Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ausleta“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.1. Teikiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, buvo pagrindas taikyti laikina?sias apsaugos priemones, nes: 1) atsakovas sle?pė informacija? nuo akcininku?; 2) dėl jo netinkamo veikimo bendrovės atžvilgiu pradėti teisminiai procesai; 3) atsakovas venge? atsiskaityti su kitais kreditoriais; 4) atsakovas siekė pakenkti akcininkui A. K.; 5) atsakovas aplaidžiai vedė buhalteriją ir neinformavo akcininkų apie kitas bendrovės banko sąskaitas.

8.4. Iš antstolio S. M. siųstos medžiagos apie atsakovo turtine? pade?ti? matyti, jog s?iuo metu atsakovo vardu ne?ra registruotų transporto priemonių (paskutine? transporto priemone? is?registruota 2020 m. liepos 9 d., t. y. praside?jus ginc?ui), jis neturi jokio nekilnojamojo turto, o jo banko sa?skaitose – tik 152,12 Eur. Taigi, atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. liepos 27 d. (kada buvo užvesta vykdomoji byla) sumaz?ino savo pajamas 20 411,35 Eur. Ies?kove? neturi duomenu? apie šios sumos panaudojimą. Pažymėjo, jog jos manymu, atsakovas šią sumą pervede? i? trečiųjų asmenu? banko sa?skaitas arba nusie?me?, siekdamas pinigines lėšas pasle?pti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovas – 2020 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymą, advokato V. K. UAB „LEKO Finance“ siųstą 2020 m. liepos 30 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, UAB „LEKO Finance“ 2020 m. liepos 31 d. elektroninį laišką, o ieškovė – UAB „TELE2“ išrašytą 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija M Nr. 17140186798, UAB „TELE2“ suteiktų paslaugų (telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini)) ataskaitas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., AB „Telia Lietuva“ prekybos salono konsultantės J. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d. elektroninį laišką, išrašus iš Antstolių informacinės sistemos (AIS) ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kadangi šalių pateikti rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo ir, kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-7617-892/2020 elektroninės kortelės Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“, prie šios bylos medžiagos jų prašymu iki šiol neprijungti, apeliacinės instancijos manymu, yra pagrindas juos prijungti prie nagrinėjamos bylos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15. Atsakovas atskirajame skunde nurodęs, jog suteikė ieškovei 24 450,00 Eur dydžio paskolą grynaisiais pinigais, mokėjimo nurodymais ir (arba) apmokant trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas ieškovei, todėl ieškinys prima facie nepagrįstas.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017, kt.). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 19 300,00 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydama tokius pareikštus reikalavimus pagrindžiančius argumentus: 1) atsakovas iš bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti skirtos 27 106,56 Eur sumos neteisėtai pasisavino 19 300,00 Eur; 2) atlikus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimą, nerasta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo suteiktos paskolos ieškovei faktą; 3) atsakovas nevykdė savo, kaip vadovo, fiduciarinių pareigų, ir neinformavo akcininkų apie bendrovės turimus įsiskolinimus kreditoriams; 4) atsakovas nepateikė bendrovės buhalterijai tarp ieškovės ir akcininko A. K. pasirašytos 2019 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutarties; 5) atsakovas išrašydavo klientams sąskaitas, nurodydamas ne ieškovės banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, tačiau AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą, nuslepiant informaciją apie ją nuo akcininkų. Atlikus prima facie ieškinio įvertinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad reiškiamas reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, ką netiesiogiai pagrindžia ir teisėjos 2020 m. liepos 24 d. rezoliucija priimto ieškinio faktas, ieškinio priėmimo stadijoje nenustačius, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 24 450,00 Eur dydžio paskolos suteikimo grynaisiais pinigais, mokėjimo nurodymais ir (arba) apmokant trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas ieškovei, kurias pagrindžiančius dokumentus buvo siekiama gauti kreipiantis į UAB ,,LEKO Finance“ su 2020 m. liepos 30 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus atsakovo atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, laikydamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumą – įrodyta.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018, 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019). Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

20. Nors pirmosios instancijos teismas ir akcentavo, kad 19 300,00 Eur ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, nes jis šiuo metu nedirba, o konkreti jo turtinė padėtis – nežinoma, ši savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, abstrakčiai nurodė, jog siekdamas išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, tačiau jokių konkrečių motyvų ir įrodymų, kodėl, jo vertinimu, yra tikimybė, kad atsakovas taip elgsis, t. y. vengs sprendimo vykdymo (išskyrus darytą prielaidą, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrovės vadovas, galimai buvo nesąžiningas), neįvardijo. Kita vertus, nustatant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, turi būti atsižvelgiama ir į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios, ieškovės teigimu, pagrindžia jos poziciją, kad atsakovas yra nesąžiningas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikusi iš antstolio S. M. gautus Antstolių informacinės sistemos (AIS) ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašus, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 9 d. išregistruota atsakovui nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – transporto priemonė), ją perdavus kitam Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, taip pat, kad banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – banko sąskaitos) esanti bendra įvykdymo suma visų apribojimų kontekste – 152,12 Eur. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė 2020 m. balandžio 9 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 193 į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, atliko 18 300,00 Eur mokėjimą (mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas), kurį šis gavo 2020 m. balandžio 14 d. Remiantis ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. išrašu, 2020 m. gegužės 14 d. per du kartus iš viso paimta 1 000,00 Eur grynųjų pinigų suma. Tenkinus atsakovo 2020 m. birželio 8 d. prašymą atleisti iš komercijos vadovo pareigų nuo 2020 m. birželio 26 d., paskutinę darbo dieną jam išmokėtos su darbo santykiais susijusios pajamos, t. y. darbo uz?mokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso – 1 263,47 Eur. Kaip teisingai buvo nurodžiusi ieškovė, minėtų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog atsakovas iki 2020 m. birželio 26 d. iš ieškovės buvo gavęs 20 563,47 Eur piniginių lėšų sumą. Kadangi, kaip minėta, transporto priemonė perleista 2020 m. liepos 9 d., o 2020 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis, gautais iš Antstolių informacinės sistemos (AIS), atsakovo banko sąskaitose esantis piniginių lėšų likutis tesudarė 152,12 Eur, akivaizdu, jog iki 2020 m. liepos 24 d., kada pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas sąmoningai, byloje nenustatytu tikslu, sumažino bendro turto masę.

22. Be to, vertinant atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu, paminėtina ir aplinkybė dėl ieškovės su UAB ,,TELE2“ sudarytų sutarčių nutraukimo prieš terminą. AB „Telia Lietuva“ prekybos salono konsultantė J. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniame laiške nurodžiusi, kad nepatikrino vadovo įgaliojimo termino ir, kaip galima suprasti, atsakovui veikiant pasibaigusio įgaliojimo pagrindu, perkėlė telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini) ir Nr. +(duomenys neskelbtini) iš UAB „TELE2“, todėl prašė nurodyti UAB „TELE2“ taikytų netesybų dydį, kad galėtų susitarti su klientu dėl jų apmokėjimo. Iš UAB „TELE2“ išrašytos 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija M Nr. 17140186798 bei suteiktų paslaugų (telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini)) ataskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. matyti, jog už sutarčių nutraukimą ieškovei iš viso priskaičiuota 526,95 Eur netesybų suma. Nors iš AB „Telia Lietuva“ prekybos salono konsultantės J. B. 2020 m. rugpjūčio 16 d. elektroninio laiško negalima tiksliai nustatyti atsakovo veiksmų atlikimo momento, tačiau atsižvelgus į tai, jog perkeliant telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini) ir Nr. +(duomenys neskelbtini) į AB „Telia Lietuva“, galimai buvo pateiktas bendrovės įgaliojimas, kurio terminas buvo pasibaigęs, o netesybos įtrauktos į paskutinę 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija M Nr. 17140186798, bendrovės gautą jau po telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), Nr. +(duomenys neskelbtini) ir Nr. +(duomenys neskelbtini) perkėlimo, neatmestina tikimybė, kad atsakovas veikė jau po atleidimo iš darbo nuo 2020 m. birželio 26 d., neturėdamas, kaip galima spręsti šiuo metu byloje esančių duomenų kontekste, tam teisėto pagrindo.

23. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar jo apsunkinimą bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

24. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą ir šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrindė atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimą perleisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, VSDF duomenimis, nuo 2020 m. birželio 27 d. nedirba, jo pajamas sudaro gaunamos išmokos iš VSDF, nei nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nei jokių santaupų, laikomų banko sąskaitose, jis neturi, neatmestina tikimybė, kad, priešingai negu buvo teigiama atsakovo atskirajame skunde, 19 300,00 Eur ieškinio reikalavimo suma jam iš tiesų gali būti didelė, nesant tai paneigiančių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Kiti atsakovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovės nurodytos, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį, nepaisant to, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nebuvo išsamiai įvertintas (iš dalies dėl to, jog nauji įrodymai gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo), darytina išvada, jog pasiektas teisinis rezultatas – ieškovės prašymo tenkinimas – iš esmės yra teisingas, todėl jos naikinti ar pakeisti remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7617-892/2020 palikti nepakeistą.