Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-02-01 · Administracinė byla Nr. AS-834-525/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
AS-834-525/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00066-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai, „Lietuvos verslo paramos agentūra“
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“
Advokatai
Justinas Usonis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS-834-525/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00066-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 57.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Via Unica“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 2 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4-859 „Dėl Finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-075 nutraukimo ir lėšų grąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 4-860 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Agentūra) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymus Nr. 4-859 ir Nr. 4-860, pripažinęs, kad Agentūra netinkamai atliko pažeidimo tyrimą, priimdama 2014 m. rugsėjo 9 d. tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT03, ir perdavė iš naujo nagrinėti pareiškėjo tyrimo pažeidimą, o kitą skundo dalį atmetė.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. liepos 5 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, nustatęs, kad jis praleido keturiolikos dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. liepos 12 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti jo apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetė konstatavęs, kad ši byla nagrinėtina vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui. Taigi, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti nagrinėjamu atveju baigėsi 2016 m. liepos 1 d., todėl Agentūra praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą, taip pat pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jo apeliacinį skundą, nes byloje nenustatė jokių svarbių, išimtinių ir nuo Agentūros valios nepriklausiusių aplinkybių ar priežasčių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti nagrinėti jo apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetė, sutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis.

IV.

Pareiškėjas UAB „Via Unica“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą atlyginti teismo išlaidas.

Pareiškėjas prašo atlyginti 145,20 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS-834-525/2016, ir pateikia patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Vilniaus apygardos 2016 m. birželio 17 d. sprendimu, dėl kurio jis pateikė apeliacinį skundą, nebuvo iš esmės išspręstas ginčo klausimas, šis sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, t. y. nepriimtas joks pareiškėjo atžvilgiu palankus sprendimas, kuris sumažintų Agentūros reikalaujamų grąžinti išmokėtų projekto finansavimo lėšų dydį, o ji tik įpareigota dar kartą atlikti pareiškėjo padaryto pažeidimo tyrimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo informavo, kad jis, vykdydamas minėtą teismo sprendimą, atliko pakartotinį tyrimą ir artimiausiu metu teiks pasiūlymą Ministerijai priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo išlaidų klausimas nagrinėjamu atveju galės būti sprendžiamas tik kai galutiniu teismo sprendimu bus išspręstas bylos klausimas – ar Agentūra pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus ir pareikalavo grąžinti visas projekto finansavimo lėšas.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Via Unica“ prašo atlyginti teismo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme dėl trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pateikto atskirojo skundo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi nebuvo priimtas joks pareiškėjui palankus galutinis sprendimas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad, pagal ABTĮ 44 straipsnį, šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 65-67), siekdamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis būtų panaikinta, būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti ir jo apeliacinis skundas būtų priimtas. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsiliepimą į šį atskirąjį skundą, parengtą advokato Justino Usonio, prašydamas jo netenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Agentūros atskirąjį skundą atmetė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pripažintinas pralaimėjusia šalimi ir jam kyla pareiga atlyginti laimėjusios proceso šalies – pareiškėjo – patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 111), patirtas rengiant atsiliepimą į Agentūros 2016 m. rugpjūčio 19 d. atskirąjį skundą – 145,20 Eur.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 2016 m. III ketvirtį, kad šį ketvirtį šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 793,30 Eur, kad pareiškėjo atstovas Justinas Usonis tuo metu turėjo advokato statusą ir kad atsiliepimas į atskirąjį skundą priskirtinas kitų dokumentų kategorijai (Rekomendacijų 8.16 p.), konstatuoja, jog pareiškėjui už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą maksimaliai gali būti priteista 317,32 Eur (793,30 Eur x 0,4). Pareiškėjo prašoma priteisti suma – 145,20 Eur – šio maksimalaus dydžio neviršija. Tai, kad pareiškėjas šias išlaidas faktiškai patyrė, patvirtina 2016 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita-faktūra (III t., b. l. 113) ir 2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimo išrašas (III t., b. l. 112). Įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepriteisti arba sumažinti pareiškėjo prašomą atlyginti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, dydį, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas priteisti 145,20 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iš trečiojo suinteresuoto asmens yra pagrįstas ir patvirtintas byloje esančiais įrodymais, todėl yra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ prašymą tenkinti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Via Unica“ iš trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ priteisti 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt centų) išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. AS-834-525/2016 nagrinėjimu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GagysVirginija Volskienė