- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-534-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01907-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 12-asis notarų biuras
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus miesto 12-asis notarų biuras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. U. pateikė Vilniaus mieto 1 apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visą (duomenys neskelbtini) mirusios M. U. palikimą – ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), priėmė jos sūnus pareiškėjas A. U.. Nurodė, kad iš karto po M. U. mirties pareiškėjas pradėjo šį turtą valdyti, juo rūpinasi iki šiol, prižiūri, tvarko, apmoka komunalines paslaugas. Siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į notarę, kuri atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi praleistas įstatymo numatytas terminas palikimui priimti. Kiti asmenys į šį palikimą nepretenduoja, kadangi pareiškėjo sesuo O. U. (duomenys neskelbtini) mirė, o tėvas G. U. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas A. U. nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, jog jis pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpinasi, prižiūri, tvarko, moka komunalinius mokesčius. Nurodė, kad pareiškėjui pateikus šiuos dokumentus, neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 12-asis notarų biuras atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-04-24 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas 2012-03-14 bei 2012-04-11 nutartimis siūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas rūpinosi paveldėtu turtu ir mokėjo už jį mokesčius. Teismo nustatytu terminu pareiškėjas šių duomenų nepateikė, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad priėmė palikimą po M. U. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 178, 185 str.). Teismas pažymėjo, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti siejamas su aktyviais įpėdinio veiksmais, todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad paveldimu turtu pareiškėjas pradėjo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad šie dokumentai nebuvo pateikti, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjas A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. U. mirties jos sūnus pareiškėjas A. U. faktiniu valdymu priėmė palikimą. Apelianto manymu, skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad teismas savo sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą motyvavo tik vienu argumentu – kad 2011-06-21 iki 2011-09-21 laikotarpiu nėra duomenų, jog pareiškėjas mokėjo už buto komunalines paslaugas. Paaiškina, kad už vandenį, šildymą, elektros energiją 2011-06-21 iki 2011-09-21 nemokėjo, nes turėjo daug išlaidų dėl motinos laidotuvių. Apeliantas nurodo, kad po motinos mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė manydamas, kad po motinos mirties jos turtas ir taip tenka pareiškėjui, t. y. įstatyminiam įpėdiniui. Apeliantas pažymi, kad mirus motinai jis ne tik gavo motinos laidojimo pašalpą, palaidojo motiną, sutvarkė ir nuolat prižiūri jo kapą, bet ir pasiėmė jos televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis, be to ir likusiu turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo dienos – remontavo ir prižiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių, apelianto manymu, pripažintinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis po motinos mirties palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes pareiškėjas A. U. neįrodė, kad priėmė palikimą po motinos M. U. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpinasi kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nurodoma, kad teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar atlikti nustatytais terminai ir pan. Pažymi, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, suinteresuoto asmens manymu, apeliacinis skundas yra atmestinas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 12-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ypatingosios teisenos bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę fakto. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys bylose dėl palikimo priėmimo yra kiti įpėdiniai, o kai jų nėra – apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto 12-asis notarų biuras dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neturi jokio teisinio intereso, nes teismo sprendimo pagrindu, atliekant įstatymo nustatytus notarinius veiksmus, tik įregistruoja nustatytus juridinius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 12-asis notarų biuras dėl pareiškėjo A. U. paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo bei dėl jo prašymo dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo galimybės prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo A. U. pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2012-04-24 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė, tačiau išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 5.51 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, juridinę reikšmę turinčio fakto, kad paveldėtojas palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo susiklosčiusią praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas, bei kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl toks teismo sprendimas dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų naikintinas CPK 330 str. pagrindu.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. U. kartu su palikėja M. U. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paveldėjo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)M. U. mirė, ko pasėkoje liko palikimas – ½ minėto buto. Nustatyta, kad vienintelis pirmos eilės M. U. įpėdinis yra jos sūnus pareiškėjas A. U.. Kaip nurodė apeliantas, jis, kaip įstatyminis įpėdinis, po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes manė, kad visas likęs turtas ir taip tenka jam, paveldėtojui pagal įstatymą. Dėl to iškart po motinos mirties paveldimą turtą jis pradėjo valdyti, juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat pasiėmė televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis. Atsižvelgdamas į tai, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą A. U. priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Ginčas byloje yra kilęs dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek skundžiamame sprendime, tiek suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jis po motinos M. U. mirties rūpinosi paveldėtu turtu ir mokėjo už jį mokesčius, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, įvertinus byloje esančius įrodymus, nepripažinti pagrįstais. Tai, kad pareiškėjas teismo 2012-03-14 ir 2012-04-11 nutartimis nustatytais terminais nepateikė mokėjimo pavedimų, pakvitavimų, bendrijos pažymos apie įsiskolinimo nebuvimą už butui suteiktas paslaugas, atsiskaitymo knygelės ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas rūpinosi paveldėtu turtu, neįrodo, kad A. U. šio turto neprižiūrėjo, juo nesirūpino ir nelaikė savęs jo savininku. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. U. po palikėjos M. U. mirties pradėjo ginčo objektu tapusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti, juo rūpinosi, tvarkė, taip pat pasiėmė kai kuriuos namų apyvokos reikmenis. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad A. U. yra vienintelis M. U. pirmos eilės paveldėtojas, tai reiškia, kad apeliantas nedvejodamas laikė save vieninteliu mirusios motinos įpėdiniu. Šie byloje nustatyti faktai ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog A. U. valdė paveldimą butą ir visą kitą mirusios M. U. turtą kaip savo bei pagrįstai laikė save šio turto savininku. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neįvertino, kad pareiškėjas, būdamas vieninteliu M. U. pirmos eilės paveldėtoju, nedvejodamas laikė save vieninteliu mirusios motinos įpėdiniu ir turto savininku, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kurie yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, kad jis šį turtą po motinos mirties valdė, rūpinosi juo bei jį prižiūrėjo, o priešingai, pareiškėjo pareiškimą atmetė vadovaudamasis vieninteliu pagrindu – dokumentų, įrodančių atliktus mokėjimus už buto paslaugas, nepateikimu. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi atsižvelgti į jų visumą. Ar pareiškėjo įrodymai (jo paaiškinimai apie faktinį palikėjo turto valdymą, rūpinantis jo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos – bylos dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Šie argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, ir taip pažeidė CPK 185 straipsnį, o dėl šių priežasčių yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-330 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.