Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-04-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-1867-522/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
2YT-1867-522/2022
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00028-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
J. P., D. P.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Medicinos bankas“, UAB „ EDS INVEST“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1867-522/2022Proceso Nr. 2-44-3-00028-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 20 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą dėl antstolės Vilmos Leskevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Medicinos bankas“, UAB „ EDS INVEST“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami: 1. panaikinti 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolės Vilmos Leskevičienės priimtą patvarkymą Nr. 2-299-565/2010, kuriuo nutarta priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje; 2. panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės V. Leskevičienės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 Nr. 0130/13/01181; 3. įpareigoti antstolę V. Leskevičienę grąžinti vykdomuosius raštus esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 išieškotojui UAB „Medicinos bankas“.

Nurodė, kad atliekant vykdomuosius veiksmus 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolė V. Leskevičienė priėmė patvarkymą Nr. 2-299-565/2010, kuriuo nutarė priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje 5 511 337,76 Eur sumai. Šį patvarkymą pagal pareiškėjų skundą antstolė V. Leskevičienė 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymu panaikino priimdama naują patvarkymą - areštuoti visas D. P. priklausančias piniginių lėšų sąskaitas 2 111 382,05 Eur sumai. Priimdama šį sprendimą antstolė nurodė, kad arešto mastas 5 511 337,76 Eur sumai, taikomas D. P. piniginių lėšų sąskaitoms šiai dienai yra netikslus, todėl turi būti ne naikinamas, o tikslinamas. Šiai dienai faktiškai negrąžinto kredito suma sudaro 2 111 328,96 Eur, vykdymo išlaidos sudaro 53,09 Eur. Šis skolos likutis nustatytas vadovaujantis UAB „Medicinos bankas“ ir reikalavimo teisių perėmėjo UAB „EDS INVEST“ pateiktais netiksliais duomenimis. Antstolė 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškime nurodytų duomenų dėl skolos dydžio nenagrinėjo ir vadovavosi UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „EDS INVEST“ pateiktais duomenimis prieštaraujantiems faktinėms aplinkybėms. Nenustačius konkrečios pareiškėjų skolos, antstolės patvarkymas dėl D. P. piniginių lėšų arešto 2111328,96 Eur, ir vykdymo išlaidų 53,09 Eur sumai yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Išieškotojas (kreditorius) perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį, o ne teises įgytas pagal teismo sprendimus, kurių pagrindu vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjų nurodytose vykdomose bylose. 2007 m. sausio 22 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB Baltijos biodyzelino centras“ sudaryta paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „EDS INVEST“ negalioja, nes ji buvo nutraukta ir jos pagrindu negalėjo atsirasti naujos teisės ir pareigos. Nutraukus sutartį pasibaigė ir pareiškėjų su UAB „Medicinos bankas“ sudarytos laidavimo sutartys, kurių pagrindu teismas sprendimu buvo priteisęs iš pareiškėjų skolą UAB „Medicinos bankas“ ir šio sprendimo pagrindu vykdomas išieškojimas aukščiau nurodytose vykdomose bylose. Pradinis kreditorius UAB „Medicinos bankas“ sudarydamas 2017 m. lapkričio 20 d. „Reikalavimo perleidimo sutartį“ perleido reikalavimo teises pagal 2007 m. sausio 22 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Baltijos biodyzelino centras“ sudarytą paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl 2 112 549,58 Eur skolos, t. y. perdavė neegzistuojančias teises. Reikalavimo perleidimo sutarties metu skolininkas UAB „Baltijos biodyzelino centras“ buvo bankrutavusi, išregistruota iš įmonių registro, todėl toks teisių perleidimas nebuvo galimas. UAB „Medicinos bankas“ paskolos sutarties pagrindu atsiradusias teises realizavo bankroto byloje pateikdama kreditorinį reikalavimą, kuris dalinai padengtas vykdant bankroto procedūras, likusi skolos dalis, kaip ir kitų kreditorių reikalavimai, bankroto proceso metu nebuvo padengti, išieškojimas tapo negalimu, bendrovė likviduota. Taigi, kreditorius aiškiai pasirinko skolos atsiradusios pagal Sutartį išieškojimo būdą, pateikdamas kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Toks reikalavimo teisės perleidimas, kurios UAB „Medicinos bankas“ neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Todėl manytina, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja. Net jeigu perleidimas būtų pagrįstas, ko šiuo metu nėra, kreditorius Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido daugiau teisių nei pats turėjo, ką patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės. Kadangi pagal 2017 m. lapkričio 20 d. „Reikalavimo perleidimo sutartį “ UAB „Medicinos bankas“ perleido reikalavimo teises pagal 2007 m. sausio 22 d. UAB „Medicinos bankas“ ir UAB Baltijos biodyzelino centras“ sudarytą paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl 2 112 549, 58 Eur skolos, todėl išieškojimas pagal tokią sutartį ir dėl šios aplinkybės negali būti vykdomas, nes Banko sutartyje nurodyta skola yra didesnė nei minėtoje reikalavimų perleidimo sutartyje. Kadangi skolininkai, kaip jau nurodyta, buvo sumokėję dalį skolos, likusi skola yra mažesnė nei reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodytai sumai, todėl reikalavimas laikytinas negaliojančiu. 2018 m. vasario 27 d. V. Leskevičienės priimti patvarkymai dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 Nr. 0130/13/01181, kuriuose nurodyta duomenys apie skolos likutį prieštarauja faktiniams duomenims, Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoms ir turi būti naikinami. Vykdomieji veiksmai nurodytose bylose negali būti vykdomi ir dėl to, kad pareiškėjai negavo minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, kas yra būtina įstatymais nustatyta sąlyga vykdant išieškojimą.

