iškart buvo informuota žodžiu apie privalomą gyvatvorės pašalinimą, kadangi yra peraugusi į valstybinės žemės teritoriją ir trukdo eismui. Į prašymus ieškovė V. S. nereagavo. Ieškovė atsikirtinėjo, kad kasmet susitvarko gyvatvorę. Nuo sodo pirkimo iki ginčo datos buvo praėję vieni metai, o gyvatvorė nebuvo sutvarkyta. Atsakovė nesutinka, kad iškirtus želdinius (gyvatvorę) buvo sunaikintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Gyvatvorė pasodinta iki ieškovei įsigyjant turtą, be kita ko, nesilaikant atstumų tarp sodo sklypo ribos ir kelio, neturint rašytinio SB „B“ sutikimo. Gyvatvorė iki 2019-08-24 buvo akivaizdžiai peraugusi, vietomis iki 130 cm aukščio, trukdė (braižė) keliu važiuojančias prasilenkiančias transporto priemones. Gyvatvorė buvo tik apgenėta, nebuvo iškirstos jos šaknys (kelmai), toliau veši ir auga, yra pilnai ataugusi. Tai patvirtina byloje pateiktas surašytas vizualinės apžiūros aktas, padarytos foto nuotraukos. Pagrindo konstatuoti žalos faktą nėra pagrindo. Teiginiai, kad nesant gyvatvorės nėra saugiu, iš kelio pusės galima laisvai patekti į sklypą, yra nepagrįsti. Sklypas iš dviejų pusių yra atviras, neaptvertas jokia tvora. Motyvas dėl gyvatvorės apsauginės funkcijos atmestinas. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, kuomet medžiai yra didesnis nei 20 cm skersmens. Gyvatvorės pjovimui ir/ ar genėjimui leidimas nereikalingas. Ieškovė pati nesilaiko teisės aktų reikalavimų, juolab, kad šių metų vasarą ieškovė savo sklype pastatė tvorą, o gyvatvorė liko augti ir vešėti už sodo sklypo ribos bendro naudojimo teritorijoje. 2020-07-11 SB „B“ visuotiniame ataskaitiniame susirinkime, kuriame dalyvavo 52 nariai, bendrijos valdybos sprendimas atlyginti V. S. prašomus nuostolius, t. y. 448 Eur buvo atmestas, priimtas sprendimas neatlyginti nuostolių tuo pagrindu, kad gyvatvorė atžėlė pilnai, nebuvo išnaikinta. Gyvatvorės pjovimo darbus pagal 2019-08-22 sudarytą sutartį atliko A. Š., dirbantis pagal verslo liudijimą. Ženklinimo taškai buvo pažymėti atmosferos poveikiui atspariais dažais, aptarti ir su A. Š., paaiškinant, kad pjauti reikia tik iki paženklinimo vietos. Darbuotojas veikė savarankiškai kaip profesionalas, dirbo ne vieną kartą sodininkų bendrijoje, todėl atsakomybė samdančiam asmeniui neturėtų būti taikoma. Nesutinka su teiginiu, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, o būtent, kad pirmininkė veikė neturėdama leidimo kirsti želdinius, nes toks leidimas nėra būtinas tokiems darbams atlikti. Ieškovė neįrodė, kad jai padaryta žala, gyvatvorė yra nugenėta, ataugusi, neišnaikinta. Ieškovė turi pareigą įrodyti konkrečios materialinės žalos faktą ir dydį, o byloje nėra pateikta tokių įrodymų. Neteisėti atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys nebuvo įrodyti.
