Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. U. ir D. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai atmetė jų skundą dėl asmens duomenų paskelbimo, t. y. pranešimų apie Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) susirinkimą dėl gauto „G. U. ir D. V. gyv. (duomenys neskelbtini)“ ieškinio iškabinimo 2017 m. balandžio 4 ir 5 d. ant keturių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinių durų iš lauko pusės, negavus pareiškėjų sutikimo ir jų neinformavus apie tokio pobūdžio veiksmus. Pareiškėjai atsakovo atliktą tyrimą laikė formaliu, paviršutinišku, tvirtino, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėjais, nesiteiravo jų pozicijos dėl Bendrijos pirmininko M. T. pateiktų paaiškinimų ir kt. Sprendime remiamasi M. T. paaiškinimais, tačiau, pareiškėjų vertinimu, šie paaiškinimai yra itin abstraktūs, neinformatyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, prieštaraujantys pareiškėjų pateiktiems duomenims bei duomenims, kuriuos pareiškėjai galėjo pateikti, jei jie būtų buvę informuoti, jog Bendrijos pirmininkas neigia susirinkimo organizavimo, pranešimų spausdinimo faktus. M. T. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius, kad susirinkimas buvo organizuojamas daugumos Bendrijos narių iniciatyva, o iš ginčo aplinkybių matyti, jog buvo priešingai, nes, pirma, M. T. procesinius dokumentus iš teismo gavo tą pačią 2017 m. balandžio 4 d., antra, susirinkime dalyvavo mažai Bendrijos narių – iki 10 butų savininkų. M. T. teiginiai, kad pranešimus galėjo iškabinti bet kuris asmuo, įskaitant pačius pareiškėjus, atmestini, nes, pirma, šiuos pranešimus galėjo iškabinti tik asmuo, informuotas apie Bendrijos pirmininkui tą pačią dieną įteiktus procesinius dokumentus bei jų turinį, turintis pareiškėjų asmens duomenis (M. T. konkrečiai nenurodė, kad kam nors būtų atskleidęs tokią informaciją), antra, patys pareiškėjai pranešimus pastebėjo tik vėlai vakare (apie 22 val.) grįžę iš kino teatro, o iš atsakovui pateiktų nuotraukų duomenų matyti, jog nuotraukos darytos 2017 m. balandžio 4 d. 22 val. 2 min. 2017 m. balandžio 5 d. ryte pranešimus nuėmė ir naujus (su pakeista susirinkimo data) pakabino būtent Bendrijos pirmininkas, tai gali patvirtinti pareiškėjo kolega, kuris buvo atvykęs jo pasiimti. Pareiškėjai teigė, kad išvadą, jog paprastai sąskaitos bei kita informacija iš Bendrijos gaunama į pašto dėžutes arba elektroniniu paštu ir iki šiol jokie gyventojų asmens duomenys nebuvo viešinami, atsakovas priėjo neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, t. y. kad paštu pateikiami tik mokėjimo pranešimai, o visi kiti pranešimai pateikiami tokiu pačiu būdu kaip ir ginčo pranešimai – pakabinant ant gyvenamojo namo durų iš lauko pusės. Bendrijos pirmininkas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo užtikrinti, kad pareiškėjų duomenys netaptų prieinami ir žinomi tretiesiems asmenims (ne Bendrijos nariams), tačiau to neužtikrino (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 1 ir 6 d. pažeidimas), o atsakovas į tai neatsižvelgė. Taigi net tuo atveju, jei pasitvirtintų Bendrijos pirmininko pateikiama versija apie kitų asmenų savavališką veikimą, jo veiksmai negalėtų būti pripažinti teisėtais.