- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-875-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02396-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- UAB „Jaunystės medis“
- Atsakovas
- UAB „Vandens tyrimų centras“, A. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Jaunystės medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jaunystės medis“ ieškinį atsakovams UAB „Vandens tyrimų centras“ ir A. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų 25 000 Eur nuostolių, 5 proc. procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamųjų turto, lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą. Ieškovė nurodo, kad buvęs ieškovės vadovas – atsakovas A. D., ir UAB „Vandens tyrimų centras“ vadovas yra nesąžiningi, į finansinius nusikaltimus linkę asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl bendrų galimai nusikalstamų veikų kitoje bendrovėje. Atsakovas ir dabartinis atsakovės UAB „Vandens tyrimų centras“ vadovas – susiję asmenys, per trumpą laiką atliko mokėjimus į UAB „Vandens tyrimų centras“ banko sąskaitą. Atsakovai yra nesąžiningi, nes ieškovės reikalavimų neįvykdė, jokio atsakymo ieškovei nepateikė, tyčia siekia išvengti prievolės ieškovei įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepakankamai motyvuotas, ieškovė nenurodė faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pavyzdžiui, jog atsakovai gali vengti jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, aplinkybė, jog atsakovai vengia grąžinti nurodytas sumas, neįrodo, kad atsakovai gali slėpti savo turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Aplinkybė, jog atsakovai vengia grąžinti skolą, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Tik didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės teismo sprendimo vykdymui – egzistavimą, nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovų nesąžiningumą. Aplinkybė, kad atsakovai žino apie egzistuojančią prievolę ieškovei, tačiau jos nevykdo, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šių asmenų nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodomas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su šios nagrinėjamos bylos dalyku. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuotas apgaulingas apskaitos tvarkymas, o nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti nuostolius.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė nurodo, kad, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida (teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba pasidarymas neįmanomu) siejama su atsakovo nesąžiningumu. Teismas atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovų nesąžiningumą, ir tokio sprendimo nemotyvavo.
9.2. Teismas netinkamai taikė Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą „nesąžiningumo“ aiškinimą, pagal kurį ieškovui tenka pareiga pateikti ne tiesioginius įrodymus, bet tikėtinus duomenis apie galimą atsakovo ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas reikalaudamas konkrečių tiesioginių atsakovų nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė nepagrįstą nutartį.
9.3. Teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė neturi galimybių gauti įrodymų apie konkrečius atsakovų vykdomus sandorius, todėl negali pateikti įrodymų, kad atsakovai ketina slėpti turtą.
9.4. Ieškovė pateikė duomenis ir įrodymus, patvirtinančius atsakovų nesąžiningumą, susijusius su prievolių kreditoriams nevykdymu, t. y. apie atsakovų galimai atliktas nusikalstamas veikas finansų sistemai. Tai patvirtina atsakovų tikėtinus ketinimus slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turtą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
9.5. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo patvirtina atsakovų nesąžiningumą, teikia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovų atžvilgiu pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Atsakovai linkę daryti nusikalstamas veikas – tai kelia grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
9.6. Atsakovas A. D. atliko nepagrįstus mokėjimus atsakovei UAB „Vandens tyrimų centras“, kuri vengia grąžinti lėšas ieškovei. Be to, ji perleido lėšas tretiesiems asmenims.
9.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nesusijęs su nagrinėjama byla. Ieškovė, teikdama įrodymus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, įrodinėja atsakovų nesąžiningumą, bet ne ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius. Be to, ieškovė po ieškinio pateikimo kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo jos antspaudo pagrobimo ir jo panaudojimo.
9.8. Teismas netinkamai įvertino atsakovo nereagavimą į ieškovės reikalavimą grąžinti įmonės dokumentus, turtą ir antspaudą atsakovų vengimą vykdyti prievolę.
