Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-23240-1044/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-08-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-21
Bylos Nr.
e2-23240-1044/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17750-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
AS „PlusPlus Capital“
Atsakovas
E. Š., Ž. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23240-1044/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17750-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovams E. Š. ir Ž. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AS „PlusPlus Capital“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. Š. ir Ž. Š. (toliau ir atsakovai) 12601,42 Eur negrąžinto kredito, 27,30 Eur administravimo mokesčio, 1472,43 Eur negautų mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos, 10,70 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (12601,42 Eur) už laikotarpį nuo 2020-06-17 iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023-06-20, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovai su Bigbank AS filialas sudarė sutartį Nr. 1800050/95au, pagal kurią bankas suteikė atsakovams sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovai sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas 2019 m. rugsėjo 16 d. sutartį nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovus buvo perleistos PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovus buvo perleistos ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena 2019 m. spalio 8 d.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2020 m. birželio 27 d. CPK 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta tvarka, t. y. įteikiant atsakovams procesinius dokumentus asmeniškai ir šeimos nariui. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 22 d. Bigbank AS filialas ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1800050/95au (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovams buvo suteiktas 15 000 Eur dydžio vartojimo kreditas, o atsakovai įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, galutinis vartojimo kredito grąžinimo terminas – 2023 m. birželio 20 d. Atsakovai įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl Bigbank AS filialas sutartį 2019 m. rugsėjo 16 d. nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti likusią 12601,42 Eur kredito sumą, pareikšti reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių ir kitų piniginių sumų sumokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovui susidariusį įsiskolinimą ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimų sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovus buvo perleistos ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. spalio 28 d.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovai apie reikalavimo perleidimą buvo informuoti 2019 m. spalio 28 d. pranešimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prievolę įvykdę, ginčiję kredito suteikimo faktą, sutarties nutraukimo teisėtumą, skolos dydį ar sutarties sąlygas vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis solidariai iš atsakovų ieškovui priteistina 12601,42 Eur negrąžinto kredito (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 27,30 Eur administravimo mokestį. Remiantis pagrindinės sutarties sąlygomis ir sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu kredito gavėjas be kitų pagal sutartį mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjai (atsakovai) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą sutarties sudarymo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas), tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 27,30 Eur administravimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1472,43 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos ir 10,70 proc. metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 12601,42 Eur kredito sumą nuo 2020-06-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2023-06-20).

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Nagrinėjamu atveju, pradinis kreditorius su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nutraukė 2019-09-16, o ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019-10-08 – 537,82 Eur ir nuo reikalavimo perleidimo dienos 2019-10-08 iki 2020-06-18, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, – 934,61 Eur, nurodė, kad pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 1472,43 Eur (537,82 Eur + 934,61 Eur), tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų šių pajamų negavo, todėl ši suma priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Ieškovas taip pat prašo priteisti ir 10,70 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 12601,42 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2020-06-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023-06-20, t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019-09-16 ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, kadangi nepateikti duomenys, kad ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovai tinkamai įvykdys sutartines prievoles: kaip suteikdamas kreditą ieškovas įvertino atsakovų kreditingumą, ar elgėsi protingai, sąžiningai aiškindamas sutarties sąlygas ir t. t. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 537,82 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, o dėl 934,61 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2020-06-18) atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 10,70 proc. metinių palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 12601,42 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-06-18) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-06-20 (sutarties grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovas negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 10,70 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apie 93,37 proc. reikalavimų, todėl ieškovui priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 295,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y po 147,84 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) solidariai iš atsakovų E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12601,42 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus vieną eurą, 42 ct) negrąžinto kredito, 27,30 Eur (dvidešimt septyni eurai, 30 ct) administravimo mokesčio, 537,82 Eur (penki šimtai trisdešimt septyni eurai, 82 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13139,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 295,68 Eur, t. y. po 147,84 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė