- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-2334-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17325-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- UAB „Doka Lietuva“
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Doka Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
I. V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atnaujinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Doka Lietuva“ neteisėtu, negrąžinti į darbą, priteisti ieškovui iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004-07-26 dirbo UAB „Doka Lietuva“ direktoriaus pareigose, 2014-02-26 buvo atšauktas iš šių pareigų kaip praradęs vienintelės akcininkės pasitikėjimą. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas nepaaiškinus priežasčių, neįvardijus veiksmų, dėl kurių jis neva prarado pasitikėjimą. Per visą darbo įmonėje laikotarpį ieškovas savo darbines pareigas vykdė tinkamai, neturėjo nuobaudų, buvo lojalus ir užtikrino bendrovės ekonominių rezultatų augimą, be to įmonės veiklą ne kartą tikrinę mokesčių inspekcija ir E. Y. kompanijos auditas jokių pastabų jam neturėjo, todėl atleidimas iš darbo buvo jam netikėtas. Be to, pažeidžiant DK normų reikalavimus, jis buvo atšauktas iš pareigų laikinojo nedarbingumo metu: ieškovas sirgo ir turėjo laikiną nedarbingumą nuo 2014-02-26 iki 2014-04-17. Atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant darbo santykius be įspėjimo ir neigiamu pagrindu laikinojo nedarbingumo metu ieškovui sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo ateitimi jausmą. Tai sąlygojo ieškovo sveikatos pablogėjimą: ieškovas sirgo du mėnesius. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą ieškovas vertino 5 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Doka Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad UAB „Doka Lietuva“ yra dukterinė bendrovės Doka GmbH, kurios vienintelė akcininkė yra Umdasch AG, ir priklauso įmonių grupei (koncernui) U. G.. UAB „Doka Lietuva“ veiklą vykdo statybų sektoriuje, specifinėje srityje - statybinių klojinių betono konstrukcijoms gamyba ir realizavimas. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta 2004-07-26, su ieškovu pasirašytos valdymo organo veiklos taisyklės (jų nauja redakcija galioja nuo 2010-01-01). 2013 m. rugpjūčio mėn. Rygoje vykdant personalo mokymus bendrovėje Doka Latvia, SIA, kurios valdybos nariu buvo ieškovas, buvo nustatytas atsargų vertės suklastojimas. To pasėkoje buvo pradėtas vidinis auditas, kuriuo metu nustatyta, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, padarė visą eilę pažeidimų, kurie ir buvo užfiksuoti audito ataskaitoje. Paaiškėjo, kad suklastoti inventorizacijos duomenys, kad vien tik Lietuvoje yra keturios susijusios su ieškovu statybų sektoriaus bendrovės, kurios yra UAB „Doka Lietuva“ tiekėjai arba klientai, su kuriais ieškovas, neinformuodamas atsakovo, sudarė sutartis savo ar šeimos interesams tenkinti, veikė nesąžiningai, priešingai atsakovo interesams. Be to, buvo nustatyta, kad ieškovas, pažeisdamas U. G. elgesio kodekso nuostatas, suteikė tretiesiems asmenims didesnės nei 100 Eur vertės dovanas (naudą). Taigi, ieškovas atsakovui ir kitoms U. G. bendrovėms nebuvo lojalus, veikė priešingai atsakovo interesams, todėl netinkamai vykdydamas direktoriaus pareigas prarado įmonių grupės (t.y. vienintelio akcininko) pasitikėjimą, dėl ko, 2014-02-21 vienintelio akcininko sprendimu pagrįstai buvo atšauktas iš pareigų. Pranešimas apie atšaukimą iš pareigų pateiktas ieškovui 2014-02-25, tačiau ieškovas tą dieną atsisakė jį priimti, pranešimas pasirašytinai įteiktas antrojo susitikimo metu- kitą dieną, t.y. 2014-02-26, kai apie 14 val., ieškovui atvykus į darbą pasiimti daiktų. Šio susitikimo metu ieškovas neinformavo atsakovo apie negalavimus ir turėtą nedarbingumą. Naujas direktorius I. P. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo bei galutinio atsiskaitymo. Ieškovui išmokėtas atlyginimas už 18 dirbtų darbo dienų bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovo nuomone, išeitinė pašalpa ieškovui nepriklauso, kadangi jis atleistas iš darbo esant jo kaltei. Pranešimas apie atšaukimą iš pareigų ieškovui įteiktas 2014-02-26, tačiau jis kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo tik 2014-05-15, taigi praleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Kadangi ieškovas laikinojo nedarbingumo metu turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises per atstovą, tai pagrindo atnaujinti jam ieškinio senaties terminą, atsakovo manymu, nėra, o ieškinio senaties termino, kurio nėra pagrindo atnaujinti, pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti.
Atsikirsdamas į atsakovo teiginius, ieškovas teismui aiškino, jog neturėjo jokių galių ir įtakos koreguoti metinės inventorizacijos rezultatus, už ją buvo atsakingi kiti asmenys, dalis jų, paaiškėjus inventorizacijos rezultatams ir atsargų vertės neatitikimams, buvo nubausti drausminėmis nuobaudomis, įmonės finansinės veiklos rodikliai dėl inventorizavimo rezultatų nenukentėjo, paties ieškovo dalyvavimas inventorizacijoje pasireiškė tik būtinumu sužiūrėti, kad ji būtų atliekama laiku; narystė kitose bendrovėse ar šių bendrovių sąsajos su kitais ieškovo šeimos nariais jokios žalos atsakovo bendrovei nepadarė, atlygio už buvimą valdybos nariu bendrovėje ,,Eurokortas“ ieškovas negavo; buvimas valdybos nariu bendrovėje ,,Visorių centras“ – formalus, atlygio už tai ieškovas teigia taip pat negavęs, o informacija apie dalyvavimą valdyboje buvo ir yra juridinių asmenų registre, tad buvo prieinama visiems, tame tarpe ir atsakovui, pastarasis tebesinuomoja patalpas iš ,,Visorių centras“, nuomos kaštai didesni nei buvo ieškovui vadovaujant, tad jokių nuostolių ar žalos dėl to atsakovas nepatyrė; verslo santykiai su UAB ,,Conkreta“ buvo palankūs pačiam atsakovui, tiesiogiai sutarčių su šia bendrove ieškovas pats asmeniškai nesudarinėjo, už tai buvo atsakingi kiti asmenys, šiuo aspektu jokių neigiamų pasekmių, anot ieškovo, atsakovas taip pat nepatyrė, pirkimai-pardavimai atsakovui atnešė tik naudą, nes maržos buvo pelningos, pardavimų apyvarta ir apimtys nuo to tik didėjo; atsakovo įmonėje dėl visko buvo atliekami patikrinimai ir auditai visus 10 ieškovo vadovavimo įmonei metų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; jokių dovanų tiesiogiai niekam pats ieškovas neteikė, už tai buvo atsakingi kiti asmenys, šiam klausimui kuruoti buvo paskirti kiti darbuotojai; dėl etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo jokios ieškovo kaltės, anot jo, nėra, nes paties šio kodekso ieškovo vadovavimo įmonėje metu dar nebuvo, jo įgyvendinimas tik buvo realizuojamas.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. B. atsakovo UAB „Doka Lietuva“ naudai 1 512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš ieškovo V. B. 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), valstybės naudai.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, VSDFV informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, nustatė, kad nedarbingumo pažymėjimas ieškovui buvo išduotas būtent VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninėje, todėl padarė išvadą, kad pranešimas apie atšaukimą iš direktoriaus pareigų buvo įteiktas ieškovui iki jo laikinojo nedarbingumo periodo pradžios ir apie laikinąjį nedarbingumą tuo metu atsakovui negalėjo būti žinoma, apie tai ieškovas darbdavio neinformavo, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Teismas sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi, ieškovas, jam 2014-02-26 įteikus pranešimą apie atšaukimą iš pareigų, vos kelių valandų bėgyje atsidūrė ligoninėje, chirurginiame skyriuje, kuriame išbuvo 12 lovadienių, po to buvo nedarbingas dar iki 2014-04-17 ir kreipėsi į teismą nepraėjus 1 mėnesio terminui nuo minėtos nedarbingumo pasibaigimo datos. Iš dalies sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas turėjo teisę per atstovą realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau, iš kitos pusės, atsižvelgęs į darbo bylų specifiką, siekiant suteikti galimybę asmeniui įgyvendinti savo teisę būti išklausytam, teismas atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą. Teismo įsitikinimu, atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, nes tokią galimybę numato Darbo kodeksas, formuluodamas, jog darbo sutartis gali būti nutraukta ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Toks pagrindas yra įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje – kai bendrovės vadovą išrinkęs organas priima sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Nuostatą, jog bendrovių vadovai, gali būti atleisti iš darbo net ir vadovo nedarbingumo laikotarpiu patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007. Teismas jokių procedūrinių atleidimo pažeidimų šiuo atveju nenustatė. Kadangi atsakovas panaudojo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų institutą, kuriam taikomi kiti nei DK numatyti atleidimo pagrindai, tad ir būtinumas raštu pasiaiškinti nėra privalomas, o žodžiu apie atleidimo pagrindus ieškovas buvo informuotas. Teismo manymu, teisinės prielaidos ir pagrindai atleisti ieškovą iš darbo jam praradus pasitikėjimą byloje yra pilnai įrodyti. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išklausęs visų bylos dalyvių, o taip pat ir liudytojų paaiškinimų, konstatavo, kad ieškovas pažeidė su juo sudarytos darbo sutarties 2 punktą, Valdymo organo veiklos taisyklių, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas, 4 skyriaus nuostatas dėl sudaromų sandorių patvirtinimo (2006-12-01, 2010-01-01 Valdymo organo veiklos taisyklės, 2 t. b.l. 26 - 64), taip pat civilinio kodekso (toliau tekste CK ) 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, numatančias, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams bei apie tai privalo informuoti juridinio asmens organo narius. Minėtas nuostatas ieškovas pažeidė sudarydamas sandorius su juo susijusiomis įmonėmis: UAB „Conkreta“, UAB „Eurokortas“, UAB „Visorių centras“, UAB „Monbeta“. Įvardintose bendrovėse pats ieškovas, arba jo dukra V. B. yra valdybos nariai, akcininkai,ieškovo pavaldiniai N. V., A. B. yra akcininkai, turintys po 1/3 bendrovės akcijų ir vykdo veiklą analogiškame sektoriuje, kaip ir UAB „Doka Lietuva“. Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius apie galimą savo poelgio pateisinimą ir mėginimą kaltę suversti kitiems. Atsakovo įmonei ieškovas vadovavo gana ilgą laiką, todėl teismo nuomone, ieškovas negalėjo nežinoti apie įprastą geram verslui taikomą praktiką, tad turėdamas akivaizdžių sąsajų su giminingomis įmonėmis privalėjo informuoti savo tiesioginį darbdavį tikslu išvengti tokių galimų interesų konfliktų, taip pat kontroliuoti kitus įmonės darbuotojus, nes tokia besąlyginė pareiga atsiranda jam, kaip įmonės vadovui savo parašu tvirtinančiam visus įmonės dokumentus. Kadangi ieškovas prarado vienintelės akcininkės pasitikėjimą ir tai įvyko dėl jo kaltų veiksmų, todėl DK 140 straipsnio 2 dalies nuostata dėl teisės į išeitinę išmoką ieškovui netaikoma.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (ieškovas) V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pilnai patenkinti ieškinio reikalavimai bei priteistas ieškovui iš atsakovo vidutinis darbo užmokesti už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodė, kad teismas nevertino liudytojų D. V. ir L. R. parodymų, kurie patvirtino, jog buvo informuoti jog ieškovas serga ir yra ligoninėje. 2014-02-26 pokalbio su I. P. metu informavo, kad jaučiasi blogai ir ruošiasi kreiptis į medikus. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie savo nedarbingumą. Juolab, kad atsakovas nebuvo nustatęs tvarkos kaip reikėtų informuoti atsakovą dėl darbuotojų nedarbingumo. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė perskaityti 2014 02 24 vidinio audito ataskaitos, o tik buvo kalbamasi žodžiu apie galimas atleidimo aplinkybes. Todėl ieškovas neturėjo tinkamos galimybės pasiaiškinti dėl 2014 02 24 vidinio audito ataskaitoje, kurios pagrindu buvo atleistas iš darbo, jam reiškiamų kaltinimų. Dėl ieškovo dalyvavimo atsakovo nurodytų įmonių veikloje ne tik, kad nenukentėjo atsakovo interesai, bet priešingai toks dalyvavimas buvo išimtinai atsakovo interesais. Todėl ieškovui nekilo jokių abejonių, dėl ko reikėtų atsiklausti akcininkų susirinkimo. Be to jokio reikalavimo kreiptis į visuotinį akcininkų susirinkimą dėl susijusių asmenų darbo sutartyje nebuvo. Pirmos instancijos teismas nurodydamas, jog ieškovas turėjo veikti bendrovės interesais, nenustatė nei vieno fakto kada dėl ieškovo veiklos nukentėjo bendrovės interesai arba buvo veikiama prieš bendrovės interesus. Ieškovo dalyvavimas UAB „Visorių centras", UAB “Eurokortas” įmonėse buvo neatlygintina veikla, UAB “Visorių centras” valdybos nario pareigas ieškovas sutiko užimti neatlygintinai kaip didžiausio nuomininko atstovas, UAB “Eurokortas” valdybos nariu jis tapo iki įsidarbinant pas atsakovą, o sandorius su UAB “Conkreta“ ir UAB “Monbeta” sudarė bei prekybines nuolaidas taikė kiti bendrovės ar koncerno darbuotojai. Ieškovas veikė bendrovės interesais, o teismas jokių bendrovės interesų pažeidimo faktų nenustatė, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad reikia suteikti daugiau informacijos atsakovui, nei buvo suteikta. Kadangi ieškovo veiksmuose nėra kaltės ir bendrovės interesams nebuvo pakenkta, todėl ieškovo atleidimas iš darbo grindžiant jo kalte yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną ieškovui neišmokėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, todėl privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nors šis reikalavimas teikiant ieškinį nebuvo pareikštas, tačiau yra tiesiogiai susijęs su ieškovo reikalavimu dėl išeitinės išmokos priteisimo, be to pagal Civilinio proceso kodekso XX skyriaus nuostatas teismas darbo bylose turi būti aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savo sprendime nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo darbo sutarties 14 punkto, taip pat teismas nevertino liudytojo atsakovo atstovo Ivan A. P. parodymų, kad ieškovas iš esmės buvo atleistas už atsakovo Etikos kodekso pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Doka Lietuva“ atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovės valdymo organai turi įstatymu užtikrintą teisę atšaukti iš pareigų vadovą, neatitinkantį įmonės interesų. Įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio - tam, kad būtų atšauktas bendroves vadovas, užtenka kompetentingo valdymo organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo darbo kokybės vertimu ar pan. Administracijos vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis. Akcininko 2014-02-21 sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų reikalavimų. Akcininkui pareiškus nepasitikėjimą ieškovu, pasibaigė jo duotas ieškovui pavedimas vadovauti bendrovei ir ieškovas negali reikalauti pripažinti tokį akcininko sprendimą neteisėtu bei priteisti užmokestį už tariamą priverstinės pravaikštos laiką. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad ieškovui pranešimas apie atšaukimą iš vadovo pareigų įteiktas iki jo laikinojo nedarbingumo periodo pradžios, be to, atšaukiant įmonės vadovą, minėta Darbo kodekso norma netaikoma. Ieškovo atleidimas akcininko sprendimu dėl pasitikėjimo praradimo nėra ir negali būti vertinamas kaip drausminė nuobauda dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Vadovo atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis. Atsakovas neprivalo motyvuoti ir įrodinėti savo sprendimo atšaukti vadovą dėl pasitikėjimo praradimo. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą išmokėti išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai nurodė, kad ieškovas prarado akcininko pasitikėjimą dėl savo kaltų veiksmų, todėl minėta įstatymo norma negali būti taikoma. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad su ieškovu visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną. Vidaus audito išvada, ją pagrindžiantys dokumentai, liudytojų Birgit B. L., F. H., I. P., M. G., E.H. W. parodymai patvirtina, kad sprendimas atšaukti ieškovą priimtas dėl jo interesų konflikto nuslėpimo, nepakankamos pavaldžių darbuotojų kontrolės, pažeidimų įtraukiant į apskaitą neteisingų inventorizacijos duomenų, neleistinos vertės dovanų verslo partneriams dalijimo. Visi šie pažeidimai yra nevienkartiniai, padaryti ilgą laiką piktnaudžiaujant akcininko pasitikėjimu ir jie paaiškėjo tik akcininkui atlikus ieškovo veiklos vidaus auditą. Dėl nustatytų pažeidimų akcininkas priėmė sprendimą ne tik atšaukti ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, bet ir kreiptis į teisėsaugos organus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovo buvimas ieškovo ir kitų bendrovių, esančių atsakovo klientais arba tiekėjais, vadovu yra akivaizdus interesų konfliktas, nes šioje situacijoje ieškovas privalėjo būti lojalus dviem skirtingiems juridiniams asmenims, turintiems skirtingus interesus. Interesų konflikto situacija ieškovui atsirado tuo momentu, kai UAB „Eurokortas", ieškovui veikiant būnant atsakovo vadovu, tapo atsakovo klientu arba tiekėju. Nei nuomos sutarties su UAB „Visorių centras" sąlygos, taikomos tarp sutarties šalių po ieškovo atšaukimo, pats savaime komercinių santykių tęsimas nepateisina ieškovo pažeidimo nuslepiant interesų konfliktą. Ieškovo teiginiai, kad už sutarčių su susijusiomis įmonėmis sudarymą yra atsakingi kiti asmenys, prieštarauja jo, kaip įmonės vadovo, teisiniam statusui pagal Akcinių bendrovių įstatymą, bendrovės įstatus.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Ginčas yra kilęs iš akcinės bendrovės vadovo darbo teisinių santykių su akcine bendrove, atleidus vadovą remiantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ABĮ 37 straipsnio 4 dalies pagrindu. DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. DK dvyliktojo skyriaus ketvirtasis skirsnis skirtas reguliuoja darbo sutarties pasibaigimą. Minėto skirsnio 124 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pabaigos pagrindai, tarp kurių DK 124 1 dalies 1 punktas įvardija pagrindą kai darbo sutartis nutraukiama DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties su Akcinės bendrovės vadovu nutraukimo pagrindus numato ABĮ 37 straipsnio 3 dalis numatanti, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). LAT 2012 05 09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012 pažymėjo, kad Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai ar netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos.
