Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-628-1251/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-04Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-04Šiaulių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2025-06-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-04
Bylos Nr.
1-628-1251/2025
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00097-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Linkevičienė
Kaltinamasis
J. B.
Nukentėjusysis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-628-1251/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00097-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. P.,dalyvaujant prokurorei J. S.,kaltinamajam J. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Z. K.,nukentėjusiajam M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn. 15 dienų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 5 punktu, 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, skirta galutinė bausmė – 32 MGL (1 600,00 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirta 20 parų arešto bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, skirta 30 parų arešto bausmė;

7) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), skirta galutine subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, skirta 50 parų arešto bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį, skirta galutinė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2023 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmė, likusi neatlikta bausmės dalis 6 mėnesiai 14 dienų;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė; bausmė neatlikta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. B. kaltinamas tuo, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 22.05 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančioje tualeto patalpoje M. S. tyčia sudavė ranka į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – lūpos kirstinę žaizdą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiu gyvena atskiruose kambariuose. Nukentėjusįjį sutiko bendro naudojimo tualeto patalpoje. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl jo apklabėjimo, šmeižimo. Atėjęs jis norėjo tik pasikalbėti. Jis ėjo su tikslu pasikalbėti, kad daugiau apie jį nekalbėtų, bet gavosi tokia situacija, kad jis sudavė nukentėjusiajam. Jis suvokė, kad sudavė. Iš radžių jis nukentėjusysis stovėjo, paskui jis išsigandęs atsisėdo ant grindų, dar pasakė jam porą žodžių ir paliko patalpą. Nukentėjusysis krisdamas negalėjo patirti sužalojimų, sužalojimai buvo nuo jo suduotų smūgių. Sužalojimas buvo nuo jo kairės rankos delno, tai nebuvo smūgis iš kumščio, buvo antausis. Nukentėjusiojo veidą matė, sužalojimų nematė. Dėl padaryto gailisi, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn., dienos kalėjimo (duomenys neskelbtini), tiksliai nebeatsimena, paskyrė bausmę atlikti ten jis dirba virtuvėje pagalbinio darbuotojo pareigose; ūkio aptarnavimo būryje gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena nuteistieji M. Š., V., kurio pavardės nežino, V. S., K., kurio vardo nežino; J. B. gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 4 d., vakare, apie 20.00 val., jis nuėjo į bendrą tualeto patalpą, kuri yra antrame aukšte, neužilgo atėjo J. B. ir užsipuolė jį žodžiais, kurių konkrečiai neatsimena. J. B. tualeto patalpoje trenkė kairės rankos delnu jam į dešinę veido pusę, jį nestipriai pastūmė ir išėjo iš tualeto patalpos. M. S. išėjo iš tualeto patalpos į (duomenys neskelbtini)aptarnavimo būrio kiemelį ir lauke, prie grotuotų vartų, laukė, kol ateis pareigūnas. Atėjus pareigūnui, jis viską papasakojo, parašė paaiškinimą. Kitą dieną, iš ryto, apie 6 val., pareigūnai nuvedė jį į sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai, vaistų jokių neskyrė, nustatė lūpos kirstinę žaizdą ir paraudimą po akimi. Dėl kokių priežasčių J. B. jam trenkė tualeto patalpoje, jis nežino, toks įvykis nutiko pirmą kartą, jokių konfliktų anksčiau su J. B. nėra turėjęs, dėl patirtų kūno sužalojimų jis pretenzijų J. B. neturi (1 t., b. l. 36-39);

4.2. liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), vykdo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. 2024 m. rugsėjo 4 d. jis dirbo nuo 19.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 07:45 val. Vakare, apie 22.00 val., iš budinčios dalies jis nuėjo užrakinti (duomenys neskelbtini)aptarnavimo būryje bausmę atliekančių nuteistųjų. Nuėjus prie vartų, priėjo (duomenys neskelbtini)nuteistasis M. S. ir pareiškė, kad jam į veidą smūgiavo (duomenys neskelbtini) nuteistasis J. B., parodė, kad prakirto jam lūpą. Lauke su M. S. dar buvo keletas nuteistųjų, bet jų vardų ir pavardžių nebeatsimena. Paties įvykio jis nematė, apie įvykį informavo vyresnįjį specialistą P. R., jie kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini)būrio patalpas, kur gyveno nuteistasis J. B.. J. B. tuo metu jau gulėjo lovoje, jo paklausė, kas atsitiko, J. B. atsakė, kad nieko nevyksta, jis netrenkė, o tik pastūmė M. S.. Iš ryto M. S. buvo nuvestas į sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai (1 t., b. l. 77-80);

4.3. liudytojo P. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)Saugumo valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu. 2024 m. rugsėjo 4 d., vakare, tikslaus laiko nebeatsimena, į budėtojų dalį grįžo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas A. B. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini)įvyko konfliktas tarp nuteistųjų. Nedelsiant jis kartu su A. B. ėjo į (duomenys neskelbtini)gyvenamąjį korpusą ir jau prie vartų juos pasitiko M. S.. Paklausė M. S., kas atsitiko, M. S. pasakė, kad jam tualete trenkė ir sužalojo veidą. A. B. pašvietė prožektoriumi į M. S. veidą, M. S. parodė, kad prakirto lūpą. P. R. liepė M. S. palaukti lauke, o pats su pareigūnu nuėjo į gyvenamuosius kambarius, kur gyveno J. B.. Kai jis užėjo į kambarį Nr. 1, J. B. jau buvo nusirengęs ir gulėjo savo lovoje, kiti nuteistieji kažką veikė kambaryje. P. R. paklausė, kas vyksta, kas mušasi, J. B. atsakė, kad jis sukonfliktavo ir M. S. pastūmė. P. R. priėmė sprendimą izoliuoti M. S. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kad naktį nepasikartotų konfliktas. J. B. ir M. S. nurodė parašyti paaiškinimus. Iš ryto M. S. buvo nuvestas pareigūnų į Sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai (1 t., b. l. 83-86);

4.4. liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad (duomenys neskelbtini)jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, gyvena (duomenys neskelbtini) būryje, dirba pagalbiniu darbuotoju virtuvėje. 2024 m. rugsėjo 4 d., vakare, jis buvo tualeto patalpoje, kai M. S. nugriuvo. K. B. gali paliudyti, kad J. B. nemušė M. S.. Jis buvo tualete, kuris yra be kabinos, t. y. neatitvertas, M. S. tuo metu buvo antroje po dešine tualeto kabinoje. Po to M. S. praėjo pro jo nugarą prie kriauklės, plovėsi rankas, o jis toliau stovėjo nugara, neatsisukęs, darė savo reikalus. Atsidarė tualeto durys, J. B. pasakė M. S. „ką tu ten šneki, ko ten liežuvį mėtai“, M. S. atsakė „Aš tik pajuokavau, atleisk“; tada M. S. rankomis atsirėmė į J. B. krūtinę, traukėsi link jo, atsisėdo ant grindų, o J. B. išėjo lauk iš tualeto, iš paskos išėjo ir jis. Kaip nurodė V. B., M. S. liko išsigandęs tualeto patalpoje, daugiau tualete nieko nebuvo, tik jis, M. S. ir J. B.. V. B. teigimu, nors jis stovėjo tualete nugara, neatsisukęs, bet mano, kad jei būtų buvęs smūgis, M. S. būtų nugriuvęs ant jo, tikrai negirdėjo ir nematė, kad J. B. trenktų M. S.. M. S. nerėkė, nešaukė, nieko nesakė, tik atsiprašinėjo J. B. (1 t., b. l. 89-92);

4.5. 2024 m. rugsėjo 11 d. prokuroro reikalavimu, kuriame nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugsėjo 9 d. Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tikslingumo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu“ nurodyta, jog atlikus aplinkybių tikslinimą pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto jaunesniojo specialisto A. B. 2024 m. rugsėjo 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad, kaip nurodė nuteistasis M. S., 2024 m. rugsėjo 4 d., tarp 20:00 val. ir 22:00 val., (duomenys neskelbtini)., antro aukšto bendroje tualeto patalpoje jam į veidą smūgiavo (duomenys neskelbtini)nuteistasis J. B.. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresubendrosios praktikos slaugytojos surašytoje 2024 m. rugsėjo 5 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. ŠK (26-54)-192, nurodyta, kad nuteistajam M. S. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: paraudimas po dešine akimi, lūpos kirstinė žaizda. M. S. nurodė, kad dėl patirtų kūno sužalojimų jis pretenzijų J. B. neturi, pareiškimo/skundo neteiks ir nenori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepateikė skundo ar pareiškimo, todėl įvertintos tai, kad valstybės įgaliotoms institucijoms keliamas reikalavimas imtis visų priemonių valstybėje nustatyta tvarka nelaisvėje laikomų asmenų saugumui, jų teisėtiems interesams užtikrinti, kartu siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nuteistųjų resocializacijos procesą, užkardyti tolimesnį smurto tarp nuteistųjų eskalavimą bei užkirsti kelią iš to kylantiems padariniams visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo M. S. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymo) pradėtas prokuroro reikalavimu (1 t., b. l. 1-4);

4.6. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. B. 2024 m. rugsėjo 4 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. SV-24-22681 nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., 22:05 val., nuėjus užrakinti ŪAB, priėjo nuteistasis M. S. ir pareiškė, kad jam į veidą smūgiavo ŪAB nuteistasis J. B.. Nedelsiant apie įvykį buvo pranešta vyresniajam specialistui P. R. ir nuteistasis buvo izoliuotas į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nekiltų daugiau konfliktų. 2024-09-05, 07:00 val. M. S. buvo nuvestas pas bendrosios praktikos slaugytoją, kur buvo išrašyta medicininės apžiūros pažyma Nr. ŠK(26-54)192. Minėtas įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 49 (1 t., b. l. 16);

4.7. J. B. 2024 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimu Nr. SV-24-22669, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 21 val., bendrajame tualete jis pastūmė nuteistąjį, norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, kadangi nuteistasis žodžiais ir veiksmais bandė jį išprovokuoti panaudoti fizinį smurtą, tačiau jis susivaldė, tik pastūmė ir paliko jį tualeto patalpoje. Vėliau, po kelių minučių, susitikęs nuteistąjį lauke, liepė jam taip nebesielgti ir jo neprovokuoti. Tai ne pirmas kartas, kai jis specialiai taip elgiasi. Apgailestauja, kad pastūmė (1 t., b. l. 17);

4.8. M. S. 2024 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimu Nr. SV-24-22668, kuriame nurodyta, kad būdamas ūkio būrio pastate, vaikščiodamas, išgirdo, kaip nuteistieji N. L., J., D. kalba apie jį jog jis apie jų vartojamus narkotikus viską pasako KŽS ir kad reikia jį (M. S.) sumušti. Tai girdėjo ir M. Š.. Atėjus vakarui jį užsipuolė J (duomenys neskelbtini) ir trenkė jam į veido sritį – trenkė kaire ranka į dešinę veido pusę ir nuėjo, sakydamas, kad dabar jis (M. S.) galės pasiskųsti. Jis lauke laukė, kol ateis pareigūnai (1 t., b. l. 18);

4.9. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2024 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. ŠK(26-54)192, kurioje nurodyta, kad M. S. medicininė apžiūra atlikta 2024 m. rugsėjo 5 d., 06:50 val., nustatytas paraudimas po dešine akimi, lūpos kirstinė žaizda, sužalojimo aplinkybių nenurodė (I t., b. l. 19-20);

