Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

4. Ieškovės J. M. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis šalių vardu nekilnojamojo turto nėra registruoto, valstybės įmonės Regitra duomenimis atsakovo V. M. vardu nėra registruotų transporto priemonių, ieškovės J. M. vardu registruota transporto priemonė „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2018 m. birželio 22 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

8. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Šalys susipažino internetu, iki santuokos sudarymo sutuoktiniai buvo trumpai pažįstami, sprendimas sudaryti santuoką buvo skubotas ir neapgalvotas. Gyvenant santuokoje atsiradus sunkumams su jais abu kaip sutuoktiniai nesugebėjo susidoroti, todėl santuokos nepavyko jiems išsaugoti. Pasak ieškovės, nesutarimai vis didėjo, išsiskyrė sutuoktinių požiūris į gyvenimą, išryškėjo atsakovo agresyvus būdas, todėl ieškovė paprašė atsakovą, kad šis 2022 m. gruodžio 28 d. paliktų jos namus, atsakovas išvyko į užsienį, šalys pradėjo gyventi atskirai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.

10. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

12. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, teismas ieškovei grąžina iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „K.“, o atsakovui palieką prigimtinę pavardę – „M“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto nebuvo įsigiję. Iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo įgijusi transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri lieka ieškovės J. M. asmenine nuosavybe.

15. Ieškovė J. M. iki santuokos sudarymo, t. y. 2022 m. liepos 23 d., su UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 9 d. yra sudariusi vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 26 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios laikytinos ieškovės asmenine prievole.

16. Materialinio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

17. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Ieškovei J. M. byloje 2022 m. gruodžio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07689 suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

20. Ieškovė prašė byloje priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 70,00 Eur žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus visiškai t. y. iš atsakovo V. M. ieškovei priteistina 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. M. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl likusi žyminio mokesčio dalis, t. y. 70,00 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistina iš atsakovo V. M. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. 2023 m. vasario 27 d. teisme gauta 2023 m. vasario 24 d. Nr. APD-2023-03437, pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, patvirtina, kad J. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė – 216,67 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, visos suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė – 216,67 Eur, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) M. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei J. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K“, atsakovui V. M. palikti prigimtinę pavardę – „M“.

Po santuokos nutraukimo transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimas UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,67 Eur (du šimtus šešiolika eurų 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.