Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-152-1140/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-10
Bylos Nr.: 1A-152-1140/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-05-2-00097-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Sadauskas, Ilona Jakubėnienė, Gintarė Bunikienė
Nuteistasis: J. B.
Advokatai: Vitalija Mataitė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00097-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam J. B., jo gynėjai advokatei Vitalijai Mataitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. balandžio 4 d. – likusi neatliktos bausmės dalis 9 mėnesiai 28 dienos (įskaitytinai) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 22.05 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Ūkio aptarnavimo būryje, adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje tualeto patalpoje M. S. tyčia sudavė ranka į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – lūpos kirstinę žaizdą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Daina Songailienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (turėtų būti Šiaulių rūmų) 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu J. B. paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams 14 dienų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką J. B. įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, pripažindamas J. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą (BK 63 straipsnio 9 dalį), ir paskyrė nuteistajam neteisingą galutinę subendrintą bausmę.

2.2. Prokurorė cituoja BK 63 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad J. B. skundžiamu 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. priimto nuosprendžio, todėl bendrindamas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu J. B. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismas turėjo vadovautis ne BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, o BK 63 straipsnio 9 dalimi.

2.3. Kartu prokurorė akcentuoja, kad minimalus skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bendrinant paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu 3 mėnesiai laisvės atėmimo, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 50 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, ne tik nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu, bet ir prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu J. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. balandžio 4 d. – likusi neatliktos bausmės dalis 9 mėnesiai 28 dienos (įskaitytinai) pridėjo mažesnę nei minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, parinkęs švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, ir prie griežčiausios paskirtos bausmės, t. y. 1 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, palankiausiu nuteistajam atveju turėjo pridėti ne mažesnę nei minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, bei įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį teismo nuosprendį.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo skirti jam švelnesnę bausmę – piniginę baudą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis dirba Šiaulių kalėjime, todėl jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nebus tokia efektyvi, kaip piniginė bauda, kurią jis galėtų mokėti iš įkalinimo įstaigos.

3.2. Nuteistojo teigimu, analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendį kartu su kitų teismų nuosprendžiais, kuriais asmenys nuteisti už tokią pat nusikalstamą veiką, matyti, kad „galiojantis sankcijų katalogas stokoja sistemiškumo“ – už panašaus pavojingumo nusikalstamų veikų įvykdymą sankcijose numatytos bausmės žymiai skiriasi, o tai sudaro prielaidas netinkamos baudžiamosios politikos plėtrai ir galimos neteisingos bausmės paskyrimui. Dėl to būtina „sisteminė intervencija“, siekiant suderinti už nusikalstamą veiką skirtinos bausmės rūšį ir jos dydį bei užtikrinti nuoseklią, proporcingą ir teisingą baudžiamąją politiką.

3.3. Apeliantas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko) reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Sankcijos už nusikalstamas veikas ir su jomis susijęs teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas tinkamai individualizuoti nuteistajam skirtiną bausmę, kuri būtų veiksminga ir nebūtų orientuota vien tik į laisvės atėmimo bausmę, bei atitiktų ekonomiškumo principą, ir kuria asmuo būtų ne tik nubaustas, bet ir būtų sudarytos galimybės efektyviai tokio asmens resocializacijai. Kartu nuteistasis pažymi, kad tinkamai nesubalansuota BK specialios dalies sankcijų sistema savaime išbalansuoja ir valstybės baudžiamąją politiką bei įtvirtina nepagrįstai griežtą baudžiamumą už mažiau pavojingus nusikaltimus.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą spręsti teismo nuožiūra bei nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nei prokurorės apeliaciniame skunde, nei nuteistojo apeliaciniame skunde J. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, nuteistasis kelia tik bausmės individualizavimo klausimą ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę – baudą, o prokurorė kelia baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių subendrinimą, taikymo ir nuteistajam nauju bei ankstesniu nuosprendžiais paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio klausimus.

Dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad J. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net trylika kartų, po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, J. B. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jis nuteistas taip pat už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vėl nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui (1 t., b. l. 128–141, 142–166). Tai rodo, kad J. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b. l. 178–181), nedirba (1 t., b. l. 172–173), įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 3), nustatyta viena J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 27 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje J. B. pripažintas recidyvistu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad J. B. šioje byloje nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veiką, dėl kurios padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišdėstė sprendimo pripažinti J. B. recidyvistu, nesant dėl to prokuroro skundo, minėtas pažeidimas netaisomas, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties.

Žemesnės instancijos teismas

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus J. B. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais J. B. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – bauda, areštas, buvo taikytas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus J. B. švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas, pavyzdžiui, jo pageidaujamą bausmę – baudą, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Pagrindo skirti apeliantui bausmę – baudą, nesudaro ir jo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis dirba Šiaulių kalėjime, nes iš Duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad J. B. nuo 2022 m. vasario 1 d. oficialiai nedirba (1 t., b. l. 172–173). Bylos duomenimis, šiuo metu J. B. vykdo pagalbinio darbininko darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) kalėjimo Ūkio aptarnavimo būryje atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 32; 2 t., b. l. 3).

11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo, nes yra nustatyta ne tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri yra didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė (minimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), tačiau mažesnė negu BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), nėra per griežta, švelninti šią bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytus argumentus, t. y. į tai, kad jis įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 3), susitaikė su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 36–37, 123–125), nėra pagrindo. Be to, nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki laisvės atėmimo 4 mėnesiams. Ankstesni J. B. teistumai, aplinkybė, kad atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę J. B. įkalinimo įstaigoje padarė naują nusikalstamą veiką, rodo, jog išvadų dėl savo netinkamo elgesio nuteistasis nepadarė.

13. Atsakant į J. B. skundo argumentus, jog už panašaus pavojingumo nusikalstamų veikų įvykdymą sankcijose numatytos bausmės žymiai skiriasi, o tai sudaro prielaidas netinkamos baudžiamosios politikos plėtrai, tinkamai nesubalansuota BK specialios dalies sankcijų sistema savaime išbalansuoja ir valstybės baudžiamąją politiką, pažymima, kad įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnis), o teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują tyčinį nusikaltimą J. B. padarė būdamas anksčiau teistas trylika kartų, po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, J. B. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, naują nusikaltimą jis įvykdė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, neišnykus teistumui, o tai rodo, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus J. B. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai J. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinio skundo

18. Kaip minėta, prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuteistajam J. B. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir paskirti nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams 14 dienų bei į bausmės laiką J. B. įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

19. Pažymima, kad BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai akcentuota prokurorės apeliaciniame skunde, BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių, t. y. minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

20. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, J. B. padarė 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, priėmimo (1 t., b. l. 128–141). Taigi, abiem nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio nuostatomis. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo prokurorė, bendrindamas dviem nuosprendžiais nuteistajam J. B. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, kurios likusi neatlikta dalis 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo dieną buvo 9 mėnesiai 28 dienos (2 t., b. l. 52), pridėjo tik 2 mėnesius 2 dienas iš nauju nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. pridėjo bausmės dalį, mažesnę už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. Taip teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir, bendrindamas nauju nuosprendžiu bei ankstesniu nuosprendžiu J. B. paskirtas bausmes, paskyrė nuteistajam neteisingą (per švelnią) galutinę subendrintą bausmę. Todėl prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistajam J. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Vitalija Mataitė (2 t., b. l. 101-102). Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš J. B. valstybės naudai priteisti 168,75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo J. B., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bet ir pagal prokurorės apeliacinį skundą, paduotą nuteistojo J. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išieškoti iš nuteistojo J. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (nuosprendžio paskelbimo dieną – 2025 m. balandžio 4 d. – likusi neatliktos bausmės dalis 9 mėnesiai 28 dienos) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu J. B. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams 14 dienų – pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius, ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 14 (keturiolika) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką J. B. įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo J. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Teisėjai Gintarė BunikienėIlona JakubėnienėAudrius Sadauskas