4.10. Lietuvos teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. spalio 2 d. specialisto išvada Nr. G 1084/2024(04), kurioje nurodyta, kad M. S. nustatytas sužalojimas: lūpos kirstinė žaizda. Dešinio paakio srities paraudimas sužalojimu nekvalifikuojamas. M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad lūpos žaizda yra kirstinė, t. y. mechaninė žaizda padaroma kertamųjų savybių įrankiu: aštriu, sunkiu, pleišto formos, pvz., kirviu, kardu ir kt. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Nurodytomis aplinkybėmis M. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Nurodytomis aplinkybėmis (suduodant ranka į veidą) M. S. galėjo būti padaryta lūpos muštinė žaizda (1 t., b. l. 46-49);???

4.11. 2024 m. rugsėjo 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. V. pateikia tyrimui kompaktinį diską su jame įrašytais 2 vaizdo įrašais, užfiksuotais vaizdo registratoriaus Nr. 49 (000049_00004920240904223938_0000 ir 000049 _00004920240904225046_0001) (1 t., b. l. 24-26);

4.12. 2024 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. 2024 m. rugsėjo 9 d. tyrimui pateiktų 2 vaizdo įrašų, užfiksuotų vaizdo registratoriaus Nr. 49 (000049_00004920240904223938 _0000 ir 000049 _00004920240904225046_0001), apžiūra. Atidarius (MP4 Video File) failą 000049_00004920240904223938_0000 pagrindiniame lange, lango apačioje, dešinėje pusėje yra užrašas „2024/09/04 22:39:42 (duomenys neskelbtini)000049-000049“. Vaizdo įrašo trukmė 00:05:12. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 49, kurį naudojo SVS vyresnysis specialistas P. R.. Vaizdo įraše matoma, 22:39 val. SVS pareigūnas prieina prie (duomenys neskelbtini)nuteistųjų korpuso vartų, lauke stovi nuteistasis M. S., kartu stovi nuteistasis M. Š. ir dar vienas nuteistasis. Lauke tamsu, beveik nieko nesimato, pareigūnai naudojasi prožektoriumi. SVS pareigūnas sako „labas vakaras, kas per bėdos?“ Nuteistasis M. S. atsako „nieko, įbėgo į tualetą ir iš karto trenkė man į veidą“. Kitas pareigūnas šviečia su prožektoriumi M. S. į veidą, nuteistasis ranka pareigūnui rodo dešinės pusės veido sritį ir prakirstą apatinę lūpą. Pareigūnas paklausia, iš kurio kambario, M. S. atsako „iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), jis jau dieną planavo“. Pareigūnai pasako M. S. „Pabūk čia, palauk, mes einam“. Pareigūnai užlipa į (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų patalpų antrą aukštą ir užeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia: „kas čia nutiko?“, Nuteistieji atsako: „nieko“. Pareigūnas, eidamas prie lovoje gulinčio nuteistojo J. B. klausia: „o kodėl vienas skundžiasi, kad trenkė jam kažkas?“. Nuteistasis J. B. pareigūnui atsako: „Niekas jam netrenkė, tik pastūmiau, aš aš aš“. Pareigūnas J. B. klausia: „Tu pastūmei?“. J. B. atsako: „Jo, aš“. Pareigūnas klausia J. B.: „Kokių daugiau kivirčų buvo?“. J. B. atsako: „Čia toks trumpalaikis, vienintelis ir viskas“. Pareigūnas sako: „Jei bus žymės, tai blogiau bus“, J. B. atsako: „Tai nieko nebus, nebuvo nei smūgio, nieko“. Pareigūnai nurodo J. B. parašyti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių. 22:41:53 pareigūnai išeina iš kambario Nr. 1. 22:43 pareigūnas išėjęs į lauką klausia stovinčio M. S.: „Jis tau vienas trenkė?“, M. S. atsako: „Man vienas trenkė, bet jie čia trys tarėsi“. Pareigūnas klausia M. S.: „Tai tu dabar norėtum būti į korpusą, į kamerą izoliuotas?“, atsako: „Nu, tai jo, ką darysi“. Pareigūnas palydi nuteistąjį M. S. į jo kambarį susirinkti daiktų, kadangi bus izoliuotas. 22:44 vaizdo įrašo pabaiga. Atidarius (MP4 Video File) failą 000049_00004920240904225046_0001 pagrindiniame lange, lango apačioje, dešinėje pusėje yra užrašai „2024/09/04 22:50:47 (duomenys neskelbtini)000049-000049“. Vaizdo įrašo trukmė 00:01:02. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 49, kurį naudojo SVS vyresnysis specialistas P. R.. Vaizdo įraše matoma, 22:50 val. SVS pareigūnas P. R. lipa į (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų patalpų antrą aukštą, užeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), pasako, kad suorganizuotų, kas dalintų pusryčius vietoje M. S., po to užeina į kambarį Nr. 1 pasiima J. B. paaiškinimą. 22:51:49 vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 27-29);