Antstolė Vilma Leskevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. (3.4.)-S-87 atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad į 2021 m. gruodžio 14 d. siųstą pareiškėjų prašymą antstolė 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė motyvuotą atsakymą nurodydama konkrečius argumentus. 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „Medicinos bankas“ pateikė naują skolos patikslinimą (vykdomosios bylos Nr. 0130/13/01180 III tomo 80 psl.), kuriame nurodyta, kad suma, gauta pardavus UAB „Baltijos biodyzelino centras“ turtą, yra įtraukta į skolos apskaičiavimą. Antstolė vadovavosi oficialiais UAB „Medicinos bankas“ pateiktais duomenimis apie skolos patikslinimą, dėl kurio nustatytu laiku iš pareiškėjų nebuvo gavusi jokių prieštaravimų, ir tuo pagrindu priėmė sprendimą patikslinti D. P. priklausančioms piniginių lėšų sąskaitoms areštą 2 111 859,26 Eur sumai. Konkretus pareiškėjų skolos dydis yra aiškus, taigi nėra pagrindo panaikinti patvarkymo dėl D. P. piniginių lėšų arešto 2 111 859,26 Eur sumai. Panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 ir grąžinti vykdomuosius raštus esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181, nėra teisinio pagrindo. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta ar panaikinta įstatymų numatyta tvarka, taip pat nenustatyta CK 6.102 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant reikalavimas negali būti perleidžiamas. Antstolei nėra jokio pagrindo nutylėti informacijos, t. y. vėlesnių teismų sprendimais nustatytų aplinkybių, t. y. kad 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi Nr. 2YT-12932-984/2019 buvo panaikinti antstolės V. Leskevičienės patvarkymai, kuriais ji atmetė prašymus dėl skolos dydžio nustatymo įpareigojant patikslinti skolos dydį. Antstolė atsižvelgusi į teismo sprendimą kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl skolos patikslinimo, kuri ir buvo patikslinta. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai turi pagrįstą teisę nemokėti skolos, o antstolė neturi teisinio pagrindo toliau atlikti procesinius veiksmus vykdomose bylose. Skolininkas J. P. 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiuntė prašymą dėl areštuoto žemės sklypo pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir prašė organizuoti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimą. Pareiškėjams neatsiuntus naujo turto įvertinimo turto realizavimo procedūra nebuvo pradėta. Šiuos skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad antstolė 2015 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. 2-299-565/2010 nutarė priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje, 5 511 337,76 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė naują patvarkymą – areštuoti visas D. P. priklausančias piniginių lėšų sąskaitas 2 111 382,05 Eur sumai. Bankas pažymi, kad jis 2020-02-05 ir 2020-09-15 raštais antstolės prašymu pateikė antstolei informaciją apie pareiškėjų skolų likučius 2017-03-16. Skunde pareiškėjų teiginys, kad į skolos likutį nėra įskaičiuota pinigų suma gauta už pareiškėjų turto - 1,50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą - yra klaidingas, kadangi už šio sklypo pardavimą gauta suma buvo įtraukta į 2014-06-27 Bankui antstolio V. Čegliko pervestą bendrą 50 990,91 Eur sumą. Vertinti, kad visa išieškota 1 508 986,70 Eur turėjo mažėti pareiškėjų skola bankui arba kad šia suma turėjo sumažėti skolininko negrąžinta kredito dalis negalima, kadangi bankas pagrįstai ir teisėtai iš gautos sumos dengė ne tik tas skolos sumos dalis, kurios buvo prisiteisinėjamos iš laiduotojų, tačiau ir tas skolos dalis, kurios nebuvo prisiteisinėjamos iš laiduotojų, tačiau kurias buvo skolingas bankui skolininkas UAB „Baltijos biodyzelino centras“. Skundu pareiškėjai skundžia antstolės patvarkymą, kuris yra priimtas 2015 m. rugsėjo 13 d. Nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo praėjo daugiau kaip 6 metai. Taigi pareiškėjai yra praleidę antstolės patvarkymo apskundimo terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti jų šį prašymą. Banko ir UAB EDS INVEST sudarytas reikalavimų į skolininką ir laiduotojus perleidimas nėra nuginčytas ir jis yra galiojantis. Reikalavimų perleidimas neabejotinai apima ir reikalavimus, atsiradusius Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-565/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-09-11 išduotų vykdomųjų raštų Nr. 2-299-565/2010 pagrindu, t. y. bankas perleido ir teises, atsiradusias pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjų nurodytose vykdomosiose bylose. Perleidžiant reikalavimą į skolininką UAB „Baltijos biodyzelino centras“ kartu buvo perleistos ir reikalavimo teisės į užtikrinimo priemones pateikusius asmenis, t. y. šiuo atveju laiduotojus pareiškėjus. Nutraukus kredito sutartį, skolininko prievolė grąžinti skolą lieka galioti iki jos įvykdymo, kredito sutarties nutraukimas nepanaikina sutarties pagrindu atsiradusios piniginės prievolės grąžinti skolą. Pažymėtina, kad pareiškėjai antstolės 2018-02-27 patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 jau buvo skundę teismui ir jų skundas buvo atmestas. Tuo būdu, byla dėl šio pareiškėjų prašymo turi būti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.), be to yra praleistas antstolės patvarkymų apskundimo terminas. Pareiškėjai teismine tvarka 2015 – 2016 m. siekė pripažinti laidavimo sutartis su banku pasibaigusiomis, tačiau jų ieškinys buvo atmestas. Pareiškėjai skundu iš esmės siekia vilkinti išieškojimo procesą ir nesiekia skolos grąžinimo bei vengia bendradarbiauti su išieškotoju ir antstole.

Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų reikalavimai, susiję su antstolės 2018 m. vasario 27 d. patvarkymais dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir 0130/13/01181, jau yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pareiškėjai yra praleidę terminą naujam skundui dėl 2018 m. vasario 27 d. Antstolės patvarkymų, kuriais buvo pakeistos vykdymo proceso šalys, pateikti, todėl skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Antra, pareiškėjų teiginiai, kad išieškotojo ir UAB Medicinos banko 2017 m. lapkričio 20 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti ir niekinė yra nepagrįsti. Nėra pagrindo spręsti (nagrinėti iš esmės) klausimų dėl 2017 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo (teisėtumo). Šioje byloje spręstinas tik antstolės veiksmų, vykdant išieškojimo iš pareiškėjų procedūras, teisėtumas. 2017 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti ir nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Jokie pareiškėjų reikalavimai dėl 2017 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ginčo teisenos tvarka nėra pareikšti ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Dėl šio 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolės priimto patvarkymo pareiškėjai praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti. Todėl vien šiuo pagrindu Skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų skolos dydžiu vykdomosiose bylose, jau yra nustatytos ir išnagrinėtos. Po UAB „Medicinos bankas“ skolos patikslinimo 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjai daugiau nei vienerius metus jokių prieštaravimų ir skundų dėl šio skolos likučio antstolei neteikė ir nereiškė. Šioje byloje pareikštame skunde pareiškėjai taip pat nepateikė jokių aiškių argumentų ir įrodymų, jog pareiškėjų skolos likutis yra mažesnis nei nustatyta vykdomosiose bylose. Pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolės patvarkymą yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš kartu su pareiškėjų skundu pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-299-565/2010, išduotą 2013 m. rugsėjo 11 d., dėl 3194481,33 Eur solidarios skolos su D. P. ir J. P., 7 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už 2899942,08 Eur nuo 2008 m. spalio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo, 9 proc. dydžio metinių kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už priteistą 3194481,33 Eur sumą nuo 2008 m. spalio 7 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 12427,79 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų D. P. ir J. P. išieškotojo UAB „EDS INVEST“ (buv. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“) naudai.

2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjai kreipėsi į antstolę Vilmą Leskevičienę pareiškimu prašydami: 1. panaikinti 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolės Vilmos Leskevičienės priimtą patvarkymą Nr. 2-299-565/2010, kuriuo nutarta priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje; 2. panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės V. Leskevičienės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181; 3. grąžinti vykdomuosius raštus, esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 išieškotojui UAB „Medicinos bankas“.

Išnagrinėjusi pareiškėjų pareiškimą, antstolė Vilma Leskevičienė 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė patvarkymą „Dėl prašymo tenkinimo iš dalies“, kuriuo nusprendė: 1. tenkinti iš dalies pareiškėjų prašymą panaikinti 2015 m. rugsėjo 13 d. antstolės Vilmos Leskevičienės priimtą patvarkymą Nr. 2-299-565/2010, kuriuo nutarta priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje 5511337,76 Eur sumai ir areštuoti visas D. P. priklausančias piniginių lėšų sąskaitas 2111382,05 Eur sumai; 2. netenkinti prašymo panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės Vilmos Leskevičienės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180, Nr. 0130/13/01181; 3. netenkinti prašymo grąžinti vykdomuosius raštus esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180, Nr. 0130/13/01181.

Pareiškėjai skundu dėl antstolės veiksmų reiškia tapačius reikalavimus kaip ir 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškime antstolei.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjų skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjai teikia skundus dėl tų pačių antstolės patvarkymų, dėl kurių jie kreipėsi su skundais ir anksčiau.

Vykdymo proceso metu antstolė Vilma Leskevičienė 2015 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. 2-299-565/2010 nutarė priverstinai nurašyti D. P. pinigines lėšas esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje 5 511 337, 76 Eur sumai. Šį patvarkymą antstolė Vilma Leskevičienė 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymu panaikino ir priėmė naują patvarkymą - areštuoti visas D. P. priklausančias piniginių lėšų sąskaitas 2111382,05 Eur sumai. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjų skolos dydžio visos reikšmingos aplinkybės jau išnagrinėtos ir yra nustatytos įsiteisėjusiose teismų nutartyse. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi Nr. 2S-1857-967/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-9138-522/2019 ir perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl antstolės Vilmos Leskevičienės dėl skolos dydžio nustatymo nagrinėti iš naujo. 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12932-984/2019 buvo panaikinti patvarkymai, kuriais antstolė atmetė pareiškėjų prašymus dėl skolos dydžio nustatymo, o antstolė įpareigota priimti procesinius sprendimus minėtose vykdomosiose bylose pagal 2018 m. spalio 22 d. ir 2019 m. liepos 18 d. prašymus dėl pareiškėjų skolos dydžio nustatymo. Po šios teismo nutarties priėmimo antstolė kreipėsi į suinteresuotą asmenį UAB „Medicinos bankas“ dėl skolos likučio patikslinimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte pateikė šiuos duomenis, pareiškėjų skolos likutis vykdomosiose bylose buvo patikslintas. Pareiškėjai daugiau nei vienerius metus jokių prieštaravimų ir skundų dėl šio skolos likučio antstolei neteikė. Skunde pareiškėjai taip pat nepateikė jokių aiškių argumentų ir įrodymų, jog pareiškėjų skolos likutis yra mažesnis nei nustatyta vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad UAB „Medicinos bankas“ pateikta skolos detalizacija yra išsami, skolos dydis konkretus. Taigi nors antstolė Vilma Leskevičienė 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė naują patvarkymą „Dėl prašymo tenkinimo iš dalies“ vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181, vis tik iš vykdomųjų bylų matyti, kad ji tik patikslino išieškotinos skolos dydį, ko iš esmės ir siekė pareiškėjai.

Pareiškėjai 2018 m. kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. vasario 27 d. antstolės patvarkymą Nr. (3.4.)-S-2348 „Dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese“. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundas buvo atmestas. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2342-619/2018 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi klausimas dėl proceso šalių pakeitimo vykdymo procese taip pat buvo išnagrinėtas. Byloje nėra duomenų, kad 2017 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra nuginčyta ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta ir CK 6.102 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant yra draudžiama perleisti reikalavimą, tai yra pagal 2017 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį perleistas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, toks perleidimas neprieštarauja įstatymams, nenustatyta ir aplinkybė, kad kreditoriaus asmuo skolininkams turi esminės reikšmės. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, jog 2017 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra netinkamas pagrindas išieškotojo vykdymo procese pakeitimui pagal CPK 596 straipsnį. Pažymėtina, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų paneigiančių šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2018 m. vasario 27 d. antstolės priimtus patvarkymus dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181 ir grąžinti vykdomuosius raštus esančius vykdomosiose bylose Nr. 0130/13/01180 ir Nr. 0130/13/01181, nėra teisinio pagrindo.

Nors suinteresuoti asmenys nurodė, kad vadovaujantis CPK 512 straipsniu tiek dėl 2015 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo, tiek dėl 2018 m. vasario 27 d. patvarkymų pareiškėjai yra praleidę terminus naujam skundui paduoti, tačiau teismas sprendžia, kad terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti nebuvo praleistas, kadangi antstolė priimdama 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymą priėmė naują patvarkymą jame pasisakydama dėl ankstesnių patvarkymų.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininkų skundo tenkinti nėra pagrindo ir jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin