- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- AS-834-525/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00066-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai, „Lietuvos verslo paramos agentūra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Via Unica“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2015 m. sausio 2 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4-859 „Dėl Finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-075 nutraukimo ir lėšų grąžinimo“, pagal kurį projekto vykdytojas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos privalo grąžinti 944 190,64 Lt (273 456,51 Eur) Europos Sąjungos lėšų į nurodytą atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sąskaitą (toliau – ir atsakovas, Ministerija); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4-860 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, kuriuo pripažintas netekusiu galios 17 punktas; 3) priteisti pareiškėjo turėtas procesines išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Agentūra) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4-859 „Dėl Finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-075 nutraukimo ir lėšų grąžinimo“ ir 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4-860 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, pripažinus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ netinkamai atliko pažeidimo tyrimą, ir perdavė iš naujo nagrinėti pareiškėjo tyrimo pažeidimą.
II.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. liepos 5 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. birželio 17 d., todėl apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2016 m. liepos 1 d. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo, 2016 m. liepos 4 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsdama apeliacinį skundą teismui, praleido keturiolikos dienų terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą padavė praleidęs jo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. liepos 12 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti jo apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Via Unica“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, ši byla nagrinėtina vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad, kaip teisingai nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nagrinėjamu atveju baigėsi 2016 m. liepos 1 d., todėl trečiasis suinteresuotas asmuo praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo praleido keturiolikos dienų terminą ir apeliaciniu skunde neprašė šio termino atnaujinti, atskirasis skundas atmestinas.
IV.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą, taip pat pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme atnaujinti apeliacinio skundo terminą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje konstatavo, jog Agentūra, viena diena vėliau pateikdama apeliacinį skundą, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir galėjo pagrįstai suklysti dėl nauja redakcija išdėstyto ABTĮ įgyvendinimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jo atžvilgiu taikytinas nauja redakcija išdėstyto ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas teismo sprendimui apskųsti apeliacine tvarka, nes tai užtikrintų procesinio operatyvumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą. Be to, pažymėtina, kad panašioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016) buvo priimtas Agentūrai palankus sprendimas, todėl buvo tikslinga ir šią bylą išnagrinėti apeliacine tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigė, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nepažeis pareiškėjo interesų, o Agentūros apeliacinio skundo nepriėmimas neleistų operatyviai išnagrinėti administracinės bylos ir apkrautų Agentūrą perteklinių formalių procedūrų atlikimu, nors neatsirado naujų pagrįstų aplinkybių atnaujinti pažeidimo tyrimą.
V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nusprendė netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.
Teismas išdėstė aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad, kadangi byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas iki 2016 m. liepos 1 d., t. y. iki naujojo ABTĮ įsigaliojimo, prašymui atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti taikytinos ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-518 patvirtintus Agentūros įstatys, nustatė, kad jai keliami aukštesni atidumo standartai. Agentūroje buvo Personalo ir teisės skyrius, kuriame dirbo teisininkai. Pastebėtina, kad šiuo atveju būtent pačio trečiojo suinteresuoto asmens elgesys rodė, kad jis netinkamai taikė teisės aktus ir nesiekė operatyviai įgyvendinti jam keliamų tikslų. Pirma, ginčijamame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. išaiškinta jo apskundimo tvarka, nustatyta tuo metu galiojusios ABTĮ redakcijos 127 straipsnio 1 dalyje, t. y. apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, teismo sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Antra, ABTĮ (aktualioje redakcijoje) nėra jokių nuorodų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliacinių skundų pateikimui turi būti taikomos naujosios ABTĮ redakcijos nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokio pagrindo manyti ar suklysti, kad jis turėjo pateikti apeliacinį skundą pagal naujosios ABTĮ redakcijos nuostatas. Teismo vertinimu, suklydimas bet kokiu atveju negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis sprendžiant apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgus į tai, šis Agentūros argumentas pripažintas nepagrįstu.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kada trečiasis suinteresuotas asmuo gavo minėtą 2016 m. birželio 17 d. sprendimą, nebuvo svarbi, nes terminas sprendimui apskųsti skaičiuojamas nuo jo paskelbimo, o ne nuo gavimo momento.
Teismas pabrėžė, kad ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje, reglamentuojančiame naujos redakcijos ABTĮ įgyvendinimą, nebuvo jokių nuorodų, kurios Agentūrai galėjo sudaryti pagrindą manyti, jog apeliacinį skundą, išnagrinėjus bylą pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią ABTĮ redakciją, ji turėtų teikti pagal naująjį ABTĮ. Tokių ABTĮ nuostatų prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nenurodė ir trečiasis suinteresuotas asmuo.
Teismas taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kadangi Agentūra turėjo pareigą tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas ir ginti savo interesus, be kita ko, nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą ir taip tinkamai užtikrinti jos tikslų įgyvendinimą. Be to, nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamą bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016) pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindas tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą.
Teismas akcentavo, kad tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties citavimas, jog Agentūra galėjo suklysti ir pagrįstai manyti, kad apeliaciniam skundui paduoti jau yra taikomas nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ redakcijoje numatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti, nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios terminas apeliaciniam skundui paduoti galėtų būti atnaujintas. Teismo vertinimu, būtent pačios Agentūros veiksmai jai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi ji turėjo objektyvią galimybę pateikti apeliacinį skundą per ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau, dėl nuo pačios valios priklausiusių priežasčių, jo nepateikė.
Atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatytos jokios svarbios, išimtinės ir nuo trečiojo suinteresuoto asmens valios nepriklausiusios aplinkybės ar priežastys, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas netenkino trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo atnaujinti minėtą terminą.
VI.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybė, kad jis suklydo dėl naujos redakcijos ABTĮ nustatyto neaiškaus reguliavimo dėl naujos redakcijos ABTĮ taikymo, laikytina svarbia. Teismas nepaaiškino, kaip turėtų būti traktuojamas naujos redakcijos ABTĮ 8 straipsnis ir ypač jo 1 dalis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo vykdymas būtų tik tų pačių procedūrų pakartotinis atlikimas, tačiau rezultatas – galutinis Agentūros sprendimas, nuo to nepasikeistų. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendime visiškai neįvertino, jog, nors Bendrovės direktorė vienoje byloje buvo išteisinta dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo, kitoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog buvo pasikėsinta sukčiauti, todėl nebuvo pagrindo Agentūrai iš naujo nagrinėti Bendrovės veiksmų neteisėtumą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad pareiškėjas pažeidė projekto finansavimo sąlygas ir tikslus, o Agentūros nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo proporcinga ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 9 d. (žyma ant prašymo, b. l. 39-41).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų nuo sprendimo paskelbimo terminą pirmosios instancijos teismo sprendimui apskųsti. Pastebėtina, jog to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, praleidus šį terminą, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-125-492/2016). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl neaiškaus teisinio reguliavimo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (III t., b. l. 2-14), kurį trečiasis suinteresuotas asmuo siekė apskųsti apeliacine tvarka, buvo priimtas 2016 m. birželio 17 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti buvo 2016 m. liepos 1 d., t. y. paskutinė termino diena sutapo su pirmąja naujos ABTĮ redakcijos įsigaliojimo diena. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose naujos ABTĮ redakcijos įsigaliojimą, nėra jokių nuorodų į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai, priimti iki įsigaliojant minėtai redakcijai, yra apskundžiami naujoje ABTĮ redakcijoje įtvirtintais terminais ir tvarka. Nors pripažintina, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo visiškai aiški, pabrėžtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šis sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, kad, kilus neaiškumams dėl aktualios ABTĮ redakcijos taikymo ir abejojant siekiamame apskųsti sprendime nurodytos tvarkos teisingumu, jis ėmėsi aktyvių veiksmų šiems neaiškumams pašalinti. Iš bylos duomenų ir paties trečiojo suinteresuoto asmens teiginių (atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, III t., b. l. 25-27) teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo, savarankiškai nusprendęs, jog jo atžvilgiu taikytinas naujos ABTĮ redakcijos 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas sprendimui apskųsti, apeliacinį skundą pateikė praėjus daugiau nei keturiolikai dienų nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo, manydamas, kad teisinis reguliavimas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti nebuvo pakankamai aiškus, nebuvo pakankami rūpestingas ir atidus, todėl praleido aktualioje ABTĮ redakcijoje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusioje redakcijoje) nustatytą terminą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė nebuvo objektyvi ir nepriklausiusi nuo asmens valios, todėl nepakankama teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui atnaujinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikia jokių kitų termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių, bet tvirtina, kad jo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl yra tikslinga jį išnagrinėti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik pripažinus, jog jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą yra susiję su apeliacinio skundo pagrįstumu, o ne su termino praleidimo priežastimis, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo teigia, kad termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimas nepažeis teisingumo ir teisinio tikrumo principų bei teisinių santykių stabilumo, bet, priešingai, užtikrins administracinio proceso operatyvumą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei galimybę apeliacine tvarka įvertinti bylą, užtikrinant vienodas asmenų galimybes ginčyti administracinius aktus ar veiksmus.
Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-508/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-22-261/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (ABTĮ 98 str. 1 d.). Taigi, atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti ir suteikus galimybę apskųsti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, grėsmė kiltų būtent teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo principams. Be to, teismui be jokių svarbių priežasčių atnaujinus trečiojo suinteresuoto asmens praleistą terminą skundui paduoti, tokie veiksmai būtų nesuderinami su asmenų lygybės principu ir reikštų išskirtinių privilegijų jam suteikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo sudarytos jokios kliūtys apskųsti pageidaujamą sprendimą, jis šia teise galėjo pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir kiti asmenys, tačiau jis dėl savo paties nepakankamo rūpestingumo praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šios teisės neteko.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.