9.9. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. D. atsiliepime prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė neįrodė, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovai atlieka nesąžiningus veiksmus, slėpdami, apsunkindami savo turtą, kad išvengtų teismo sprendimo vykdymo. Teismas teisingai vadovavosi teismų praktika, nurodydamas, kad didelė ieškinio suma nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
10.2. Lėšų pervedimo atsakovei UAB „Vandens tyrimų centras" ir jų grąžinimo klausimai neaktualūs šioje bylos stadijoje, nes į juos bus atsakyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovus, nes reikalaujama priteisti 25 000 Eur suma pervesta atsakovei UAB „Vandens tyrimų centras" pagal ieškovės ir atsakovės UAB „Vandens tyrimų centras" 2020 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo, t. y. ieškovė grąžino 4 520 Eur skolą ir suteikė trumpalaikę 20 480 Eur paskolą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Vandens tyrimų centras" 20 480 Eur skolą UAB „Zarasų laisvalaikio centras“.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai atsakovų padarytų nusikalstamų veiksmų, nes atsakovams nepareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus. Be to, ikiteisminio tyrimo inicijavimas neįrodo atsakovų veiksmų veiksmu neteisėtumo ar nesąžiningumo, nes tai gali būti konstatuota tik įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
10.4. Ieškovė nenurodė, kad atsakovas kreipėsi į buvusį ir naująjį ieškovės akcininkus, prašydamas organizuoti bendrovės veiklos dokumentų perėmimą. Atsakovas sužinojo, kad atleistas iš ieškovės vadovo pareigų, tik gavęs ieškinį. Jis nedelsdamas inicijavo bendrovės dokumentų perdavimą. Ieškovės vadovas nesikreipė į atsakovą dėl bendrovės dokumentų perdavimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Vandens tyrimų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. sutartimi dėl skolos grąžinimo ir paskolos suteikimo įsipareigojo grąžinti atsakovei 4 520 Eur skolą ir suteikti 20 480 Eur paskolą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. ir gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei 25 000 Eur sumą. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės 20 480 Eur skolą perleido UAB „Zarasų laisvalaikio centras“. Dėl to ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovus.
11.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas negali būti siejamas su turtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimu. Ieškinio reikalavimas (jo turtinis pobūdis) negali suteikti ieškovui pranašumo, teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė atskirajame skunde nurodo klaidinančias aplinkybes, kad atsakovai nevykdo prievolių kreditoriams, negrąžina ieškovei nepagrįstai gautų 25 000 Eur. Ieškovės nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo dalykas, gali būti nustatytos tik teismo sprendimu.
11.4. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovai atliko veiksmus, kuriais sumažintų savo turto vertę ar siektų išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sietinas su išimtinėmis aplinkybėmis, kai nustatoma, kad asmenys, kurių atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atlieka konkrečius veiksmus, siekdami išvengti teismo sprendimo vykdymo. Grėsmę teismo sprendimo vykdymui patvirtintų atsakovų nesąžiningumas, kurio ieškovė neįrodė.
11.5. Ieškovės teiginiai apie neva prieš atsakovus pradėtus ikiteisminius tyrimus laikytini informacija apie kituose ginčuose pareikštus reikalavimus, kaltinimus, kurie negali būti tapatinami su civiline byla ir vertinami kaip pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kituose teisminiuose (ikiteisminio tyrimo) procesuose nustatinėjamos aplinkybės negali būti pagrindu spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovė nurodo, kad jokiame tyrime nėra pareikštų įtarimų atsakovei ir jos vadovui. Atsakovė, gavusi ieškinį, sužinojo apie inicijuotus ikiteisminius tyrimus. Kitų duomenų atsakovė neturi. Formalus ikiteisminio tyrimo inicijavimas negali būti pagrindu spręsti dėl konkrečių atsakovo veiksmų neteisėtumo, tokios aplinkybės nustatytinos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamajame procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir nepriėmimo
6. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
7. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą (2020 m. sausio 28 d. pareiškimo dėl galimo UAB „Jaunystės medis“ antspaudo pagrobimo ir pagrobto antspaudo panaudojimo), kuriuo grindžia atskirojo skundo argumentus. Apeliantė teigia, kad įrodymas patvirtina, kad buvęs vadovas iki šiol turi turtą, kurį galimai neteisėtai naudoja (rengia apskaitos dokumentus atbuline data), jį slepia, todėl laikytinas nesąžiningu. Nurodytas įrodymas neegzistavo nutarties priėmimo dieną, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jo įvertinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti į bylą.
8. Atsakovas A. D. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo atsakovo kreipimosi į buvusį ieškovės akcininką V. R. dėl UAB „Jaunystės sodas“ vadovo atšaukimo aplinkybių ir pastarojo atsakymo, kreipimosi į ieškovės akcininką ir vadovą A. B. dėl ieškovės dokumentų ir turto perdavimo, 2020 m. lapkričio 16 d. sutarties dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo, 2021 m. sausio 7 d. UAB „Zarasų laisvalaikio centras pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą kopijas. Atsakovė UAB „Vandens tyrimų centras“ kartu su atsiliepimu pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. sutarties dėl paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo, 2021 m. sausio 7 d. UAB „Zarasų laisvalaikio centras pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą kopijas. Nurodytais įrodymais atsakovai grindžia atsikirtimus į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepranešus atsakovams, t. y. atsakovai negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, juos priima į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jeigu asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai ne tik pagrįsti savo reikalavimą, bet ir argumentuoti teismo sprendimo negalimumo įvykdyti grėsmę. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, bet tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikšto reikalavimo gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
10. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
12. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl išvada dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo daroma įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningų atsakovės ketinimų nepagrindžia ir ieškovės požiūris, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ir vengia atlyginti jai padarytus nuostolius. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovų 25 000 Eur nuostolių, 5 proc. procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovų turtą, lėšas ir turtines teises.
15. Ieškovė atskiruoju skundu ginčija teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sprendė dėl grėsmės būsimo tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė teigia, kad pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, pagrindžiančius atsakovų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai vengia vykdyti prievolę grąžinti ieškovei skolą yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, bet nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad prievolė atlyginti ieškovei nuostolius bus įverta išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai, kad atsakovai nevykdo ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius, nepagrindžia, kad atsakovai gali paslėpti jiems priklausantį turtą, siekdami išvengti teismo sprendimo vykdymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ketina perleisti jiems priklausantį turtą ar kitaip jį suvaržyti. Nesant tokius veiksmus pagrindžiančių įrodymų, negalima daryti prielaidos, kad atsakovai ketina slėpti turtą.
16. Ieškovė atsakovų nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad dėl jų nusikalstamų veikų finansų sistemai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prie ieškinio pridėtas pranešimas, kad pagal A. B. 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Iš šio pranešimo negalima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl atsakovų padarytų nusikalstamų veikų. Atsakovai teigia, kad jiems nepareikšti įtarimai ikiteisminiame procese. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas nesusijęs su šios bylos dalyku, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o ieškovė prašo priteisti nuostolius. Faktas, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesant kitų duomenų apie pareikštus įtarimus, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo.
17. Ieškovė teigia, kad atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis negrąžina ieškovei turto ir dokumentų. Atsakovas teigia, kad, tik gavęs ieškinį, sužinojo, jog yra atleistas iš ieškovės direktoriaus pareigų ir nedelsdamas kreipėsi į buvusį ir naują ieškovės akcininkus dėl bendrovės dokumentų perdavimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad atsakovas žinojo apie akcininko sprendimą, jog yra atšauktas iš direktoriaus pareigų, bet toliau veikė kaip jos vadovas. Dėl to nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nesąžiningas ar specialiai slėpė ieškovės turtą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui, tinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovų nesąžiningumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas varžo asmens, kurio atžvilgiu jos pritaikytos, teises ir teisėtus interesus. Dėl to, nesant konkrečių duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, jo atliktus ar atliekamus nesąžiningus veiksmus, jų teisės negali būti ribojamos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, tenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės.
19. Kiti pareiškėjo argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
21. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės UAB „Jaunystės medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį.