- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-913-560/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „Sidabrinis medis“
- Atsakovas
- UAB „Idamas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo ir atsakovo UAB „Idamas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ ieškinį atsakovui UAB „Idamas“ dėl nuostolių atlyginimo ir avanso grąžinimo bei atsakovo UAB „Idamas“ priešieškinį ieškovui UAB „Sidabrinis medis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Sidabrinis medis“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 9 953,30 Lt avansinio mokėjimo, 80 828,71 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-11-08 sudarytą paslaugų teikimo sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2007-01-15 atlikti informacinės sistemos (interneto arba interneto svetainės) dizaino, maketavimo, programavimo, fizinio palaikymo, „Smart web“ sistemos diegimo darbus ir teikti su tuo susijusias paslaugas bei konsultacijas, nustatytas sutarties prieduose. Ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui reikalingus duomenis, informaciją bei sumokėti atsakovui už suteiktas paslaugas 19 906,60 Lt. Atsakovas iki 2007-01-15 darbų nepradėjo. Ieškovas 2008-06-09 raštu pareikalavo, kad atsakovas per 10 dienų po šio pranešimo pašalintų pažeidimus ir įspėjo, kad, jei nebus atlikti ir perduoti darbai, sutartis bus vienašališkai nutraukta prieš terminą. Atsakovas nesureagavo, įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas 2008-07-08 raštu nutraukė sutartį ir pareikalavo per 14 dienų grąžinti 9 953,30 Lt avansinį mokėjimą bei atlyginti nuostolius. Atsakovas to nepadarė, 2008-07-17 išsiuntė ieškovui atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas grąžino atsakovui nurodytus dokumentus. Ieškovas nurodė, kad patyrė nuostolių, nes sumokėjo darbo užmokestį ir kitas išmokas dviem savo darbuotojams, su kuriais sudarė darbo sutartis parengiamiesiems darbams, kurių reikėjo elektroninei parduotuvei įdiegti, atlikti. Nurodytus darbuotojus ieškovas samdė tiems darbams, kurių atsakovas neatliko – 61 899,15 Lt. Ieškovas sudarė naują sutartį su UAB „Coral Solutions“, sutarties kaina yra 38 836,16 Lt, su atsakovu sudarytos sutarties kaina buvo 19 906,60 Lt. Kainų skirtumas yra ieškovo nuostolis.Atsakovas UAB „Idamas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo 9 953,30 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, todėl atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimų. Ieškovas ilgai vėlavo pateikti atsakovui duomenis, reikalingus projekto dizainui sukurti, vėlavo pervesti avansą. Šalys koregavo sutarties vykdymo terminus, ieškovas nereiškė pretenzijų, kad darbai 2007-01-15 neužbaigti. Šalys sutarė, kad darbų pabaiga bus 2007-06-13. Nurodytą dieną atsakovė atliko visus darbus, šalys pasirašė dizaino darbų suderinimo aktą. Kai atsakovas atliko visus projekto (elektroninės parduotuvės) darbus, susisiekė su ieškovu dėl apmokymų. Mokymai vyko 2007-06-08, ieškovo darbuotojas G. Š. pasirašė apmokymų aktą, pripažino, kad atsakovo pateiktas produktas tinkamas ir jį galima naudoti. 2007-06-08 data yra visų darbų pagal sutartį perdavimo data, nes tuomet ieškovas gavo atsakovo sukurtą produktą, atsakovas apmokė ieškovą juo naudotis. Po to ieškovas galėjo pradėti sudarinėti sandorius – vykdyti pardavimus elektroninės prekybos parduotuvėje „www.biuroprekes.lt“. Dėl to ieškovas 2007-08-01 su S. G. sudarė darbo sutartį. Atsakovas nuolat konsultavo ieškovą dėl parduotuvės veikimo, nes pastarajam kildavo neaiškumų. Atsakovui netikėtas ieškovo raštas dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas ne iki galo atsiskaitė už atliktus darbus, todėl atsakovas prašė priteisti 9953,30 Lt skolą.Pirmą kartą bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-28 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – priteisė atsakovei iš ieškovės 9 953,30 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2008-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 359 Lt bylinėjimosi išlaidų.Vilniaus apygardos teismas 2015-01-12 nutartimi iš dalies patenkino ieškovės apeliacinį skundą – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinys, ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovui UAB „Idamas“ iš ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ 2 019,61 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą (2 019,61 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-17) iki teismo spendimo visiško įvykdymo, 1 227,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą priešieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovui UAB „Sidabrinis medis“ iš teismo depozitinės sąskaitos 286,77 Eur, įmokėtų už teismo ekspertizę.Teismas nurodė, jog atsakovas turi teisę į užmokestį tik už tuos darbus, kuriuos tinkamai atliko. Pagal ginčo sutarties 5.4 punktą, sutartyje nustatytus darbus šalys gali priimti–perduoti dalimis, pasirašydamos priėmimo–perdavimo aktus. Į bylą pateiktas dizaino suderinimo aktas. Taigi, buvo atlikti ir suderinti dizaino darbai. Iš apmokymų akto turinio nėra pagrindo spręsti, kad apmokymų metu testuota, kaip veikia visos elektroninės parduotuvės, taip pat ir papildomi moduliai bei funkcijos. Sprendžiant dėl atliktų darbų atitikties sutarties reikalavimams, esminę reikšmę turi ieškovės 2008-06-16 pretenzijoje nurodyti darbų trūkumai.Iš šalių susirašinėjimo ir kitų įrodymų teismas darė išvadą, kad elektroninės parduotuvės sąsaja su ieškovės buhalterinės apskaitos programa buvo, bet veikė netinkamai. Šalių sutarties priedo Nr. 1 3 punkte už II ir III etapo darbus, kurie apėmė taip pat ir sąsają su Rivile, nustatyta kaina po 2 000,00 Lt už etapą, iš viso – 4 000,00 Lt. Įvertinęs aptariamos sąsajos trūkumų pobūdį, teismas darė išvadą, kad šie trūkumai atitinka 500,00 Lt vertę. Iš ekspertizės akte pateikto atsakymo į 6 klausimą teismas darė išvadą, kad ginčo parduotuvėje nėra funkcijos nustatyti apribojimą konkrečiam klientui ir neleisti jam pirkti viso (norimo) asortimento bei šį trūkumą vertino 300,00 Lt. Ekspertizės akto išvadose dėl 7 ir 8 klausimų nurodytus trūkumus teismas vertino 350,00 Lt. Ekspertizės akte nustatyta, kad ginčo parduotuvėje, skiltyje „Akcijos“, nėra galimybės užsakyti prekių, nurodytą trūkumą teismas vertino 200,00 Lt. Atsakant į 11 klausimą, ekspertizės akte nurodytą trūkumą teismas vertino 50,00 Lt. Atsižvelgdamas į šią eksperto išvadą dėl 12 klausimo, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė sukūrusi atitinkamą funkciją bei šį trūkumą vertino 1 000,00 Lt. Ekspertizės akte dėl 14–ojo klausimo pateikta išvada, kad ginčo parduotuvėje nėra galimybės suformuotą užsakymą atidėti iki 99 dienų, nurodytą trūkumą teismas vertino 100,00 Lt. Dėl 17–ojo klausimo ekspertizės akte nustatyta, kad ginčo parduotuvėje prekių užsakymą galima patvirtinti, bet, tai padarius, nėra duomenų apie tai, jog pirkėjui elektroniniu paštu automatiškai siunčiamas perkamų prekių sąrašas, informacija apie pristatymo adresą ir vėliausią laiką, šį trūkumą teismas vertino 200,00 Lt. Šalių sutartis nutraukta 2008-07-08. Atsakovas nepateikė duomenų apie „Smart Web“ standartinės sistemos modulių nuolatinį atnaujinimą (metams). Dėl to ieškovas neturi pareigos mokėti 280,00 Lt. Tad teismas sprendė, kad iš viso atsakovas nepagrįstai iš ieškovo reikalauja 2 980,00 Lt (500,00 + 300,00 + 350,00 + 200,00 + 50,00 + 1 000,00 + 100,00 + 200,00 + 280,00 = 2 980,00 Lt). Atėmus trūkumų vertę, ieškovas atsakovui skolingas 7 023,30 Lt (9 953,30 – 2 980,00 = 6 973,30 Lt). Nurodyta suma atitinka 2 019,61 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-13 papildomu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ prašymą priteisti išlaidas už teismo ekspertizę bei priteisė ieškovui UAB „Sidabrinis medis“ iš atsakovo UAB „Idamas“ 1 513,46 Eur išlaidų už teismo ekspertizę; kitą prašymo dalį atmetė. Teismas pažymėjo, jog nors jis grąžino ieškovui 286,77 Eur, tačiau nepaskirstė už ekspertizę sumokėtos 4 513,23 Eur sumos. Teismo 2017-05-29 sprendimu priešieškinys patenkintas iš dalies – patenkinta 70,10 procento reikalavimų dalis, o atmesta – 29,90 procento. Proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos už teismo ekspertizę, t. y. 1 513,46 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas UAB „Sidabrinis medis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti; 2) paskirti byloje papildomą ekspertizę (siekiant papildyti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-12-30 ekspertizės akto Nr. 11-1245(15) išvadas) ir naują ekspertizę tam, kad objektyviai nustatyti atsakovės netinkamai suteiktų ir nesuteiktų paslaugų vertę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas neįvertino sutarties nuostatų ir netinkamai jas aiškinio. Akivaizdu, kad buvo perkamas baigtinis produktas – veikianti elektroninė parduotuvė (kaip visuma). Tačiau šis sutartyje nurodytas rezultatas pasiektas nebuvo. Tą patvirtino aplinkybė, kad ieškovas turėjo sudaryti sutartį su UAB „Coral Solutions“.Ginčo sutarčiai turėjo būti taikomos normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog paslaugų sutartimi gali būti sutarta dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Konkretaus rezultato pasiekimo reikalauja ir rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos. Teismo atliktas trūkumų įvertinimas pinigų sumomis nepagrįstas. Susidaro situacija, kuomet ieškovas buvo priverstas sumokėti didelę kainos dalį už atskiras konkretaus objekto dalis, kuomet paties veikiančio objekto kaip visumos, negavo. Šias išvadas patvirtina ir ekspertizės aktas, kurio teismas taip pat neįvertino tinkamai. Iš teismo sprendimo galima nustatyti, kad įvertinęs ekspertų atsakymus į 17 jiems pateiktų klausimų, 10 atvejų buvo nustatyta, kad kažkas neveikė, veikė netinkamai ir/arba kažkokios sutartyje nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos. Tad sutartis nėra įvykdyta tinkamai.Nemotyvuotas ir nepagrįstas yra ir sprendime pateiktas trūkumų vertinimas pinigais. Iš sprendimo negalima nustatyti, kodėl konkretus trūkumas teismo vertinamas konkrečia pinigų suma. Teismas trūkumų kainai nustatyti privalėjo paskirti ekspertizę. Nesant elektroninės parduotuvės sąsajos su buhalterine programa „Rivilė“ arba buhalterinės apskaitos sistema „Balansas 2006“, elektroninė parduotuvė iš esmės neatitinka ieškovo poreikių, šio trūkumo įvertinimas 500,00 Lt neadekvatus. Atsižvelgiant teismo nepagrįstas išvadas, jog sąsaja su „Rivilės“ programa buvo, tik veikė netinkamai, teismas, nepaskyręs papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nurodytas aplinkybes nustatė netinkamai.Teismas sprendė, jog „atsakovas turi teisę į užmokestį tik už tuos darbus, kuriuos tinkamai atliko“, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokia teisės norma, nei vienu teisiniu argumentu. Dėl to neteisingai išspręsta byla, sprendimas yra be motyvų.Atsakovas UAB „Idamas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad esminis atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindas – 2015-01-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015. Visi Vilniaus apygardos teismo motyvai, susiję su UAB „Sidabrinis medis“ ieškinio reikalavimų atmetimu, turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu.Ieškovas įrodinėja, kad sutartis pažeista iš esmės, nors ši aplinkybė jau buvo įrodinėta Vilniaus apygardos teisme. Aplinkybė, jog ieškovas pasisamdė UAB „Coral Solutions“, nepatvirtina, kad atsakovas visiškai neperdavė sutarties rezultato. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog sutarties pažeidimas nebuvo esminis, elektroninė parduotuvė veikė. Tad tarp šalių susiklostę rangos sutartiniai santykiai teismo sprendimo nekeičia. Teismas pagrįstai kainas vertino ekspertizės, kurioje nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumai, ir sutarties priedo Nr. 1 nustatytų kainų gretinimu. Ieškovas nepagrįstai kelia klausimą dėl sąsajos su apskaitos programa „Rivilė“, tai 2016-06-16 pretenzijoje nebuvo nurodyta, o iš susirašinėjimo matyti, kad sąsajos su „Rivilė“ buvo. Nėra jokio pagrindo skirti apeliacinėje instancijoje papildomą ekspertizę. Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pripažino, kad sutartis nutraukta neteisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reikia įvertinti, kokią sumą ieškovas privalo sumokėti atsakovui už pagal sutartį atliktus darbus. Todėl tai, jog teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė konkrečios taikytinos teisės normos, nedaro sprendimo nemotyvuoto. Atsakovas UAB „Idamas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-13 papildomą sprendimą, ieškovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo nurodyti termino atnaujinimo pagrindai nėra pakankami. Darbuotojas A. D. 2017-06-05 įsakymu kasmetinių atostogų išleistas nuo 2017-06-12 iki 2017-06-20. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2017-05-29, todėl A. D., atstovavęs įmonę ir teismo posėdžiuose, vadinasi gerai susipažinęs su bylos eiga, turėjo galimybę (t. y. bene 10 dienų) susipažinti su šiuo sprendimu. Atsakovas nesutinka, jog nurodytas vėlavimo terminas yra trumpas, nes 10 dienų iš 20 dienų įstatymo nustatyto termino reiškia pusės procesinio termino praleidimo laikotarpį. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nevertino ir nenagrinėjo ieškovo nurodytų pagrindų atnaujinti praleistą terminą, motyvuojamoje sprendimo dalyje dėl to nepasisakė.Ieškovas UAB „Sidabrinis medis“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už šios bylos vedimą atsakingo UAB „Sidabrinis medis“ darbuotojo, A. D., atostogos, yra svarbi termino atnaujinimo priežastis, nes byla vyksta itin ilgą laiką (faktiškai nuo 2008 m.), ir, be atstovų advokatų, su šia byla įmonėje dirba tik minėtas asmuo. Minėtas asmuo per visą bylos laikotarpį nepraleido nei vieno teismo posėdžio, į kurį buvo kviečiamas. 10 dienų terminas nėra ilgas laiko tarpas. Papildomame sprendime neturi būti nurodomos atsakovės skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su procesinio termino atnaujinimu, nes klausimas išspręstas rezoliucija. Be to, CPK 277 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad papildomo sprendimo priėmimo klausimą teismas gali išspręsti ir savo iniciatyva. Ir tokiu atveju teismas nėra ribojamas jokiu terminu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamų teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2006-11-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį. Pagal sutartį, atsakovė įsipareigojo iki 2007-01-15 atlikti informacinės sistemos (interneto arba interneto svetainės) dizaino, maketavimo, programavimo, fizinio palaikymo, „Smart web“ sistemos diegimo darbus ir teikti su tuo susijusias paslaugas bei konsultacijas, nustatytas sutarties prieduose. Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovui reikalingus duomenis, informaciją bei sumokėti atsakovui už suteiktas paslaugas 19 906,60 Lt. Ieškovė 2006-11-29 sumokėjo 9 953,30 Lt avansą (50 procentų visos kainos). Atsakovas iki 2007-01-15 nepradėjo sutartyje numatytų darbų. 2008-06-09 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo užbaigti visus nebaigtus darbus pagal sutartį per 10 dienų, nedetalizuodamas konkrečių neatliktų darbų. Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, 2008-06-12 raštu pareikalavo atsiųsti pretenzijas dėl atliktų darbų neatitikties sutarties priedams pagal sutarties 5.3 punktą. Ieškovas 2008-06-16 pateikė atsakovui patikslintą pretenziją, į kurią atsakovas atsakė 2008-06-18 raštu, pagal atskirus ieškovo pretenzijos punktus paaiškindamas, kad nurodyti trūkumai neegzistuoja. Pagal sutarties 13.2 punktą, iš sutarties kylantys ginčai šalių turi būti sprendžiami derybų keliu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų derybų keliu sprendusios kilusį ginčą dėl sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 aiškinimo. 2008-07-08 raštu ieškovas informavo atsakovą, kad sutartį nutraukia. Atsakovas 2008-07-14 raštu nurodė, kad su sutarties nutraukimu nesutinka, nes visi sutartyje numatyti darbai yra atlikti.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas dėl jo padarytų proceso ir materialinės teisės pažeidimų nepagrįstai nenustatė, kad pagal ginčo sutartį buvo perkamas baigtinis produktas – veikianti elektroninė parduotuvė (kaip visuma), tačiau ieškovas šio produkto negavo, o tai lėmė, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog šiuo atveju yra aktuali Vilniaus apygardos teismo 2015-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015, bei joje nustatytos aplinkybės. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015-01-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015, nustatytos aplinkybės dėl ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo, ginčo sutarties vykdymo bei jos vykdymo trūkumų kvalifikavimo laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, nes minėta nutartis atitinka aukščiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų aplinkybių pripažinimo prejudiciniais faktais sąlygų visumą. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015, konstatavo, kad kaip patvirtinta byloje atliktos ekspertizės aktu, atsakovo sukurta elektroninė parduotuvė veikė. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad parduotuvė galėjo funkcionuoti. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad parduotuve buvo naudojamasi ir pastebėtos klaidos taisomos, pagal sutartį blankų, vizitinių kortelių ir antspaudų maketavimo modulis yra atskira paslauga, kurios vertė sudaro vos 4 procento sutarties kainos, o ieškovo įrodinėjami elektroninės parduotuvės trūkumai pagal savo pobūdį nėra tokie, dėl kurių elektroninė parduotuvė apskritai būtų negalėjusi veikti, t. y. kad ieškovas būtų iš esmės negavęs to, ko tikėjosi iš sutarties. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas būtų vengęs kooperuotis su ieškovu, šalindamas sistemos klaidas, ar kitu būdu būtų davęs pagrindą ieškovui tikėtis, kad sutartis ateityje nebus įvykdyta. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pagrindinė sutarties netinkamo vykdymo problema buvo negalėjimas tinkamai naudotis sąsajomis su Rivilės programa, atsakovui 2008-06-16 pateiktoje pretenzijoje nenurodyta, o iš į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad sąsajos su Rivilės programa buvo. Tuo tarpu sutarties priede Nr. 1 nurodyta tik „sąsajos su Rivile“, nekonkretizuojant, kokie konkrečiai duomenys turi būti perduoti. Taip pat Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovas sutartį nutraukė 2008-07-08, t. y. nesuėjus mėnesiui nuo tinkamai surašytos pretenzijos pateikimo atsakovui dienos (2008-06-16). Šiame kontekste teismas sprendė, kad ieškovo nurodomi sutarties vykdymo trūkumai nebuvo esminiai, todėl ieškovas neturėjo pagrindo savo teises ginti naudodamas ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, o, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, galėjo savo teises ginti kitais būdais – atsakovo sąskaita pats pašalinti darbų trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą. Nutraukęs sutartį be teisėto pagrindo, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo bei sumokėto avanso grąžinimo (Vilniaus apygardos teismo 2015-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015).Taigi, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytus bei aukščiau išdėstytus prejudicinius faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, tinkamai pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas, sprendė, kad atsakovo sukurta elektroninė parduotuvė veikė, o tai reiškia, kad nors bylos duomenys ir patvirtina, jog egzistuoja tam tikri sutarties vykdymo trūkumai, tačiau šie trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo laikyti, kad sutartimi sulygtas rezultatas pasiektas nebuvo. Priešingai – šis rezultatas buvo pasiektas, tačiau jis turėjo trūkumų, dėl kurių reikšmės kilo ginčas šioje byloje. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentui, jog aplinkybė, kad ieškovas pasisamdė UAB „Coral Solutions“, savaime nepatvirtina sutarties rezultato neperdavimo. Byloje esant nustatytam prejudiciam faktui, jog ginčo sutartis iš esmės pažeista nebuvo bei, jog ji nutraukta neteisėtai, toks ieškovo elgesys laikytinas nepagrįstu nebendradarbiavimu sprendžiant ginčą, kilusį iš sutartinių santykių, o ne protingu ir ekonomiškai racionaliu ginčo sutarties šalies sprendimu. Taip pat pažymėtina, jog tarp šalių susiklostę rangos sutartiniai santykiai bei jų teisinis kvalifikavimas nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui.Ieškovo teigimu, skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismo pateiktas trūkumų įvertinimas pinigais yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nagrinėjamas trūkumų įvertinimas skundžiamame sprendime atspindėtas lakoniškai, nereiškia, kad jis yra nemotyvuotas ir/ar nepagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo yra aišku, jog pirmosios instancijos teismas trūkumų piniginę išraišką nustatė, gretindamas ekspertizės, kurioje nustatyti atsakovo atliktų darbų trūkumai, trūkumus ir sutarties priede Nr. 1 nustatytas kainas. Akcentuotina, kad ieškovas teismo ekspertizės dėl trūkumų kainų dydžio nustatymo neprašė, papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog pateiktame ekspertizės akte nurodyti trūkumai galėjo būti vertinami skirtingai, nei įvertino teismas, nepateikė.Dėl elektroninės parduotuvės sąsajų su buhalterine programa „Rivilė“ arba buhalterinės apskaitos sistema „Balansas 2006“ apeliacinės instancijos teismas vėl gi pažymi, jog ir šiuo klausimu byloje egzistuoja prejudiciniai faktai. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas aktualioje nutartyje nustatė, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo labiau tikėti, jog pagrindinė sutarties netinkamo vykdymo problema buvo negalėjimas tinkamai naudotis sąsajomis su Rivilės programa. Atitinkamai, nesant tokių duomenų, yra nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad šio trūkumo įvertinimas 500,00 Lt yra neadekvatus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nenustatė pagrindo pakartotinei ar papildomai ekspertizei nustatyti sąsajos su Rivilės programa buvimui skirti.Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet – motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas eksplicitiškai neįvardijo teisės normos, kuria remdamasis konstatavo, kad atsakovas turi teisę į užmokestį tik už tuos darbus, kuriuos tinkamai atliko, nelaikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo trūkumu, atsižvelgiant į tai, kad šis teiginys seka iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-254-823/2015, kurioje pateikta detali byloje taikytinos teisės apžvalga.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, nuspręsti, kas kiekvienu konkrečiu atveju yra laikoma svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecija.Nagrinėjamu atveju ieškovas terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti praleido 10 dienų, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra daug net ir paties praleisto termino trukmės kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai atostogos nėra laikomos svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir šiuo atveju tai laikytina svarbia priežastimi. Nagrinėjama byla vyksta itin ilgą laiką, tuo tarpu su ja nuo pat jos iniciavimo bendrovėje UAB „Sidabrinis medis“ nepertraukiamai dirba vienintelis asmuo – jos darbuotojas A. D., dėl kurio atostogų terminas buvo praleistas. Šių aplinkybių kontekste atsisakymas atnaujinti procesinį terminą būtų nepagrįstai suvaržęs ieškovo teisę gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovas, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog papildomo sprendimo priėmimo klausimą teismas gali išspręsti ir savo iniciatyva ir tokiu atveju teismas nėra ribojamas jokiu terminu.Atsakovo teigimu, ginčo papildomas sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nepateikti motyvai nagrinėjamo procesinio termino atnaujinimo klausimu. Su šiuo atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka bei pažymi, jog CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją; atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Taigi, atnaujinus procesinį terminą rezoliucija, papildomas sprendimas neturėjo apimti jokių motyvų dėl ginčo termino atnaujinimo ir tokio procesinio veiksmo priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus bei panaikinti ar pakeisti skundžiamus sprendimą ir papildomą sprendimą šių apeliacinių skundų motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, pagrindo tenkinti ieškovo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra ir jie yra atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo UAB „Sidabrinis medis“ ir atsakovo UAB „Idamas“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.