Kauno apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovei Ingridai Bikbajevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turėdamas galimybę įsiskolinimą mažinti, jo nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidė VMI prie FM teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2025 m. vasario 3 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 19 401,10 Eur. Ši mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2023 m. kovo 1 d., Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo išsiųsti ,,Paysera LT“, ,,SEB bankas“, ,,AB“ ,,Swedbank“, ,,AB“, UAB ,,SME Bank“ paklausimai su prašymais pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. VMI prie FM gavusi ,,Paysera LT“, ,,SEB bankas“, ,,AB“ ,,Swedbank“, ,,AB“, UAB ,,SME Bank“ pateiktus duomenis nustatė, kad Bendrovės sąskaitoje buvo vykdomas piniginių lėšų judėjimas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM. Taigi P. P. nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie Bendrovės turtinę padėtį, t. y., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais (UAB ,,Dentransus“, UAB ,,Saldo bank“, L. P., ,,Bigbank“ AS filialas, P. P, G. A. Den Otter Bedrijfsauto‘s B. V, MB ,,Ratai visiems“, Sme Loans, MB ,,Architektonika“, ,,Aas Bta Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Copart, Compensa Vienna Insurance Group Adb, UAB ,,Skuba Lietuva“, Boonstra Schadevoertuigen) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos pobūdis – automobilių nuoma ir krovinių pervežimas – vadovas. Nurodė, kad maždaug prieš 4,5 metus perpirko įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tapo įmonės vadovu. Atsiskaitymų eiliškumą žinojo, bet jį pažeidinėjo, kadangi tikėjosi, jog jo valdoma įmonė finansiškai atsigaus. Įmonė bankrutavo 2025 m. kovo mėnesio pradžioje. Pirmenybė buvo teikiama atsiskaitymui su darbuotojais, taip pat buvo susigrąžintos investicijos, buvo mokama už prekes, o į valstybės biudžetą – ne. Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. P. nurodė, kad skolą valstybei mažino palaipsniui – kreipėsi dėl įsiskolinimo išdėstymo. Atsiskaitymo eiliškumą sužinojo tik gavęs VMI prie FM pareiškimą.

Pareiškėjos VMI prie FM įgaliota atstovė Ingrida Bikbajevienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais bei papildomai nurodė, kad patikslinus Bendrovės atsiskaitomumą buvo nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, t. y. teikė prioritetą kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. Bendrovei bankrotas įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais bei nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šis reguliavimas, priešingai, negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Kaip nustatyta byloje pateiktais dokumentais, 2025 m. vasario 3 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 19 401,10 Eur. Ji susidarė nuo 2023 m. kovo 1 d., Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI prie FM, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų valstybės biudžetui nevykdymo priežastis buvo išsiųsti ,,Paysera LT“, ,,SEB bankas“, ,,AB“ ,,Swedbank“, ,,AB“, UAB ,,SME Bank“ prašymai pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. ,,Paysera LT“, ,,SEB bankas“, ,,AB“ ,,Swedbank“, ,,AB“, UAB ,,SME Bank“ pateiktuose sąskaitų išrašuose nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir žemesnės eilės kreditoriams nei VMI prie FM iš viso pervedė 19 401,10 Eur. Taigi aktualiu laikotarpiu įmonės mokestinei nepriemokai didėjant, įmonė nebeturėjo tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl įmokos VMI prie FM toliau nebuvo mokamos, tačiau buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Finansinius Bendrovės sunkumus laikotarpiu, kai buvo atliekami mokėjimai žemesnės nei VMI prie FM eilės kreditoriams (t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d.) patvirtina Bendrovės mokestinės nepriemokos balansai, iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI prie FM. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo ilgalaikė ir nuolatinė, Bendrovė netinkamai vykdė sutartines prievoles, t. y. Bendrovės finansinė padėtis aptariamu laikotarpiu buvo sunki, tačiau Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, UAB ,,Dentransus“, UAB ,,Saldo bank“, L. P., ,,Bigbank“ AS filialas, P. P., G. A. Den Otter Bedrijfsauto‘s B. V, MB ,,Ratai visiems“, Sme Loans, MB ,,Architektonika“, ,,Aas Bta Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Copart, Compensa Vienna Insurance Group Adb, UAB ,,Skuba Lietuva“, Boonstra Schadevoertuigen (iš VMI prie FM pateiktos lentelės matyti Bendrovės kitiems nei VMI prie FM kreditoriams pervestos sumos, esant nustatytiems Bendrovės mokestinės nepriemokos dydžiams). Vertinant aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, minėtais byloje esančiais duomenimis nustatyta sąlygų visuma atliktus mokėjimus kreditoriams pripažinti kaip pažeidžiančius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, t. y. P. P. kaip įmonės vadovas aktualiu atsiskaitymų metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei atliko mokėjimus pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020) arba kai sąmoningai nepateikia pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. nurodė, kad atsiskaitymų eiliškumą žinojo, bet jį pažeidinėjo, nes tikėjosi, kad jo valdoma įmonė finansiškai atsigaus, todėl pirmenybę teikė atsiskaitymui su darbuotojais, buvo susigrąžintos investicijos bei mokama už prekes, be to, skola valstybei buvo mažinama palaipsniui – buvo kreiptasi dėl įsiskolinimo išdėstymo, tačiau nustatyti objektyvūs bylos duomenys rodo ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste jį veikus tyčia – P. P. kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI prie FM, periodinių mokėjimų neatliko, atsiskaitė su kitais kreditoriais. Be kita ko, įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taigi darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes P. P. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės kaltės neneigia, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad P. P. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeidimo straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgus ir į P. P. dabartinę turtinę padėtį, t. y. tai, kad jo finansinė padėtis sudėtinga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. Teismo posėdžio metu P. P. paaiškino, jog pirmenybę teikė atsiskaitymams su darbuotojais ir kitais kreditoriais išimtinai tuo tikslu, kad įmonė toliau tęstų savo veiklą ir generuotų pajamas, priešingu atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būtų žymiai anksčiau bankrutavusi ir turėtų dar didesnius įsiskolinimus kreditoriams. Be to, P. P., kaip įmonės vadovas kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo. Aptarti veiksmai patvirtina, kad P. P. aktyviais veiksmais stengėsi palaikyti įmonės veikla, bandė imtis veiksmų atkurti bent minimalų bendrovės mokumą. Nors tokius veiksmus P. P. atliko savo rizika, tačiau kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog turi pareigą laikytis kreditorių eiliškumo reikalavimo. Teismas sutinka, kad nurodytos aplinkybės nešalina P. P. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau jos sudaro pagrindą skirti P. P. švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, o būtent – 800 Eur baudą

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 800 (aštuonių šimtų) Eur baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.