Šioje byloje apeliantas neginčija absoliučios darbdavio teisės atšaukti jį iš pareigų, tačiau kvestionuoja savo kaltę dėl to, kad buvo atšauktas iš pareigų ir remdamasis DK 140 straipsnio 3 dalies nuostata teigia jog jam, nesant jo kaltės, darbdavys privalėjo išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką.
Atsakovas ir apelianto darbdavys UAB „Doka Lietuva“ yra 2014 07 21 įregistruotas juridinis asmuo (t.1,b.l. 42-46), kurio vienintelis akcininkas yra Doka GmbhH įmonių grupė iš Austrijos, atstovaujamas ir valdomas vienas meniškai kai juridinio asmens vardu veikia jo vadovas. Ieškovas buvo paskirtas vadovu nuo įmonės įsteigimo iki jo atšaukimo.
Byloje nustatytos tokios žemiau įvardijamos faktinės ginčo aplinkybės. Ieškovas pagal šalių 2004 07 26 sudarytą bendrovės vadovo darbo sutartį Nr.01(t.1,b.l. 47-52) neterminuotai nuo 2004 07 27 priimtas dirbti atsakovo UAB „Doka Lietuva“, kurios vienintelis akcininkas yra Doka GmbH vadovu.
2014 02 21 priimtas vienintelio atsakovo akcininko sprendimas atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2014 02 25, kaip praradusį vienintelio akcininko pasitikėjimą ir direktoriumi paskirti Ivan A. P., kuris direktoriaus pareigas turėjo pradėti eiti nuo 2014 02 25.
2014 02 25 jam adresuotą pranešimą apie atleidimą iš pareigų ieškovas pasirašyti atsisakė, ką patvirtina trijų asmenų parašai pranešime. Šio susitikimo fakto neneigia pats ieškovas, apklausti teisme akcininko atstovai I. P., B. L. ir F. H. patvirtino pranešimo įteikimo ieškovui faktą, kartu nurodydami, kad su ieškovu buvo sutarta dėl susitikimo dar ir kitą dieną – 2014-02-26, kadangi ieškovas pageidavo, jog susitikime dalyvautų ir jo advokatas.
2014 02 26 ieškovui atvykus į darbovietę vienam (be advokato) jis supažindintas su pranešimu(t.1,b.l. 57,58) apie atleidimą pasirašytinai, ieškovas pasirašydamas pranešimą nurodė nesutinkąs su pranešime nurodytais atleidimo pagrindais apie ką liudija jo parašas po pranešimo tekstu. Tos pačios dienos (2014 02 26) naujai paskirtojo direktoriaus Ivan A. P. įsakymu ieškovas atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2014 02 26 pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 2014-02-26 16:42 val. buvo išsiųstas pranešimas SODRAI apie darbo sutarties nutraukimą (1t. b.l. 59, 62-63).
Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu sumokėdamas jam priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas (t.1,b.l. 60).
Atsakovas neigė turėjęs kokių nors duomenų iki įsakymo apie ieškovo atleidimą priėmimo apie jo laikiną nedarbingumą, nes ieškovas jų nepateikė. Kad šie atsakovo teiginiai teisingi spręstina ir iš kitų byloje esančių duomenų. Ieškovas į bylą yra pateikęs VSDFV pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo iš kurios matyti, kad 2014-05-15 duomenimis, ieškovo nedarbingumo laikotarpis užfiksuotas nuo 2014-02-26 iki 2014-04-17, pirmojo pažymėjimo už nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-02-26 iki 2014-03-12 išdavimo data yra 2014-03-12 (1t. b.l. 8). Ieškovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2014/5312 nurodyta, kad ieškovas atvyko į ligoninės stacionarą 2014-02-26 15:43 val., kur buvo paguldytas į chirurgijos skyrių, išrašytas- 2014-03-10 (3 t. b.l. 23). Ieškovas pateikė pažymą dėl apsilankymo UAB „SK impeks medicinos diagnostikos centre“, kurioje nurodoma, kad 2014-02-26 8:35 val. jis lankėsi pas gydytoją kardiologę, 9:30 val. - pas gydytoją klinikinę fiziologę (3t. b.l. 24). Kaip jau minėta iš VSDFV informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas būtent VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninėje. Todėl išanalizavęs minėtus duomenis pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad pranešimas apie atšaukimą iš direktoriaus pareigų buvo įteiktas ieškovui iki jo laikinojo nedarbingumo periodo pradžios ir apie laikinąjį nedarbingumą pranešimo įteikimo metu darbdavys negalėjo žinoti, nes ieškovas darbdavio apie tai tinkamai neinformavo, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Ta aplinkybė, kad liudytojai nurodė jog ieškovas dalyvaudamas