4.13. 2025 m. vasario 19 d. nukentėjusiojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad pasiūlius M. S. parodyti vietoje, kur 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 22.00 val., jis buvo sužalotas, M. S. parodė vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)patalpoje, laiptais užlipus į antrą aukštą, dešinėje pusėje esančias tualeto patalpas, kur jis buvo, kai į tualeto patalpą įbėgo nuteistasis J. B. ir trenkė kaire ranka jam vieną kartą į dešinę veido pusę, po to M. S. atsistojo į vietą, į kurią jis atsirėmė po J. B. jam suduoto smūgio į veidą. Išeinant iš (duomenys neskelbtini)patalpos, M. S. parodė (duomenys neskelbtini)nuteistųjų korpuso vartus, prie kurių jis stovėjo ir laukė pareigūno (1 t., b. l. 50-59);

4.14. 2025 m. vasario 18 d. akistatos protokolu, kuriame fiksuota, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis M. S. ir įtariamasis J. B.. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: M. S. parodė, kad 2024 m., mėnesio ir dienos tiksliai neatsimena, vakare, jam būnant tualeto patalpoje, į ją įbėgo J. B., pasakė „ką tu nori pasakyti KŽS“ ir trenkė kaire ranka vieną kartą į dešinę veido pusę, daugiau tuo metu tualete nieko nebuvo. Tada jis išėjo į lauką laukti pareigūno. Kai atėjo pareigūnas, jis viską papasakojo jam. Tada jį nakčiai izoliavo kameroje, o iš ryto nuvedė į Sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai. Dėl kokių priežasčių jam trenkė, jis nežino, iš kitų kalbų žino, kad J. B. pasikarščiavo. J. B. nesutiko su šiais M. S. parodymais ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., įėjęs į tualeto patalpą, jis pradėjo ant M. S. šaukti ir rėkti, M. S. išsigando, įsirėmė rankomis į jo krūtinę, jis žengė vieną žingsnį į priekį ir M. S. atsisėdo, o gal atsigulė ant grindų. Tikrai jam netrenkė, nesmūgiavo, o tik atsistūmė rankomis nuo savo krūtinės. J. B. iš karto išėjo iš tualeto patalpos į virtuvę. Tuo metu, t. y. tualete, jis nematė ant M. S. kūno sužalojimo, kai kitą dieną M. S.grįžo į būrį, sakė, kad įsikando į lūpą. Tualeto patalpoje tuo metu buvo K. B., kadangi durys buvo neuždarytos, matė dar ir koridoriuje stovėjęs S. R.. Konfliktas įvyko dėl apkalbų, intrigų. Jis išėjo po 10 min. po įvykio į lauką parūkyti, M. S. sėdėjo lauke ant suoliuko, ant M. S. jokių sužalojimų nematė. M. S. nesutiko su tokiais J. B. parodymais, nurodė, kad pasilieka prie savo duotų parodymų. Į gynėjos klausimą „Kas vyko po smūgio?“, M. S. atsakė, kad po smūgio jis paslydo, nukrito, konfliktas vyko dėl apkalbų, intrigų, kai jis nukrito, J. B. išėjo. Į gynėjos klausimus „Ar buvote atsirėmęs J. B. į krūtinę? Kokio dydžio patalpa?“, M. S. atsakė, kad, kai J. B.užsimojo ranka, jis pakėlė prieš save rankas ir tada J. B. trenkė jam kaire ranka į veidą, o jis J. B. net nelietė, nelietė jokios J. B. krūtinės, nurodė, kad patalpa yra apie 2 x 2 m, labai maža. Į gynėjos klausimą „Kokius sužalojimus patyrėte?“, M. S. atsakė, kad jam prakirto vidinę lūpos dalį, kraujas bėgo į vidų, buvo išsigandęs. Į gynėjos klausimą „Kokia jūsų šiuo metu pozicija dėl J. B. padarytų veiksmų?“, M. S. atsakė, kad jis jam atleido, pykčio nelaiko, nori, kad byla būtų nutraukta, jie yra susitaikę. Į gynėjos klausimą „Kaip vertinate savo veiksmus, ar reikėjo konfliktuoti?“, J. B. atsakė, kad jis per smarkiai sureagavo, pyktis paėmė viršų; M. S. grįžus po paros, kitą dieną, jie pasikalbėjo, paspaudė vienas kitam ranką (1 t., b. l. 123-127).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

7. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.14 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog J. B. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Ūkio aptarnavimo būryje, esančioje tualeto patalpoje M. S. tyčia sudavė ranka į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – lūpos kirstinę žaizdą.

Bausmės skyrimas

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Kaltinamasis J. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis yra teistas keturiolika kartų, ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), kaltinamasis vėl padarė nusikaltimą naudodamas smurtą (1 t., b. l. 128-166), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (1 t., b. l. 168-170), yra nedirbantis (1 t., b. l. 172-173, 179), (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus kaltinamasis J. B. charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. ).

14. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nors ir gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė, tačiau kaltinamasis J. B. jau teisiamas penkioliktą kartą, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje daro naujas nusikalstamas veikas, kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymo sureguliuotų elgesio taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti J. B. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant prokurorės siūlomą bausmės trukmę.

15. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

16. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kiti klausimai

17. 2025 m. kovo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. B. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. B. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Z. K.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos J. B. sudaro 231,26 Eur.

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

19. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu (nagrinėjant bylą teisme kai kaltinamasis yra suimtas (šiuo atveju atlieka laisvės atėmimo bausmę)), J. B. parinko gynėją advokatę Z. K.. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš J. B. nepriteistinos.

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. 2024 m. rugsėjo 9 d. tyrimui pateiktais 2 vaizdo įrašais, užfiksuotais vaizdo registratoriaus Nr. 49 (000049_ 00004920240904223938_0000 ir 000049 _00004920240904225046_0001) (pateikiama su bylos medžiaga, vokas prie II tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

22. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. B. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (nuosprendžio paskelbimo dienai 2025 m. balandžio 4 d. likusi neatliktos bausmės dalis 9 mėnesiai 28 dienos (įskaitytinai)) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 4 d..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už nuteistajam J. B. advokatės Z. K. suteiktas teisines paslaugas, atstovaujant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme, nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. 2024 m. rugsėjo 9 d. tyrimui pateiktais 2 vaizdo įrašais, užfiksuotais vaizdo registratoriaus Nr. 49 (000049_ 00004920240904223938_0000 ir 000049 _00004920240904225046_0001) (pateikiama su bylos medžiaga, vokas prie II tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Linkevičienė