Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-23 · Administracinė byla Nr. TA-125-492/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
TA-125-492/2016
Teisminio proceso Nr.
3-612-3-00488-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
M. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Administracinė byla Nr. TA-125-492/2016Teisminio proceso Nr. 3-612-3-00488-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. Ž. 2016 m. kovo 29 d. paštu išsiuntė skundą teismui, kuriame prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 18 249,76 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu M. Ž. skundą atmetė.

II.

Pareiškėjas M. Ž. paštu 2016 m. liepos 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 18 249 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šį jo skundą priimti. Nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo paskelbime nedalyvavo, o sprendimo nuorašą gavo 2016 m. birželio 27 d. Atsižvelgęs į tai, keturiolikos dienų apskundimo terminą pareiškėjas prašo skaičiuoti nuo 2016 m. birželio 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nustatyta, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. birželio 21 d., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas iki 2016 m. liepos 5 d. įskaitytinai. M. Ž. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu išsiuntė 2016 m. liepos 11 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Ant kartu su pareiškėjo prašymu pateikto voko, kuriame jam buvo siunčiamas prašomas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, esanti žyma patvirtina, kad minėtas sprendimas Vilniaus pataisos namuose buvo gautas 2016 m. birželio 27 d. Šią dieną terminas apeliaciniam skundui pateikti nebuvo pasibaigęs, t. y. M. Ž. turėjo dar aštuonias dienas apeliaciniam skundui surašyti ir išsiųsti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui dar buvo likę pakankamai laiko, jog būtų galima per įstatyme nustatytą terminą suspėti parengti apeliacinį skundą ir jį išsiųsti. Pažymėtina, kad M. Ž. 2016 m. liepos 11 d. išsiųsto apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas, kadangi šio apeliacinio skundo apimtis nėra didelė, iš esmės nurodytas tik M. Ž. nesutikimas su teismo sprendimu ir nėra konkrečių argumentų dėl sprendime išdėstytų motyvų.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti M. Ž. praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas M. Ž. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Ž. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo panaikinimo ir jį kartu su priedais grąžinti M. Ž..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanVirginija Volskienė