pokalbyje su naujai paskirtuoju direktoriumi paminėjo jog blogai jaučiasi negali būti vertinama kaip tinkamas informavimas apie ieškovo nedarbingumą nes jis buvo atvykęs į darbovietę, pasirašydamas nenurodė sergąs nors nurodė nesutinkąs su atleidimo pagrindais. Be to, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant šalių ginčą, nes akcininkams atšaukus akcinės bendrovės vadovą jo nedarbingumas nesudaro kliūčių jį atleisti. Tokią vadovo teisinę padėtį lemia tai kad tarp jo ir bedrovės vadovui pradėjus eiti pareigas atsiranda santykiai, kurie turi ne tik darbo bet ir pavedimo santykių bruožų ir yra fiduciariniai grįsti išimtinai bendrovės akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika 2007 10 12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007) nurodant jog bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimti disponuoti bendrovės turtu, lemia tai jog bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti, o DK 131 straipsnio nustatytas draudimas nutraukti darbo sutartį vadovo darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui, apribotų bendrovės akcininkų teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu ir neleistų tinkamai užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesų, paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Remdamasis tuo kasacinis teismas priėjo išvados, kad apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu nustatytas DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra bendrovės vadovui taikytina socialinė garantija. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad jo negalima buvo atleisti laikino nedarbingumo laikotarpiu.
Bendrovės ir jos vadovo santykiai reguliuojami specifiškai jiems netaikant visos eilės DK nuostatų, priimtų labiau apsaugoti darbuotoją kaip silpnesnę darbo santykių šalį. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad darbo su vadovu sutartis baigiasi kito įstatymo - ABĮ nustatytu pagrindu, akcininkams atšaukus jį iš pareigų (DK 124 straipsnio 1punktas).
Bendrovę ir jos vadovą siejantys fiduciariniai teisiniai santykiai, reguliuojami iš vienos pusės darbo teisės normų iš kitos ABĮ nuostatų lemai ir tai, kad vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo bendrovei veiklos, atsakomybės reikalavimai. Vadovas privalo rūpintis išimtinai bendrovės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai ir sąžininga, atsakovo už bendrovės veiklos teisėtumą.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia vadovo teisinė padėtis bei reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu. Fiduciariniai su bendrovę vadovą siejantys santykiai iš vienos pusės, platus jam suteiktų įgalinimų veikti bendrovės vardu ratas iš kitos pusės, lemia ir tai, kad įstatymai numato paprastesnę (lengvesnę) praradusio akcininkų pasitikėjimą vadovo atleidimą, nes santykiai grįsti pasitikėjimų jį praradus nebegali tęstis. Akcininkai atšaukdami vadovą pasitikėjimo juo praradimą gali konstatuoti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkamas bendrovės veiklos organizavimas, akcininko nustatytų tikslų neįgyvendinimas, nepakankama pavaldžių darbuotojų kontrolė, interesų konfliktas ir pan. Akcininkų teisė atšaukti vadovą iš pareigų yra absoliuti ir ne kvestionuotina, o jo kaltė turi būti įrodinėjama tik tuo atveju kai, kaip šioje byloje, vadovas atleidžiamas nesumokant jam išeitinės išmokos už du mėnesius, numatytos DK 140 straipsnio 4 dalyje.
LAT 2006 06 07 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2006 yra pažymėjęs, kad DK 140 straipsnyje numatyta išeitinė išmoka yra viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Minėtoje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs kad nutraukiant darbo sutartį kituose įstatymuose numatytais atvejais, išeitinė išmoka taip pat priklauso visiems atitinkamu pagrindu atleidžiamiems darbuotojams, jos išmokėjimo galimybę siejant su vienintele sąlyga – atleidžiamo iš darbo darbuotojo kaltės dėl atleidimo nebuvimu, o dydį – su jo gautu vidutiniu darbo užmokesčiu. Pareiga teisme įrodyti atleidžiamo darbuotojo kaltę tenka darbdaviui.
Pirmosios instancijos teismas išklausęs bylos dalyvių, liudytojų paaiškinimų priėjo išvados, kad ieškovas pažeidė su juo sudarytos darbo sutarties 2 punkto nuostatas. Minėtas punktas numato, kad jei vadovui akcininkų sprendimais ir vidaus darbo tvarka nėra patikėtos specialios užduotys jis yra atsakingas už visus einamuosius bedrovės reikalus. Detaliai bendrovės vadovo funkcijos, pareigos ir užduotys yra apibrėžiamos bendrovės įstatuose bei bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Vadovaudamasis Bendrovės įstatais, bendrovės akcininkų sprendimais bendrovės vadovo pareiginiais nuostatais bendrovės vadovas vienasmeniškai atstovauja bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose numatytais atvejais vadovas prieš priimdamas tam tikrus sprendimus ar atlikdamas tam tikrus veiksmus bendrovės vardu turi gauti išankstinį bendrovės akcininkų pritarimą. Vykdydamas visus veiksmus ir priimdamas sprendimus bendrovės vadovas turi veikti darbdavio, UAB „Doka Lietuva“ akcininkų ir visos Doka grupės labui ir jų interesais (1 t. b.l. 47).
Šalių darbo sutarties 14 punkte numatytas konkurencijos draudimas. Minėtame punkte nurodyta jog bendrovės vadovas visą savo darbo jėgą privalo sutelkti į bendrovę jam taikomos įstatymų nuostatos dėl konkurencijos draudimo. Užsiimti verslu ar bet kokia kita atlyginama veikla bendrovės vadovui leidžiama tik turint išankstinį, raštišką bendrovės akcininkų visuotinio susirinkimo (vienintelio akcininko) sutikimą. Leidimui užsiimti neatlygintina veikla taip pat būtinas raštiškas išankstinis visuotino akcininkų susirinkimo (vienintelio akcininko) sutikimas, jei dėl šios veiklos gali nukentėti bendrovės interesai. Minėtas darbo sutarties punktas taip pat numatė, kad bendrovės vadovui leidžiama įsigyti kitų įmonių kapitalo dalių jei toks įsigijimas neturės jokios neigiamos įtakos bendrovei arba dėl įsigyjamos įmonės statuso nekils tarp šios įmonės interesų ir Doka grupės įmonių interesų konflikto (pvz. jei įsigyjama įmonė yra Doka grupės įmonių tiekėjas arba klientas. Minėtas darbo sutarties punktas taip pat numatė bendrovės vadovo pareigą kilus abejonių ar planuojamiems veiksmams reikalingas bendrovės sutikimas, prieš imantis šių veiksmų atsiklausti dėl jų visuotinio akcininkų susirinkimo (vienintelio akcininko). Taigi, pačioje darbo sutartyje buvo numatyta ieškovo pareiga visais atvejai dėl galimo interesų konflikto bent jau atsiklausti vienintelio akcininko, to nepadarydamas apeliantas vienareikšmiškai pažeidė sutarties sąlygas sudarydamas akcininkui pagrindą juo nebepasitikėti. Todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas jog darbo sutartis nenumatė vadovo pareigos kreiptis dėl sutikimo į akcininkus kai dėl jo veiklos galimas interesų konfliktas.
Valdymo organo veiklos taisyklių (2 t. b.l. 26- 64), su kuriomis buvo supažinęs, 4 skyriaus nuostatas dėl sudaromų sandorių patvirtinimo, taip pat civilinio kodekso CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas numatančias, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams bei apie tai privalo informuoti juridinio asmens organo narius.
Iš į bylą pateiktos 2014 02 24 audito ataskaitos Nr. R 006 – 14 BALT kopijos (t.,b.l.133-153,t.2,b.l. 11-24) matyti, kad atlikus juridinių asmenų registro apžvalgą nustatyta kad:
Apelianto dukra ir atsakovo pardavimų vadovas nuo 2006 metų turi po 1/3 UAB „Konkreta“ užsiimančia didmenine prekyba mediena statybos medžiagomis ir sanitarine įranga, akcijų;
Pats apeliantas yra UAB „Eurokortas“ valdybos narys ir akcininkas, bendrovės buveinė registruota tuo pačiu adresu Visorių g. 27, Vilniuje kaip ir atsakovas užsiima pastatų ir jų dalių statyba, prekyba, nekilnojamojo turto sandoriais;
Apeliantas taip pat yra UAB „Visorių centras“ valdybos narys, nes UAB „Eurokortas priklauso 49 procentai UAB „Visorių centras“ akcijų;
Apelianto dukra ir atsakovo pardavimų vadovas, bei Klaipėdos filialos pardavimų vadovas turi po 1/3 UAB „Monbeta“ akcijų
Apeliantas yra sudaręs sandorius su minėtomis bendrovėmis, kuriuose šios bedrovės veikė arba kaip atsakovo klientai arba kaip tiekėjai taigi interesų konfliktas, kaip jis apibrėžtas šalių pasirašytos darbo sutarties 14 punkte akivaizdus. Apie ieškovo sąsajas su minėtomis įmonėmis - atsakovo klientais ar tiekėjais – atsakovui tapo žinoma tik atlikus vidinį auditą. Ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, negalėjo nežinoti apie pareigą apie šiuos faktus savaime traktuotinus kaip sukeliančius galimą interesų konflikto situaciją pranešti bendrovės akcininkui, juolab, kad tokia pareiga jam kilo ir iš darbo sutarties su darbdaviu 14 straipsnio nuostatų. Todėl, kolegijos nuomone pats nepranešimas sąmoningai nutylint, apie tokią situaciją akcininkui, sudaro pastarajam pakankamą pagrindą reikšti vadovui nepasitikėjimą dėl jo kaltės. Kaip jau minėta šalių pasirašytos bendrovės vadovo darbo sutarties 14 straipsnyje numatyta jog užsiimti verslu ar kitokia atlygintina ar neatlygintina veikla bendrovės vadovas (ieškovas) gali tik turėdamas rašytinį vienintelio akcininko sutikimą, jeigu dėl šios veiklos gali nukentėti įmonės interesai. Šiuo atveju akivaizdu, kad bendrovės vadovas atsižvelgiant į vadovams keliamus itin aukštus kompetencijos reikalavimus turėjo suvokti ir suvokė egzistuojant jo veikloje už atsakovo ribų galimybę kilti interesų konfliktui ir privalėjo pranešti apie esamą situaciją vieninteliam akcininkui. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo teiginiai, kad jis negali būti kaltinamas nepranešęs apie minėtus faktus, nes atsakovo įmonėje nebuvo rašytinės tvarkos kaip elgtis panašiu atveju, kad jis nežinojęs jog apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje privalu pranešti ir privalu tai padaryti raštu atmetami. Liudytoju apklaustas Dr. W. E. H. parodė, jog pagal koncerne ir dukterinėse įmonėse nusistovėjusią praktiką užsiimti panašia papildoma veikla draudžiama, nes tai prieštarauja gerai verslo praktikai, tokia išimtis apspręsta darbo sutartyse, bet kuriuo atveju apie dalyvavimą kitų įmonių veikloje būtina pranešti darbdaviui raštu, o pastarasis sprendžia – pritarti tokiai papildomai veiklai ar ne. Liudytojas patikino, jog 10 metų jam pavaldžiu būdamas ieškovas nei žodžiu, nei raštu apie tai nepranešė.
Kolegija Konstatuoja jog pirmosios instancijos teiginys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant ar darbdavys turėjo pagrindą konstatuoti ieškovą praradus darbdavio pasitikėjimą dėl paties darbuotojo kaltės nėra svarbu konstatuoti jog ieškovo veikla už darbo sutarties ribų kaip nors konkrečiai pažeidė darbdavio interesus, užtenka konstatuoti jog ši veikla galėjo sukelti interesų konfliktą, o ieškovas būdamas sąžiningas apdairus ir rūpestingas vadovas privalėjo apie tokią savo veiklą pranešti, bet nepranešė savo darbdavio vieninteliam akcininkui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas atsakovo bendrovei vadovavo ilgą laiką, (10 metų) todėl negalėjo nežinoti apie įprastą geram verslui taikomą praktiką ir turėdamas akivaizdžių sąsajų su giminingomis įmonėmis privalėjo informuoti savo tiesioginį darbdavį tikslu išvengti tokių galimų interesų konflikto, taip pat kontroliuoti kitus įmonės darbuotojus, nes tokia besąlyginė pareiga atsiranda jam, kaip įmonės vadovui savo parašu tvirtinančiam visus įmonės dokumentus. To nepadaręs ieškovas pažeidė savo darbines pareigas ir turi prisiimti atsakomybę dėl galimų savo pareigos pažeidimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismo išvada jog nuslėpdamas paminėtus faktus ieškovas nevykdė vadovo lojalumo pareigos, nebuvo pakankamai sąžiningas atsakovo ir kitų įmonių grupės bendrovių atžvilgiu, dėl ko prarado tiek vienintelės akcininkės, tiek įmonių grupės pasitikėjimą ir pagrįstai buvo atšauktas iš UAB „Doka Lietuva“ vadovo pareigų yra teisėta pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl DK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka ieškovui neturėjo būti priteisiama.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs jog su ieškovu atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, ginčo dėl atsiskaitymo su atleistu darbuotoju nėra, pagrįstai ieškinį atmetė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo atsakovo naudai remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal atsakovo pateiktą mokėjimo pavedimo kopiją sudarančios 2 420 Eur . Atsižvelgiant į atsiliepimo apimtis, į tai, kad atsiliepime netiriamos ir nenagrinėjamos naujos procesiniuose dokumentuose neaptartos faktinės aplinkybės, remiantis Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo surašymą mažinamos iki 300 Eur .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. A. g., Vilniuje atsakovo UAB „Doka Lietuva“,įmonės kodas 300042618, buveinė V g. , Vilniuje naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.