III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, reikalavimai ir argumentai
9. Trečiasis asmuo,nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal sudarytą su SB „B.“ sutartį atliko pjovimo darbus pagal atžymėjimus. Buvo atliekami kelio platinimo darbai, nes negalėjo prasilenkti dvi mašinos Pirmiausia su SB „B.“ pirmininke apžiūrėjo , aptarė ir patikslino darbus vietoje. Pagal atžymas techniškai nebuvo galima išpjauti, gyvatvorė augo ant sklypo ribos, spindulys ėjo per vidurį, šakos pasvirusios į abi puses, daugiau ant ieškovės V. S. privačios teritorijos. Vietoje svarstė, kaip geriausiai atlikti pjovimą ir priėmė sprendimą išpjauti. Priešingu atveju, nupjovus šakas, būtų likę kambliai 1 metro aukštyje, kas galėjo kelti grėsmę aplinkiniams. Šiltnamio nesunaikino, kritusios šakos negalėjo pažeisti, nes buvo lengvos ir švelnios. Šakas sudėjo krūvomis į gatvės pusę. Nepagrįstai akcentuojama, kad gyvatvorė atliko apsauginę funkciją. Sklypas kitose pusėse yra atviras, galimybė patekti tiek pašaliniams asmenims, tiek gyvūnas neapribota. Pagal sutartį turėjo derinti viską su SB „B“ pirmininke, savininkų informuoti apie pjovimo darbus neturėjo pareigos. Kadangi asmeniškai pažįsta ieškovę V. S., prieš pradėdamas informavo SMS žinute, būtent, 2019-08-22 21.28 val., apie planuojamus atlikti gyvatvorės pjovimo darbus dėl numatomos kelių platinimo tvarkos. 2019-08-23 užklausė apie šakų tvarkymą, nusiuntė išpjautų šakų nuotraukas, be kita ko, pažymėjo, kad kitų sklypų savininkai dėl platinimo darbų nusikėlė tvoras. Kituose sklypuose irgi buvo sudėtinga techniškai pjauti, stengiausi atsižvelgti į visų interesus ir tinkamai vykdyti darbus. Ieškovė V. S., sužinojusi apie planuojamus pjovimus, galėjo kreiptis į SB „B“ pirmininkę ir pasitikslinti planuojamus atlikti pjovimo darbus ties jos sklypu. Nupjauta gyvatvorė nebuvo geros būklės ir nebuvo vešli, ten augo tiesiog krūmai. Gyvatvorėje nuolat susikaupdavo šiukšlės, per tarpus praeidavo dulkės ir triukšmas nuo bendro naudojimo kelio. Žino, kad ieškovė V. S. planavo išpjauti gyvatvorę ir prasitęsti tvorą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės,
jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-08-24 ieškovei V. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, besiribojančia su SB „B.“ bendro naudojimo teritorija – 6 metrų pločio keliu, išpjauti želdiniai - 22 metrų gyvatvorė, kurios 34,54 proc (6 metrai arba 3,43 kv. m ploto) augo valstybinėje žemėje (kelio teritorijoje), 65,46 proc. (12 metrų arba 6,50 kv m ploto) ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje. Pagal 2019-08-22 sutartį pjovimo darbus atsakovės SB „B.“ užsakymu vykdė trečiasis asmuo A. Š.. 2020-03-26 ieškovės V. S. atstovas pateikė pretenziją atsakovę SB „B.“ atlyginti padarytą žalą dėl turto (gyvatvorės) sunaikinimo. 2020-04-08 atsakovė SB „B.“ atstovė pirmininkė A. S. informavo, kad apie galimybę atlyginti 448 Eur dydžio žalą, t. y. SB „B.“ vardu nuperkant, atvežant ir savo lėšomis organizuojant augalų pasodinimą. 2020-06-26 – pakartotinai informavo, kad valdyba sutiko padengti 448 Eur nuostolius tujų įsigijimui. Atsakovė geranoriškai reikalavimo dėl žalos atlyginimo sunaikinus ieškovei priklausantį turtą – želdinius (gyvatvorę) neįvykdė, apie neįvykdymo priežastis neinformavo, todėl ieškovė, siekdama turtinės žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 2 dalies pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo pagrindų atsakovės SB „B.“ atžvilgiu
11. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).Civilinės atsakomybės taikymas būtent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).
12. Netiesioginės civilinės atsakomybės taikymas reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Asmuo, samdantis darbuotojus, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (2 dalis).
13. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.246 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas ir/ar vykdant civilinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Šiuo aspektu civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai) bei papildomą sąlygą pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį. Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
14. Nustatyta, kad 2019-08-22 atsakovė SB “B.“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. Š. sudarė sutartį Nr. KN262556-1 sudarė sutartį dėl paslaugų suteikimo. Pagal sutarties 2.1 punktą vykdytojas (A. Š.) įsipareigojo. išpjauti valstybinėje žemėje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ribose augančias gyvatvores, medžius ir jų šakas, išlindusias į kelio ribą. Tokiu būdu, nustačius trečiojo asmens A. Š. neteisėtus veiksmus vykdant sutartinius įsipareigojimus, be kita ko, esant kitoms civilinės atsakomybės būtinoms sąlygoms šiuo aspektu – žalai ir priežastiniam ryšiui dėl atsiradusios žalos, būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovei SB „B.“, nes nebūdama pakankamai atidi, rūpestinga ir apdairi, nesiėmė aktyvių veiksmų (nekontroliavo) ir/ar neveikimu leido, kad pagal nurodymą veikiantis asmuo – A. Š. tinkamai vykdytų sutartį, t. y. neatliktų priešingų teisei veiksmų.
15. Nagrinėjamu atveju, trečiojo asmens A. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad žinodamas ir suprasdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - atlikti pjovimo darbus valstybinėje žemėje, be kita ko, išpjovė privačioje žemėje esančius želdinius (gyvatvorę) be savininko sutikimo.
16. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos fizinių ir juridinių asmenų teisės želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, o 2 dalyje įtvirtina asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos Įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Be kita ko, 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti priskirtini saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų turi teisė tik želdinių ir želdynų savininkai ir valdytojai. Želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis(Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).
17. Byloje duomenys patvirtina, kad atlikus ieškovei V. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ties (duomenys neskelbtini)gatve išpjautos gyvatvorės 3,43 kv. m. (34,54 proc) pateko į bendro naudojimo teritoriją - kelią, 6,50 kv. m. ploto – privačią teritoriją. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškovė V. S. turėjo teisę savo nuožiūra tvarkyti į sklypo dalį patenkančią gyvatvorės dalį. Vien ta, kad ieškovės sklypo kadastriniai matavimai atlikti po pjovimo darbų vykdymo nekeičia savininko teisių apimties. Iki pjovimo darbų buvo atlikti bendro naudojimo teritorijos kelio kadastriniai matavimai ir atlikti ribos pažymėjimai ne kuoliukais, bet atmosferos poveikiui atsparias dažais, todėl neabejotinai riba tarp valstybinės ir privačios žemės buvo ir turėjo būti žinoma (matoma). Paaiškėjo, kad apie 2019-08-24 planuojamus vykdyti pjovimo darbus ieškovė V. S. atsakovės SB „B.“ pirmininkės informuota asmeniškai nebuvo. Duomenų apie tai, kad informacija viešai ar/kitomis prieinamomis (įprastomis informavimo priemonėmis) buvo skelbiama, nebuvo pateikta. Paaiškėjo, kad pjovimo darbus įsipareigojęs atlikti A. Š. savo iniciatyva parašė SMS prieš pradėdamas darbus ir po atliktų darbų. Trečiasis asmuo A. Š. pripažino, kad sutarties vykdymo ribas suprato ir žinojo, tačiau dėl techninių priežasčių vietoje vykdydamas darbą priėmė sprendimą išpjauti gyvatvorę per visą plotą, nepaisant žymėjimo atmosferai atspariais dažais. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo A. Š., peržengdamas sutarties vykdymo ribas, iš esmės atliko tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymus draudžiamus veiksmus. Atsakovė SB „B.“, užsakiusi pjovimo darbus, nekontroliuodama jų vykdymo, juolab, priimdama atliktus darbus atsiskaitė, nebuvo atidi, rūpestinga ir apdairi, todėl yra atsakinga už trečiojo asmens A. Š. neteisėtais veiksmais galimai padarytos žalos kilimą.
18. Sprendžiant klausimą priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaip būtinosios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 straipsnis) konstatavimo, būtina įvertinti, ne tik tai, ar neigiami turtiniai padariniai kilo iš neteisėtų veiksmų, t. y. ar būtų, atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, bet ir įvertinti neteisėtų veiksmu atlikimo metu atsakingo asmens galimybę elgtis protingai ir apdairiai, numatyti žalos atsiradimo galimybę, be kita ko, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015). Nustatyta, kad atsakovės nurodymu pagal sutartį veikusio trečiojo asmens A. Š. neteisėti veiksmai lėmė neigiamų turtinių padarinių atsiradimą ieškovei V. S.. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, žala galimai nebūtų kilusi. Abejotina, ar sąžiningas, protingas ir apdairus sodininkų bendrijos vadovas, veikdamas bendrijos ir visų jos narių interesais, būtų elgęsis analogiškai.
19. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė V. S. nesiekė atkurti iki pažeidimo buvusią želdinių būklę, kaip savo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą pasirinko – turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad prašomos atlyginti 448 Eur dydžio turtinės žalos dydžio ieškovė V. S. neįrodinėjo, rėmėsi iki teismo atsakovės SB „B.“ pateiktu pasiūlymu dėl 32 vnt. tujų „Smaragt“ 150/157 cm, reikalingų apsodinti 16 metrų ilgio gyvatvorei, skiriančiai ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) dalį nuo bendro naudojimo (duomenys neskelbtini)gatvės, įsigijimo kaina.
21. Pagal Želdinių įstatymo 29 straipsnį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Želdinių atkuriamosios vertės nustatymas įtvirtintas Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 26 straipsnyje. Apskaičiuojant želdinių atkuriamąją vertę atsižvelgiama į rūšį, skersmenį ir amžių, būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę socialinę ir kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo ir priežiūros išlaidas ir kitus veiksnius (šio straipsnio 2 dalis). Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika ir vertės įkainiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Pažymėtina, kad duomenų apie 2019-08-24 sunaikintų želdinių (gyvatvorės) būklę, be kita ko, įvertintą vadovaujantis nustatyta tvarka, be kita ko, kitus reikšmingus veiksnius, nėra.
22. Civiliniame procese įtvirtinta rungimosi principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 12 straipsnis). Jeigu to padaryti negali, tai žalos dydį nustato teismas. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
23. Teismo vertinimu, vien tik nurodytas atsakovei SB „B.“ iki teismo pateikto pasiūlymo dėl 32 vnt. tujų „Smaragt“ 150/157 cm, reikalingų apsodinti 16 metrų ilgio gyvatvorei, skiriančiai ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini)dalį nuo bendro naudojimo Centrinės gatvės, įsigijimo kainos nepatvirtina ieškovės V. S. prašomos atlyginti žalos dydžio pagrįstumą. Nurodytos galimos žalos dydžio aplinkybės turi būti įrodinėjamos, kadangi nepatenka į CPK 182 straipsnio taikymą, nuo kurių įrodinėjimo šalis yra atleidžiama.
24. Pažymėtina, kad nesant viešo intereso byloje tarp šalių kilusio ginčo aspektu, teismas nėra aktyvus spręsti klausimą dėl žalos dydžio nustatymo, t. y. nustatyti sunaikinto želdinio (gyvatvorės) atkuriamąją vertę pagal įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ metodikas ir skaičiavimus, be kita ko, įvertinant kitus reikšmingus veiksnius, būtent, rūšį, skersmenį ir amžių, būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę socialinę ir kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo ir priežiūros išlaidas.
25. Nustačius, kad ieškovė V. S. neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškinį atmetus, ieškovės V. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
28. Pagal pradinį ieškinį atsakove A. S. nurodė, kad patyrė 500,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, pagal patikslintą ieškinį atsakovė SB „B“ atitinkamai patyrė 476,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai, pateikė mokėjimus patvirtinančius dokumentus (2021-02-21 Nr. DOK-6414). Prašomos priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2 punktuose nustatytus maksimalius dydžius (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Išlaidos, yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, abejonių, dėl jų realumo ir būtinumo nėra, todėl atlygintinos.
29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 11,87 Eur. Ieškinį atmetus, valstybei priteistinos iš ieškovės V. S.. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. S. pagal patikslintą ieškinį atsakovei SB „B.“ 476,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. S. pagal pradinį ieškinį atsakovei A. S. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. S. 11,87 Eur (vienuolika eurų 87 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.